Civilinė byla Nr. 2S-1152-324/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02153-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8; 122.4

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10-408/2012 pagal L. K. ieškinį atsakovams R. V. M., A. G. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucijos, duodančios išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Atsakovas R. V. M. prašė išdėstyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovo R. V. M. priteistas 7 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. sūnui M. M., įvykdymą 2 metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis periodiškai kiekvieną mėnesį po 308,33 Lt. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi. Nurodė, kad neturi santaupų, dėl mažų pajamų ir turimų finansinių įsipareigojimų negauna iš bankų vartojamojo kredito, todėl negali sumokėti viso priteisto išlaikymo įsiskolinimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo R. V. M. prašymą. Išdėstė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu priteistą 7 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. M. už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. 1 metų laikotarpiui, pirmus 11 mėnesių mokant po 616 Lt,  o paskutinį mėnesį – 624 Lt. Padarė išvadą, kad, išdėsčius priimto sprendimo vykdymą 2 metams, būtų pažeistos ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai gauti priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgęs į šalyje esančią ekonominę padėtį, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam šiuo metu sumokėti visą 7 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą, sprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 1 metams ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus interesų nepažeis, ieškovė skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį ir tuo pačiu bus atsižvelgta į sutartinės pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Netinkamai taikytos CPK 284 straipsnio nuostatos, tinkamai neįvertinta atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas R. V. M. nepateikė faktinių įrodymų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi, t. y. žymiai pablogėjusi nuo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012 m. gruodžio 20 d.), nors įrodyti šias aplinkybes yra jo pareiga (CPK 178 str.). Atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje, darbo užmokestis iš esmės nepasikeitė, turtinių įsipareigojimų nepadaugėjo, atsakovas turi nekilnojamojo turto, taip pat turi galimybių gauti papildomų pajamų. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga ar yra kitokių nepalankių aplinkybių įvykdyti sprendimą. Nepagrįstai nevertinta, kad atsakovas savo prašymą grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodė tuos pačius duomenis, rėmėsi tais pačiais įrodymais, kurie šalių buvo pateikti ir nagrinėjami civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nepateikė naujų duomenų, įrodymų, nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti minėto teismo sprendimo dalį. Pažeisti įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles įtvirtinantys CPK 176, 177, 185 straipsniai, susiformavusi teismų praktika, nes vien bloga atsakovo finansinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą – teismas turėjo nustatyti atsakovo turtinę padėtį, vertinant jo finansinę būklę prašymo pateikimo dieną, nustatyti jo finansines galimybes, leisiančias atsakovui ateityje sprendimą įvykdyti dalimis.

Nepagrįstas argumentas, kad, sprendžiant klausimą dėl tėvo pareigos mokėti vaikui priteistą išlaikymą, turi būti atsižvelgta į šalies ekonominę situaciją.

Priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymas 1 metų laikotarpiui prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 str.), pažeidžia vaiko ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymas neatitinka nepilnamečio vaiko teisėtų lūkesčių ir paneigia patį teismo sprendimą, kadangi vaikui priteistos sumos būtinos šiuo metu. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui teikė nereguliariai, o nuo 2011 m. birželio mėn. pinigų išvis nemokėjo. Ieškovės pajamos yra apie 1 600 Lt per mėnesį, ji turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, augina dar vieną mažametį vaiką, ieškovei vienai tenka rūpintis sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu, jo laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Išdėsčius teismo sprendimo dalies vykdymą, buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovui, neužtikrintas išieškotojos ir atsakovo interesų ir lūkesčių balansas, nėra išlaikoma sutartinė pusiausvyra, nes pats atsakovas ją pažeidinėjo, piktybiškai nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką ir dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė ilgą laiką viena rūpinasi vaiku, atsakovas sūnumi visiškai nesidomi, iki šiol nenori su juo bendrauti. Išdėsčius teismo sprendimo dalies vykdymą, atsakovas tampa kredituojamas ieškovės bei nepilnamečio vaiko sąskaita. Ieškovės finansinė padėtis nėra geresnė už atsakovo ir ji neturi galimybių atsakovą kredituoti, didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nors yra priversta tai daryti.

Nevertinta, kad byloje nustatyta, jog atsakovas neatskleidė teismui visų savo pajamų ir jų šaltinių, veikia pasyviai ir visų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, neišnaudojo, neįrodė, kad ėmėsi tokių priemonių. Šių duomenų jis nepateikė ir prie prašymo dėl skolos išdėstymo. Atsakovas nepateikė faktinių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis kreipėsi į kredituojančias įmones dėl vartojimo, greitojo kredito gavimo ar ėmėsi kitų priemonių, rėmėsi tik teisiškai neargumentuotais paaiškinimais. Atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, turi aukštąjį išsilavinimą, didelę darbo patirtį ir kompetenciją (nuo 2004 m. atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo 1994 m. vadovavo savo individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), neturi kitų išlaikytinių, gauna pastovių pajamų iš darbo santykių ir iš turto pardavimo, kurios viršija atsakovo išlaidas, todėl turi visas galimybes sumokėti išlaikymo įsiskolinimą iš karto. Atsakovo blogą turtinę padėtį paneigia ir duomenys apie jo turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovui priklauso 0,1238 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 301,76 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, taip pat 5/100 dalis gamybinio–administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Jei atsakovo turtinė padėtis bloga, jis turi galimybę siekti iš nurodyto turto gauti pajamų (parduoti ar išnuomoti), o ne neatlygintinai perleisti pelno siekiančiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui realizavus turimą turtą, būtų gauta pakankamai lėšų priteistai išlaikymo įsiskolinimo sumai sumokėti.

Nepagrįstai nukrypta nuo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principo.

Pažeista imperatyvi CPK 284 straipsnio norma, draudžianti atidėti ar išdėstyti skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą. Prie skubiai vykdytinų sprendimų yra priskiriami  sprendimai dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Išlaikymo įsiskolinimas yra sudėtinė išlaikymo dalis. Išdėsčius įstatymu draudžiamą atidėti ar išdėstyti skubiai vykdytino sprendimo (jo dalies) įvykdymą, neužtikrintas socialinis teisingumas, pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, šalių lygiateisiškumo principas.

Nevertinta, kad teismų praktikoje didelė priteisto įsiskolinimo suma yra laikoma pagrindu taikyti CPK 284 straipsnį ir išdėstyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į atsakovo R. V. M. turtinę padėtį ir jo galimybes, 7 400 Lt suma nėra tokia didelė suma, kad būtų laikytina nepalankia aplinkybe įvykdyti 2012 m. rugpjūčio 23 d. teismo sprendimą.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti atsakovo R. V. M. prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. V. M. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad, teikdamas prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, nepateikė rašytinių įrodymų tik dėl to, kad jo finansinė padėtis nepasikeitė. Pati ieškovė 10 metų nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo. Jei teisiniai veiksmai būtų buvę atlikti laiku, nebūtų susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir neigiamos pasekmės atsakovui R. V. M.

Kitų atsilipimų į atskirąjį skundą negauta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011 pagal ieškovės UAB „Parama“ ieškinį atsakovei UAB „VITI“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-594/2006 pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms E. S. ir I. S. dėl iškeldinimo iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys – J. K., UAB „Naujamiesčio būstas“).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą dėl atsakovo turtinės padėties.

Sprendžiant apie asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina ne tik į asmens gaunamų pajamų dydį, bet ir asmeniui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, taip pat šio asmens pinigines prievoles ir įsipareigojimus. Atsakovas su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad visi duomenys apie jo turtinę padėtį yra byloje, atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė. Iš t. 1, b. l. 136, 137 esančių duomenų matyti, kad atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 1 550 Lt atlyginimas per mėnesį. Atsakovo vardu yra registruotas 0,1238 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 301,76 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu (t. 1, b. l. 55-57). Taip pat atsakovui priklauso 5/100 dalys gamybinio administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141), kurios panaudos sutartimi perduotos neatlygintinai naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 142-146). Iš atsakovo pateiktos kredito sutarties Nr. 04-051386-FA kopijos matyti, kad kredito paskirtis – būstui pirkti (perkamas butas, adresas (duomenys neskelbtini)), būsto statybos darbų užbaigimui (statybos darbai užbaigiami perkamame būste) (t. 1, b. l. 170-174), tačiau byloje nėra duomenų, kam priklauso minėtas butas. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos įrodo, kad be su darbo santykiais susijusių pajamų atsakovas kasmet gauna pajamų iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (t. 2, b. l. 13-32). Be to, atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų. Atsakovas taip pat įrodymais nepagrindė teiginio, jog bankai dėl atsakovo mažų pajamų netenkino jo prašymo dėl vartojamojo kredito suteikimo. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai komplikuota.

Kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas, nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, išlaikymo įsiskolinimo suma, vertinant ją atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir gaunamų pajamų kontekste, nėra didelė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti sprendimo įvykdymo išdėstymo prielaidų egzistavimą. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeidžia apeliantės ir jos nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus, paneigia teisėtų lūkesčių principą, šalių interesų pusiausvyrą, LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išdėstyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas 7 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. sūnui M. M., įvykdymą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka revizuojama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie tampa neaktualūs.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

nutaria:

 

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį.

Išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti atsakovo R. V. M. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

 

 

 

Teisėja                                                                                                  Virginija Gudynienė