Civilinė byla Nr. e2-608-407/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00060-2025-3

                Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Partnerystės projektai penki“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Partnerystės projektai penki“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Isegas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriuo UAB „Isegas“ leista susipažinti su dalimi trečiojo asmens UAB „Partnerystės projektai penki“ pateikto pasiūlymo viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „Universalios sporto salės ir baseino komplekso statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“ (toliau – ir pirkimas); 2) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens UAB „Partnerystės projektai penki“ pateiktą pasiūlymą, įskaitant, bet neapsiribojant, dokumentus, pagrindžiančius atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, techninės specifikacijos 2.1 bei 3.1 priedėlių formas, objekto koncepcijos aprašymą, sklypų planus, vizualizacijas, pirkimo sąlygų 13 priedo 1 priedėlio formą, finansiniame pasiūlyme nurodytą informaciją apie metinio atlyginimo mokėjimo struktūrą, komercinius tiekėjų pasiūlymus, preliminarų pasiūlymą dėl ilgalaikio finansavimo, UAB „Eika“ finansinės atskaitomybės dokumentus, objekto sukūrimo, sutarties vykdymo bei paslaugų teikimo planus, paraiškos formą; 3) įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens UAB „Partnerystės projektai penki“ bei atsakovės susirašinėjimą, viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus; 4) panaikinti atsakovės 2025 m. kovo 21 d. rašte išdėstytą sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą; 5) panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 16 d. rašto dalį, kuria netenkinti ieškovės UAB „Isegas“ 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijos reikalavimai; 6) atmesti trečiojo asmens UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeis viešojo intereso, kadangi pirkimo objektas – komplekso statybos darbai – nereikalauja pirkimo skubaus procedūrų įvykdymo. Be to, sudarius pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje sustabdė pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį.

4.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

5.       Teismas nusprendė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo, atsirastų dvigubo mokėjimo rizika.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje byloje prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Atskirajame skunde atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovės reikalavimai grindžiami jos subjektyvia nuomone. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sutrikdomas pirkimo procedūrų vykdymas dėl ieškovės reikalavimų, kurie yra nepagrįsti.

7.2.                      Ieškinio reikalavimais siekdama gauti informaciją, ieškovė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti grėsmę priimto teismo sprendimo įvykdymui.

7.3.                      Iki bus išnagrinėtas ginčas pirkimo procedūrų sustabdymas lems tai, kad atsakovė negalės įgyvendinti visuomenei svarbaus objekto. Be to, kyla grėsmė, kad gali reikšmingai padidėti statybos darbų kaina. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą.

8.       Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Partnerystės projektai penki“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovės reikalavimai grindžiami prielaidomis.

8.2.                      Teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymo konfidencialia informacija, gali būti įvykdomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8.3.                      Sustabdžius pirkimo procedūras kyla rizika, kad pirkimo objektu esančių statybos darbų kaina gali padidėti.

9.       Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovė UAB „Isegas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat pateikė įrodymus.

9.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius sutartį su pirkimo laimėtoju, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba taps nebeįvykdomu.

9.3.                      Pirkimo objektas suponuoja, kad tai nėra skubiai būtini atlikti darbai, t. y. nebus pažeistas viešasis interesas, jei statybos darbai bus atlikti pasibaigus teismo procesams

10.       Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Sutiktina su trečiojo asmens argumentu, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovės reikalavimai grindžiami prielaidomis.

10.2.                      Ieškovės reikalavimo pateikti susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo konfidencialią informaciją įvykdymas nereikalauja sustabdyti pirkimo procedūros.

Teismas        

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14.       Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

16.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino aplinkybės, jog ieškovės reikalavimai grindžiami prielaidomis ir subjektyvia jos nuomone, t. y. teismas turėjo nuspręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

17.       Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

18.       Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi tapti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Tai, ar ieškovės ginčijami sprendimai yra teisėti bei ar ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus yra pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Be to, nors šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu byla dėl ginčo iš esmės pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta ir dėl ginčo esmės yra priimtas, tačiau dar nėra įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai atmesti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau akcentuotina, jog vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus (pavyzdžiui, ar ieškinio atmetimas implikuoja išvadą dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, ir pan.) (Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023). Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, įvertinęs šalių įrodymus ir argumentus, kurių pagrindu padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės sprendimų neteisėtumo, be to, trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija laikytina konfidencialia. Taigi, šiuo atveju ieškinio atmetimas neimplikuoja išvados dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo ieškovės pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai ir ieškovei nepalanki bylos procesinė baigtis pati savaime nėra pakankami konstatuoti prima facie (preliminarų) ieškinio nepagrįstumą.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

20.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, kadangi teismo sprendimas gali būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

21.       Priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, be kita ko, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

22.       Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

23.       Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi pirkimu siekiama įgyvendinti visuomenei svarbų objektą, be to, siekiamų įsigyti statybos rangos darbų kaina gali padidėti, o tai lems didesnes išlaidas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirųjų skundų argumentais neturi pagrindo sutikti. 

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

25.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra sporto salės ir baseino komplekso statybos darbai bei administravimo paslaugos.

27.       Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (sporto salės ir baseino komplekso statybos darbai) yra svarbus visuomenei (Joniškio rajono gyventojams) dėl laisvalaikio užimtumo ir neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumo užtikrinimo, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Be to, atsakovė pirkimą paskelbė 2022 m. gruodžio 30 d., o sprendimą dėl pirkimo laimėtojo priėmė 2025 m. kovo 21 d. Atsakovė nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių pirkimo vykdymas užtruko ilgą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuo pirkimo paskelbimo iki sprendimo dėl laimėtojo priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, nesant nurodytų tokio termino pagrįstų priežasčių, patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Be to, priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, pirkime tiekėjai pasiūlymus, kuriuose, be kita ko, nurodytos siūlomų atlikti darbų kainos, jau yra pateikę perkančiajai organizacijai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirkimo procedūrų sustabdymas turės esminę reikšmę siekiamų įsigyti darbų kainos pokyčiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam pirkimo objekto įsigijimui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą, taip pat atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonės iškilo grėsmė, jog pirkimo objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių.

29.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

30.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4239 straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas, tuo atveju, jei ieškovės inicijuoto apeliacinio proceso metu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                         Vigintas Višinskis