Administracinė byla Nr. eAS-304-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00503-2023-8

                Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Renatos namai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Proreal Invest“, Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „AIDILA“, uždarosios akcinės bendrovės APUS TURTAS, uždarosios akcinės bendrovės „Augida“, uždarosios akcinės bendrovės Capital Realty, uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, uždarosios akcinės bendrovės „Namų partneriai“, uždarosios akcinės bendrovės „Etapas“, uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“, mažosios bendrijos „Juda NT“, mažosios bendrijos LENDOR ESTATE, uždarosios akcinės bendrovės „NTA 21 Amžius“, uždarosios akcinės bendrovės „NT Savas Būstas“, uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, uždarosios akcinės bendrovės „ONTEX“, uždarosios akcinės bendrovės „Pamario NT“, uždarosios akcinės bendrovės Rebesta, uždarosios akcinės bendrovės Renatos namai, uždarosios akcinės bendrovės „Resolution LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Rezidentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Oberstata“, uždarosios akcinės bendrovės „ES Investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Turtas“, uždarosios akcinės bendrovės „CITUS“, uždarosios akcinės bendrovės „REON“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijoneda“, uždarosios akcinės bendrovės „Laurus Real Estate“, uždarosios akcinės bendrovės „Adomax“, uždarosios akcinės bendrovės „Hausa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Renatos namai (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 1S-138 (2022) „Dėl nekilnojamojo turto agentūrų ir jas vienijančios asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalyje, kurioje pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, sudarydama rinkų pasidalijimo susitarimą dėl klientų bei nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo; įpareigojo nutraukti draudžiamą susitarimą dėl klientų bei nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo; pareiškėjui paskyrė 8680 Eur dydžio piniginę baudą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 24 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Prašyme nurodoma, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas privalės sumokėti baudą, nors galutinis teismo sprendimas nėra aiškus ir žinomas. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjų skundus ateityje gali kilti naujų ginčų dėl sumokėtų baudų grąžinimo. Pareiškėjo 2022 m. preliminari pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad jo grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro tik 1 148 Eur. Atsakovui pradėjus priverstinį išieškojimą pareiškėjo veikla gali būti nutraukta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje spręsta ir dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidila“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo) prašymo argumentus pažymėtina, kad pareiškėjai, šiuo atveju, tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu.

Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, kad dėl Nutarimo yra pateikusi teismui skundą, kurio nagrinėjimas tikėtinai užtruks, kad jis privalės sumokėti baudą, nors galutinis teismo sprendimas nėra aiškus ir žinomas, teismui nusprendus patenkinti pareiškėjų skundus ateityje gali kilti naujų ginčų dėl sumokėtų baudų grąžinimo pažymėtina, jog jie nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjui palankaus sprendimo atveju, jo į valstybės biudžetą sumokėta bauda ar jos dalis būtų grąžinta. Vien tik pateikta pelno (nuostolių) preliminari ataskaita nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui baudos sumokėjimas sukels didelę žalą. Teismui nėra pateikti kiti rašytiniai įrodymai (bankų sąskaitos ir kt.), kurie patvirtintų pareiškėjo dėstomas aplinkybes.

Vien paskirtos baudos dydis negali būti motyvas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes baudų dydis įstatymų leidėjo yra susietas su objektyviomis ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėms bei veiksniais, todėl pati baudos dydžio nustatymo sistema (mechanizmas) sudaro sąlygas tinkamai individualizuoti baudos dydį, atsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę padėtį bei jo galimybes sumokėti skiriamą baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė ir nepagrindė, kad jie dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės kreiptis į Konkurencijos tarybą, jog būtų sprendžiama dėl paskirtos baudos (ar jos dalies) mokėjimo atidėjimo, ar kad būtų priimtas sprendimas nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose), kad atsakovas priėmė sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, kuris yra vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo prasme. Byloje nepateikti įrodymai, kad yra inicijuotas Nutarimo dalių, kuria paskirtos baudos, priverstinis išieškojimas.

Teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertino jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas šiuos kriterijus pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad bendrovės galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties dalį (kita nutarties dalis priimta dėl kito asmens, kurio atskirasis skundas nėra nagrinėjamos bylos dalykas) ir pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.  

Pareiškėjas nurodo, jog

Šiuo metu pareiškėjo sąskaitos likutis 1,70 Eur ir pareiškėjo kasos likutis 0 Eur. Iš atsakovo veiksmų matyti, kad jis neketina atidėti mokėjimų iki kol teismas išnagrinės bylą ir priims galutinį neskundžiamą sprendimą. Atsakovas 2023 m. kovo 20 d. elektroniniu paštu pareiškėjui atsiuntė laišką su raginimu sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 29 d. Tai patvirtina, kad atsakovas bet kokiu atveju suinteresuotas išieškoti baudų sumas ir nėra svarbu, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje, Nutarimas savaime yra vykdomasis dokumentas. Argumentas, jog atsakovas iki šiol nesikreipė į pareiškėją dėl priverstinio baudos išieškojimo, kuris tik tokiu atveju būtų vykdomasis dokumentas, yra nepagrįstas. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kurio ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Nutarimo pateikimas vykdyti antstoliui priverstinai sukels neatšaukiamas ir negrįžtamas neigiamas finansines pasekmes. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovas pradės skaičiuoti palūkanas, o tai sąlygos dar didesnes neigiamas finansines pasekmes pareiškėjui. Baudos išieškojimas iš pareiškėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sąlygotų tikslingumo, proporcingumo, viešųjų interesų apsaugos principų nesilaikymą. Nutarimo dalies vykdymo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padėtų išsaugoti pareiškėjo veiklą, išsaugant nekilnojamojo turto agentų darbo vietas, klientus.

Konkurencijos taryba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskiro skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Konkrencijos taryba nurodo, jog 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėjas sumokėjo Nutarimu paskirtą 8 680 Eur baudą bei iki mokėjimo dienos susikaupusias palūkanas. Atsižvelgdama į sumokėjimo faktą, Konkurencijos taryba informavo antstolį apie tai, kad poreikio priverstinai išieškoti baudą ir palūkanas iš pareiškėjo nebeliko. Antstolis S. O. G. 2023 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-168-15870. Nutarimo dalis, kurios vykdymą pareiškėjas prašo sustabdyti, jau įvykdyta ir priverstinis šios dalies įvykdymas pareiškėjui negresia, todėl, Konkurencijos tarybos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebėra tikslingas, todėl prašymas vien šiuo pagrindu atmestinas.

Konkurencijos taryba pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik preliminarią 2022 merų pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad bendrovės pardavimų pajamos 2022 metais sudarė 81 031 Eur, o grynasis pelnas – 1 148 Eur, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikė vienos banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki balandžio 4 d. bei pažymą apie grynuosius pinigus kasoje laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. Konkurencijos tarybos vertinimu, pirmiau nurodytų duomenų akivaizdžiai nepakanka įvertinti ne tik tolimesnių bendrovės veiklos perspektyvų, bet net ir šiuo metu esančios realios pareiškėjo finansinės padėties. Nėra duomenų, ar bendrovė turi tik vieną sąskaitą banke, kurios išrašą pateikė, be to, byloje esantis banko sąskaitos išrašas pateiktas tik už 4 dienas, t. y. nesudarant teismui galimybės įvertinti lėšų apyvartą per visą bent jau 3 mėnesių, suteiktų baudai sumokėti pagal skundžiamą Nutarimą, laikotarpį, taip pat nėra jokių duomenų apie turimus įsipareigojimus, kreditorių reikalavimus ir panašiai. Nėra jokių duomenų apie bendrovės turimą nuosavybės teise turtą bei atitinkamai apie bedrovės galimybes gauti banko garantiją ar laidavimo draudimą. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad paskirta bauda yra didesnė nei pareiškėjo preliminarioje ataskaitoje nurodytas grynasis pelnas, savaime neleidžia konstatuoti, kad baudos sumokėjimas iš esmės sutrikdytų bendrovės veiklą ar privestų bendrovę prie bankroto.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba pareiškėjui skyrė baudą, neviršijančią 10 procentų bendrųjų metinių pajamų paskutiniais ūkiniais metais iki Konkurencijos tarybos Nutarimo priėmimo, t. y. nustatydama maksimalų galimą skirti baudos dydį, kurį pareiškėjas pajėgus sumokėti, Konkurencijos taryba rėmėsi pareiškėjo pajamomis 2021 metais. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai priimant Nutarimą neteigė, kad šis dydis neatspindi realios pareiškėjo finansinės padėties, todėl turi būti remiamasi kitu dydžiu. Be to, Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, vertino pareiškėjo teiginius dėl sunkios finansinės padėties, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nenustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu tokia padėtis Nutarimo priėmimo momentu egzistuotų. Kaip nurodyta Nutarimo (758) pastraipoje, pareiškėjas Konkurencijos tarybai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Priešingai, iš Konkurencijos tarybai pateiktų dokumentų matyti, kad pastaruosius dvejus metus įmonė dirbo pelningai ir jos pelningumas augo. Atitinkamai, Konkurencijos taryba pareiškėjui skyrė baudą, kurią jis yra pajėgus sumokėti būtent įvertinus jo finansinius rezultatus baudos skyrimo momentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai yra abstrakūs. Pareiškėjo argumentai, kad neturi lėšų nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).

Remiantis bylos duomenimis, Konkurencijos taryba Nutarimu pripažino pareiškėją (su kitais asmenimis) sudarant rinkų pasidalijimo susitarimą dėl klientų ir nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Pareiškėjui skirta 8 680 Eur bauda dėl draudžiamo susitarimo dėl klientų ir nekilnojamojo turto brokerių neviliojimo. Piniginė bauda skirta atsižvelgus į pardavimų vertę, pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę lengvinančiais ir sunkinančiais aplinkybes ir kitus kriterijus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai netenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios; toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1075/2014). Šiuo atveju remiantis Konkurencijos tarybos pateiktu banko išrašu, pareiškėjas yra sumokėjęs Konkurencijos tarybos skirta baudą, dėl kurios pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. 

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog Nutarimo vykdymas sukels labai sunkias finansines pasekmes, vertintinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas sumokėjo Nutarimu skirtą baudą. Pareiškėjo argumentas, jog Nutarimo dalies vykdymo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padėtų išsaugoti pareiškėjo veiklą, išsaugant nekilnojamojo turto agentų darbo vietas, klientus, yra hipotetinis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, viešojo intereso svarbą nagrinėjamoje byloje, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tai, kad pareiškėjas jau yra sumokėjęs baudą, dėl kurios prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Renatos namai atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Artūras Drigotas

                                                                                           Jolanta Malijauskienė