Civilinė byla Nr. e2A-906-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00183-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.6; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELSIS TS“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Termoskydas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELSIS TS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ dėl nuostolių atlyginimo ir prekių garantinio termino pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Termoskydas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ELSIS TS“ (toliau – ir ieškovė, pirkėja) pateikė teismui ieškinį, prašydama: 1) iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ (toliau – ir atsakovė, pardavėja) ieškovės UAB ,,ELSIS TS“ naudai priteisti 27 197,82 Eur plokščių remonto išlaidoms atlyginti; 2) iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ ieškovės UAB ,,ELSIS TS“ naudai priteisti 123 344,05 Eur rangos darbų kainos pabrangimo išlaidų; 3) įpareigoti atsakovę UAB ,,Ermitažas“ garantinį terminą plokštėms, sumontuotoms objekte (duomenys neskelbtini), pratęsti iki 2025 m. sausio 24 d., o plokštėms, sumontuotoms objekte (duomenys neskelbtini), – iki 2025 m. vasario 28 d.; 4) iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ ieškovės UAB ,,ELSIS TS“ naudai priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ ieškovės UAB ,,ELSIS TS“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB ,,Ermitažas“ 2018 m. liepos 23 d. pasirašė Daugkartinio pardavimo sutartį Nr. E 11/2018.07.23-001 (toliau – ir Sutartis). Šios Sutarties pagrindu ieškovė (pirkėja) įsigijo iš atsakovės (pardavėjos) daugiasluoksnes sienų šiltinimo plokštes ,,Fibrolight“ 120-I, 1200/600 mm. Farb. Nr. 150 eierschale ir ,,Fibrolight“ 120-I, 1200/600 mm. Farb. Nr. 720 quarz (toliau – ir Plokštės), kurias pagamino trečiasis asmuo UAB ,,Termoskydas“ (toliau – ir gamintojas). Įsigytos Plokštės buvo montuojamos ieškovės renovuojamuose objektuose: (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. kovo 8 d. buvo informuota, kad šiltinimo plokštės po žiemos sezono pradėjo atsisluoksniuoti – plokščių apdailinis sluoksnis atsiklijuoja nuo šiltinamosios medžiagos.
3. Tam, kad būtų išsiaiškinta Plokščių atsisluoksniavimo priežastis, nuo 2019 m. kovo mėn. buvo sustabdyti rangos darbai bei paskirta Plokščių ekspertizė. Sustabdžius rangos darbus, negaudama piniginių lėšų, 2019 m. gegužės 13 d. bankrutavo ieškovės subrangovė UAB ,,Grastatas“ (toliau – ir subrangovė), kuri vykdė subrangos darbus abiejuose objektuose. 2019 m. birželio 6 d. buvo pateiktas eksperto D. K. parengtas Plokščių vertinimo aktas (toliau – ir Vertinimo aktas), po kurio surašymo UAB ,,Ermitažas“ 2019 m. birželio 26 d. atsiėmė iš UAB ,,ELSIS TS“ likusias nesumontuotas nekokybiškas Plokštes, t. y. pripažino, jog Plokštės – nekokybiškos.
4. Ieškovė, paaiškėjus Vertinimo akto išvadoms ir atsakovei bei trečiajam asmeniui UAB ,,Termoskydas“ (gamintojui) pagal Vertinimo akto rekomendacijas parengus Plokščių remonto sąlygas, ieškojo, kas galėtų atlikti Plokščių remonto darbus ir toliau tęstų pastatų renovacijos darbus. Plokščių remonto darbai ieškovei kainavo 27 197,82 Eur, o renovacijos darbų užbaigimo kaina, pasikeitus naujam subrangovui, padidėjo 123 344,05 Eur suma. Plokščių remonto ir darbų įkainiai buvo derinami su atsakove. Pradinė subrangos darbų objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas 1), kaina buvo 334 372,89 Eur, tuo tarpu faktinė darbų kaina, pasikeitus subrangovui, išaugo iki 365 331,27 Eur. Taigi subrangos darbų kaina Objekte 1 padidėjo 30 958,38 Eur suma. Pradinė subrangos darbų objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas 2), kaina buvo 238 410,42 Eur, tuo tarpu faktinė darbų kaina, pasikeitus subrangovui, išaugo iki 330 796,09 Eur. Taigi subrangos darbų kaina Objekte 2 padidėjo 92 385,67 Eur suma. Taigi UAB ,,ELSIS TS“ patyrė iš viso 123 344,05 Eur objektų darbų kainos pabrangimo išlaidų.
5. Atsakovė žinojo (turėjo žinoti) savo pareigą parduoti ieškovei kokybiškas Plokštes, tačiau pardavė nekokybiškas fasadų šiltinimo Plokštes, kurios po žiemos sezono pradėjo atsisluoksniuoti (neteisėti veiksmai ir kaltė), dėl to ieškovei teko stabdyti darbus, bankrutavo ieškovės subrangovas, o ieškovė patyrė 123 344,05 Eur darbų pabrangimo išlaidų (priežastinis ryšys ir žala).
6. Ieškovės teigimu, fasadų šiltinimo Plokštes ji laikė vykdydama visus Plokščių gamintojo nustatytus reikalavimus dėl plokščių sandėliavimo. Paties Plokščių gamintojo trečiojo asmens UAB ,,Termoskydas“ užsakytame Vertinimo akte nurodoma, kad nustatyti, ar Plokštės atsisluoksniavo dėl netinkamo sandėliavimo, nėra galimybės. Pasak ieškovės, montuodama Plokštes, ji taip pat laikėsi gamintojo parengtoje Plokščių atlikimo technologijoje (toliau – ir atlikimo technologija) nurodytų Plokščių montavimo reikalavimų. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad plokštės buvo montuojamos nesilaikant montavimui nustatytų reikalavimų. Atsakovės teiginiai, kad plokštės buvo sumontuotos netinkamomis oro sąlygomis, yra deklaratyvūs. Vertinimo aktas patvirtina, kad Plokštės nėra kokybiškos, jas buvo būtina remontuoti.
7. UAB „Termoskydas“ po incidento su ieškove išleido naują plokščių atlikimo technologiją, kurioje nurodoma, kad plokštes reikia montuoti ne keturiais, o jau šešiais varžtais. 2018 m. Plokščių atlikimo technologijoje nebuvo nurodytas tikslus ilgis varžtų, kuriais reikėtų tvirtinti plokštes, buvo nurodytas tik varžtų diametras ir tipas. Atsakovė yra nutraukusi sutartį su UAB ,,Termoskydas“ dėl daugiasluoksnių šiltinimo plokščių ,,Fibrolight“ prekybos ir ši aplinkybė suponuoja, kad pati atsakovė pripažįsta, jog UAB ,,Termoskydas“ Plokštės yra nekokybiškos.
8. Pagal Sutarties 4.14 punktą visoms prekėms, kurios pagal savo techninę specifikaciją yra skirtos profesionaliam naudojimui, taikomas vienerių metų garantinis terminas. Ginčo plokštės yra prekės, skirtos profesionaliam naudojimui, todėl atsakovė ieškovei yra suteikusi vienerių metų garantinį terminą. Tačiau ieškovė pagal rangos darbų sutartį užsakovui yra atsakinga už rangos darbų kokybę mažiausiai penkerius metus. Kadangi atsakovės parduotos Plokštės yra nekokybiškos, ieškovės įsitikinimu, būtų protinga, teisinga ir sąžininga, jeigu atsakovė UAB „Ermitažas“ pratęstų ieškovei visų Plokščių, sumontuotų Objekte 1 ir Objekte 2, garantinį terminą iki ieškovės garantijos užsakovui pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2022 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ ieškovės UAB ,,ELSIS TS“ naudai priteisė 27 197,82 Eur Plokščių remonto išlaidoms atlyginti, 30 958,38 Eur statybos rangos darbų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kainos pabrangimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas, spręsdamas dėl Plokščių defektų atsiradimo priežasčių, priėjo prie išvados, kad ant Objekto 1 fasadų sumontuotų daugiasluoksnių sienų šiltinimo plokščių ,,Fibrolight“ dalis po žiemos sezono ėmė atsisluoksniuoti, t. y. plokštės apdailinis sluoksnis (fibrocementinė plokštė) atsisluoksniavo nuo šiltinamosios medžiagos, dėl gamybos procese panaudoto kraft tipo popieriaus, kuriuo buvo padengta plokštėje naudojama folija (dėl to gaminys – Plokštė – tapo hidrofobiškas), taip pat dėl Plokščių dalies broko gamybos proceso metu.
11. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens (gamintojo) UAB „Termoskydas“ parengtuose plokščių standarte ĮST 302462460.01:2014/2K:2018 (toliau – ir Standartas) bei daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių „Fibrolight“ atlikimo technologijoje nėra numatytas panaudojimas kraft tipo popieriaus, kuriuo būtų padengiama plokštėje naudojama folija. Teismas padarė išvadą, kad daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių „Fibrolight“ gamintojas – trečiasis asmuo UAB „Termoskydas” – Standarte, gaminio atlikimo technologijoje turėjo pareigą atskleisti visas Plokščių gamyboje naudotinas medžiagas, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, nenurodė, jog gaminyje yra panaudotas kraft tipo popierius. Teismo vertinimu, nereikia papildomų žinių, kad popierius yra hidrofobiškas, todėl jo panaudojimas šiltinimo plokštėje, turinčioje tiesioginį kontaktą su vandeniu (lietus, šlapdriba, rūkas ir t. t.), turi būti itin gerai techniškai pagrįstas.
12. Teismas nurodė, kad, renovuojant daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (Objektą 1), buvo sumontuotos šiltinimo plokštės „Fibrolight“, kurių gamyboje nebuvo panaudotas kraft tipo popierius, ir šios plokštės neatsisluoksniavo. Teismo nuomone, tai patvirtina išvadą, kad būtent kraft tipo popieriaus panaudojimas gaminant šiltinimo plokštes „Fibrolight“, lėmė Plokščių hidrofobiškumą, o natūralus temperatūrų skirtumas šaltuoju metu laiku ir sukėlė Plokščių atsisluoksniavimą, t. y. išorinio apdailinio fibrocementinio lakšto atsisluoksniavimą nuo šiltinamosios medžiagos.
13. Teismo vertinimu, tai, kad nedidelė Plokščių dalis buvo sandėliuojama nesilaikant gamintojo reikalavimų, neteikia pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog Objektui 1 renovuoti panaudotos visos plokštės buvo sandėliuojamos netinkamai, kad buvo montuojamos lyjant lietui, nes tokius teiginius patvirtinančių patikimų įrodymų byloje nėra. Be to, ekspertai D. K., S. M. nevertino fakto, kad Standarte ir 2018 metų daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių „Fibrolight“ atlikimo technologijoje nebuvo numatytas kraft tipo popieriaus panaudojimas Plokštės struktūroje, taip pat šie ekspertai nevertino natūraliai Plokščių eksploatavimo metu Plokštėse susidarančio kondensato („rasos taško“) neišvengiamo atsiradimo ir jo neigiamų pasekmių Plokštėje esančiam kraft tipo popieriui.
14. Šiltinimo Plokštėse panaudotas kraft tipo popierius galėjo sudrėkti ne tik nuo lietaus, tačiau ir dėl Plokštės eksploatavimo šaltuoju metų laiku joje natūraliai susidarančio „rasos taško“ (skirtumo temperatūrų, veikiančių Plokštę iš namo vidaus ir iš lauko pusės), kuris, esant neigiamai temperatūrai, ir sukėlė Plokštės sudėtinių dalių atsisluoksniavimą.
15. Teismas visiškai sutiko su G. Š. 2020 m. vasario 27 d. ekspertine nuomone (toliau – ir ekspertinė nuomonė), kad „kondensatas plokštėje su popieriumi, tikėtina, susidarys, o plokštėje su vien aliuminio folija to nebūtų, toks sluoksnis savaime yra atsparus korozijai ir visiškai neįgeria į save drėgmės. Vadinasi, į klausimą, ar nesant plokštėje popieriaus, atsisluoksniavimas nebūtų apskritai įvykęs, šimtu procentu teigti negalima, tam reikėtų specialių bandymų, bet greičiausiai – taip, tokia tikimybė sumažėtų keliasdešimt kartų“.
16. Teismas, darydamas išvadą, jog Plokštės negalėjo deformuotis dėl netinkamo jų sandėliavimo ar tvirtinimo, rėmėsi teismo eksperto S. S. 2022 m. kovo 21 d. ekspertizės akto (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas) išvadomis, kad šiltinimo Plokštės visi komponentai turi būti kokybiški, visi komponentai turi būti atsparūs vandeniui ir kiekvienas jų atskirai turi užtikrinti atsparumą vandeniui, be to, kad kokybiškai pagamintų Plokščių montavimas prie netinkamos temperatūros (vertinant pagal bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes), netinkamas sandėliavimas (vertinant pagal bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes) negalėjo būti Plokščių atsisluoksniavimo priežastis.
17. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ekspertų paaiškinimus teismo posėdžiuose, padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, jog būtų konstatuota, kad dalis atsakovės ieškovei parduotų Plokščių buvo nekokybiškos (ištepliotos klijais, įlinkusios, įtrūkusios, išsigaubusios, jos nesusinerdavo savo perimetrais viena su kita), Plokščių nekokybiškumas atsirado dėl technologinių pažeidimų gamybos procese. Teismo vertinimu, dėl technologinių pažeidimų gamybos procese galėjo kilti Plokščių nepakankamas susiklijavimas ir atsisluoksniavimas, o tokią išvadą patvirtina teismo ekspertas S. S., teismo posėdyje paaiškinęs, kad „plokštės konstrukcijoje visos plokštės dalys turi būti tinkamai sujungtos viena su kita, tačiau ten nebuvo tinkamo užpildymo, buvo prastai sujungti mazgai, gamybos metu buvo blogai sujungtos detalės b, c ir detalė a“. Teismo ekspertizės akto 2.2.8 punkte teismo ekspertas S. S. nurodė, kad „Ekspertizei atlikti pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų įrašų apie daugiasluoksnių šiltinimo plokščių, tiektų į objektą (duomenys neskelbtini), gamybos proceso kontrolę, sandūros stiprio matavimų rezultatus gamybos metu“. Teismo vertinimu, aptarti duomenys pakankami išvadai, kad dalis ieškovei parduotų daugiasluoksnių sienų šiltinimo Plokščių buvo nekokybiškos ir dėl gamyklinio broko, gamybos proceso metu tinkamai nesuklijavus Plokštės sudėtinių dalių.
18. Teismas, nustatęs, kad dalis atsakovės parduotų ieškovei Plokščių buvo nekokybiškos, pripažino ieškovės teisę į jos patirtų nuostolių dėl įsigytų ir panaudotų nekokybiškų Plokščių atlyginimą. Teismo vertinimu, jeigu atsakovės parduotos šiltinimo Plokštės būtų kokybiškos, jų nebūtų reikėję papildomai tvarkyti, nuimti, persukti varžtus ir t. t., taigi ieškovė nebūtų turėjusi jokių papildomų išlaidų.
19. Teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškinio reikalavimą priteisti 30 958,38 Eur nuostolių dėl subrangos darbų kainos daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (Objekte 1), padidėjimo, nes dėl ieškovės pateiktų nekokybiškų sienų šiltinimo Plokščių subrangovė neturėjo galimybės užbaigti pradėtų renovavimo darbų, kuriuos būtų užbaigusi, jeigu būtų perduotos kokybiškos Plokštės, kadangi darbai šiame objekte buvo pradėti, tačiau sustabdyti dėl atsakovės pateiktų nekokybiškų šiltinimo Plokščių. Prašomas priteisti subrangos kainos padidėjimo faktines išlaidas ieškovė įrodė prie ieškinio pridėtais dokumentais. Kartu teismas nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (Objekto 2), renovacija šiltinimo Plokštėmis buvo sustabdyta ir atidėta vėlesniam laikui ne dėl atsakovės UAB „Ermitažas“ nurodymų ar kaltės, pateikus nekokybiškas sienų šiltinimo Plokštes, o renovacijos administratoriaus UAB „Tvarkyba“ direktoriaus pareikalavimu, kai Objekte 1 pradėjusios atsisluoksniuoti šiltinimo Plokštės sukėlė jam įtarimų, jog Plokštės gali atsisluoksniuoti ir Objekte 2. Tai, kad gyvenamųjų namų renovacijos administratoriaus UAB „Tvarkyba“ direktorius suabejojo šiltinimo Plokščių kokybe, prieš pradedant sienų šiltinimo darbus Objekte 2, vertindamas, jog šios gali atsisluoksniuoti taip pat, kaip ir Objekte 1, kuriam buvo pateiktos nekokybiškos Plokštės, teismo nuomone, neleidžia padaryti išvados, jog Objekto 2 renovavimo procesas buvo sustabdytas dėl atsakovės UAB „Ermitažas“ kaltės, pateikus nekokybiškas šiltinimo Plokštes.
20. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė UAB „Ermitažas“ ieškovei UAB „ELSIS TS“ nebuvo nurodžiusi subrangos darbų paslaugas pirkti būtent iš subrangovės UAB „Grastatas“, todėl atsakovė negali būti atsakinga už rangovės pasirinktos subrangovės bankrotą renovacijos proceso metu, dėl ko ieškovė turėjo ieškotis kitų subrangovų neatliktiems renovacijos darbams užbaigti ir patyrė darbų pabrangimo išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės UAB „ELSIS TS“ pasirinktos subrangovės UAB „Grastatas“ bankroto sukeltos finansinės pasekmės (nuostoliai) tenka pačiai ieškovei kaip verslo rizikos dalis, nes ieškovė, prieš sudarydama sutartį su subrangove UAB „Grastatas“, turėjo galimybę įsitikinti jos finansiniu ir techniniu pajėgumu atlikti subrangos darbus, pareikalauti, kad subrangovė pateiktų banko garantijas, užtikrinančias nuostolių atlyginimą tuo atveju, jeigu subrangovė neatliktų su ieškove sutartų statybos subrangos darbų.
21. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB ,,Ermitažas“ pratęsti garantinį terminą Plokštėms, pažymėdamas, kad pagal Sutarties sąlygų 4.14 punktą visoms prekėms, kurios pagal savo techninę specifikaciją yra skirtos profesionaliam naudojimui, taikomas vienerių metų garantinis terminas. Kadangi sienų šiltinimo Plokštės ,,Fibrolight“ skirtos profesionaliam naudojimui, teismas priėjo prie išvados, kad šių plokščių garantinis terminas pasibaigė praėjus vieneriems metams po to, kai ieškovė UAB „ELSIS TS“ jas įsigijo iš atsakovės, t. y. 2019 m. pabaigoje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ermitažas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl 27 197,82 Eur Plokščių remonto išlaidų atlyginimo, 30 958,38 Eur statybos rangos darbų kainos pabrangimo išlaidų bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovei UAB „ELSIS TS“ ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nors atsakovė nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismo priimtame sprendime apskritai nepasisakyta dėl ieškinio senaties taikymo ginčo situacijoje. Taigi atsakovės atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžių metu nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties taikymo teismo buvo tiesiog ignoruoti, nepateikiant jokių motyvų.
22.2. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, nes apie savo galbūt pažeidžiamas teises ieškovė sužinojo 2020 m. gegužės 21 d., o į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 19 d. (ieškinio senaties terminas praleistas daugiau kaip 4 mėnesiais).
22.3. Teismo išvada, kad gamintoja turi pareigą nurodyti visas sudėtines dalis, iš kurių sudarytas produktas, nėra motyvuota. Teismas tiesiog konstatavo, kad gamintoja „pareigos tinkamai neįvykdė“, tačiau iš kur ta pareiga kilo teismas nepaaiškino. Tokios pareigos, kurią implikuoja teismas, nėra jokiuose teisės aktuose. Gamintoja UAB „Termoskydas“ atskleidė visas Plokštės sudėtines dalis, kurių iš viso yra šešios. Nors gamintoja nepateikė šių šešių dalių sudėčių, tačiau to ir neturėjo daryti. Tokia praktika yra visiškai įprasta analogiško pobūdžio dokumentuose. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad gamintoja pagal savo pačios patvirtintus dokumentus neturėjo teisės naudoti kompozitinės folijos, kurią sudaro trys sluoksniai: folija–popierius–folija. Tokią galimybę gamintoja numatė Standarte, nurodžiusi, kad aliuminio folijos storis yra kintantis dydis, jis turi būti ne mažesnis kaip 7 mikronai ir priklauso nuo aliuminio folijos tiekėjo. Šiuo atveju terminas „aliuminio folija“ naudojamas kaip bendrinis, o ne kaip reiškiantis, kad folija gali būti sudaryta tik iš aliuminio.
22.4. Plokštėms, kurios savo sudėtyje turi kraft tipo popierių, UAB „Kiwa Inspekta“ išdavė sertifikatą dar 2015 metais. Nurodyta įmonė išdavė sertifikatą Plokštei, kurios sudėtyje yra kraft tipo popierius. Abu gaminių tipai išlaikė visus bandymus ir sertifikuotos laboratorijos nenustatė jokių pažaidų. Abiejų rūšių folija užtikrina tinkamą Plokščių kokybę ir eksploatacines savybes, bet pasižymi skirtingomis transportavimo, sandėliavimo bei montavimo sąlygomis.
22.5. Nėra jokio teisės akto, kuris numatytų, jog išorinės apdailos plokštė savaime, t. y. tol, kol ji nėra sumontuota ir tinkamo montavimo procese apsaugota, turi būti atspari vandeniui. Taip pat nėra jokio teisės akto, kuris numatytų, kad išorinių apdailos plokščių sudėtyje negali būti popieriaus.
22.6. Atsparumu atmosferinio vandens poveikiui turi pasižymėti tik tos Plokštės dalys, kurios jų naudojimo metu bus veikiamos atmosferinio vandens, ir Plokščių jungtys, kurios užhermetizuojamos jų montavimo metu, o ne visa Plokštė. Standarte atsparumas vandeniu pasiekiamas tik trijų dėmenų visuma: plokštė; jos sujungimo mazgai su kitomis plokštėmis; šių sujungtų plokščių sujungimas su kitomis konstrukcijomis.
22.7. 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 10 d. atliktų bandymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, metu buvo vertinamas tik vienas išorinis paviršius, bet ne visa Plokštės konstrukcija. Bandymo metu nebuvo fiksuota, ar septynias paras mirkyta Plokštė vis dar turi gamintojos deklaruotą 40 kPa tempimo stiprį, t. y. ar ji nesuyra per jos sluoksnius, nes tempimo jėgos bandymų su tokia Plokšte nebuvo atlikta. Bandymas ir jo protokolai parodė tik viena – fibrocementinis sluoksnis išlaiko 100 šalčio ciklų. Tačiau šis bandymas neparodė, kad 100 šalčio ciklų ir septynių parų mirkymą išlaiko kraft tipo popierius.
22.8. Teismas argumentacijoje padarė loginę klaidą ir pats sau paprieštaravo. Teismas nurodė, kad kokybiškos Plokštės konstrukcijoje negali būti popieriaus, nes jis hidrofobiškas ir dėl kondensacijos metu susidariusios drėgmės sukelto poveikio praranda būtinąsias savybes. Tačiau kartu teismas nurodė ir tai, jog sutinka su ekspertu, kuris sako, kad tuo atveju, jeigu Plokštė (su popieriumi) yra tinkamai pagaminta, tai ji yra atspari vandeniui net septynias paras ją mirkant. Toks teismo sprendimas yra prieštaringas.
22.9. Teismas suklydo konstatuodamas, kad Plokštė atsisluoksniavo dėl natūralios kondensacijos. Tokios prielaidos nepatvirtina joks byloje atliktas tyrimas. Teismas šioje byloje turėjo keturias ekspertų išvadas: dvi iš jų sutampa, nes S. M. palaikė D. K. išvadą (kad Plokščių atsisluoksniavimo priežastis yra jų netinkamas montavimas ir sandėliavimas). Su tokia išvada nesutiko G. Š., tačiau savo versijos jis nepateikė. Ketvirtoji išvada – teismo ekspertizę atlikusio S. S., kuris įvertino, kad Plokščių atsisluoksniavimą lėmė per mažai klijų gamybos procese. Taigi ketvirtoji išvada prieštarauja visoms trims išvadoms ir akivaizdiems bylos faktams – kad Plokštės atsisluoksniavo ne per klijų sluoksnį, o dėl drėgmės, popieriaus sluoksniui nebeužtikrinant būtinojo stiprio. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad būtent popieriaus sluoksnyje „neišvengiamai“ susidaro kondensatas („rasos taškas“). Tai nėra akivaizdus ir savaime suprantamas faktas. Tokią versiją palaikė tik G. Š., tačiau ji neparemta jokiais atliktais tyrimais. Šią niekuo nepagrįstą hipotezę paneigia ir ta aplinkybė, kad byloje yra pateikti duomenys apie dešimtį gyvenamųjų namų, kurių apdailiniam sluoksniui buvo panaudotos Plokštės, kurių sudėtyje yra popieriaus, ir ten jos neatsisluoksniavo.
22.10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Plokštės buvo nekokybiškos. Teismas rėmėsi klaidinga teismo eksperto S. S. išvada dėl gamyklinio broko, nes išvada, kad gamybos metu buvo panaudota per mažai klijų, nėra pagrįsta jokiu tyrimu, tai pažymėta ir teismo sprendime, o Plokštės atsisluoksniavo ne per klijų sluoksnį, o per kraft tipo popierių (suirus pačiam popieriaus sluoksniui), kuris yra kompozitinės folijos dalis (ginčo byloje dėl to nėra). Kodėl teismo ekspertas padarė išvadą, kad atsisluoksniavimas įvyko per klijų sluoksnį, paaiškinimų nėra ne tik Teismo ekspertizės akte, tačiau tokių paaiškinimų jis neišsakė ir teismo posėdžio metu. Liudytojų parodymai nepagrindžia fakto, kad Plokštės buvo nekokybiškos, nes liudytojai kalbėjo tik apie matytą klijų ant Plokščių perteklių, o bylos medžiagoje nėra duomenų apie priežastinį ryšį tarp klijų ant Plokščių šono ir popieriaus suirimo. Be to, visi liudytojai yra susiję su ieškove, jų parodymai nelaikytini patikimais ir dėl nurodytų faktinių aplinkybių prieštaringumo. Sisteminis brokuotų Plokščių atrinkimas ir grąžinimas grindžiamas vien liudytojų parodymais, nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų.
22.11. Teismas be jokių motyvų atmetė daug nepriklausomų ir iš skirtingų šaltinių pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė Plokštes netinkamai sandėliavo. Plokštės buvo sandėliuojamos lauke, nenuėmus transportavimo plėvelės, neįrengus joms stoginės. Įrodymai apima ieškovės pildytą statybos žurnalą (toliau – ir Statybos žurnalas), statybos inspektoriaus darytas nuotraukas, autentišką šalių susirašinėjimą, gamintojos perspėjimą dėl laikymo sąlygų ir gyventojų skundus.
22.12. Lygiai taip pat nebuvo įsigilinta į daugybę byloje esančių įrodymų dėl netinkamo Plokščių montavimo. Atsakovė į bylą pateikė dokumentus, gautus iš skirtingų šaltinių, kurie patvirtina, kad Plokštės buvo montuojamos esant netinkamai temperatūrai, lyjant lietui, ant šlapių sienų.
22.13. Net jeigu hipotetiškai būtų laikoma, kad Plokštės buvo brokuotos, o senaties terminas nėra praleistas (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), priteisiama remonto išlaidų suma turi būti mažinama dėl pačios ieškovės kaltės. Plokštėms montuoti ieškovė pasirinko netinkamus varžtus, prieš tai neatlikusi rovimo bandymų. Gamintoja iš anksto negali nurodyti, kokie varžtai yra tinkami, nes tai nulemia konkretus objektas, prie kurio tvirtinamos Plokštės. Būtent dėl šios priežasties dokumentuose yra nustatyta, kad varžtai parenkami bandymų metodu. Eksperto D. K. pasiūlymas Plokštes priveržti papildomais dviem varžtais vertintinas tik kaip būdas ištaisyti ar sumažinti atsiradusius defektus. Todėl, skaičiuojant hipotetinius ieškovės nuostolius, turi būti atimtos varžtų, kaiščių ir tarpinių išlaidos, nes papildomų varžtų išlaidas lėmė išimtinai ieškovės veiksmai. Pašalinus varžtų, kaiščių ir tarpinių išlaidų sumas, remonto išlaidos būtų 19 264,80 Eur.
22.14. Teismas nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei statybos rangos kainos pabrangimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rangos darbai apskritai nebuvo sustabdyti. Visus darbus organizavo tik ieškovė ir savo veiksmų, o tiksliau – neveikimo, su nieko nederino. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad prie subrangovės blogos finansinės padėties neabejotinai prisidėjo ir pati ieškovė.
22.15. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose tiesiog nurodė bendro pobūdžio teiginius, kad rangos darbų kaina pabrango, nes naujo subrangovo darbų kaina buvo didesnė, tačiau nepateikė atitinkamų įrodymų.
23. Ieškovė UAB „ELSIS TS“ atsiliepime į atsakovės UAB „Ermitažas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
23.1. Ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui šioje byloje pareikšti. Ginčo Plokščių atsisluoksniavimai buvo pastebėti 2019 m. kovo 8 d. Po Plokščių trūkumų pastebėjimo ieškovė nedelsdama, t. y. 2019 m. kovo 27 d., kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nekokybiškų Plokščių ir dėl to patiriamų nuostolių atlyginimo. Tačiau 2019 m. birželio 26 d. buvo gautas Vertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Plokštės neva yra kokybiškos. Ieškovės užsakyta Ekspertinė nuomonė, kuri paneigė gamintojos užsakyto Vertinimo akto išvadas dėl Plokščių kokybiškumo, buvo gauta tik 2020 m. balandžio mėn., ir ieškovė nedelsdama, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., išsiuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės prekių, į kurią reaguodama atsakovė 2020 m. gegužės 14 d. atsakymu sutiko susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai. Po šių abiejų šalių raštų buvo tolesni raštai bei susitikimai ir tik 2020 m. gruodžio 2 d. buvo baigtos derybos, nepavykus susitarti taikiai. Ši data ir laikytina ieškinio senaties termino pradžios momentu. Kadangi į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2021 m. vasario 19 d., sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
23.2. Be to, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė neprašo ištaisyti Plokščių trūkumų, tačiau prašo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl atsakovės parduotų nekokybiškų Plokščių. Dėl to nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
23.3. Jei būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas (su tuo ieškovė nesutinka), yra pagrindas vertinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir dėl to turėtų būti atnaujintas.
23.4. Priešingai nei teigia atsakovė, UAB ,,Termoskydas“, kaip Plokščių gamintoja, turėjo pareigą Plokščių dokumentuose nurodyti Plokštes sudarančias medžiagas bei Plokščių sudėtines dalis, tarp jų – ir popierių. Toks reikalavimas gamintojui įtvirtintas statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 2 priedo 6.2 punkte, kuriame numatyta, kad produkto nacionalinio techninio įvertinimo dalyje ,,Produkto (-ų) apibrėžimas ir numatomas panaudojimas“ turi būti nurodytos statybos produkto sudedamosios medžiagos bei sudedamosios dalys.
23.5. Pagal byloje esančius dokumentus UAB ,,Kiwa Inspecta“ sertifikatas taip pat buvo išduotas tik toms Plokštėms, kurių sudėtyje yra tik aliuminio folija ir nėra popieriaus, nes iš UAB ,,Kiwa Inspecta“ vertinimui pateiktų dokumentų bei iš atliktų bandymų protokolų matyti, kad absoliučioje daugumoje šių dokumentų yra nurodyta, jog vertinamos Plokštės, kurių sudėtyje yra tik aliuminio folija.
23.6. Aliuminio folija ir kompozicinė folija neabejotinai nėra tapatu. Aliuminis yra viena iš metalo rūšių, tuo tarpu folija pagal lietuvių žodyną reiškia spalvotus metalo lakštus ar juostas iš vario, alavo, nikelio, aliuminio, titano ir jų lydinių. Taigi aliuminio folija yra ne kas kita, kaip aliuminio, t. y. metalo, lakštas. Šis terminas neapima jokių papildomų sudėtinių dalių, tarp jų – ir popieriaus. Tuo tarpu kompozitinė folija arba aliuminio kompozito plokštė yra visiškai kitas gaminys, kuris savo sudėtyje gali turėti ir turi kitų papildomų sudėtinių dalių. UAB ,,Tersmoskydas“ parengtame Standarte ir atlikimo technologijoje yra aiškiai nurodyta, kad Plokščių sudėtyje yra ,,aliuminio folija“, ir nė viename iš šių dokumentų nėra paminėtas popierius.
