Baudžiamoji byla Nr. 1-180-715/2013
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00187-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.3.;1.2.4.8.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 5 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-08-26, Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 41, (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., 11 klasių išsilavinimo, UAB „Naftos dujos“ šaltkalvis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. C. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2013 m. vasario 26 d. apie 0.15 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) g. 41, (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, R. C. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,77 promilių girtumas, mažamečio sūnaus G. C., gim. 2000 m. akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu panaudojo smurtą – sudavė lovoje gulinčiai žmonai R. C. vieną kartą kumščiu į krūtinę, po ko sugriebęs rankomis už naktinių marškinių pakėlė R. C. iš lovos ir stipriai spausdamas žemyn numetė ją ant grindų, po to gulinčiai ant grindų R. C. kumščiu sudavė vieną kartą į galvą bei laikydamas ir tempdamas už plaukų trankė jos galvą į grindis, netrukus po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus prie jo priėjusiai žmonai sudavė ranka smūgį į krūtinę, taip padarydamas odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, dešinio riešo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos abiejose šlaunyse, taip nežymiai sužalojo R. C., dėl ko šie veiksmai pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.
R. C., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje kaltu prisipažino (58 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu R. C. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2013-02-25 dienos metu Viekšniuose girtavo su keliais pažįstamais ir vakare į namus sugrįžo jau būdamas girtas. Pamena, jog namuose tarp jo ir žmonos Ramutės kilo žodinis konfliktas dėl jos vartojamų raminamųjų vaistų. Dėl to pradėjo žmonai priekaištauti ir taip susipyko. Kai grįžo į namus, Ramutė gulėjo lovoje. Jis labai norėjo su ja išsiaiškinti dėl minėtų vaistų, todėl priėjęs prie gulinčios lovoje žmonos, sugriebė jai ar už rankos, ar už naktinių marškinių, tiksliai nebepamena, ir ištempė ją iš lovos. Ar prieš tai sudavė ranka smūgį į krūtinę, tiksliai nebepamena, bet neneigia, jog griebdamas ją, kad ištempti iš lovos tikrai galėjo suduoti smūgį į kurią nors kūno vietą, nes tuo metu buvo labai įpykęs. Kai pakėlė žmoną iš lovos, jie susistumdė, tačiau ar ją metė į grindis nepamena. Neneigia galėjęs taip pasielgti, nes buvo girtas, be to jie stumdėsi, o jis yra fiziškai stipresnis, dėl ko galėjo ją stumtelėti su didesne jėga žemyn. Ar sudavė žmonai dar kokius nors smūgius, ar tampė už plaukų, nebepamena. Konflikto metu buvo girtas ir labai įpykęs, todėl galėjo besistumdydamas su žmona jai kokį smūgį ir suduoti, tačiau pats tiksliai to nebepamena. Kažkokiu momentu prie jų atėjo sūnus Germantas, kuris klausė dėl ko jis su žmona pykstasi. Ar sūnus Germantas bandė apginti mamą, nepamena. Po to žmona norėjo paimti iš jo telefoną, o jis nenorėjo jo duoti. Ar sudavė priėjusiai žmonai kokį smūgį į krūtinę, nebepamena, nes buvo girtas. Tačiau neneigia, jog galėjo pastumti žmoną kliūdamas ranka į krūtinę, kai ši bandė paimti iš jo telefoną, nors tiksliai to pats ir nepamena. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išsivežė į komisariatą. Yra ankščiau prieš žmoną smurtavęs, tačiau kada tiksliai nebepamena. Pirmos apklausos metu neigė smurtavęs prieš žmoną dėl to, kad tuo metu buvo piktas ant žmonos, jog iškvietė pareigūnus. Dėl to, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo žmoną, nuoširdžiai gailisi ( 58 b.l. ).
Nukentėjusioji R. C. apklausos metu parodė, kad 2013-02-25 apie 20.10 val. jai sugrįžus iš aerobikos treniruotės į namus, ten buvęs neblaivus vyras Romas pradėjo ją įžeidinėti įvairiais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais. Netrukus jis kažkur išėjo ir grįžo po maždaug valandos, bet pasiėmęs degtinės butelį vėl kažkur išėjo. Tą patį vakarą prieš pat vidurnaktį vyras grįžo į namus jau girtas ir atėjęs į kambarį sudavė jai gulinčiai lovoje smūgį kumščiu į krūtinę, po ko sugriebęs už naktinių marškinių pakėlė ją iš lovos ir stipriais spausdamas žemyn numetė ją ant grindų. Po to jai gulint ant grindų vyras kumščiu trenkė vieną kartą į galvą bei sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą į grindis. Mažametis jų sūnus Germantas bandė ją ginti, bet tėvas pagrasino ir jam. Po to Romas kažkam skambino ir kalbėjo apie ją. Ji prašė jo atiduoti telefoną ir neskambinėti, tačiau jis ją stumdamas trenkė ranka į krūtinę. Paėmusi iš vyro telefoną per bendrosios pagalbos centrą iškvietė pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jos vyrą ir išsivežė į komisariatą. Nurodė, jog vyras prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, tik ankščiau vis vyrui atleisdavo ir su juo susitaikydavo. Prašė nors laikinai iškeldinti vyrą iš namų, nes būdamas girtas jis ne tik prieš ją, bet ir prieš vaikus naudoja psichologinį smurtą (10,11 b.l.).
