Administracinė byla Nr. A-1-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02127-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. N., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 11 d. teismui pateikė prašymą, prašydamas iš atsakovės R. N. (toliau – ir atsakovė) priteisti 82,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą „Butas“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

II.

3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės R. N. priteisė 76,34 Eur vietinės rinkliavos.
4. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad butas, kurio bendras plotas 29,31 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei; 2009 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartimi
   Nr. 570-1895 šis butas išnuomotas atsakovei; įrašas galiojo nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.; išregistravimo pagrindas – Apylinkės teismo sprendimas, 2015 m. balandžio 24 d., Nr. 2-1144-792/2015. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu už akių tenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį: nutraukė 2009 m. lapkričio 11 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 570-1895, iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisė nuomos mokestį (civilinė byla Nr. e2-1144-792/2015). Šis sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2015 m. gegužės 15 d. 2015 m. rugsėjo 11 d. iškeldinimo protokole pažymėta, kad antstolio padėjėjui,
   VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovams ir kviestiniui 2015 m. rugsėjo 11 d. patekus į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), aprašomo turto nerasta; dėl patekimo priverstinai šios patalpos durų laužti nereikėjo.
5. Teismas akcentavo, jog tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsiteisėjus teismo sprendimui delsė išregistruoti nuomos sutartį, sudarytą su atsakove, nebuvo pastarosios kaltė. VšĮ ,,Klaipėdos butai“ 2013 m. spalio 22 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. atliko išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimus ir konstatavo, jog patikrinimo metu į butą niekas neįsileido, kaimynų teigimu atsakovė buvo išvykusi į užsienį ir apie 3 metus bute negyveno (tai nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-1144-792/2015). Atsakovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad, 2015 m. gegužės 15 d. įsiteisėjus minėtam Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui, vietinės rinkliavos mokėtoju tapo daikto savininkas, kuriam ir teko pareiga mokėti vietinę rinkliavą, o atsakovė negalėjo būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Iškeldinimo protokolas, kuriame nurodoma, jog gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), skolininkė negyveno, neįrodė, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį buvo teisėta buto naudotoja Nuostatų prasme. Taigi nebuvo pagrindo atsakovę pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoja už laikotarpį po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1144-792/2015 įsiteisėjimo. Pareiškėjui iš atsakovės priteisina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. sausio
   1 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sumokėjo 12,23 Eur už 2012 m., teismas pareiškėjui priteisė 76,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

III.

7. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir visiškai tenkinti jo reikalavimą
8. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovė buvo priverstinai iškeldinta 2015 m. rugsėjo 11 d. Kadangi atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo faktinė patalpų naudotoja, komunalinių atliekų turėtoja, ji buvo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtoja.
9. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo, nes, jo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse
   Nr. A-602-1614/2014 ir Nr. A-2479-556/2015, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pateikti išaiškinimai prieštaravo analogiško pobūdžio byloje Nr. A-888-556/2015 pateiktiems išaiškinimams, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo prieštaringa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo
    7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).
11. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo
    Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo
    Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui iš atsakovės priteisina vietinė rinkliava tik už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 15 d., o nesumokėtos vietinės rinkliavos dydis yra 76,34 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir pakankamų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kitaip.
12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1144-792/2015, kuriuo buvo nutraukta Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su atsakove, įsiteisėjimo iki atsakovės iškeldinimo iš minėto buto (2015 m. rugsėjo 11 d. iškeldinimo protokolas Nr. S-8199, b. l. 22-23), kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovė šiuo laikotarpiu buvo faktinė buto naudotoja, komunalinių atliekų turėtoja. Atitinkamai teisėjų kolegija plačiau analizuoja tik tuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas, kurie susiję su pareiga mokėti vietinę rinkliavą minėtu laikotarpiu.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, 2015 m. gegužės 15 d. įsiteisėjus minėtam Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui, vietinės rinkliavos mokėtoju tapo daikto savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai ir teko pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pareiškėjo teisingai nurodytu šioje administracinėje byloje taikytinu principu „teršėjas moka“, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo išvadai, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki iškeldinimo iš buto 2015 m. rugsėjo 11 d. vienokiu arba kitokiu būdu faktiškai naudojosi šiuo butu, t. y. atitiko „teršėjo“ sąvoką. Dar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendime buvo užfiksuota, jog, kaimynų teigimu, atsakovė yra išvykusi į užsienį. Atsakydama į pirmosios instancijos teismo paklausimą, biudžetinė įstaiga Gyventojų registro tarnyba 2015 m. gruodžio 17 d. raštu (b. l. 41) informavo, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi. 2015 m. rugsėjo 11 d. iškeldinimo protokole Nr. S-8199 pažymėta, kad bute atprašomo turto nebuvo. 2015 m. lapkričio 4 d. išraše iš Gyventojų registro (b. l. 8), eilutėje „Paskutinė gyvenamoji vieta“ nurodyta, kad atsakovė 2015 m. balandžio 23 d. išvyko į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę). Taigi, atsakovė iš Lietuvos Respublikos išvyko dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Teismui nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja vėliau buvo grįžusi į Lietuvą ir kuriuo nors momentu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. naudojusis minėtu butu. Byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo atsakovės atžvilgiu net ir preziumuoti „teršėjo“ statusą aptariamu laikotarpiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokioje situacijoje nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpis turi būti (viršutinė riba) ribojamas buto valdymo teisėtumo pasibaigimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo įsiteisėjimu). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės nepriteisė vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.
14. Dėl pareiškėjo prašymo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje
    Nr. A-606-143/2017, atsakydamas į analogiškus pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties (administracinėje byloje
    Nr. A-2479-556/2015) ir 2015 m. balandžio 20 d. nutarties (administracinėje byloje
    Nr. A-888-556/2015) prieštaravimo tarpusavyje, pažymėjo, jog nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nebuvo pateiktas detalus faktinių aplinkybių įvertinimas Nuostatų taikymo prasme, todėl minėtos teismo nutartys dėl galbūt skirtingų faktinių bylų aplinkybių nepripažintos reikšmingomis tai administracinei bylai nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
    33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio taikymo prasme. Teisėjų kolegija tokios pozicijos dėl 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2479-556/2015 ir 2015 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015, taip pat 2015 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje
    Nr. A-602-1614/2014 reikšmingumo nagrinėjamam ginčui laikosi ir šioje administracinėje byloje. Atitinkamai pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo nėra tenkinamas.
15. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Artūras Drigotas

              Dalia Višinskienė