23.7. Statybų techninio reglamento ,,Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (STR 2.04.01:2018) 21.2 punktas numato, kad visi nevėdinamoms sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie turi būti prieš naudojimą atitinkamai apsaugoti. Popierius nėra atsparus drėgmei, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad popieriaus panaudojimas šiltinimo plokštėje, turinčioje tiesioginį kontaktą su vandeniu (lietus, šlapdriba, rūkas ir t. t.), turi būti itin gerai techniškai pagrįstas.
23.8. Standarto 5.3.2 punkte dėl nepralaidumo vandeniui visų pirma nurodyta apie pačios Plokštės, jos kompozicijos nepralaidumą vandeniui, nes Plokščių sujungimas, t. y. montavimas, Standarte nėra aprašomas, o tik nurodoma, kad gamintojas turi parengti montavimo instrukciją, kurioje turi būti pateikti Plokščių jungčių ir mazgų brėžiniai. Standarto 5.6 punkte ,,Ilgaamžiškumas“ taip pat yra nurodyta, kad ,,Visi plokštės komponentai ir jų tvirtinimui naudojami elementai turi būti natūraliai atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei“.
23.9. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad atsparumo šalčiui bandymų metu buvo vertinamas tik vienas išorinis Plokštės paviršius (kitais žodžiais – fibrocementinė dalis, kuri kontaktuoja su atmosfera), bet ne visa Plokštės konstrukcija. Teismo ekspertas S. S. yra savo srities specialistas, kuris Teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas padarė remdamasis jo turimomis specialiomis žiniomis. Tuo tarpu atsakovės pasvarstymai dėl atsparumo šalčiui bandymų yra subjektyvūs spėjimai, kurie, labiau tikėtina, yra neteisingi, nes atsakovė neturi šios srities specialių žinių ir remiasi išimtinai tik bandymo protokolo lingvistiniu tekstu. Be to, net ir remiantis išimtinai lingvistiniu bei loginiu atsparumo šalčiui bandymų protokolo aiškinimu, iš atsakovės nurodyto bandymo protokolo matyti, kad bandymas buvo atliekamas mirkant visą Plokštę, o ne tik jos išorinį paviršių. Todėl pažaidų neapsaugotame bandomajame paviršiuje nebuvimas rodo, kad visa Plokštė yra atspari vandeniui.
23.10. Priešingai nei nurodo atsakovė, UAB ,,Termoskydas“ parengtuose Plokščių dokumentuose nėra skiriama ypatingo dėmesio Plokščių apsaugai nuo vandens, nes visi UAB ,,Termoskydas“ parengtuose dokumentuose nurodyti galimi Plokščių pažeidimai dėl drėgmės ar kondensato susiję tik su Plokščių išvaizdos pakitimais, t. y. dėmių atsiradimu, paviršiaus pakitimu, paviršiaus spalvos pakitimu ir pan. Nei Plokščių atlikimo technologijoje, nei Sandėliavimo taisyklėse, nei Standarte nėra nurodyta, kad dėl vandens patekimo ant Plokščių jos gali atsisluoksniuoti, t. y. iš esmės tapti netinkamomis naudoti.
23.11. Vien ta aplinkybė, kad ekspertas G. Š. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, nepaneigia jo turimos kvalifikacijos bei žinių. Iš byloje esančios eksperto G. Š. ekspertinės nuomonės, kuria jis įvertino eksperto D. K. surašytą Vertinimo aktą, matyti, kad nurodyto eksperto kvalifikacija ir kompetencija yra išsamiai aprašytos bei pagrįstos, todėl nėra pagrindo abejoti šio eksperto kompetencija pasisakyti byloje iškilusiais klausimais dėl Plokščių atsisluoksniavimo priežasčių. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas nurodė, dėl kokių aplinkybių atmetė kitų ekspertų vertinimus. Šių ekspertų išvadas teismas pagrįstai pripažino labiau deklaratyviomis, nes ekspertai nevertino fakto, kad Standarte ir atlikimo technologijoje nebuvo numatytas kraft tipo popieriaus panaudojimas, taip pat ekspertai nevertino natūraliai plokščių eksploatavimo metu plokštėse susidarančio kondensato („rasos taško“) neišvengiamo atsiradimo ir jo neigiamo poveikio Plokštėje esančiam kraft tipo popieriui.
23.12. Byloje yra įrodymai, kad UAB ,,Termoskydas“ pagamintos Plokštės, kurios buvo sumontuotos kituose atsakovės įvardytuose objektuose ir kurių sudėtyje taip pat yra popieriaus, turi tų pačių trūkumų – yra atsisluoksniavusios. Byloje esančiuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti atsisluoksniavimai objektuose, esančiuose Kupiškio ir Utenos rajonuose.
23.13. Byloje yra pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjo eksperto doc. dr. A. Š. konsultacinė išvada, kuria jis patvirtino, kad: 1) UAB ,,Kiwa Inspecta“ sertifikatas yra išduotas tik toms Plokštėms, kurių sudėtyje yra aliuminio folija, t. y. kurių sudėtyje nėra popieriaus; 2) Plokščių sertifikavimo metu faktiškai visi bandymai, išskyrus gaisrinių tyrimų, buvo atliekami su Plokštėmis, kurių sudėtyje yra tik aliuminio folija, t. y. kurių sudėtyje nėra popieriaus; 3) toks medžiagos pateikimas (iš aliuminio folijos į aliuminio foliją dengtą kraft tipo popieriumi) laikytinas nauja gamybos technologija; 4) toks gaminys neatitinka UAB ,,Kiwa Inspecta“ išduoto sertifikato; 5) dėl drėgminių temperatūrinių pokyčių toks atsisluoksniavimas yra tikėtinas aliuminio folijos padengtam kraft tipo popieriui.
23.14. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad Plokščių atsisluoksniavimą nulėmė netinkamas Plokščių sandėliavimas bei montavimas, tačiau byloje yra įrodymų, jog atsisluoksniavusių Plokščių yra visuose Objekto 1 fasaduose, taip pat ir tame, kurio montavimą prižiūrėjo pati Plokščių gamintoja, t. y. šiauriniame fasade.
23.15. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismo eksperto S. S. išvada, kad Plokštės atsisluoksniavo, nes Plokščių gamybos metu buvo netinkamai suklijuotos sudėtinės Plokščių dalys, padaryta remiantis išsamiu tyrimu, kurį ekspertas aprašė Teismo ekspertizės akte. Ekspertas S. S., atlikęs išsamų jam pateiktos medžiagos tyrimą, konstatavo, kad kokybiškai pagamintos Plokštės, t. y. esant tinkamai suklijuotoms Plokštės sudėtinėms dalims, negalėjo paveikti drėgmė ir dėl to ji negalėjo atsisluoksniuoti. Atsižvelgiant į tai, eksperto žiniomis pagrįsta išvada yra ta, kad Plokštė atsisluoksniavo dėl netinkamai suklijuotų Plokštės sudėtinių dalių. Per netinkamai suklijuotas Plokščių sudėtines dalis patekusi drėgmė nukeliavo iki nepagrįstai Plokščių sudėtyje panaudoto popieriaus ir, šiam sudrėkus, Plokštė atsisluoksniavo per kraft tipo popierių. Dėl to netinkamai suklijuotos Plokščių sudėtinės dalys galėjo nulemti ir nulėmė Plokščių atsisluoksniavimą – tai Teismo ekspertizės akte konstatavo teismo ekspertas S. S..
23.16. Atsakovės argumentai dėl liudytojų parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti. Teismas liudytojų parodymus vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste ir aplinkybes, dėl klijais išterliotų, deformuotų ir pan. Plokščių, laikė papildomai įrodančiomis, kad Plokščių sudėtinės dalys Plokščių gamybos metu buvo nekokybiškai suklijuotos. Taigi liudytojų paliudyta aplinkybė, kad jau atvežus pirmąją partiją Plokščių buvo pastebėta, jog dalis Plokščių – brokuotos (išsilenkusios, nuskeltais kraštais, išteptos klijais) ir dėl to jų nebuvo galima sujungti tarpusavyje, vertinant ją su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Plokštės buvo nekokybiškos.
23.17. Dėl atsakovės akcentuojamos aplinkybės, neva ieškovė įpusėjus procesui pakeitė poziciją, t. y. iš pradžių nurodė, kad Plokščių trūkumai buvo pastebėti tik po jų montavimo, o vėliau – kad jau atvežus pirmą Plokščių partiją buvo matyti, jog Plokštės – brokuotos, paaiškina, jog ši aplinkybė, t. y. dėl atsakovės atvežtų klijais ištepliotų, išsilenkusių, nuskeltais kraštais ir pan. Plokščių, kurios dar prieš jas montuojant buvo valomos ir (arba) pakeičiamos naujomis, ieškovės atstovui tapo žinoma ne iš karto. Bylos aplinkybių yra labai daug (tai akivaizdu iš bylos medžiagos apimties), todėl vienos ar kitos aplinkybės nepaminėjimas ieškinio pateikimo stadijoje nereiškia, kad ieškovė pakeitė savo poziciją.
23.18. Byloje parodymus davę liudytojai pažymėjo, kad nebuvo poreikio fiksuoti brokuotų Plokščių grąžinimo, nes Plokščių gamintojas sutiko geranoriškai pakeisti brokuotas Plokštes. Kiekvienos atvežtos partijos metu būdavo atrenkamos nekokybiškos Plokštės – tai nuosekliai paliudijo ne vienas liudytojas. Dėl to buvo sumontuojamos ne visos atvežtos Plokštės. Atsižvelgus į tai, atsakovės apeliaciniame skunde pateiktas skirstymas, kada buvo montuojamos vieno ar kito atvežimo Plokštės, nėra teisingas. Atsakovė iškraipo bylos duomenis ir juos interpretuoja išimtinai savo naudai.
23.19. Byloje buvo apklausta daug liudytojų ir visi jie patvirtino, kad Plokštės statybvietėje buvo laikomos tinkamai, t. y. nuėmus transportavimo plėvelę, pakėlus ant palečių ir uždengus nuo atmosferos poveikio (kritulių, saulės spindulių, kt.). Plokščių gamintojo parengtoje Plokščių atlikimo technologijoje, kuri galiojo Plokščių montavimo metu, reikalavimas dėl pavėsinės (stoginės) įrengimo nebuvo numatytas, tai buvo labiau rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas.
23.20. Objekto 1 gyventojų skundai buvo pateikti tik po to, kai buvo pastebėti Plokščių atsisluoksniavimai. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl šie skundai nebuvo teikiami ankščiau, jeigu Plokščių montavimo darbai, pagal šių skundų turinį, buvo atliekami nekokybiškai dar rudenį ir žiemą. Kam reikėjo laukti, kol beveik visos Plokštės bus sumontuotos, jeigu iš karto buvo aišku, kad darbai atliekami nekokybiškai. Gali būti, kad šie skundai inicijuoti dirbtinai.
23.21. Atliekant statybos darbus Objekte 1, dalyvavo daug subjektų ir nė vienas iš jų nepareiškė pretenzijų dėl neva netinkamo Plokščių montavimo, t. y. kad Plokštės montuojamos neva esant netinkamoms oro sąlygoms, kad Plokštės neva sandėliuojamos netinkamai. Nė vienas iš atsakovės įrodymų nepatvirtina, kad visos Objekto 1 Plokštės buvo sandėliuojamos netinkamai, kad Plokštes buvo būtina laikyti pavėsinėje (stoginėje), kad ieškovės taikytas Plokščių laikymas (jas pakėlus nuo žemės, uždengus ir taip apsaugojus nuo klimatinių sąlygų) nėra tinkamas. Be to, labai svarbu yra tai, kad, byloje paskyrus teismo ekspertizę, buvo nustatyta, jog netinkamas Plokščių sandėliavimas negalėjo lemti Plokščių atsisluoksniavimo.
23.22. Plokščių atlikimo technologija yra neteisinga ir nepakankama Plokščių kokybiškumui užtikrinti, nes nė viename Plokščių atlikimo technologijos punkte, aprašant Plokščių montavimo sąlygas, nėra jokios nuorodos į tai, kad Plokščių montavimo etapams gali būti taikomi skirtingi temperatūriniai reikalavimai. Kita vertus, iš byloje esančio statybos darbų žurnalo, kuriame fiksuoti Plokščių montavimo darbai, inter alia (be to, be kita ko) – jų montavimo metu buvusi darbo temperatūra, matyti, jog nė vieną Plokščių montavimo dieną temperatūra nebuvo žemesnė kaip + 5?C. Iš atsakovės į bylą pateiktos LHMT pažymos galima daryti išvadas apie oro sąlygas Vilniuje, o ne Šalčininkuose, nes šių miestų oro temperatūra dažnai skiriasi net keliais laipsniais.
23.23. Ieškovė, pasirinkdama varžtus Plokštėms montuoti, konsultavosi su specialistais, t. y. Plokščių gamintoja UAB ,,Termoskydas“ bei varžtų gamintojais. Montuojant Plokštes ant paties pirmojo pastato fasado, tiesiogiai dalyvavo ir mokymus vykdė UAB ,,Termoskydas“ darbuotojai, jie patys Plokštes veržė varžtais, kuriuos patys ir rekomendavo. Po incidento su ieškove UAB ,,Termoskydas“ išleido naują Plokščių atlikimo technologiją, kurioje yra nurodytas konkretus varžtų ilgis, taip pat tai, kad Plokštes reikia veržti ne keturiais, bet šešiais varžtais. Taigi ieškovė visiškai pagrįstai visas Plokštes suveržė šešiais varžtais ir atsakovė, pardavusi ieškovei nekokybiškas Plokštes su neteisingais ir neišsamiais jų montavimo dokumentais, turi atlyginti ieškovei šių varžtų išlaidas.
23.24. Priešingai nei nurodo atsakovė, darbų vėlavimas dar 2019 m. sausio mėnesį ar darbų kokybės trūkumai nėra susiję su subrangovo finansinės padėties pablogėjimu, nes, kaip nurodo ir pati atsakovė, už darbus buvo sumokama. Tačiau mokėjimai nutrūko tada, kai ieškovė buvo priversta sustabdyti darbus dėl atsakovės parduotų nekokybiškų Plokščių. Akivaizdu, kad renovavimo darbų nebuvo galima tęsti, kol nebuvo nustatyta, ar Plokštės yra tinkamos kokybės. Būtent sprendimas organizuoti Plokščių ekspertizę reiškė ne ką kitą, o darbų sustabdymą, nes be ekspertizės išvadų nebuvo galima tęsti darbų.
24. Trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“ atsiliepime į atsakovės UAB „Ermitažas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, palaiko atsakovės argumentus, nes šie iš esmės sutampa su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.
25. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Termoskydas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl 27 197,82 Eur Plokščių remonto išlaidų, 30 958,38 Eur statybos rangos darbų kainos pabrangimo išlaidų bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovei UAB „ELSIS TS“ ir dėl nurodytos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas vadovavosi tik eksperto G. Š. ir teismo eksperto S. S., taip pat liudytojų duotais parodymais, bet visiškai neatsižvelgė į kitų dviejų teismo ekspertų dr. D. K. ir dr. S. M. išvadas. Dėl šios priežasties teismas neteisingai nusprendė priteisti ieškovei 27 197,82 Eur Plokščių remonto išlaidų atlyginimą.
25.2. Gamintoja UAB „Termoskydas“ sertifikavimo įstaigai yra pateikusi visų sudėtinių medžiagų, kurios buvo panaudotos atliekant Plokščių bandymus, eksploatacinių savybių deklaracijas ir kitus techninius dokumentus, o laboratorijose atlikti bandymai tik patvirtina faktą, kad gamintojai išduotas sertifikatas Nr. 04-15-043 (toliau – ir Sertifikatas) galioja ir Plokštėms, kurių sudėtyje yra kraft tipo popierius.