Nepilnametis nukentėjusysis G. C. parodė, kad 2013-02-25 prieš pat vidurnaktį pabudo nuo triukšmo. Tą triukšmą kėlė tėtis, kuris šaukė ant mamos ir vadino visokiais negražiais žodžiais. Atėjęs į mamos kambarį pamatė, kaip girtas tėvas sugriebė mama už naktinių marškinių ir pakėlęs sviedė ant grindų, po ko sudavė ant grindų gulinčiai mamai kumščiu smūgį į galvą. Jam atrodė, jog tėtis yra labai agresyvus ir nori dar mušti mama, todėl puolė padėti mamai ir bandė nuo jos nustumti tėtį. Tačiau tėtis stumtelėjo jį į šoną ir liepė nešdintis iš ten, kad ir pats negautų. Bijodamas, kad tėtis nepradėtų ir jo mušti, jis atsitraukė. Paskui tėtis kažkam skambino ir šmeižė mama, kad ši yra girta, nors mama buvo visiškai blaivi. Tuomet jis pamatė, kaip virtuvėje bandančiai indus patraukti į kitą vietą mamai tėtis spyrė į pilvą. Mama susiėmė rankomis už pilvo ir nuėjo į savo kambarį. Netrukus mama išsikvietė pareigūnus, kurie tėtį sulaikė ir išsivežė į komisariatą. Tėtis prieš mama smurtavo ne pirmą kartą. Kai tik būna neblaivus jis nuolat kabinėjasi prie mamos, namie visiems nebelieka ramybės (19 b.l. ).
Liudytojas G. C. parodė, kad 2013-02-25 apie vidurnaktį nuo triukšmo pabudo iš miego. Pabudo nuo girto tėvo šūkavimų. Visas jo šūkavimas ir agresyvus elgesys buvo nukreiptas prieš mama. Kai nusileido į pirmą namo aukštą pasižiūrėti kas ten vyksta, jokių muštynių jau nebematė. Tėvas tuo metu rūkė virtuvėje, o mama buvo savo kambaryje. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie jo tėvą sulaikė ir išsivežė į komisariatą. Kitą rytą brolis jam papasakojo, kad matė, kaip tėtis mušė mama, kaip ištempė ją iš lovos ir sudavė jai smūgius. Tėtis prieš mama smurtavo ne pirmą kartą, nes su broliu ne kartą yra gynęs mama nuo smurtaujančio tėvo. Kitą dieną po įvykio mama jam rodė sužalojimus ant rankų bei sake apie guzą galvoje. Kadangi žinojo, jog mamą tikrai sumušė tėvas, jis per daug mamos apie tai smulkiai neklausinėjo, nes ji ir taip buvo susijaudinusi. Tėvas kai tik būna neblaivus nuolat kabinėjasi prie mamos, kelia triukšmą (21 b.l.).
R. C. kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2013-02-26 bendra įvykio informacija ROIK Nr.0113000095346 nurodyta, kad 2013-02-26 0.18 val. pranešėja R. C. prašo pagalbos, nes neblaivus vyras R. C. elgiasi agresyviai, triukšmauja, trenkė pranešėjai į krūtinę (6 b.l. ).
2013-02-26 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2013-02-26 0.21 val. atvykus pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini) g.41, Viekšniuose, Mažeikių rajone, buvo nustatyta, jog pranešėją jos neblaivus vyras namuose išvadino įvairiais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, už plaukų ištempė iš lovos, ranka sudavė smūgius į galvą, krūtinę bei petį. Pranešėja R. C. buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, jog nuo smūgių į galvą, krūtinę, petį juto fizinį skausmą, be to vyras ją tempė už plaukų. Smurtu įtariamas R. C. įvykio vietoje pareiškė, jog savo žmonos nemušė ( 7,8 b.l.).
Asmens blaivumo testu Nr.3304, kuriame matyti, jog R. C. nustatytas 0,00 promilių girtumas (9 b.l.).
Asmens blaivumo testu Nr.3305, kuriame matyti, jog R. C. nustatytas 2.77 promilių girtumas (39 b.l ).
2013-02-27 specialisto išvada Nr.G56/13(13), kurioje nurodyta, jog R. C. nustatyta: odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešinio riešo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6-ių kontaktų su kietais bukais daiktais metu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (14 b.l. ).
2013-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji R. C. pateikė specialisto išvadas Nr.G488/05 (13) ir Nr. G278/10 (13), kuriose matyti, jog 2005-12-04 ir 2010-09-28 dėl neblaivaus sutuoktinio sumušimų R. C. buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai, sukėlę nežymius sveikatos sutrikdymus ( 15-17b.l. ).
2013-02-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjos N. Kiubienės nutartimi, kuria R. C. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) g. 41, (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ( 47,48 b.l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad R. C. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, nusikalstama veika žalos nepadaryta, todėl prokuroras pagrįstai siūlo R. C. baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). K. R. C. sutikus, 2013 m. kovo 21 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog R. C. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Sutinka su siūlomos bausmės dydžiu.
Kaltinamojo R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę R. C., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (36 b.l), baustas administracine tvarka (30-31 b.l.), anksčiau neteistas (29 b.l.), kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą skirtina – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. C. smurtauja prieš savo šeimos narį - sutuoktinę, matant vaikams, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu buvo iškeldintas iš gyvenamosios vietos, duomenų byloje, jog kaltinamasis būtų susitaikęs su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašęs, nėra, todėl, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir bus įgyvendinta bausmės paskirtis kaltinamajam R. C. paskyrus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. C., uždraudžiant R. C. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose (LR BK 67 str. 3 d.).
R. C. 2013-03-01 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Paskirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. C., uždraudžiant R. C. per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. C. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. C., kad, jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. C., kad paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Silva Plungienė