Civilinė byla Nr. e2A-590-638/2021

                                              Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00066-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.11;

 (S)

                                 1.3.5.5                                       

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui M. P. dėl permokėtų sumų iš darbuotojo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo M. P. 2 761,95 Eur sumokėtą ir negrąžintą komandiruotės išlaidų avansą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad atsakovas nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. dirbo UAB „Areisa“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu pagal 2018 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. 86. Pradėdamas dirbti, atsakovas susipažino su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais Nr. 6, darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo komandiruotas iš Lietuvos į Vokietiją, Prancūziją ir Lenkiją pervežti automobilius nurodytais maršrutais. Ieškovė pažymėjo, kad už šioje komandiruotėje praleistą laiką bendrovė turėjo sumokėti atsakovui 3 450 Eur dienpinigių. Nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovas buvo komandiruotas iš Lietuvos į Slovakiją, Vokietiją ir Lenkiją pervežti automobilius nurodytais maršrutais. Už šioje komandiruotėje praleistą laiką bendrovė turėjo sumokėti atsakovui 4 260 Eur dienpinigių. Iš viso ieškovė privalėjo sumokėti atsakovui 7 710 Eur komandiruotės išlaidų ir dienpinigių. Darbuotojui per 2018 metų rugpjūčio - gruodžio mėnesius buvo išmokėta 9 752,23 Eur komandiruotės išlaidų ir dienpinigių. Iš jų 5 500 Eur buvo sumokėta pavedimu, o 4 252,23 Eur - grynais pinigais. Atleidus atsakovą iš darbo, pas jį liko 2 761,95 Eur avansu komandiruotės išlaidoms ir dienpinigiams. Atsakovui buvo išmokėta 9 752,23 Eur komandiruotės išlaidų ir dienpinigių, 160 Eur pas atsakovą buvo likęs likutis ir 559,72 Eur atsakovas atsiskaitė kortele pardavimų centre. O už laiką komandiruotėse jam priklausė išmokėti tik 7 710 Eur dienpinigių. Todėl iš ieškovo priteistina pas atsakovą likusi ir jo nepanaudota bendrovės interesams išmokėta suma – 2 761,95 Eur (10 311,95 Eur + 160 Eur – 7 710 Eur). Pagal šioje įmonėje nusistovėjusią tvarką vairuotojai, išvažiuodami į reisą, gaudavo avansą, o sugrįžę pateikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tokiu būdu būdavo atliekami atsiskaitymai. Šiuo atveju atsakovas, sugrįžęs iš reiso, neinformavo darbdavio, kad ketina išeiti iš darbo, o kai jam buvo dar išmokėta pinigų, parašė prašymą atleisti iš darbo. Pinigai buvo išmokami pas direktorių namuose Pasvalyje, nes ir kasa yra jo namuose, o buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė. Ieškovė nesitikėjo, kad darbuotojas išeis, todėl ir buvo išmokėjusi pinigus į priekį galimai kitai kadencijai.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, buvęs darbdavys įžūliai apgaudinėja teismą nepateikdamas visų duomenų, nes jis į komandiruotę vyko ne du, o tris kartus. Atsakovas nurodė, kad už komandiruotėje praleistą laiką bendrovė turėjo sumokėti atsakovui nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. 3 450 Eur dienpinigių ir nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. 4 260 Eur dienpinigių, iš viso 7 710 Eur komandiruotės išlaidų ir dienpinigių. Be to, ieškovės pateikti kasos išlaidų orderiai yra neaiškios kilmės, vadovaujantis jais, atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 11 iki 13 d. kiekvieną dieną lankėsi buhalterijoje ir pasirašinėjo kasos išlaidų orderius, kurių bendra suma sudaro 1 950 Eur ir, kaip paaiškėjo, ieškovė pareikalavo (tik neaišku, kada ir kokiu būdu) atsakovo grąžinti išmokėtus avansu pinigus, tačiau nei viename kasos išlaidų orderyje nenurodo mokėjimo pagrindo avansu. Be to, kai atsakovas grįžo iš komandiruotės, iš jo nebuvo reikalaujama grąžinti dienpinigių permokos pagal darbdavio paskaičiavimus, kaip tai įtvirtinta Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 562 dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 1 p. Įrodymų, kad buvo reikalaujama iš atsakovo grąžinti dienpinigių permoką prieš atleidimą iš darbo nėra, nes ir jokios permokos nėra. Ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų ieškovės veiksmų vyksta Panevėžio finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei UAB „Areisa“ iš atsakovo M. P. 2 761, 95 Eur sumokėtą ir negrąžintą komandiruotės išlaidų avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 62 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1 050 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