25.3. Eksperto dr. D. K. Vertinimo akto išvados bei atlikti laboratoriniai tyrimai iš Plokščių, kurios buvo visų bylos šalių atrinktos iš objektų, neginčijamai rodo, kad Plokštės, kurių sudėtyje yra kompozitinė folija su kraft tipo popieriumi, atitinka visas gamintojos deklaruotas eksploatacines savybes. Su tokia išvada sutiko ir ekspertas dr. S. M.. Šioms aplinkybėms trečiasis asmuo ir atsakovė skyrė daug dėmesio, teikdami rašytinius paaiškinimus ir pasisakydami teismo posėdžiuose, tačiau teismas sprendime apie tai nepasisakė, tik bendrai įvertino, kad trečiasis asmuo pažeidė kažkokias prievoles, tačiau kokias konkrečiai – neaišku.
25.4. Teismo eksperto S. S. išvadą, kad gamybos metu galėjo būti broko, t. y. buvo užtepta per mažai klijų, paneigia aplinkybė, jog Plokštės atsisluoksniavo ne per klijų sluoksnį, o per popierių, kuris yra folijos sudėtinė dalis. Dėl šios aplinkybės nėra šalių ginčo – tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo sutinka, kad atsiklijavimas įvyko būtent per popierių, o ne per klijus. Teismo ekspertas S. S. netyrė aplinkybės, kaip klijuojamos Plokštės sudėtinės dalys, tik konstatavo, kad jam duomenys ir įrašai apie Plokščių gamybos proceso kontrolę nebuvo pateikti. Iš trečiojo asmens pateiktų Plokščių gamybos kontrolės žurnalų matyti, kad Plokščių gamybos metu buvo griežtai kontroliuojamas tiek panaudotų klijų kiekis, tiek sandarinimui naudojamo hermetiko kiekis, taip pat bandymais patikrintas Plokščių sukibimo stiprio rodiklis.
25.5. Byloje nė vienas iš ekspertų netyrė, kokią įtaką popieriaus sluoksnio suirimui turėjo klijų pertekliaus likučiai ant Plokščių šonų. Tuo tarpu liudytojų parodymų patikimumas kelia daug abejonių, nes visi apie neva nekokybiškas Plokštes kalbėję liudytojai vienaip ar kitaip yra susiję su ieškove.
25.6. Teismas nepagrįstai atmetė pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė netinkamai sandėliavo ir montavo Plokštes. Gamintojos patvirtintose Plokščių sandėliavimo taisyklėse nurodyta, kad Plokštės privalo būti sandėliuojamos viduje arba po stogine. Plokštės buvo sandėliuojamos lauke, stoginė nebuvo įrengta. Trečiasis asmuo nuo pat Plokščių tiekimo pradžios 2018 m. rugsėjo mėnesį pastebėjo ir fiksavo, kad ieškovės subrangovė UAB „Grastatas“ netinkamai sandėliuoja Plokštes, ir apie tai el. laišku ją papildomai informavo. Aplinkybė, kad Plokštės sandėliuojamos netinkamai, yra užfiksuota ir statybos inspekcijos specialisto R. Š. patikrinimo metu padarytose nuotraukose. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, kurie nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, kreipėsi į atitinkamas institucijas, nurodydami Objekte 1 pastebėtus pažeidimus: izoliacinės Plokštės buvo tvirtinamos ir žiemą, esant drėgnoms išorinėms sienoms, nebaigus darbų vienoje vietoje, pritvirtintų izoliacinių Plokščių galai, šonai nebuvo uždengiami. Byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos įrodo, kad didžioji dalis Plokščių ieškovės buvo montuojamos esant netinkamoms oro sąlygoms.
25.7. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl Plokščių remonto išlaidų ir rangos darbų kainos pabrangimo. Ieškovė nuo pat pradžių pasirinko netinkamo ilgio varžtus, neatlikusi rovimo bandymų, nors tai buvo nurodyta Objekto 1 techniniame projekte ir gamintojos Standarte. Visų 4 varžtų nereikėtų keisti, jeigu jie nuo pradžių būtų tinkamai parinkti. Priešingai nei nurodo ieškovė, statybos darbai Objekte 1 nebuvo oficialiai sustabdyti statybos inspekcijos dėl galbūt nekokybiškų Plokščių. Iš statybos inspekcijos pateiktos informacijos paaiškėjo, kad inspekcija 2019 m. balandžio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-335, kuriuo rangovei nurodė užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame statinyje bei pataisyti statybinį broką.
25.8. Teismo išvada, kad ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos yra pagrįstos atliktų darbų aktais ir sąskaitomis faktūromis, yra nepagrįsta, nes, net skaičiuojant hipotetinius ieškovės nuostolius, turi būti atimtos varžtų ir jų priedų išlaidos.
26. Ieškovė UAB „ELSIS TS“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Termoskydas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
26.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Termoskydas“, kaip Plokščių gamintoja, turėjo pareigą nurodyti Plokštes sudarančias medžiagas bei Plokščių sudėtines dalis, tarp jų – ir popierių. Trečiasis asmuo neįvykdė šios savo pareigos. Ieškovė, įsigydama Plokštes, gavo Plokščių atlikimo technologiją, kurioje nebuvo nurodyta, jog Plokščių sudėtyje ant aliuminio folijos gali būti naudojamas popierius.
26.2. Vieninteliai dokumentai, kuriuose minimas popierius, yra Gaisrinių tyrimų centro išduotos degumo klasifikavimo ataskaitos, todėl galima daryti išvadą, jog tik šis bandymas buvo atliktas su plokštėmis, kurių sudėtyje yra popierius. Tačiau ir šiuose dokumentuose nurodoma, jog bandymų metu aliuminio folijos padengimas yra nuimamas.
26.3. UAB ,,Termoskydas“ argumentai, kad bandymų protokoluose minimos Balex Metal poliuretano plokštės Thermano su aliuminio folija savo sudėtyje turi kraft tipo popierių, kaip buvo nurodyta Gaisrinių tyrimų centro ataskaitose, nėra pagrįsti, nes visuose kituose bandymų protokoluose, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, popierius nėra minimas. UAB ,,Kiwa Inspecta“ 2021 m. spalio 22 d. rašte yra tik pažymėta aplinkybė, kad vieninteliai dokumentai, kuriuose minimas popierius, yra Gaisrinių tyrimų centro išduotos degumo klasifikavimo ataskaitos. Tačiau tai nereiškia, kad visuose kituose badymų protokoluose aprašytos plokštės, kurių sudėtyje aiškiai nurodyta ,,aliuminio folija“, iš tiesų neva buvo kompozitinė folija, kuri savo sudėtyje turėjo popierių. Priešingai, tai reiškia, kad visuose kituose badymų protokoluose aprašytos plokštės yra tos Plokštės, kurios savo sudėtyje turėjo tik aliuminio foliją ir neturėjo popieriaus.
26.4. Trečiojo asmens akcentuojami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) raštai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo pagal Plokščių Standartą ar kitus teisės aktus turėjo teisę gaminti Plokštes su kompozitine folija, kuri yra padengta kraft tipo popieriumi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo gamino dviejų tipų Plokštes, t. y. su popieriumi ir be popieriaus. Todėl VVTAT patikrinimų metu galėjo būti gaminamos ir, matyt, buvo gaminamos tik tos Plokštės, kurių sudėtyje, kaip ir reikalauja Plokščių Standartas, buvo tik aliuminio folija ir nebuvo popieriaus. Atitinkamai dėl to ir buvo gautos tokios trečiajam asmeniui palankios išvados.
26.5. Iš Vertinimo akto matyti (tai Teismo ekspertizės akte pažymėjo ir teismo paskirtas ekspertas S. S.), kad ekspertas D. K. atliko bandymus su keturiomis Plokštėmis ir vienos iš keturių Plokščių tyrimo rezultatai buvo mažesni už deklaruojamas savybes. Be to, Teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad: ,,Kai kurių tos pačios plokštės bandinių statmeno paviršiui tempiamojo stiprio reikšmės skiriasi 2,1-13,7 karto; esant žymiai mažesnei bandinio statmeno paviršiui tempiamojo stiprio reikšmei, skiriasi ir bandinio suirimo pobūdis. Tai liudija cemento plaušo plokštės priklijavimo nevienalytiškumą arba dalies plokštės paviršiaus beprasidedantį atsisluoksniavimą“. Teismo ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad ekspertas D. K. vertino tik statmeno paviršiui tempiamojo stiprio reikšmes. Eksperto S. M. 2020 m. lapkričio 25 d. tyrimo akte (toliau – ir Tyrimo aktas) nurodyta, kad pateikti bandymai (turimi omenyje eksperto D. K. bandymai) buvo atliekami tik su neatsisluoksniavusiomis plokštėmis, todėl ,,šių bandymų rezultatai negali turėti reikšmės, nustatant Plokščių atsisluoksniavimo priežastis“.
26.6. Tai, kad Plokštėms yra išduotas ir pratęstas UAB ,,Kiwa Inspecta“ Sertifikatas bei atliekama gamybos kontrolė, savaime nereiškia, jog visos gaminamos Plokštės yra kokybiškos. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, teismo eksperto S. S. išvada, kad Plokštės atsisluoksniavo, nes gamybos metu buvo netinkamai suklijuotos sudėtinės Plokščių dalys, padaryta remiantis išsamiu tyrimu, kurį ekspertas aprašė Teismo ekspertizės akte. Teismo ekspertas S. S., atlikęs išsamų jam pateiktos medžiagos tyrimą, konstatavo, kad kokybiškai pagamintos Plokštės, t. y. esant tinkamai suklijuotoms Plokštės sudėtinėms dalims, negalėjo paveikti drėgmė ir dėl drėgmės ji negalėjo atsisluoksniuoti. Atsižvelgiant į tai, teismo eksperto žiniomis pagrįsta išvada yra ta, jog Plokštės atsisluoksniavo dėl netinkamai suklijuotų jų sudėtinių dalių. Trečiasis asmuo neturi kompetencijos kvestionuoti šios teismo eksperto išvados.
26.7. Trečiojo asmens akcentuojama aplinkybė, kad teismo ekspertas S. S. neteisingai nustatė, jog Plokštės atsisluoksniavo per klijų sluoksnį, nes iš tiesų Plokštės atsisluoksniavo per popierių, neturi esminės reikšmės, nes teismo ekspertas šios aplinkybės neakcentavo kaip esminės. Iš Teismo ekspertizės akto turinio matyti, kad Plokštės atsisluoksniavimą lėmė netinkamai suklijuotos Plokščių sudėtinės dalys, dėl to į Plokštės sudėtį galėjo patekti drėgmė.
26.8. Teismo posėdžių metu liudytojai patvirtino, kad Plokštės į statybvietę buvo atvežamos dalimis (partijomis), jos iš karto būdavo sumontuojamos. Plokštės nebuvo sandėliuojamos statybvietėje ilgą laiką, t. y. į statybvietę nebuvo atvežtos visam objektui reikalingos Plokštės, kurios būtų laikomos lauke iki visiško jų sumontavimo. Laikinas (trukęs kelias dienas ar savaitę) Plokščių laikymas tokiomis sąlygomis, t. y. ne stoginėje, tačiau pakėlus nuo žemės ant palečių, nuėmus transportavimo plėvelę ir uždengus nuo kritulių ir saulės, yra visiškai pakankamas ir atitinkantis Plokščių sandėliavimo reikalavimus.
26.9. Po Plokščių atsisluoksniavimo Objektui 1 užbaigti ir Objektui 2 renovuoti atsakovė ieškovei tiekė kitos sudėties ir gamybos trečiojo asmens Plokštes, kurios buvo sandėliuojamos tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pradinės Plokštės. Tos plokštės nėra nei atsisluoksniavusios, nei išsibangavusios, jų išvaizda, bent jau kol kas, yra gera.
26.10. Plokščių gamintoja UAB ,,Termoskydas“ nurodė, kad Plokštės gali būti montuojamos esant ne žemesnei kaip 0?C temperatūrai. Atsakovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad reikia vadovautis ne šiuo Plokščių atlikimo technologijoje nurodytu temperatūriniu reikalavimu, bet Plokštėms montuoti naudoto hermetiko temperatūriniu reikalavimu, pagal kurį hermetikas negali būti montuojamas esant žemesnei nei + 5?C temperatūrai. Tokia pozicija tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad Plokščių atlikimo technologija yra neteisinga ir nepakankama tam, jog būtų užtikrinta Plokščių kokybė, nes nė viename Plokščių atlikimo technologijos punkte, aprašant Plokščių montavimo sąlygas, nėra jokios nuorodos į tai, kad Plokščių montavimo etapams gali būti taikomi skirtingi temperatūros reikalavimai.
26.11. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti Plokščių remonto kaina, t. y. 27 197,82 Eur, yra nurodyta pagal realiai patirtas Plokščių remonto išlaidas, kurios yra pagrįstos tiek sąskaitomis, tiek jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Trečiajam asmeniui 2019 m. gegužės 31 d. išsiųsta Plokščių remonto kaina buvo nurodyta pagal preliminarų apskaičiavimą. Be to, ši kaina trečiajam asmeniui buvo nurodyta taikiai derantis dėl Plokščių trūkumų ištaisymo abipusių nuolaidų būdu.
26.12. Kiti ieškovės atsiliepimo į UAB „Termoskydas“ apeliacinį skundą argumentai iš esmės sutampa su ieškovės atsiliepime į atsakovės UAB „Ermitažas“ apeliacinį skundą nurodytais argumentais.
27. Atsakovė UAB „Ermitažas“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Termoskydas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu, palaiko trečiojo asmens argumentus, nes šie iš esmės sutampa su atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ELSIS TS“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 92 385,67 Eur dydžio subrangos darbų kainos pabrangimo išlaidas, patirtas objekte (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę UAB ,,Ermitažas“ garantinį terminą Plokštėms, sumontuotoms objekte (duomenys neskelbtini), pratęsti iki 2025 m. sausio 24 d., o Plokštėms, sumontuotoms objekte (duomenys neskelbtini) – iki 2025 m. vasario 28 d., ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino (netinkamai įvertino) visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikė teisės normas dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti renovacijos darbų kainos pabrangimo Objekte 2 išlaidas.
28.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė yra verslininkė, taigi jos atsakomybė kyla be kaltės. Net ir laikant, kad šiuo atveju atsakovės kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (su tuo ieškovė nesutinka), atsakovės kaip skolininkės kaltė yra preziumuojama ir atsakovė nepaneigė šios prezumpcijos.
28.3. Teismas pripažino, kad atsakovė į Objektą 1 pristatė nekokybiškas Plokštes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, vykdydama savo pareigą parduoti ieškovei kokybišką prekę, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi bei apdairi. Taigi atsakovė yra kalta, kad pardavė ieškovei nekokybiškas Plokštes, kurios buvo sumontuotos Objekte 1.
28.4. Objekto 2 subrangos darbų kainos pabrangimą taip pat lėmė nekokybiškų Plokščių pardavimas Objektui 1, nes subrangos darbų pirkimas šiems abiem objektams buvo vienas, t. y. su subrangove UAB ,,Grastatas“ buvo susitarta ne tik dėl rangos darbų Objekte 1, bet ir dėl rangos darbų Objekte 2. Subrangovė vykdė darbus šiuose abiejuose objektuose. Taigi dėl atsakovės parduotų nekokybiškų Plokščių Objekte 1 sustabdžius rangos darbus ir bankrutavus subrangovei UAB ,,Grastatas“, ieškovei teko ieškoti naujo subrangovo ne tik Objektui 1, bet ir Objektui 2. Jeigu į Objektą 1 būtų parduotos kokybiškos Plokštės, jos nebūtų atsisluoksniavusios, atitinkamai nebūtų tekę stabdyti subrangos darbų, nebūtų bankrutavusi subrangovė UAB ,,Grastatas“ ir ieškovei nebūtų tekę ieškotis naujo subrangovo.
28.5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtas subrangos darbų pabrangimo išlaidas, kurios atsirado dėl subrangos darbų sustabdymo bankrutavus subrangovei UAB ,,Grastatas“ ir ieškovei pasisamdžius naują subrangovą. Priteisus ieškovei Objekto 1 subrangos darbų pabrangimo išlaidas, nėra jokio pagrindo nepriteisti Objekto 2 subrangos darbų pabrangimo išlaidų.
28.6. UAB ,,Grastatas“ bankrotą lėmė būtent subrangos darbų abiejuose objektuose sustabdymas. Pagal sutartį su ieškove subrangovė už darbus iš ieškovės turėjo gauti 572 783,31 Eur sumą. Akivaizdu, kad tai – didelė suma bet kokiai įmonei, o UAB ,,Grastatas“ tai buvo ypač svarbi suma. Dėl darbų sustabdymo negavusi didžiosios suplanuotų pajamų dalies, UAB ,,Grastatas“ patyrė nuostolių, kurie ir lėmė šios įmonės bankrotą. Tokias aplinkybes patvirtino abu subrangovės UAB ,,Grastatas“ akcininkai.
28.7. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl garantinių terminų pratęsimo. Ieškovės prašymas dėl garantinių terminų pratęsimo buvo motyvuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta teismo teisė savo sprendimu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių ir dėl jų visiškai nepasisakė.
28.8. Atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, nes pardavė nekokybiškas Plokštes, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Dėl nekokybiškų Plokščių ieškovė jau patyrė nemenkų nuostolių ir ateityje gali patirti papildomų nuostolių, atsisluoksniavus kitoms atsakovės parduotoms Plokštėms, kurios yra sumontuotos objektuose. Plokštės Objekte 1 atsisluoksniuoja toliau, atsiranda naujų trūkumų, faktiškai visos apžiūrėtos Plokštės (buvo apžiūrėtos dviejų žemutinių eilių Plokštės) yra su trūkumais – atsisluoksniavusios arba įtrūkusios (skilusios). Šios aplinkybės įrodo pagrindą Plokščių garantiniam terminui pratęsti.
28.9. Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašoma atlyginti 62 229,35 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovės pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų gausu nepateisinamai didelių išlaidų už teisines paslaugas, tai rodo pernelyg didelį atsakovės išlaidavimą ir yra neabejotinas pagrindas sumažinti nepagrįstai didelių išlaidų atlyginimą.
29. Atsakovė UAB „Ermitažas“ atsiliepime į ieškovės UAB „ELSIS TS“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
29.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė bendro pobūdžio teiginius, tačiau neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei subrangos darbų kainos pabrangimo. Ieškovė apskritai neįrodinėjo Plokščių kokybės Objekte 2 trūkumų, todėl atsakovei visiškai nesuprantama, kodėl ji turi pareigą atlyginti darbų kainos pabrangimą objekte, dėl kurio Plokščių kokybės nėra jokio ginčo. Formalūs ieškovės teiginiai, kad subrangovė neturėjo galimybės tęsti rangos darbų Objekte 2 neva dėl Plokščių nekokybiškumo, yra neįrodyti ir negali būti laikomi pakankami, siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų bei darbų kainos padidėjimo.
29.2. Ieškovės teiginiai, kad darbai Objekte 2 buvo sustabdyti neva dėl nekokybiškų Plokščių, yra visiškai nepagrįsti – tam ieškovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo. Be to, faktą, kad darbai Objekte 2 buvo sustabdyti ne dėl Plokščių atsisluoksniavimo, papildomai pagrindžia ir teismo posėdyje liudytojo A. K. duoti parodymai, jog 2018 metais Objekte 2 rangos darbai apskritai net nebuvo pradėti.
29.3. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad subrangovės bankrotą lėmė sustabdyti darbai Objekte 1, yra visiškai nepagrįsta įrodymais. Tuo tarpu į bylą yra pateikta daug įrodymų, kurie patvirtina, kad subrangovės finansinė padėtis buvo labai sudėtinga dar 2018 metais ir nuolat tik blogėjo, o atsisluoksniavusių Plokščių faktas nebuvo bankroto priežastis.
29.4. Subrangovė su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai anksčiau – pirmasis nuostolis buvo fiksuotas dar 2017 metais, o 2018 metus subrangovė baigė jau su 51 675 Eur dydžio nuostoliu. Akivaizdu, kad šie finansiniai sunkumai niekaip negalėjo būti nulemti defektų, kurie paaiškėjo tik 2019 m. kovo 8 d.
29.5. Statybos darbai dar iki Plokščių defektų pastebėjimo vėlavo ne tik Objekte 2, tačiau ir Objekte 1. Pagal rangos sutartį darbai Objekte 1 turėjo būti baigti 2019 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. kovo 8 d. rangos darbai Objekte 1 vis dar nebuvo baigti, buvo labai esmingas atsilikimas nuo grafiko, kuris, akivaizdu, turėjo įtakos atsiskaitymams su subrangove, o taip pat ir subrangovės mokumui. Tačiau atsakovė dėl tokios padėties nėra atsakinga.
29.6. Liudytojo R. J. (subrangovės UAB ,,Grastatas“ akcininko) parodymai patvirtina, kad subrangovė bankrutavo paskatinta ieškovės, nes ieškovė įspėjo subrangovę, jog ieškovė į šiuos rangos darbus daugiau neinvestuos. Be to, neatmestina prielaida, kad subrangovė iškėlė bankroto bylą išsigandusi, jog jai gali kilti atsakomybė už netinkamą Plokščių sandėliavimą bei montavimą. Siekdama išvengti galimos civilinės atsakomybės, subrangovė, įspėta ieškovės, pasirinko inicijuoti bendrovei bankroto procesą. Neabejotina, kad, esant tokiems subrangovės ir ieškovės veiksmams, negali egzistuoti neteisėti atsakovės veiksmai.
29.7. Ieškovė procesiniuose dokumentuose tiesiog nurodė bendro pobūdžio teiginius, kad rangos darbų kaina pabrango, nes naujo subrangovo darbų kaina buvo didesnė nei pradinės subrangovės, tačiau atitinkamų įrodymų nepateikė. Ieškovė niekada nederino naujų subrangos darbų kainos, neaptarė galimų nuostolių, nebendradarbiavo su atsakove, o tiesiog savarankiškai priėmė sprendimą samdytis naują subrangovą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pati pasirinko naująjį subrangovą, todėl naujojo subrangovo sukeltos finansinės pasekmės tenka tik pačiai ieškovei.
29.8. Sistemiškai aiškinant CK bei atsižvelgiant į teismų praktiką galima daryti išvadą, kad CK nenumato galimybės teismui savo arba užsakovo iniciatyva pratęsti šalių sulygtą arba įstatymu nustatytą garantinį terminą. Be to, nėra logiško paaiškinimo, kodėl garantinis terminas turėtų būti pratęstas Objekte 2 sumontuotoms Plokštėms, kai dėl šių Plokščių kokybės ieškovė apskritai nereiškė jokių reikalavimų.
29.9. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad teismas turi teisę pratęsti rangos darbų garantinį terminą (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), atsakovė laikosi pozicijos, jog nėra jokio teisinio pagrindo pratęsti Plokščių garantinį terminą, nes ieškovė sąmoningai painioja rangos darbų garantiją su prekių garantija.
29.10. Garantinis terminas pirkimo–pardavimo santykiuose yra dveji metai nuo daikto perdavimo. Šalys taip pat yra laisvos susitarti ir dėl sutartinės garantijos termino. Vis dėlto, jeigu šalys nesusitarė dėl sutartinės garantijos arba jeigu jos terminas yra trumpesnis nei dveji metai, tai, pasibaigus sutartinei garantijai, toliau galioja įstatyminė garantija, tačiau jos terminas yra ribotas?–?dveji metai. Nei CK, nei kitas teises aktas nesuteikia teismui teisės keisti Sutarties sąlygų, prailginant sutartinę garantiją. Ieškovės reikalavimas dėl garantinio termino pratęsimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
29.11. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pagrįstai ir teisingai. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme: i) atsakovė patyrė realias išlaidas dėl ginčo nagrinėjimo; ii) patirtų atstovimo išlaidų dydis yra konkretus ir aiškus, t. y. 43 935 Eur; iii) bylinėjimosi išlaidos atsakovei buvo priteistos proporcingai nepatenkintų ieškovės reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinio proceso principu „pralaimėjęs moka“, teisingai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29.12. Bylos apimtis nėra maža – be šalių teiktų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, rašytinių paaiškinimų ir kitų šalių prašymų), byloje yra atliktos net 4 ekspertizės, pateikta itin didelė apimtis įrodymų, kurių dalis yra ne pavieniai įrodymai, bet įrodymų rinkiniai. Visiems šiems įrodymams surinkti, išanalizuoti reikėjo nemažai laiko. Ginčo situacija nėra paprasta, reikalauja kompleksinių žinių, t. y. tiek proceso teisės, tiek ir materialiosios teisės, taip pat tam tikrų techninės srities žinių. Ieškinio suma – 150 541,87 Eur – yra didelė. Advokatų kontoros TGS Baltic teisininkai atsakovei nuolat teikė teisines konsultacijas, susijusias su bylos vedimu, atsiliepimo bei kitų procesinių dokumentų rengimu, įrodymų rinkimu, bendravimu su įvairiomis įstaigomis ir t. t. Ginčas yra tarp dviejų juridinių asmenų, byloje abiem šalims atstovavo profesionalūs teisininkai, o patirtos bylinėjimosi išlaidos abejų šalių yra panašios – ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 29 342,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, tuo tarpu atsakovei buvo priteista 29 779 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklosčiusi situacija yra proporcinga.
30. Trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“ atsiliepime į ieškovės UAB „ELSIS TS“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
30.1. Ieškovės teiginiai, kad darbai Objekte 2 buvo sustabdyti neva dėl nekokybiškų Plokščių, yra visiškai klaidingi bei nepagrįsti – tam ieškovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo. Faktą, kad darbai Objekte 2 buvo sustabdyti ne dėl Plokščių atsisluoksniavimo, papildomai pagrindžia teismo posėdyje liudytojo A. K. duoti parodymai, kad su statybos rangos darbais ieškovė dar 2018 žiemą vėlavo. Būtent dėl ieškovės vėlavimo darbai Objekte 2 nebuvo pradėti ir tai niekaip nėra susiję su Plokščių atsisluoksniavimu, kuris įvyko tik 2019 m. kovo mėnesį.
30.2. Subrangovė UAB ,,Grastatas“ bankroto procesą inicijavo 2019 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus tik mėnesiui nuo Plokščių defektų pastebėjimo. Toks trumpas laikotarpis nuo Plokščių defektų pastebėjimo iki subrangovės bankroto proceso inicijavimo tik dar kartą patvirtina, kad subrangovės bankrotas nesusijęs su Plokščių nekokybiškumu. Subrangovės pirmasis nuostolis buvo fiksuotas dar 2017 metais. Subrangovė darbuotojus ėmė atleidinėti dar iki defektų nustatymo. Didžioji dalis darbuotojų buvo atleista 2019 m. sausio–vasario mėnesiais, kai darbai Objekte 1 vyko visu tempu, o apie defektus apskritai nebuvo žinoma.
30.3. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad subrangovė gaudavo mokėjimus tada, kai darbai būdavo užaktuojami. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prie subrangovės blogos finansinės padėties prisidėjo ir pati ieškovė, kuri vėluodavo organizuoti darbus ir sutvarkyti dokumentus.
30.4. Kiti trečiojo asmens atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai iš esmės sutampa su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundų ribų.
33. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „ELSIS TS“ ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o kita reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dalis, taip pat reikalavimas pratęsti prekių garantinį terminį – atmesti. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 27 197,82 Eur nekokybiškų Plokščių remonto išlaidoms atlyginti ir 30 958,38 Eur statybos rangos darbų Objekte 1 kainos pabrangimo išlaidų. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas iš atsakovės priteisti 92 385,67 Eur dydžio subrangos darbų kainos pabrangimo Objekte 2 išlaidas, taip pat reikalavimas pratęsti garantinį terminą Plokštėms, sumontuotoms abiejuose ginčo objektuose. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias parduodamų prekių kokybę ir civilinę atsakomybę už nuostolius, kilusius dėl nekokybiškų prekių, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
34. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad, susipažinus su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniu, atsirado būtinybė pateikti papildomus paaiškinimus.
35. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, kt.).
36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad atsakovė rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, susijusią su ieškinio senaties terminu, Plokščių sudėtimi bei meteorologinėmis oro sąlygomis. Toks siekis atsikirsti į atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas apeliacinio skundo papildymu, kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Ermitažas“ ir ieškovė UAB ,,ELSIS TS“ 2018 m. liepos 23 d. sudarė Daugkartinio pardavimo sutartį Nr. E11/2018.07.23-001, kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, pagal ieškovės patvirtintus užsakymus perduoti ieškovei prekes, o ieškovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti jų kainą (Sutarties 2.1 punktas). Šios Sutarties pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo daugiasluoksnes sienų šiltinimo plokštes ,,Fibrolight“ 120-I, 1200/600 mm. Farb. Nr. 150 eierschale ir ,,Fibrolight“ 120-I, 1200/600 mm. Farb. Nr. 720 quarz, kurias pagamino trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“.
38. Plokštės buvo naudojamos vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų 2019 m. kovo 8 d. defektiniame akte Nr. l nurodyta, kad „šių metų kovo 8 dieną, atliekant objekto (duomenys neskelbtini) apžiūrą, pastebėta, kad fasadų šiltinimo PIR poliuretano plokštės po žiemos sezono pradėjo atsisluoksniuoti. Plokštės apdailinis sluoksnis tiesiog atsiklijuoja nuo šiltinamosios medžiagos. Rekomenduojama Rangovui, kuo skubiau organizuoti panaudotų plokščių tyrimą atitinkamoje laboratorijoje, kad būtų nustatytas plokščių tinkamumas fasadams šiltinti. Taip pat rekomenduojama inicijuoti statinio ekspertizę, kad būtų nustatyti galimi tolesni fasado įrengimo (užbaigimo) darbai. Nutarta dėl susiklosčiusios situacijos objekte informuoti valstybinę statybos inspekciją“.
39. Tam, kad būtų išsiaiškinta Plokščių atsisluoksniavimo priežastis, gamintojos UAB „Termoskydas“ užsakymu, buvo atlikta Plokščių ekspertizė ir 2019 m. birželio 6 d. gautas eksperto D. K. parengtas Plokščių vertinimo aktas.
40. Ieškovė, nesutikdama su nurodytame Vertinimo akte nustatytomis Plokščių defektų atsiradimo priežastimis, gavo eksperto G. Š. 2020 m. vasario 27 d. ekspertinę nuomonę.
41. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl parduotų daiktų trūkumų, pareikalavo pakeisti visas Plokštes, kurias ieškovė įsigijo ir kurios buvo sumontuotos abiejuose objektuose, taip pat kompensuoti Plokščių remonto išlaidas bei objektų darbų kainos pabrangimo išlaidas. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją.
42. Iki 2020 m. gruodžio 2 d. vyko šalių derybos, ieškant taikaus susiklosčiusios situacijos išsprendimo būdo.
43. Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama atlyginti nuostolius, kilusius dėl atsakovės parduotų netinkamos kokybės Plokščių.
Dėl ieškinio senaties termino
44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimo, nes atsakovė pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas); apie savo galbūt pažeidžiamas teises ieškovė turėjo sužinoti 2020 m. gegužės 21 d., kai gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, o į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 19 d., t. y. daugiau kaip 4 mėnesiais praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija.
45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
46. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, remdamasi tuo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra dėl parduotų daiktų trūkumų. Tačiau pažymėtina tai, kad, nors ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš netinkamos kokybės prekių pardavimo, ieškiniu reikalaujama nuostolių, kurių atsiradimą ieškovė grindžia atsakovės parduotų Plokščių netinkama kokybe, atlyginimo. Teismo proceso metu ieškovė įrodinėja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškiniu nėra prašoma taikyti kurį nors iš CK 6.334 straipsnyje numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Atsižvelgiant į ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus, nagrinėjamu atveju taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2021 m. vasario 19 d., nepraleido įstatymo nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
47. Be to, ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas vertinti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra dėl parduotų daiktų trūkumų, byloje nustatytos šalių ginčo aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teiktų pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių.
48. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 21 d., kai atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją ir atmetė visus ieškovės reikalavimus dėl netinkamos Plokščių kokybės. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).
50. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė Plokščių garantinio termino laikotarpiu 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl parduotų daiktų trūkumų ir pareikalavo pakeisti visas Plokštes, kurias ieškovė įsigijo ir kurios buvo sumontuotos abiejuose objektuose, kompensuoti Plokščių remonto išlaidas bei abiejų objektų darbų kainos pabrangimo išlaidas. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. pateikė ieškovei atsakymą į jos 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimą, kuriame nurodė, kad neketina tenkinti pretenzijoje pareikštų reikalavimų.
51. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nuo atsakovės 2020 m. gegužės 21 d. atsakymo ieškovei pateikimo dienos ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė pažeista (atsakovė (pardavėja) atsisakė patenkinti jos reikalavimus). Dėl to būtent šis momentas laikytinas sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus nurodytam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui.
52. Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Nagrinėjamu atveju, nors 2020 m. gegužės 21 d. atsakymu atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją dėl parduotų Plokščių, šiame atsakyme, be kita ko, buvo nurodyta apie galimybę ginčą išspręsti taikiai. Tai ir buvo bandoma pasiekti, šalims vedant derybas, vykstant į susitikimus ir pan. Iš byloje esančių įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad ir po 2020 m. gegužės 21 d. abi Sutarties šalys dėjo pastangas tam, jog ginčas dėl atsisluoksniavusių Plokščių būtų išspręstas taikiai, ir šalių derybos nutrūko tik 2020 m. gruodžio 2 d. Taigi šiuo atveju, ir laikantis pozicijos, kad taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas ieškinio senaties terminas ir jis pasibaigė 2020 m. lapkričio 21 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pagrindas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
54. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė atsakovės pareikšto prašymo taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį, tačiau ši teismo klaida, ją ištaisius apeliacinės instancijos teisme, šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip formali, neturinti įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
Dėl būtinų sąlygų pardavėjo civilinei atsakomybei dėl nuostolių, grindžiamų parduotų prekių netinkama kokybe, atlyginimo kilti
55. Šalių ginčas dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių, grindžiamų netinkama Plokščių kokybe, atlyginimo kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės civilinei atsakomybei dėl nuostolių, ieškovės patirtų dėl nekokybiškų Plokščių remonto, taip pat dėl subrangos darbų pabrangimo, kilti yra visos būtinos sąlygos: 1) atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad ji ieškovei pardavė nekokybiškas Plokštes; 2) žalos faktą įrodo tai, kad nekokybiškas Plokštes teko remontuoti, be to, dėl nekokybiškų Plokščių sustabdžius objektų renovavimo darbus ir bankrutavus subrangovui, ieškovė patyrė subrangos darbų pabrangimo išlaidų, kurių dydį pagrindžia naujam rangovui sumokėta didesnė, nei buvo sulygta su pradiniu subrangovu, atliktų darbų kaina; 3) tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys – būtent dėl atsakovės parduotų nekokybiškų Plokščių teko patirti jų remonto išlaidas ir sustabdyti subrangos darbus dviejuose objektuose, dėl darbų sustabdymo bankrutavo pradinis subrangovas, ieškovei teko samdytis naują subrangovą, kuris subrangos darbus atliko už didesnę, nei buvo sulygta su pradiniu subrangovu, kainą; 4) atsakovė yra kalta dėl nurodytos žalos (nuostolių) atsiradimo, nes, turėdama pareigą parduoti kokybišką prekę, nebuvo pakankamai atidi, apdairi, rūpestinga ir neužtikrino parduodamų Plokščių kokybės.
56. Taigi atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtiną sąlygą jos, kaip Plokščių pardavėjos, civilinei atsakomybei kilti, ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė pardavė nekokybiškas Plokštes.
57. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
58. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
59. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jeigu kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
60. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos Daugkartinio pardavimo sutarties Nr. E 11/2018.07.23-011 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad pardavėjas privalo nustatytais terminais perduoti pirkėjui taikytinuose teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus ir gamintojo deklaruojamus standartus atitinkančias prekes, o pirkėjas privalo priimti laikantis šios Sutarties sąlygų perduodamas prekes.
61. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
62. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,ELSIS TS“ iš atsakovės UAB ,,Ermitažas“ įsigijo trečiojo asmens UAB „Termoskydas“ pagamintas sienų šiltinimo Plokštes, kurios buvo naudojamos atliekant dviejų gyvenamųjų namų Šalčininkuose atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2019 m. kovo 8 d. defektiniame akte Nr. l nurodyta, kad „šių metų kovo 8 dieną, atliekant objekto adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrą, pastebėta, kad fasadų šiltinimo PIR poliuretano plokštės po žiemos sezono pradėjo atsisluoksniuoti. Plokštės apdailinis sluoksnis tiesiog atsiklijuoja nuo šiltinamosios medžiagos“. Ieškovės teigimu, Plokštės atsisluoksniavo dėl to, kad jos buvo nekokybiškos, tuo tarpu atsakovė bei trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog Plokščių atsisluoksniavimą nulėmė netinkamas Plokščių sandėliavimas ir montavimas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus dėl galimų Plokščių atsisluoksniavimo priežasčių, priėjo prie išvados, kad Plokštės atsisluoksniavimą lėmė dvi priežastys: pirma, gamybos procese panaudotas kraft tipo popierius, kuriuo buvo padengta plokštėje naudota folija, dėl to gaminys (plokštė) tapo hidrofobiška; antra, dėl gamybos proceso metu atsiradusio dalies daugiasluoksnių sienų šiltinimo Plokščių broko. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą ir apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria.
64. Iš daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių „Fibrolight“ atlikimo technologijos, kurią 2018 metais parengė ir patvirtino šių plokščių gamintojas trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“, 8 punkte esančios plokštės pjūvio schemos nustatyta, kad Plokštės sudėtinės dalys yra: cemento plaušo plokštė pagal LST EN 12467 arba LST EN 492, plokštės storiai – 4 mm; hermetikas SOUDASEAL 215 LM; cemento plaušo plokštės pagal LST EN 12467 arba LST EN 492 juostelė; poliuretaniniai klijai, klijų kiekis < 150 g/m2; poliuretaninio putplasčio plokštė pagal LST EN 13165; aliuminio folija. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei Sutarties pagrindu į objektus buvo pristatytos dviejų rūšių šiltinimo Plokštės: 1) Plokštės, kurių sudėtyje yra paprasta aliuminio folija, ir 2) Plokštės, kurių sudėtyje yra kompozitinė folija (folija, dengta kraft tipo popieriumi). Pažymėtina tai, kad Plokštės, kurių sudėtyje yra kraft tipo popierius, neturi atskiros atlikimo technologijos ar kito standarto, taigi iš esmės vertinama, jog šių Plokščių sudėtis bei savybės yra tokios pačios, kaip ir Plokščių, kuriose nėra kraft tipo popieriaus. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad daugiasluoksnių fasado šiltinimo plokščių „Fibrolight“ gamintojas trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“ standarte ĮST 302462460.01:2014/2K:2018, gaminio atlikimo technologijoje turėjo pareigą atskleisti visas Plokščių gamyboje naudojamas medžiagas.
65. Plokščių gamintojos UAB ,,Termoskydas“ parengtame Standarto 1 punkte yra nurodyta, kad: ,,Šį įmonės standartą parengė ir įformino UAB „Termoskydas“, vadovaudamasi: (...)1.2.1 STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“. Įvardyto statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 2 priedo 6.2 punkte įtvirtinta, kad produkto nacionalinio techninio įvertinimo dalyje ,,Produkto (-ų) apibrėžimas ir numatomas panaudojimas“ turi būti nurodoma statybos produkto sudedamosios medžiagos bei sudedamosios dalys. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, Plokščių gamintoja UAB ,,Termoskydas“ turėjo pareigą nurodyti Plokštes sudarančias medžiagas bei Plokščių sudėtines dalis, tarp jų – ir popierių, ypač atsižvelgiat į tai, kad popierius savaime yra hidrofobiškas. Tokios informacijos UAB ,,Termoskydas“ parengtoje plokščių atlikimo technologijoje nėra.
66. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Stateco“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto, techninio rekonstrukcijos projekto statinio architektūros dalies techninėse specifikacijose nurodyta, jog gyvenamojo daugiabučio namo rekonstrukcijai (apšiltinimui) turi būti naudojamos plokštės, savo sudėtyje turinčios: cementinio plaušo plokštę; hermetizuojančią sandarinimo juostelę; cemento plaušo plokštės juostelę; poliuretaninius klijus; poliuretaninio putplasčio plokštę; aliuminio foliją. Taigi Objekto 1 techniniame rekonstrukcijos projekte aiškiai įvardytos šiltinimo plokščių galimos sudėtinės dalys, tarp jų nėra numatytas popieriaus panaudojimas. Jeigu trečiasis asmuo UAB ,,Termoskydas“ būtų įvykdęs pirmiau aptartame teisės akte numatytą pareigą ir Plokščių atlikimo technologijoje ar Standarte būtų pateikęs informaciją apie visas sudėtines Plokščių dalis, ieškovė būtų galėjusi priimti atitinkamą sprendimą būtent dėl Plokščių, kurių sudėtyje yra popieriaus, įsigijimo.
67. Statybos techninio reglamento ,,Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (STR 2.04.01:2018) 21.2 punkte nustatyta, kad visi nevėdinamoms sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie turi būti prieš naudojimą atitinkamai apsaugoti. Popierius nėra atsparus drėgmei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad popieriaus panaudojimas šiltinimo plokštėje, turinčioje tiesioginį kontaktą su vandeniu (lietus, šlapdriba, rūkas ir t.t.), turi būti itin gerai technologiškai pagrįstas. Kita vertus, nors ir sutiktina, kad popierius, kaip šiltinimo plokštės elementas, nėra atsparus drėgmei, korozijai, pelėsiams ir pan., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindą vienareikšmei išvadai, kad šis elementas, gaminant šiltinimo Plokštes, technologiškai apskritai negali būti naudojamas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
68. Trečiasis asmuo UAB ,,Termoskydas“ teigia, kad UAB ,,Kiwa Inspecta“ sertifikatas yra išduotas tiek Plokštėms, turinčioms savo sudėtyje kraft tipo popierių, tiek Plokštėms be šio popieriaus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys įrodymai šių teiginių nepaneigia. Iš byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu Plokštėms buvo išduotas UAB „Kiwa Inspecta“ Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas Nr. 04-15-043, matyti, kad dokumentas, kuriame tiesiogiai nurodyta apie popieriaus buvimą Plokštėje, yra Gaisrinių tyrimų centro 2014 m. rugpjūčio 21 d. bandymų ataskaita, kurioje įrašyta, jog bandymų metu folijos padengimas buvo nuimamas. Iš to galima daryti išvadą, kad šiai tyrimų laboratorijai buvo pateiktos Plokštės, kuriose buvo kraft tipo popierius. Nors kituose bandymų protokoluose (atsparumo šalčiui, tempimo stiprio) popierius tiesiogiai nepaminėtas, tačiau juose užfiksuota, kad yra tiriama 120 mm storio poliuretano plokštė su aliuminio folija iš abiejų pusių (gamintojas Balex Metal, Thermano). Byloje esantis UAB „Balex Metal“ 2021 m. spalio 12 d. raštas patvirtina, kad termoizoliacinės (poliuretano) plokštės Thermano yra gaminamos iš abiejų pusių su kompozicine folija, kuri sudaryta iš kraft tipo popieriaus ir aliuminio folijos sluoksnių. Byloje nėra įrodymų, kad nurodytas plokščių gamintojas plokštes Thermano gamino ir kitokia technologija (pvz. tik su aliuminio folija ar visai be jos). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad bandymai atlikti ir UAB ,,Kiwa Inspecta“ sertifikatas buvo išduotas ir Plokštėms, turinčioms savo sudėtyje kraft tipo popierių.
69. UAB „Kiwa Inspekta“ 2021 m. spalio 12 d. raštas papildomai patvirtina, kad, remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos bandymų protokolu Nr. 1-13-2015, daugiasluoksnė fasado plokštė susideda iš fibrocementinės apdailos plokštės ir poliuretano plokštės „Thermano“ (gamintojas „Balex Metal“), ir kad klasifikavimo ataskaitoje Nr. 20-19.2015.25, išduotoje Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro Degumo bandymo skyriaus, taikymo srities 4.3 punkte nurodyta, jog degumo klasė atitinka praktinio panaudojimo sąlygas, kai naudojama poliuretano plokštė „Thermano PIR“ (gamintojas „Balex Metal“) su aliuminio folija laminuoto kraft tipo popieriaus padengimu iš abiejų pusių.
70. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad šiltinimo Plokštėse panaudotas kraft tipo popierius galėjo sudrėkti ne tik nuo lietaus, tačiau ir dėl Plokštės eksploatavimo metu šaltuoju metų laiku plokštėje natūraliai susidarančio „rasos taško“ (skirtumo temperatūrų, veikiančių plokštę iš namo vidaus pusės ir iš lauko pusės), kuris, esant minusinei temperatūrai, ir sukėlė Plokštės sudėtinių dalių atsisluoksniavimą. Šią išvadą teismas iš esmės grindė eksperto G. Š. teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors atsakovė bei trečiasis asmuo su tokiu eksperto vertinimu nesutiko, tačiau priešingų įrodymų byloje taip pat nepateikė. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad „rasos taškas“ natūraliai susidarė kraft tipo popieriaus dalyje, stokoja pagrįstumo. Jau pažymėta, kad ši aplinkybė, kuriai nustatyti būtinos specialios žinios, iš esmės nebuvo analizuota nė viename iš byloje esančių ekspertinio pobūdžio aktų (Vertinimo akte, ekspertinėje nuomonėje, Tyrimo akte bei Teismo ekspertizės akte). Aptariamą aplinkybę patvirtino vienas iš ekspertų, apklaustas teismo posėdžio metu, kuris kartu pažymėjo, kad negali šimtu procentų teigti, jog, nesant Plokštėje popieriaus, atsisluoksniavimas apskritai nebūtų įvykęs, tam reikėtų specialių bandymų. Pažymėtina tai, kad nurodyta išvada iš esmės reikštų, jog kraft tipo popieriaus panaudojimas šiltinimo plokštėse apskritai negalimas, nes popierius bet kuriuo atveju sudrėktų ir atsisluoksniuotų dėl natūralaus temperatūrų skirtumo. Tačiau, jau nurodyta, kad aptariamoms aplinkybėms nustatyti byloje nėra pakankamai įrodymų. Atliekant teismo ekspertizę, šios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos. Taigi nagrinėjamoje byloje nesant bandymų rezultatų ar kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Plokštės viduje esantis popierius galėjo sudrėkti ne tik nuo lietaus, tačiau ir dėl plokštės eksploatavimo šaltuoju metų laiku plokštėje natūraliai susidarančio „rasos taško“, pripažintina nepagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
71. Nors apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Plokščių defektų susidarymą savaime lėmė gamybos procese panaudotas kraft tipo popierius, kuriuo buvo padengta Plokštėje naudojama folija, tačiau pripažįsta pagrįsta poziciją, jog ginčo Plokščių defektus nulėmė gamybos brokas.
72. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsisluoksniavo tik tos Plokštės, kurios savo sudėtyje turėjo kraft tipo popierių, atsisluoksniavimas įvyko būtent per šį Plokštės sluoksnį, popieriui sudrėkus ir suirus. Atsižvelgiant į tai, kad visi nevėdinamoms sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie turi būti prieš naudojimą atitinkamai apsaugoti, o popierius savaime nėra atsparus drėgmei, korozijai, pelėsiams, šis elementas apšiltinimo Plokštėje gali būti naudojamas tik užtikrinant visišką jo izoliaciją nuo drėgmės patekimo. Tokią išvadą pateikė ir teismo ekspertas S. S., nurodydamas, kad „plokštės konstrukcijoje visos plokštės dalys turi būti tinkamai sujungtos viena su kita, tačiau ten nebuvo tinkamo užpildymo, buvo prastai sujungti mazgai, gamybos metu buvo blogai sujungtos detalės b, c ir detalė a“. Teismo ekspertizės akto 2.2.8 punkte teismo ekspertas S. S. nurodė, kad ekspertizei atlikti pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų apie daugiasluoksnių šiltinimo Plokščių, tiektų į objektą (duomenys neskelbtini), gamybos proceso kontrolę, sandūros stiprio matavimų rezultatus gamybos metu.
73. Tai, kad į Objektą 1 pristatytos Plokštės turėjo ir akivaizdžiai matomų defektų (klijų perteklių, susibangavimus, nuskilimus) nuosekliai patvirtino byloje apklausti liudytojai, kurie tiesiogiai dalyvavo priimant ir montuojant Plokštes. Sutiktina, kad nė vienas byloje liudijęs asmuo nepatvirtino Plokščių pristatymo metu matęs Plokščių atsisluoksniavimų, tačiau liudytojų nurodytos aplinkybės, jog Plokštės turėjo kitų matomų defektų, papildomai pagrindžia, kad gamybos procesas galėjo būti vykdomas netinkamai, dėl to pakankamai gerai nesusiklijavo Plokščių sudėtinės dalys. Nesant pakankamo Plokščių sudėtinių dalių sukibimo (dėl nepakankamo klijų kiekio, per trumpo prispaudimo laiko ar pan.), drėgmė galėjo pasiekti kraft tipo popierių, kuriam sudrėkus ir įvyko Plokštės atsisluoksniavimas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
74. Nors trečiasis asmuo akcentuoja, kad Plokščių gamybos technologija yra paremta aukštais gamybos ir kokybės standartais, tačiau tai savaime negarantuoja, jog visos trečiojo asmens pagaminamos plokštės negali turėti kokybės trūkumų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti ir aptarti įrodymai (Teismo ekspertizės akto duomenys, liudytojų parodymai) apie kai kurių atsakovės ieškovei parduotų Plokščių neatitiktį standartų reikalavimams, leidžia daryti išvadą, jog Plokščių gamybos procese bei atliekant kokybės kontrolę buvo gamybos proceso klaidų, kurios nebuvo pastebėtos kokybės kontrolės mechanizmų.
75. Pažymėtina tai, kad apie į Objektą 1 pristatytų Plokščių trūkumus teismo posėdyje liudijo ne tik ieškovės ar jos subrangovės darbuotojai, kaip teigia atsakovė bei trečiasis asmuo. Liudytojas E. Ž., dirbęs UAB „Ermitažas“ urmo padalinio vadovu, teismo posėdyje parodė, kad ginčo objekte nekokybiškos Plokštės buvo grąžinamos pagal sąskaitas faktūras, naujos plokštės taip pat buvo keičiamos pagal sąskaitas faktūras; ieškovės pageidavimas buvo peržiūrėti Plokštes; krovimo ar transportavimo metu buvo fiziškai nekokybiškų Plokščių; ėmė jas iš krūvos, jos nebuvo nuo pastato, jos dar nebuvo visos sumontuotos, bet iš ten jau buvo pradėtos imti Plokštės klijuoti; atrinko iš to, kas buvo likę, atrinkinėjo fiziškai netinkamas. Taigi ir buvęs atsakovės darbuotojas paliudijo, kad į Objektą 1 buvo pristatyta fiziškai netinkamų Plokščių, kurios buvo grąžinamos.
76. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Plokščių atsisluoksniavimą lėmė Plokščių gamybos brokas, kai dėl netinkamai susiklijavusių dalies Plokščių sudėtinių elementų vanduo pateko į kraft tipo popierių, kuriam sudrėkus įvyko Plokščių atsisluoksniavimas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl Plokščių sandėliavimo bei montavimo taisyklių pažeidimo
77. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad Plokščių atsisluoksniavimą nulėmė ne gamybos brokas, o netinkamas Plokščių sandėliavimas bei montavimas.
78. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).
79. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog dalis Plokščių tam tikrą laiką buvo sandėliuojamos netinkamai ar montuojamos nesilaikant gamintojos nurodymų dėl meteorologinių sąlygų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visgi neįrodyta, kad būtent šių gamintojos nurodytų taisyklių pažeidimas lėmė Plokščių atsisluoksniavimą, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys. Pažymėtina tai, kad nei eksperto D. K., nei eksperto S. M. vertinimuose nėra aptartas konkretus sandėliavimo bei montavimo taisyklių pažeidimo poveikis Plokštės konstrukcijai, neatlikti bandymai, kurie galėtų pagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, jog tam tikrą laiką Plokštes sandėliuojant lauke, neįrengus joms stoginės, Plokštėms sudrėkus jos neišvengiamai atsisluoksniuoja. Analogiškai pasisakytina apie Plokščių montavimą – byloje nėra įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų padaryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad, montuojant Plokštes nesilaikant gamintojos nurodytų meteorologinių sąlygų (lyjant lietui, esant žemesnei nei penkių laipsnių temperatūrai), jos tampa netinkamos naudoti, t. y. atsisluoksniuoja per kraft tipo popierių (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
80. Pažymėtina ir tai, kad nei Plokščių atlikimo technologijoje, nei Standarte ar Plokščių sandėliavimo taisyklėse nėra nurodyta, jog Plokščių sandėliavimo ar montavimo taisyklių nesilaikymas gali nulemti tokį rimtą Plokščių defektą, t. y. kad Plokštės faktiškai praras savo savybes ir nebus tinkamos naudoti pagal paskirtį. Priešingai nei nurodo atsakovė, UAB ,,Termoskydas“ parengtuose Plokščių dokumentuose nėra nuorodų Plokščių apsaugai nuo vandens. Visi UAB ,,Termoskydas“ parengtuose dokumentuose įvardyti galimi Plokščių pažeidimai dėl drėgmės ar kondensato susiję tik su Plokščių išvaizdos pakitimais, t. y. dėmių atsiradimu, paviršiaus pakitimu, paviršiaus spalvos pakitimu ir pan. Be to, jeigu, pasak gamintojos UAB ,,Termoskydas“, Plokštės iki jų sumontavimo nėra atsparios vandeniui, tuomet nepaaiškinama Plokščių sandėliavimo taisyklių 8 punkto nuostata, kad tuo atveju, jeigu pakuotėje esančios Plokštės sušlampa, visą pakuotę reikia išardyti ir sudėti taip, jog Plokštės galėtų gerai išdžiūti; plokštėms išdžiūvus ir dedant atgal į paletę tarp jų būtina naudoti PE putos plėvelę. Tai, kad, sušlapus Plokštėms, jas išdžiovinus galima toliau naudoti pagal paskirtį, rodo, jog tinkamai pagaminta Plokštė yra atspari vandeniui ir negali prarasti savo konstrukcijos dėl išorinio drėgmės poveikio (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
81. Išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens įvardyti Plokščių sandėliavimo bei montavimo taisyklių pažeidimai negalėjo nulemti ginčo Plokščių atsisluoksniavimo, yra padaryta ir Teismo ekspertizės akte, kuriame nurodyta, jog kokybiškai pagamintų Plokščių montavimas esant netinkamai temperatūrai ar netinkamas jų sandėliavimas negalėjo turėti įtakos Plokštėms atsisluoksniuoti.
82. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su Teismo ekspertizės aktu, teigdami, kad išvados padarytos netinkamai interpretavus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo instituto statybinių medžiagų laboratorijoje atliktus bandymus, apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantų teiginiams nepritaria.
83. Byloje nustatyta, kad, rengiantis pirmajam daugiasluoksnių sienų šiltinimo plokščių „Fibrolight“ sertifikavimui (2015 m.), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo instituto statybinių medžiagų laboratorijoje 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 10 d. laikotarpiu atlikti daugiasluoksnių sienų šiltinimo plokščių ,,Fibrolight“ atsparumo šalčiui bandymai (Teismo ekspertizės aktas Nr. 22-03/02). Iš šių bandymų protokolo Nr.1-14-2014 ir jį keičiančio protokolo Nr. 1-12-2015 matyti, kad bandymams buvo pateikta 120 mm storio poliuretano plokštė (gamintojas Balex Metal, Thermano), taigi Plokštė su aliuminio folija, dengta kraft tipo popieriumi. Prieš bandymą tiriamos Plokštės buvo septynias paras mirkytos vandenyje ir atliekama 100 vienpusių šaldymo–atšildymo ciklų. Jokių pažaidų bandomajame paviršiuje nebuvo pastebėta. Nors, atsakovės teigimu, šių bandymų metu buvo tirtas tik Plokštės paviršius, kuris kontaktuoja su atmosfera, visgi iš bandymų protokolo matyti, jog atsparumui šalčiui išbandyti naudota visa Plokštė, t. y. iš pradžių visa Plokštė septynias dienas buvo mirkoma vandenyje, vėliau su ja atlikta 100 vienpusių šaldymo ir atšildymo ciklų, tuomet ji išardyta ir ieškota bandomojo paviršiaus pažaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu šių bandymų metu dėl atliekamo mirkymo, šildymo, šaldymo ir pan. Plokštė būtų atsisluoksniavusi, t. y. iš esmės praradusi savo konstrukciją, apie tai neabejotinai būtų pažymėta bandymo protokole. Tačiau šiuo atveju jokių Plokštės defektų bandymų protokoluose neužfiksuota. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptarti bandymai įtikinamai patvirtina, jog kokybiškai pagaminta Plokštė yra atspari vandeniui (taip pat ir šalčiui) (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
84. Atsakovės bei trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Teismo ekspertizės akto išvadoms ir nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų ekspertų išvadų ir paaiškinimų; ekspertizės akto turinys ir išvados paremtos prielaidomis, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, kai kurios aplinkybės nepagrįstai sureikšmintos, padarytos klaidingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apskųsto teismo sprendimo turinio analizė neleidžia pritarti apeliantams.
85. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime aiškiai nurodė, kokioms aplinkybėms nustatyti ir kodėl remiasi Teismo ekspertizės išvadomis, vertino šias išvadas kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 218 straipsnis), nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).
86. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka parengtos ekspertizės išvados, kaip specialios įrodinėjimo priemonės (CPK 216 straipsnis), pažymima, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).
87. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, 2022 m. sausio 3 d. nutartimi paskirdamas byloje teismo ekspertizę, pavedė paskirtam ekspertui atsakyti į keturis klausimus, susijusius su Plokščių kokybe, jų defektų atsiradimo priežastimis. Teismo ekspertizės akto turinys rodo, kad šiems klausimams atsakyti ekspertui buvo pateikta visa reikalinga medžiaga, ekspertinis tyrimas atliktas išsamiai. Nors Teismo ekspertizės akto turinyje yra tam tikrų netikslumų (pvz., kad Plokščių atsisluoksniavimas įvyko klijų sluoksnyje), bet iš esmės tyrimas, pateikiant atsakymus į teismo suformuluotus klausimus, atliktas išsamiai, aprašyti jo metu nustatyti duomenys, padarytos išvados logiškai išplaukia iš tyrimo eigos. Apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų – pateiktų atsakymų į teismo suformuluotus klausimus pagrįstumo ir patikimumo, įvertinus šias išvadas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.
88. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo Plokščių atsisluoksniavimą nulėmė netinkamas Plokščių sandėliavimas ir (ar) montavimas, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt netinkamo Plokščių sandėliavimo ir (ar) montavimo bei Plokščių atsisluoksniavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl ieškovės nuostolių, patirtų dėl Plokščių remonto ir rangos darbų Objekte 1 pabrangimo
89. Apeliaciniuose skunduose atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita ko, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų nuostolių dėl Plokščių remonto išlaidų ir darbų Objekte 1 pabrangimo pagrįstumą. Skunduose nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog Plokštės atsisluoksniavo dėl jų gamybos broko, iš ieškovei priteistos Plokščių remonto sumos turėtų būti išbrauktos išlaidos varžtams, kaiščiams ir tarpinėms, be to, neturėtų būti priteistos rangos darbų pabrangimo išlaidos.
90. Byloje nustatyta, kad atsakovė į Objektą 1 pristatė netinkamos kokybės Plokštes. Kad Plokštės yra nekokybiškos ir reikalavo remonto, patvirtinta eksperto D. K. parengtame Vertinimo akte, kuriame nurodyta, jog esamas Plokštes reikia pritvirtinti, nuimant nuo fasado atsisluoksniavusią plokštės apdailinę fibrocementinę dalį; nuvalyti paviršių, nugruntuoti ir priklijuoti naują fibrocementinę apdailos plokštę poliuretano klijais (Soudaband easy) bei perimetru užsandarinti hermetiku; keičiant apdailinę fibrocementinę dalį, nebus galimybės išlaikyti gamykloje sudaromų prispaudimo sąlygų, todėl keičiamas plokštes yra būtina pritvirtinti (prispausti) mechaniškai šešiais varžtais, t. y. papildomai per vidurį priveržti prie sienos dar dviem varžtais. Nors, atsakovės teigimu, ieškovė Plokštėms tvirtinti iš pat pradžių buvo pasirinkusi netinkamus varžtus, tačiau byloje nėra tokią poziciją pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina tai, kad Plokščių atlikimo technologijoje, galiojusioje pradinio Plokščių montavimo metu, nebuvo nurodytas varžtų, kuriais Plokštės privalo būti tvirtinamos, ilgis. Dėl ieškovės pasirinktų varžtų pastabų neišsakė ir Plokščių gamintojos UAB „Termoskydas“ atstovai, kurie apmokydami ieškovės bei jos subrangovės darbuotojus, kaip montuoti Plokštes, naudojo tuos pačius varžtus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Plokščių gamintoja 2019 m. išleido naują Plokščių atlikimo technologiją, kurioje aiškiai nurodė, kokio ilgio varžtus reikėtų naudoti, ir nurodyti varžtai yra ilgesni už tuos, kurie buvo naudoti pradiniam Plokščių tvirtinimui ieškovės objektuose. Be to, naujoje technologijoje nuo keturių iki šešių padidintas varžtų, kuriais Plokštės turi būti prisukamos prie sienos, kiekis. Pažymėtina, kad eksperto D. K. Vertinimo akte, nurodant, kaip ištaisyti atsiradusius Plokščių defektus Objekte 1, buvo nurodyta būtent šešiais varžtais pritvirtinti Plokštes.
91. Jeigu atsakovė į Objektą 1 nebūtų pristačiusi nekokybiškų Plokščių, ieškovė nebūtų patyrusi šių Plokščių remonto išlaidų – Plokščių nebūtų reikėję nuimti, papildomai klijuoti ir iš naujo priveržti prie sienos, galbūt nebūtų reikėję papildomų varžtų. Taigi šiuo atveju yra įrodyta, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl Plokščių atsisluoksniavimo kilo dėl atsakovės pristatytų nekokybiškų Plokščių. Darytina išvada, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistos Plokščių remonto išlaidos.
92. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra atsakinga ir už rangos darbų Objekte 1 kainos padidėjimą, nes, paaiškėjus Plokščių defektams, šiame objekte buvo sustabdyti darbai, po darbų sustabdymo bankrutavo ieškovės pasitelktas subrangovas, vykdęs darbus Objekte 1, todėl ieškovei teko samdytis naują subrangovą, kuris darbus Objekte 1 užbaigė už didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
93. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo mėnesį paaiškėjus Plokščių defektams ir 2019 m. kovo 19 d. susirinkime nutarus atlikti Plokščių ekspertizę, Objekto 1 renovavimo darbai buvo sustabdyti. Teismo posėdyje liudijęs pradinės subrangovės UAB „Grastatas“ vadovas R. J. nurodė, kad darbai buvo sustabdyti, todėl UAB „Grastatas“ išgyveno tik kokius du mėnesius, nes šie du objektai buvo paskutiniai ir prioritetiniai, todėl, negavusi iš jų pinigų, bendrovė bankrutavo, kad nesusikauptų didesnių skolų. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „Grastatas“ finansinė padėtis buvo prasta dar iki rangos darbų Objekte 1 sustabdymo (bendrovė dirbo nuostolingai, buvo atleidinėjami darbuotojai ir pan.). Kita vertus, didelės vertės statybos darbų sustabdymas, kartu sustabdant ir mokėjimus subrangovei, neabejotinai turėjo įtakos subrangovės mokumo didesniam blogėjimui. Pažymėtina ir tai, kad iki statybos darbų Objekte 1 sustabdymo nemaža dalis šio objekto renovavimo darbų jau buvo atlikta. Dėl to pagrįsta manyti, kad, jeigu nebūtų Plokščių kokybės trūkumų, subrangovė UAB „Grastatas“, nepaisant patiriamų darbo organizavimo ir finansinių sunkumų, būtų sugebėjusi užbaigti šį objektą tam, jog gautų atsiskaitymą.
94. Įvertinus aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių, apskaičiuotų pagal subrangos darbų Objekte 1, kuriuos, bankrutavus pradiniam subrangovui, užbaigė naujasis subrangovas, išaugusią kainą: 1) dėl atsakovės į Objektą 1 pristatytų nekokybiškų Plokščių (neteisėti veiksmai) buvo neapibrėžtam laikui sustabdyti Objekto 1 renovavimo darbai; 2) pradiniam subrangovui iškėlus bankroto bylą, ieškovė darbams Objekte 1 užbaigti buvo priversta samdytis naują subrangovą, kuris darbus sutiko užbaigti už didesnę nei buvo sulygta su pradiniu subrangovu, kainą (nuostoliai); 3) Objekto 1 darbų sustabdymą ir dėl to kilusį esminį pradinio subrangovo sunkios finansinės padėties dar didesnį pabloginimą, paskatinusį bankroto bylos inicijavimą, lėmė atsakovės į Objektą 1 pristatytų Plokščių netinkama kokybė, dėl to ieškovė turėjo ieškoti naujo subrangovo, kuris Objekto 1 darbus užbaigė už didesnę, nei buvo sulygta su pradiniu subrangovu, kainą – tai patvirtina esant faktinį ir pakankamą teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių, patirtų dėl Objekto 1 subrangos darbų pabrangimo; 4) atsakovei, kuri yra verslininkė, atsakomybė kyla be kaltės; nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybių, lėmusių sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Dėl Objekto 2 subrangos darbų kainos pabrangimo išlaidų
95. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti ir nuostolius dėl Objekto 2 subrangos darbų pabrangimo.
96. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 92 385,67 Eur nuostolių dėl subrangos darbų Objekte 2 pabrangimo, priėjo prie išvados, kad atsakovės civilinei atsakomybei dėl nuostolių šiame objekte kilti nėra visų būtinų sąlygų: iš bylos medžiagos nustatyta, kad Objekto 2 renovacijai buvo pristatytos šiltinimo Plokštės „Fibrolight“, kurių gamyboje nebuvo panaudotas kraft tipo popierius ir šios Plokštės neatsisluoksniavo; be to, šiame objekte sienų renovavimo darbų ieškovės subrangovė UAB ,,Grastatas“ nebuvo pradėjusi. Apeliacinė instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinos byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad atsakovės civilinė atsakomybė už ieškovės nuostolius dėl Objekto 2 subrangos darbų pabrangimo negali kilti, nes nėra būtinų sąlygų visumos.
97. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės, kaip verslininkės, civilinei atsakomybei kilti šiuo atveju nereikia nustatyti kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Kartu nurodytina tai, kad ieškovė turi pareigą įrodyti kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kildinamų ir nekokybiškų Plokščių pardavimo, ir atsakovės nuostolių, patirtų dėl Objekto 2 subrangos darbų pabrangimo.
98. Ieškovė teigia, kad subrangovė UAB „Grastatas“ rangos darbų Objekte 2 neatliko, nes, atsisluoksniavus Plokštėms Objekte 1, siekiant išvengti analogiško pobūdžio pasekmių, buvo sustabdyti ir darbai Objekte 2. Tačiau pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, jog į Objektą 2 buvo pristatytos Plokštės, kurių kokybė kėlė pagrįstų abejonių dėl analogiškų defektų, kokie paaiškėjo Objekte 1. Apklaustas kaip liudytojas UAB „Tvarkyba“ direktorius A. K. teismo posėdyje nurodė, kad Objekto 2 fasado darbai 2018 metais net nebuvo pradėti. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad dar 2018 m. lapkričio mėnesį jam paskambino tiekėjas ir klausė, ar vežti Plokštes, tada jis asmeniškai kategoriškai pasakė, jog Plokščių nevežtų, kad tą sezoną (duomenys neskelbtini) objekto nedarys. Bylos duomenimis, Plokščių defektai Objekte 1 paaiškėjo 2019 m. kovo mėnesį, todėl labiau tikėtina, kad 2018 m. lapkričio mėnesį priimtą sprendimą nepradėti Objekto 2 fasado darbų lėmė kitos priežastys, o ne Objektui 1 atsakovės pristatytos nekokybiškos Plokštės. Šią išvadą papildomai pagrindžia liudytojo A. K. teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad Plokščių į Objektą 2 jis paprašė nevežti, nes prasidėjo šalti orai.
99. Pažymėtina ir tai, kad, paaiškėjus Plokščių, sumontuotų Objekte 1 trūkumams, ieškovė operatyviai nesiėmė veiksmų tam, jog išsiaiškintų Plokščių atsisluoksniavimo priežastis ir užsitikrintų kokybiškų Plokščių gavimą Objektui 2 rekonstruoti. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. pastebėta, jog dalis Plokščių po žiemos atsisluoksniavo. 2019 m. kovo 19 d. atliktas Objekto 1 pakartotinis vertinimas, kurio metu nutarta atlikti Plokščių ekspertizę. Eksperto D. K. Vertinimo aktas parengtas 2019 m. birželio 6 d., tačiau ieškovė iki 2020 m. vasario 27 d., kai pateikė užsakymą ekspertui G. Š., neatliko jokių veiksmų Plokščių atsisluoksniavimo priežastims išsiaiškinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paaiškėjus Plokščių defektams, sprendimas stabdyti darbus ir inicijuoti Plokščių ekspertizę buvo priimtas tik dėl Objekto 1. Byloje nėra įrodymų, kad netinkamos kokybės Plokštės buvo pristatytos ir į Objektą 2. Taigi bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su nekokybiškų Plokščių dalies Objektui 1 pardavimu, nebuvo pradėti Objekto 2 renovavimo darbai, ir būtent dėl šios priežasties, bankrutavus pradinei subrangovei, ieškovė patyrė Objekto 2 subrangos darbų pabrangimo išlaidas.
100. Papildomai pažymėtina, jog, sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio, svarbu yra tai, ar atsakovas, elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti, kad jo veiksmai lems nuostolių atsiradimą (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog atsakovė, turėdama informacijos, kad į Objektą 1 patiektų Plokščių dalis galbūt turi kokybės trūkumų, galėjo numatyti, jog, nustačius tik dalies Plokščių trūkumus, be to, tik Objekte 1, ieškovė apskritai nepradės darbų ir Objekte 2, o tai lems ieškovės nuostolius dėl subrangos darbų Objekte 2 kainos pabrangimo.
101. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės įrodinėjamas priežastinis ryšys tarp atsakovės į Objektą 1 pateiktų nekokybiškų Plokščių ir subrangos kainos Objekte 2 padidėjimo nėra pakankamas, todėl dėl šių ieškovės patirtų 92 385,67 Eur dydžio nuostolių nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Dėl ieškinio reikalavimo pratęsti Plokščių garantinį terminą
102. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašo įpareigoti atsakovę UAB ,,Ermitažas“ pratęsti prekių garantinį terminą: Plokštėms, sumontuotoms Objekte 1, – iki 2025 m. sausio 24 d., o Plokštėms, sumontuotoms Objekte 2, – iki 2025 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, nurodęs, kad pagal Sutarties sąlygų 4.14 punktą Plokštėms buvo nustatytas vienerių metų garantinis terminas, kuris pasibaigė 2019 m. pabaigoje.
103. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka tokiu teismo sprendimu, remdamasi tuo, kad atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, nes pardavė nekokybiškas Plokštes; Objekte 1 Plokštės atsisluoksniuoja toliau, atsiranda naujų trūkumų, šios aplinkybės įrodo pagrindą Plokščių garantiniam terminui pratęsti, vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta teismo teisė savo sprendimu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas.
104. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
105. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis).
106. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, jau nurodyta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.
107. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).
108. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Taigi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę ir siūlė keisti Sutarties sąlygas dėl garantinio termino, jį pratęsiant.
109. Kartu nurodytina tai, kad, įvertinus ginčo šalių tarpusavio teisinių santykių pobūdį, jų sudarytos Sutarties sąlygų turinį, neįžvelgtina objektyvaus pagrindo Sutarties sąlygoms dėl garantinių terminų keisti teismo tvarka. Atsakovė, trečiasis asmuo teisingai pažymi, kad šiuo atveju Plokštėms suteikti garantiniai terminai neturėtų būti sutapatinami su ieškovės įsipareigojimais užsakovui dėl atliktų rangos darbų kokybės garantinių terminų.
110. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Taigi įstatymas nustato bendrą dvejų metų įsigytų prekių garantinį terminą. Šalys taip pat yra laisvos susitarti ir dėl sutartinės garantijos termino (CK 6.335 straipsnis).
111. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.14 punkte nustatyta, kad visoms prekėms, kurios pagal savo techninę specifikaciją yra skirtos profesionaliam naudojimui, taikomas vienerių metų garantinis terminas. Jeigu šalys nesusitaria dėl sutartinės garantijos arba jos terminas yra trumpesnis nei dveji metai, tai, pasibaigus sutartinei garantijai, toliau galioja įstatyminė garantija, kurios maksimalus terminas yra dveji metai.
112. Byloje nustatyta, kad paskutinė Plokščių partija į Objektą 1 buvo pristatyta 2018 m. lapkričio 15 d., taigi šių prekių sutartinė (vienerių metų) garantija pasibaigė 2019 m. lapkričio 15 d., o įstatyminė (dvejų metų) garantija – 2020 m. lapkričio 15 d., t. y. dar iki ieškovei kreipiantis su ieškiniu į teismą.
113. Pažymėtina tai, kad bendroji terminų pratęsimo taisyklė yra ta, kad gali būti pratęsti tik nepasibaigę terminai. Pasibaigę terminai negali būti pratęsti, jie gali būti tik atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Plokščių garantiniai terminai (tiek sutartinis, tiek nustatytas įstatyme) yra pasibaigę, ieškovės reikalavimas pratęsti šiuos terminus negali būti tenkinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, garantinis terminas, atsižvelgiant į jo esmę ir paskirtį, laikytinas naikinamuoju ir, jam pasibaigus, negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis).
114. Dėl reikalavimo pratęsti garantinį terminą Objekte 2 sumontuotoms Plokštėms papildomai nurodytina tai, kad toks reikalavimas, be kita ko, neturi ir loginio pagrindimo, nes byloje nėra jokių duomenų dėl priekaištų Objekte 2 sumontuotų Plokščių kokybei. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo, kad dėl Objekte 2 sumontuotų Plokščių būtų gavusi pretenzijų, kad atlikus Objekto 2 apžiūrą užfiksuoti Plokščių pakitimai ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pratęsti garantinį terminą Objekte 2 sumontuotoms Plokštėms yra aiškiai nepagrįstas.
115. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl Plokščių garantinio termino pratęsimo negali būti tenkinamas.
Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
116. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė iš viso 42 624,10 Eur (iš jų – 2 179 Eur žyminis mokestis), atsakovė – 67 591,75 Eur, o trečiasis asmuo – 3 511,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nė vieno iš byloje dalyvaujančiu asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų nevertino kaip patirtų nepagrįstai ar per didelių.
117. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl atlygintinų išlaidų sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
118. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
119. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
120. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, kt.).
121. Nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga, be to, didelės apimties. Atsakovės atstovai parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų, tai neabejotinai lėmė atstovų darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Kartu pažymėtina tai, kad byloje nebuvo keliama naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog yra išimtinė situacija, kurioje atsakovei turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi.
122. Visų pirma nurodytina tai, kad 14 533,19 Eur (su PVM) dydžio atstovavimo išlaidų suma atsakovės buvo patirta dar iki ginčui patenkant į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos už teisines konsultacijas, gavus ieškovės pretenziją dėl Plokščių kokybės, už veiksmų plano parengimą, rengimąsi deryboms, dalyvavimą jose ir kt., patirtos iki teismo proceso, negali būti vertinamos kaip bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos – tai išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), t. y. tokios išlaidos patiriamos būtent dėl teismo proceso, teismo proceso metu. Atsakovės išlaidos, patirtos sprendžiant ginčą iki teismo, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatomis, gali būti sudėtinė nuostolių dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, siekiant ginčo sprendimo ne teismo tvarka išlaidų atlyginimo, turi būti pareikštas atitinkamas reikalavimas ir įrodytos būtinos asmens, iš kurio tokių išlaidų reikalaujama, civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimo ieškovei atlyginti nuostolius, patirtus siekiant išspręsti ginčą iki teismo, nepareiškė. Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad 14 533,19 Eur dydžio išlaidos nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir atsakovei jų atlyginimas šioje byloje nepriteistinas.
123. Vertinant atsakovės teismo proceso metu patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, pažymėtina tai, kad išlaidos už procesinių dokumentų parengimą viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintus atitinkamo pobūdžio išlaidų dydžius.
124. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 6 782 Eur (su PVM) išlaidų. Pažymėtina tai, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas apima tiek ieškinio analizę, tiek prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą, tiek paties atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punktų nuostatas apskaičiuota maksimali atlygintina išlaidų už šį procesinį dokumentą suma nagrinėjamu atveju būtų 3 810,50 Eur (atsižvelgus į tai, kad išlaidos patirtos 2021 m. balandžio–gegužės mėn.). Dėl to darytina išvada, kad pagrįstumo kriterijų atitinkančios atsakovės išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą šiuo atveju yra 3 810,50 Eur.
125. Pagal Rekomendacijų 7, 8.16 punktų nuostatas maksimali išlaidų už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą šiuo atveju būtų 671,72 Eur (2022 m. birželio mėnesio duomenimis). Dėl to pagrįstomis atsakovės išlaidomis už atstovų parengtus tokio pobūdžio procesinius dokumentus (rašytinius paaiškinimus, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, užklausas dėl įrodymų išreikalavimo, atsiliepimus į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, atsiliepimus į prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, baigiamąją kalbą) pripažintina 671,72 Eur suma už vieną procesinį dokumentą. Darytina išvada, kad pagrįsta išlaidų už kitų atsakovės procesinių dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą (10 vnt.) bendra suma yra 6 717,20 Eur.
126. Pažymėtina tai, kad komunikacija su klientu dėl atitinkamo dokumento parengimo ir dokumentų, į kuriuos teikiami atsiliepimai, analizė patenka į atitinkamo dokumento rengimo darbų apimtį, todėl papildomai patirtos išlaidos už tokio pobūdžio paslaugas pripažintinos perteklinėmis ir neatlygintinomis.
127. Atsakovė nurodė, kad turėjo iš viso 6 915 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžių metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje vyko vienas parengiamasis ir aštuoni teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 26 val. 20 min. (2021 m. gegužės 26 d. – 45 min; 2021 m. liepos 8 d. – 4 val. 41 min.; 2021 m. liepos 14 d. – 2 val. 35 min; 2021 m. rugsėjo 8 d. – 2 val. 29 min.; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 1 val. 16 min.; 2021 m. spalio 28 d. – 23 min.; 2021 m. gruodžio 7 d. – 1 val. 14 min.; 2022 m. balandžio 15 d. – 6 val. 40 min.; 2022 m. gegužės 13 d. – 6 val. 17 min.). Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo teisme valandą nagrinėjamu atveju būtų – 167,93 Eur. Dėl to pagrįstomis atsakovės išlaidomis, patirtomis už atstovavimą teismo posėdžiuose, pripažintina bendra 4 421,59 Eur suma.
128. Atsakovė nurodo, kad už atstovų pasirengimą teismo posėdžiams ji sumokėjo 8 005 Eur. Nors iš atsakovės pateiktos atstovavimo išlaidų ataskaitos nėra galimybės nustatyti, kiek valandų buvo rengiamasi teismo posėdžiams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta manyti, jog pasirengti posėdžiams reikėjo dvigubai daugiau laiko, nei truko teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės išlaidos, patirtos dėl atstovų rengimosi teismo posėdžiams, pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, t. y. 8 005 Eur.
129. Kitos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.
130. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pagrįsta pripažintina bendra 42 010,85 Eur dydžio atsakovės bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).
131. Patenkinus 35 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra 763 Eur žyminio mokesčio bei 14 156 Eur teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 27 307,05 Eur. Įskaičius ginčo šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminio mokesčio išlaidas), iš ieškovės atsakovei priteisiama 13 151,05 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (27 307,05 Eur – 14 156 Eur = 13 151,05 Eur).
132. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslintina, nustatant, kad iš ieškovės atsakovei UAB „Ermitažas“ priteistina 13 151,05 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
133. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
134. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl nuostolių, kildinamų iš parduotų prekių netinkamos kokybės, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias parduodamų daiktų kokybės reikalavimus, civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Tačiau teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nustatydamas atsakovei atlygintinų išlaidų dydį, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų šiuo klausimu išaiškinimų, todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslintina. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
135. Nagrinėjamu atveju visų bylos dalyvių apeliaciniai skundai dėl materialiųjų reikalavimų yra atmesti (patenkinta tik ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl procesinio pobūdžio reikalavimo, t. y. atsakovei atlygintinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio). Esant tokiai apeliacinio proceso baigčiai, apeliantų išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jiems neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ priteistinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„4. Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELSIS TS“ (juridinio asmens kodas 226245770) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ (juridinio asmens kodas 300090381) priteisti 13 151,05 (trylika tūkstančių šimtą penkiasdešimt vieną eurą, 5 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė