Pranešėjas Audrius Saulėnas               Civilinė byla Nr. 2S-1027-622/2012

Teisėjas Valdas Alška              (Proceso Nr. 2-25-3-00324-2010-4)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              42.9; 72; 121.21; 129.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. E. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. E., V. Š. dėl skolininko nubaudimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

anstolė pareiškime nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla 0074/03/4401 pagal vykdomąjį raštą Nr.2-30-3/2002, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kurį išdavė Kretingos rajono apylinkės teismas. 2010-03-15 buvo surašytas sprendimo neįvykdymo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad sprendimas nėra įvykdytas. Sprendimo neįvykdė skolininkė V. Š., kuri privalėjo savo sąskaita pagal parengtą projektą įrengti kreditorei G. E. statybos technines normas, reglamentus, priešgaisrinius reikalavimus atitinkančias patalpas.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-11-15 nutartimi pareiškimo dėl skolininko V. Š. nubaudimo netenkino. Teismas nurodė, jog skolininkė šiuo metu ruošia techninius projektus dėl patalpų įrengimo, tačiau pati kreditorė G. E. šių projektų nederina, skundžia įvairioms valstybinėms institucijoms bei teismams. Tokiais veiksmais kreditorė trukdo įvykdyti teismo sprendimą.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorė) G. E. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – paskirti skolininkei V. Š. piniginę baudą. Apeliantė nurodė, jog skolininkės projekto pasiūlymas neatitinka techninių įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose numatytų reikalavimų, todėl šio projekto netvirtina atitinkamos atsakingos institucijos. Dėl šios aplinkybės apeliantė neprivalo derinti projekto, kuris pažeidžia ir jos teises. Nurodė, kad savo įsipareigojimus prisiimtus taikos sutartimi, ji yra įvykdžiusi, tuo tarpu, skolininkė sąmoningai vilkino laiką ir kitaip bandė išvengė prievolės parengti projektą. Apeliantė pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl teismo sprendimo vykdymo vilkinimo, todėl ji savo veiksmais, jos manymu, padeda skolininkei vykdyti taikos sutartį. Skolininkė pažeidžia jos teises į bendrojo naudojimo patalpas, nes skolininkė yra jas užvaldžiusi, o ji pati negalinti jomis naudotis, tik moka mokesčius.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė V. Š. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį palikti nepakeistą, o G. E. atskirąjį skundą atmesti. Skolininkė nurodė, jog taikos sutartimi kreditorė įsipareigojo duoti sutikimą projektavimo sąlygoms gauti, tuo tarpu notariškai patvirtintas sutikimas neatitinka taikos sutartyje aptartoms projektavimo sąlygoms. Iš kreditorės notariškai patvirtinto sutikimo matyti, kad ji nori ne tik virtuvės, tačiau tualeto ir dušo patalpų, tuo tarpu yra projektuojama patalpų rekonstrukcija, o ne naujų patalpų įrengimas. Pažymėjo, jog taikos sutartimi kreditorė įsipareigojo padengti ½ išlaidų susijusių su dokumentų parengimu, tačiau iki šiol minėtos išlaidos nėra atlygintos. Nurodė, jog kreditorė projekto nederina nuo 2006 metų. Taip pat nurodė, jog įvykdė Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą ir gavo bendrasavininkų bei būtų savininkų, gyvenančių aukštu žemiau ir aukščiau virš numatomų rekonstruoti patalpų sutikimus ar nesutikimus dėl patalpų rekonstrukcijos. Kreditorės išvardinti kaimynai neturi jokių gretimybių, todėl jų parašai nereikalingi.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2003-03-06 sprendimu patvirtino tarp kreditorės ir skolininkės 2002-12-16 sudarytą taikos sutartį (vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.) 2, 13). Šia taikos sutartimi šalys susitarė, kad skolininkė pagal parengtą projektą savo sąskaita įrengs G. E. įstatymus ir techninius reglamentus atitinkančias virtuvės patalpas, o kreditorė įsipareigojo padengti ½ projekto parengimo išlaidų bei duoti sutikimą projektavimo sąlygoms gauti. Tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, kuris tęsiasi 9 metus.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.893 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkertą kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Įstatyminis taikos sutarties instituto reglamentavimas leidžia teigti, jog taikos sutartimi šalys ne tik išsprendžia kilusį ginčą, tačiau taip pat įsipareigoja užkirsti kelia kilti teisminiams ginčams ateityje. Taigi taikos sutartimi šalys įsipareigoja, atsižvelgdamos į tarpusavio interesus ir taikydamos nuolaidas viena kitos atžvilgiu, ne teisminiu būdu išspręsti kilusi ginčą bei iš šios sutarties vykdymo kylančius klausimus. Taikos sutarties instituto tikslas – išspręsti tarp šalių kilusį ginčą maksimaliai patenkinant abiejų šalių interesus. Iš bylos duomenų matyti, jog sudarius taikos sutartį tarp šalių kilo ne vienas ginčas dėl taikos sutarties vykdymo.

Teismas pažymi, jog turint omenyje statybą reglamentuojančių teisės aktų redakcijų sparčią kaitą bei įstatymais reglamentuojamų santykių vystymąsi Kretingos rajono apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartis yra lakoniška ir neinformatyvi. Šalys sutartyje nurodė siekiamą rezultatą, tačiau nedetalizavo sutarties vykdymo sąlygų (v. b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog šalims susitarus tik dėl virtuvės patalpų įrengimo, kreditorė notariškai patvirtintu sutikimu patvirtino, jog sutinka, kad jai priklausančiose patalpose skolininkė įrengtų ne tik virtuvės patalpas, tačiau ir pusvonę su dušu, tualetą ir praustuvus (v. b. l. 17). Tuo tarpu šalių taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl virtuvės patalpų įrengimo bei sutikimo projektavimo sąlygoms gauti. Taip pat teismas pažymi, jog šalys susitarė dėl virtuvės patalpų įrengimo pagal statybos technines normas bei priešgaisrinius reikalavimus. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog kreditorė ne kartą konstatavo projekto neatitikimus statybos techninėms sąlygoms bei kitiems teisės aktams (b. l. 69). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kreditorės kompetenciją konstatuoti minėtus pažeidimus. Taip pat bylos duomenys leidžia teigti, jog patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kreditorė ne kartą detaliai nurodė, kokių virtuvės patalpų pageidauja. Notaro patvirtiname sutikime kreditorė nurodė, jog virtuvės plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,2 m su langu, orlaide, ventiliacijos kanalu bei natūraliu apšvietimu, sienos ir lubos iš degių medžiagų turi būti padengtos tinku, virtuvėje turi būti įrengta 4 degiklių dujinė viryklė su orkaite, kriaukle, durys atsidarančios į bendro naudojimo patalpas, atvesti vamzdynai ir t.t. (b. l. 17). Šalių taikos sutartyje šie detalūs reikalavimai nėra numatyti, kreditorė jau patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį vienašališkai nurodė kokių patalpų pageidauja. Išaiškintina, jog tokia praktika pripažintina nesąžininga, prieštaraujanti taikos sutarties instituto sampratai.

Atskirajame skunde kreditorė nurodė, kad 2007-11-07 Klaipėdos VSC projektinio dokumentų higienos ekspertizės protokole nurodyta, kad yra pažeistas Statybų techninis reglamentas 2.02.01:2004. Šiems teiginiams pagrįsti kreditorė nepateikė jokių duomenų. Teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė, vykdydama teismo sprendimą, teikė projektą kreditorei patvirtinti. Tai, kad projektas netinka ar nepatinka kreditorei, nėra sąlyga pripažinti, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Priešingai, bylos duomenys leidžia teigti, jog kreditorė po taikos sutarties sudarymo nepagrįstai taikos sutarties vykdymą bando apsunkinti laisva šalių valia neaptartomis sąlygomis ir reikalavimais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir kitas faktines aplinkybes, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas                                                                                                                Audrius Saulėnas