5.       Teismas nurodė, kad už visą atsakovo dirbtą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už visas tris komandiruotes atsakovui išmokėta 13 251,95 Eur, turėjo būti išmokėta 10 490 Eur, per visą jo dirbtą pas ieškovę laikotarpį turėjo būti sumokėta 13 729,27 Eur, o faktiškai išmokėta 16 491,22 Eur. Taigi, atsakovui permokėta 2 761,95 Eur. Dalis pinigų išmokėta mokėjimo pavedimais, kita dalis – grynaisiais pinigais. Tai patvirtina ir ieškovės pateikti išrašai iš kasos knygos. Teismas pažymėjo, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau vadinama - Taisyklės) 9 p. ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Sutinkamai su Taisyklių 5 p., pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė fakto, jog visus kasos išlaidų orderius pasirašė pats, sumas žodžiais (galimai rusų kalba) taip pat įrašė ir pasirašė M. P.. Teismo vertinimu, nustatytos byloje aplinkybės ir ištirtų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovas, būdamas materialiai atsakingas, gavęs avansinius mokėjimus, į komandiruotę neišvyko, už šias išlaidas bendrovėje nustatyta tvarka neatsiskaitė ir atleidimo iš darbo metu negrąžino gautų lėšų ieškovei.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020  m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Ieškovė įžūliai apgaudinėja teismą nepateikdama visų duomenų, nes atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, į komandiruotę vyko ne du, o tris kartus. Tai patvirtinantys įrodymai (komandiruočių įsakymai) yra byloje. Ieškovė nesąžiningai elgėsi tiek su atsakovu, tiek ir su kitais darbuotojais neteikdama jiems jokios informacijos apie jiems priskaičiuotas ir priklausančias išmokėti sumas, susijusias su darbo santykiais, kaip numato DK 148 straipsnio 1 dalis. Jeigu darbdavys būtų pateikęs duomenis nuo 2018 m. kovo 23 d., atitinkamai matytųsi, kad jokios permokos darbuotojui nėra.

1.2.                       Teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, jog metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus yra deklaruota, jog atsakovui išmokėta 10 490 Eur dienpinigių ir 4 138,01 Eur po darbo užmokesčio neatėmus mokesčių, ir mano, jeigu darbuotojui pagal pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo išmokėta 16 491,22 Eur, tai ta suma ir turėjo būti nurodyta 2018 metų metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje. Atsakovo nuomone, šie argumentai patvirtina, kad darbuotojas grynųjų pinigų negavo.

1.3.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad atsakovas, grįžęs iš komandiruotės,  informavo darbdavį apie išėjimą iš darbo. Darbdavys pats pateikė įsakymą 2018 m. gruodžio 13 d. dėl darbuotojo atleidimo pagal DK 55 straipsnį. Tai patvirtina ir SoDros išrašas, nes SoDrai duomenis pateikia pats darbdavys. Be to, nei viename pateiktame kasos išlaidų orderyje nėra nurodyta paskirtis - avansas į reisą, o komandiruotė ir atlyginimas.

1.4.                      Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl neturi galimybės pateikti avansinių apyskaitų, kad du kasos išlaidų orderiai Nr. LT-2018-063 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir LT-2018-096 2018 m. gruodžio 11 d. yra su žyma „kopija tikra“ patvirtinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. parašu. Visi kiti pateikti kasos išlaidų orderiai neturi nei darbdavio asmens išdavusio pinigus parašo, nėra nei nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos spaudo ir neturi net kasos išlaidų orderiui suteikto numerio. Taigi, kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų atsakovas negavo.

1.5.                      Iš pateikto SEB banko sąskaitos išrašo (2018-03-01-2018-12-30) matyti, kad 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas atliko bankinę operaciją bankomate: ATM Nr. 351, Vytauto g. 11/9, Marijampolė, todėl nėra jokios logikos, kad atsakovas gruodžio 13 d. vėl būtų buvęs Pasvalyje. Teismui nekėlė abejonių ir ieškovės argumentai, kad pinigai buvo išmokami pas direktorių namuose tris dienas iš eilės gruodžio 11, 12, 13, nes kasa yra jo namuose Pasvalyje.

1.6.                       Teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti sąskaitų aktyvumo ataskaitą, atsižvelgti į visą laikotarpį ir įvertinti visus mokėjimus tiek dienpinigių tiek ir darbo užmokesčio, nes vertinant pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį neatitinka nurodytos išmokėtos sumos. Ieškovė dar liko skolinga atsakovui 647,24 Eur.

1.7.                      Teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad sąskaitų aktyvumo ataskaitoje ir didžiosios knygos išraše yra nesutapimai. Didžiojoje knygoje turi būti pažymėta ir darbuotojo patirtos išlaidos komandiruotės metu, o iš darbdavio pateiktos pažymos to nematyti, nurodyta tik priskaitytos sumos kaip dienpinigiai, nežiūrint į tai, kad darbuotojas kelionių metu, kurios trukdavo po kelis mėnesius, mokėjo už stovėjimo aikšteles, privalėjo mokėti už Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos ir Prancūzijos kelius kelionės metu, ir kitas patirtas kelionėje išlaidas. Visi čekiai buvo pristatyti į buhalteriją po kiekvienos komandiruotės pildant ataskaitas po komandiruotės. Teismas privalėjo įvertinti ir šitą aplinkybę, o įvertinus, kad tiek Didžiojoje knygoje, tiek sąskaitų aktyvumo ataskaitoje yra neatitikimų, ko iš esmės būti negali, turėjo traktuoti, kad 13 251,95 (debeto suma) – 10 490,00 (kredito suma) = 2761,95 Eur turi būti priskiriama darbdavio patirtoms išlaidoms kelionės metu, kol neįrodyta kitaip.

1.8.                      Atsakovas mano, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl ieškovei turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovui.

7.       Ieškovė UAB „Areisa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Byloje nekilo ginčas, kad atsakovas per laikotarpį, kai dirbo pas ieškovą, iš viso buvo išvykęs į komandiruotę tris kartus, tačiau prašomai priteisti sumai tai jokios įtakos nedaro. Ieškinio suma ieškinyje apskaičiuota įvertinus tik išmokėtus pinigus atsakovui kaip dienpinigių ir komandiruotės išlaidas (be darbo užmokesčio) už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki atleidimo dienos.

2.2.                       Metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje nedeklaruota avansu sumokėta permoka, o deklaruota suma, kurią atsakovas uždirbo per 2018 metus. Aplinkybę, kad atsakovas faktiškai gavo daugiau, negu yra uždirbęs per metus, patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai - banko pavedimai ir kasos išlaidų orderiai, bei pirminių dokumentų suvestinė, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Todėl teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovui per 2018 metus buvo išmokėta daugiau, negu sutarta darbo sutartyje.

2.3.                       Kasos pajamų orderyje yra pinigų gavėjo parašas. Kasos pajamų orderį pasirašė atsakovas, atsakovas telefonu patvirtino, kad pinigus gavo, todėl atsakovo atstovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pinigų atsakovas negavo, yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi.

2.4.                      Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir didžiosios knygos išraše nėra jokių nesutapimų, o sąskaitų aktyvumo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.  įsivėlė techninės klaidos įrašant dokumentų numerius, kurios vėliau pastebėjus buvo ištaisytos. Tačiau išmokėtos sumos dėl to nepasikeitė, dėl šių netikslumų nėra pagrindo teigti, kad pinigai darbuotojui nebuvo permokėti.

2.5.                       Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu apginti jos teisėtus interesus, savo ieškinio reikalavimus pagrindė argumentais, rašytiniais įrodymais. Ieškovės veiksmuose nėra jokio piktnaudžiavimo, todėl atsakovo kaltinimai yra nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacinės instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus duomenis: atsakovui sudarytas avanso apyskaitas ir atsakovo išlaidas komandiruočių metu patvirtinančius įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė pateikė 9 avanso apyskaitas. Atsakovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą į naujai pateiktus įrodymus - avanso apyskaitas. Šalių papildomai pateikti įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su apeliaciniu skundu.

10.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl išskaitų iš darbuotojui išmokėtų sumų (DK 150 straipsnis).

11.       Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2018 m. kovo 16 d. sudarytą darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. dirbo ieškovės įmonėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju- ekspeditoriumi-autošaltkalviu. Darbo užmokestis buvo šalių sutartas 1,301 minimalaus valandinio atlygio, komandiruotės dienpinigiai – ne mažiau kaip 50 proc. nuo Vyriausybės patvirtintų normų, komandiruotės išlaidos sumokamos grįžus iš komandiruotės pagal pateiktas komandiruotės išlaidų ataskaitas. Darbo tvarkos taisyklių 5.5 punktas nustatė, kad grįžęs iš komandiruotės darbuotojas privalo per 3 darbo dienas pateikti buhalterijai komandiruotės išlaidas patvirtinančių dokumentų atskaitą (avanso apyskaitos forma), kartu pateikti visus krovinio gabenimo dokumentus, CMR varžtaraščius su atžymomis apie krovinio pristatymą. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovės direktoriaus įsakymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu).

12.       Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi atvejai, kada leidžiama daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio: 1) grąžinti išmokėtą ir nepanaudotą avansą; 2) grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; 3) žalai atlyginti; 4) grąžinti išmokėtus atostoginius, kai teisė į atostogas nebuvo įgyta dėl atleidimo iš darbo. Šis sąrašas yra baigtinis.  

13.       Ieškovė nenurodė, kuriuo iš DK 150 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų prašo priteisti iš darbuotojo jam sumokėtas sumas. Tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atleidus atsakovą iš darbo paaiškėjo, kad pas jį liko 2761,95 Eur suma, avansu išmokėta komandiruotės išlaidoms ir dienpinigiams. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. posėdyje ieškovo atstovė paaiškino tik tiek, kad tokia buvo įmonės praktika, buvo mokamos išmokos iš kasos, direktorius galėjo mokėti ir savo pinigais, vėliau būdavo suderinamos išmokėtos sumos ir priklausančios mokėti sumos. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė prašė atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtos sumos DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu: grąžinti išmokėtą ir nepanaudotą avansą.

14.       Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kokio dydžio avansai buvo išmokėti atsakovui, kiek jis panaudojo komandiruotės metu ir kiek negrąžino. Tikslu ištirti šias ieškovės nurodomas aplinkybes, iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti visas avanso apyskaitas, sudarytas atsakovui jo darbo laikotarpiu, taip pat pirminius išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovė pateikė tik avanso apyskaitas, išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

15.       Ieškovės pateiktos avanso apyskaitos, visų pirma, yra nepasirašytos darbuotojo (šiuo atveju atskaitingo asmens, atsakovo), kuriam esą buvo išmokėtos lėšos. Vien dėl šios priežasties apyskaitomis negalima vadovautis kaip darbdavio vienašališkai surašytais dokumentais, nes tokie dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimų, kurie nustato, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Ieškovės pateiktose avanso apyskaitose jokios atsakovo patirtos išlaidos nenurodytos, išskyrus tris kartus atsakovui paskaičiuotus dienpinigius už tris komandiruotes (2780 Eur, 3450 Eur ir 4260 Eur, iš viso 10 490 Eur). Dienpinigių paskirtis yra kompensuoti darbuotojui papildomas komandiruotės metu patiriamas išlaidas pragyvenimui ( DK 107 straipsnio 3 dalis).    

16.       Byloje nustatyta, kad  atsakovas per savo darbo laikotarpį buvo išsiųstas į tris komandiruotes, už jas buvo priskaičiuota ir išmokėta iš viso 10 490 Eur dienpinigių. Ieškovė pateikė į bylą pirminius buhalterinius dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo išmokėta 2600 Eur  pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. kasos išlaidų orderį; 4500 Eur išmokėta 2018 m. rugpjūčio 29 d. per Sweedbank sąskaitą, 1000 Eur išmokėta 2018 m. spalio 3 d. per Swedbank sąskaitą, 500 Eur išmokėta pagal 2018 m. gruodžio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. LT-2018-096, išmokėjo buhalterė S. Š.; 500 Eur išmokėta pagal 2018 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. LT-2018, išmokėjo, nepažymėta, kas; 450 Eur išmokėta pagal 2018 m. gruodžio 12 d. - ar 13 d.(data taisyta) kasos išlaidų orderį Nr. LT-2018, išmokėjo - nepažymėta, kas; ir 500 Eur išmokėta pagal 2018 m. gruodžio 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. LT-2018, išmokėjo, nepažymėta, kas. Bendra išmokėtų lėšų suma yra 10 500 Eur. Kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie išmokėjimą atsakovui į bylą nėra pateikta. Todėl net nepaisant, kad kasos išlaidų orderiai netinkamai užpildyti, nenurodyta, kas pinigus išmokėjo, kas gavo, kai kurių kasos orderių numeracija yra vienoda, galima būtų spręsti, kad darbdavys sumokėjo tik 10 Eur daugiau, negu buvo pats priskaičiavęs dienpinigių atsakovui už komandiruotes. Tačiau, kaip minėta, tai nereiškia, kad papildomai išmokėtų pinigų atsakovas nėra panaudojęs komandiruočių metu atsiradusioms išlaidoms apmokėti.

17.       Paskutinė ieškovės surašyta avanso apyskaita yra 2018 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu atsakovas buvo atleistas iš darbo 2018 m. gruodžio 13 d., kaip nurodė įsakyme ieškovės direktorius, pačiam darbuotojui prašant. Paties darbuotojo prašymas atleisti iš darbo į bylą nėra pateiktas. Bet kuriuo atveju, gavęs darbuotojo prašymą, direktorius turėjo galimybę atleidimą iš darbo vykdyti po  dvidešimt kalendorinių dienų (DK 55 straipsnio 1 dalis), per kurias turėjo ir privalėjo atlikti išmokėtų avansu lėšų ir atsiskaitymo už jas patikrinimą, sudaryti avanso apyskaitą ir, jeigu būtų nustatęs permoką, pareikalauti iš atsakovo atsiskaitymo. Tačiau to nebuvo padaryta. Dar daugiau, ieškovės direktorius 2018 m. gruodžio 11, 12 ir 13 dienomis, jo paties teigimu, išmokėjo atsakovui iš kasos grynaisiais 1950 Eur per keturis kartus. Kasos išlaidų orderiuose nurodoma, kad tai komandiruotė ir darbo užmokestis, kuri suma yra atlyginimas, o kuri komandiruotė, nenurodoma. Pažymėtina, kad ieškovės sudarytoje darbo sutartyje komandiruotės metu mokėtinų dienpinigių dydis buvo nustatytas ne konkrečia suma, o intervalu – ne mažiau, kaip 50 proc. Vyriausybės nustatyto dydžio, todėl darbdavys savo pasirinkimu galėjo išmokėti ir daugiau dienpinigių, negu kad 50 proc. nuo Vyriausybės patvirtintos normos.

18.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nepateikti pirminiai išlaidas patvirtinantys dokumentai, netinkamai buvo atliekama kasos lėšų panaudojimo kontrolė, atliekant mokėjimus neatskirtos darbo užmokesčio, dienpinigių ir avanso įmonės pirkimams lėšos, nenurodyta, kiek konkrečiai paskirta dienpinigių. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtų lėšų, t. y. neįrodė, kad darbuotojui buvo išmokėtas avansas, už kurį jis neatsiskaitė.

19.       Ieškovė neįrodė ir DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtų lėšų - skaičiavimo klaidos. Priešingai, ieškovės atstovės teismo posėdyje išsakytu paaiškinimu, lėšas išmokėjo pats direktorius, atlikdamas kasininko funkcijas ir nurodęs, kad tai darbo užmokestis ir komandiruotė, todėl jis ir turėtų būti atsakingas prieš įmonę. Apie kitus išskaitų atlikimo pagrindus ieškovė savo ieškinyje nenurodė, todėl jie nesvarstomi.       

20.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias išskaitų iš darbuotojui išmokėtų lėšų pagrindus (DK 150 straipsnio 2 dalį), nenustatė byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

21.       Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės, negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

 Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

        Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė