Civilinė byla Nr. e2-2690-1168/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24974-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,
sekretoriaujant Julijai Taraškevič,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ atstovei Živilei Beniušienei,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ADMI“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,ADMI“, prašydama priteisti iš atsakovės: 734,62 Eur žalos atlyginimą; 78,49 Eur kompensacinių palūkanų; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su draudėja G. L. (toliau – draudėja) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d, nurodytas butas buvo aplietas. Užliejimas įvyko dėl trūkusio bendro vamzdyno, ir tai patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, draudėjos pranešimas, elektroninis laiškas ir nuotraukos. Ieškovė 2023 m. sausio 19d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl atsiradusios žalos išmokėjo 814,00 Eur dydžio draudimo išmoką, padarius 40,00 Eur išskaitą. Pažymėjo, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudarė 79,38 Eur.
3. Nurodė, kad atsakovė, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, netinkamai vykdė įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ numatytus statinio priežiūros įpareigojimus, taip pat bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų reikalavimus. Teigė, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti jo administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, nes yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Tačiau atsakovė, būdama administratoriumi atsakingu už pastato, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, ir tai vertino, kaip neteisėtus atsakovės veiksmus, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjos turtą. Pažymėjo, kad atsakovei taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės). Todėl ieškovė prašė iš atsakovės priteisti draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, išmokėtas sumas už padarytą žalą iš viso 734,62 Eur (854,00 Eur - 40,00 Eur išskaita - 79,38 Eur nusidėvėjimas). Taip pat ieškovė prašė priteisti 78,49 Eur kompensacinių palūkanų, 6 % dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė UAB ,,Admi“ pateiktu atsiliepimu (DOK-191952) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės buvimas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore savaime nesuponuoja jos civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovei vykdant draudimo sutartį draudėjai išmokėtas sumas. Vertino, kad iš ieškovės pateikiamų itin apibendrinto pobūdžio argumentų galima spręsti, kad prieš pareikšdama ieškinį atsakovei, ieškovė išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo neatliko, nesiaiškino įvykio aplinkybių. Ieškovė pasirinko įprastą draudikams elgesio variantą – išmokėjus draudimo išmoką, jeigu Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoja paskirtas administratorius, tokiam administratoriui pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir kaltinti administratorių teisės aktais nustatytų įpareigojimų nevykdymu.
5. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra galima tik įrodžius visas subjekto, iš kurio reikalaujama žalos atlyginimo, civilinės atsakomybės sąlygas. O šiuo konkrečiu atveju ieškovė nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, dėl kurių atsakomybė atsakovei apskritai net negalėtų kilti. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ieškovė neteisingai išdėstė faktines aplinkybes, kurios prieštarauja ieškinio prieduose pateiktiems duomenims. Butas (duomenys neskelbtini), nebuvo aplietas dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdyno, nes buto savininkė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išpjautų ertmių sienoje. Pateikti su ieškiniu įrodymai patvirtina, kad 2023 m. sausio 25 d. buto savininkė G. L. užsakė pas paslaugos tiekėją D. R. sienos taisymą, dažymą ir medžiagas, ir draudimo bendrovė atlygino draudėjai šių darbų ir medžiagų išlaidas, išmokėdama draudimo išmoką. Todėl ieškovės argumentai, kad draudėjos butas buvo užlietas dėl trūkusio bendro vamzdyno neteisingi. Pažymėjo, kad ieškinyje palikta ir daugiau klaidų – neteisingai atsakovę vadinant UAB “Naujoji Pilaitė”, kas įrodo ieškovė visiškai nesigilino į situaciją, surašydama neteisingas faktines aplinkybes ir palikdamas klaidų procesiniame dokumente.
6. Tikroji situacija tokia, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo perdarytas, įrengiant gyvenamąją palėpę, kurios nebuvo pagrindiniame statinio projekte. Įrengiant gyvenamąją palėpę, savavališkai buvo paslėpti šildymo vamzdžiai be techninius reikalavimus atitinkančių revizinių durelių, užtikrinančių laisvą priėjimą prie sistemos. 2023 m. sausio 19 d. UAB „ADMI“ energetikas M. S., dalyvavęs avarijos, buvusios (duomenys neskelbtini), likvidavimo situacijoje ir apžiūrėjęs butą, surašė apžiūros aktą, kuriuo patvirtinama aplinkybė, kad šildymo vamzdynas bute yra uždengtas nepaliekant revizinių durelių, todėl energetikas iškart negalėjo prieiti prie šildymo sistemos ir ventilio bei operatyviai spręsti situacijos. Būtent buto savininkės savavališki veiksmai lėmė, kad avarijos likvidavimas buvo apsunkintas, nes reikėjo atlikti papildomus darbus, t. y. padaryti priėjimą prie šildymo sistemos vamzdyno. Tam buvo padarytos ertmės, leidžiančios įrengti revizines dureles. Po to, buto savininkė privačiai pasikvietė paslaugos tiekėją D. R., savo nuožiūra užsakė darbus ir šios sumos pareikalavo iš draudimo bendrovės. Draudimo bendrovė ją išmokėjusi teikia regresinį reikalavimą administratorei. Ieškovės pateiktos aplinkybės rodo, kad būtent buto savininkės atlikti savavališki statybos darbai (šildymo vamzdyno uždengimas ir revizinių durelių neužtikrinimas) sudarė sąlygas papildomiems darbams ir dėl to patirtoms išlaidoms. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už privačios nuosavybės netinkamą naudojimą ar tvarkymą, kurio padarinius turėtų prisiimti pats savininkas. Nėra teisės normų, įpareigojančių pastatų administratorius prižiūrėti gyventojus, kad jie laikytųsi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, jokie atsakovės veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su žala, atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai, ieškovės ieškinys atsakovei yra nepagrįstas ir atmestinas.
7. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-20683) papildomai nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. draudėjos bute trūko ventilis, ko pasekoje buvo aplietas žemiau esantis butas. Atsakovė, ieškodama prabėgimo priežasties, ieškovės draudėjos bute išpjovė dalį sienos. Atsakovė, būdama namo administratorė, turėjo žinoti kur tiksliai eina vamzdynas, tačiau kadangi jie pametė dokumentus, draudėjos teigimu „pjovė sieną aklai“, dėl ko buvo padaryta žala draudėjos butui. Atkreipė dėmesį, jog atmestinas atsakovės argumentas, kad įrengiant gyvenamąją palėpę, buvo savavališkai paslėpti šildymo vamzdžiai. Ieškovės draudėja savavališkai neatlikinėjo jokių veiksmų. Be to, atsakovė nepateikia šį faktą patvirtinančių įrodymų, todėl tai yra tik prielaida. Faktas jog, atsakovė nežinojo, kur ir kaip sienoje išsidėstęs vamzdynas, pagrindžia, jog atsakovė niekada taip ir neatliko tinkamos šių vamzdynų apžiūros ir taip pažeidė jai kylančią pareigą tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektus. Atsakovė netinkamai vykdė pareigą, numatančią ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir kasmetinių apžiūrų metu pasitelkus specialistus detaliai apžiūrėti ir patikrinti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (šiuo atveju –vamzdžių esančių butuose) techninę būklę. Taigi atliekant kasmetines apžiūras turi būti tikrinama ir apžiūrima pasitelkiant visas turimas technines priemones ir metodus.
8. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-57239) pažymėjo, kad pagal Lietuvos respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalies 5 punktą buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Pagal statybos techninį reglamento STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas” 17.3 punktą šildymo prietaisai turi būti prieinami valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Pagal statybos techninį reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 87 punktą, slėptai įrengti stovai turi būti prieinami čiaupų įmontavimo ir srieginių sujungimų vietose, ten įrengiamos durelės, landos. Pagal statybos techninį reglamento STR 2.07.01:2003 218 punktą, nuotakyno vamzdžiai neturi būti uždaryti pastato konstrukcijose ir jie turi būti prieinami apžiūrai, priežiūrai, remontui. Atsižvelgiant į tai, vertino, kad teisinio pagrindo iš bendrojo naudojimo objektų administratoriaus reikalauti atlyginti draudimo išmoką nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
9. 2025 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta draudėja G. L., kuri byloje pateikė atsiliepimą (DOK-86798). Nurodė, kad pirko butą (duomenys neskelbtini), su badais, santechnika ir apdaila. Jokių sprendimų dėl vamzdžių ar apdailos pati nedarė. Įvykio dieną paskambino kaimynas ir informavo, kad jo bute iš viršaus bėga vanduo. Atvykę avarinės tarnybos darbuotojai nustatė, kad nutekėjimas buvo sienoje – uždaroje vietoje, kur vamzdžiai nematomi. Buvo pasiūlyta išpjauti sieną, tačiau trečiais asmuo nurodė, kad iš pradžių nenorėjo sutikti, tačiau namą prižiūrinčiam rangovui paaiškinus, jog be sienos ardymo nepavyks pašalinti gedimo, buvo išpjautos keliose vietose angos. Pirmose dviejose gedimas rastas nebuvo, tačiau trečioje angoje jis buvo rastas ir pašalintas. Nurodė, kad buvo sausio mėnuo ir per sieną skverbėsi šaltis, todėl operatyviai kreipėsi į statybininką dėl angų užsandarinimo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareikštus ieškinio reikalavimus, ir patikslino, kad nėra ginčo, jog sienoje buvo įrengtas vamzdynas, kuris pratrūko. Būtent pratrūkus vamzdyno ventiliams, nebuvo žinoma jų tiksli vieta, nes atsakovė buvo pametusi dokumentus. Iš nuotraukų matyti, kad išpjautos skylės, o atsakovės darbuotojai turėjo tiksliai nustatyti kur yra ventilis ir tiksliai išpjauti. Teigė, kad šiai konkrečiai situacijai netaikytinas atsakovės nurodytas STR reikalavimas, kad buto savininkė turėjo palikti dureles priėjimui prie vamzdyno. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. suformavo praktiką civilinėje byloje Nr. e2A-291- 1043/2025, 31 punkte suformavo taisykles dėl administratoriaus pareigų. Atsakovė neįrodė, kad iki įvykio tikrino vamzdyną. Jeigu profesionalai atvyksta ir žino kur pjauti, tai turėjo išpjauti tiksliai. Atkreipė dėmesį, kad tai šildymo, o ne nuotekų vamzdynas. Paaiškino, kad išmoka draudėjai buvo išmokėta dėl šildymo sistemos avarijos, nes draudėjos siena buvo sugadinta. Pažymėjo, kad draudimo sutarties sąlygos nesieja atsakovo su ieškove, jos netaikomos atsakovei, ir šiuo atveju taikytina deliktinė atsakomybė. Patikslino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama karšto vandens vamzdyno priežiūra, nebuvo laiku apžiūrėti vamzdyno ventiliai, be to, nereikėjo buto sienos prapjauti tokia apimtimi kokia buvo prapjauta. Atkreipė dėmesį, kad administratorius daro kasmetines apžiūras, tačiau apžiūros aktų ir apžiūros žurnalų nėra parteikęs. Jeigu ir buvo patekti aktai, jie nepatvirtina tinkamo pareigos įvykdymo. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, kad prašė atidengti vamzdyną, nes administratorius turėjo kreiptis į gyventojus, kad jie suteiktų galimybę pažiūrėti vamzdyną.
11. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad atsakovės buvimas administratore savaime nesuponuoja civilinės atsakomybės taikymo, turėjo būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra jokių administratoriaus neteisėtų veiksmų. Gavus pranešimą apie įvykį, atvykus apžiūrėti nustatyta, kad buvo pažeisti STR reikalavimai. Kiekviename bute yra šalto, karšto, šildymo ir kanalizacijos vamzdžiai su stovais. Prie šių įrenginių, turi būti palikta prieiga juos prižiūrėti. Šiuo atveju šildymo vamzdis buvo paslėptas, todėl privačiose patalpose reikėjo išpjauti prieigai skylę, kad pašalinti gedimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovo nurodytoje Kauno apygardos nurodytoje nutartyje kalba ėjo apie apliejimą, o šiuo atveju išmoka sumokėta ne dėl apliejimo. Nagrinėjamu atveju buvo likviduota avarija, administratorius atliko savo funkciją. Pati savininkė atliko savo patalpoje remontą, administratorius negali būti atsakingas už privačiose patalpose turto remontą, pati buto savininkė paslėpė vamzdyną. Po butu esantys kaimynai iškvietė tarnybą, kad skverbiasi skystis ir ADMI darbuotojas su termovizorium atlikęs patikrą rado pratekėjimo vietą. Įvykis kilo dėl natūraliai susidėvėjusio ventilio ir nuorintojo. Butas yra palėpėje, o palėpinėse patalpose vamzdynai įprastai būna neuždengti, tačiau šiuo atveju buvo uždengti gipso kartono plokšte, nepaliekant prieigos. Teigė, kad visos inžinerinės sistemos yra bendro naudojimo patalpose. Jei sistemos yra privačiose patalpose, sutarus su butų savininkais administratorius ateina ir apžiūri. Tačiau privačiose patalpose remiantis protingumo principu nuolatinė apžiūra neatliekama. ADMI kiekvieną mėnesį bendraturčiams pakartoja, kad bendrautų ir nurodytų jei pastebimi kokie nors pažeidimai. Todėl nuolat buvo apžiūrima bendroje patalpoje (rūsyje) esanti įranga, privačiuose butuose pagal gautus gyventojų pranešimus. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, kuriame įvyko įvykis labai senas, pastatytas 1940 metais, name atliktas kapitalinis remontas. Pažymėjo, kad draudėjos bute siena išpjauta būtent toje vietoje, kurioje buvo vamzdžiai, todėl išpjauta teisingai. Pati savininkė priėmę sprendimą kaip palėpėje įgyvendinti sprendinius darant remontą. Iš apžiūros akto matyti, kad cokolyje buvo pilnai renovuota sistema, o privačiose patalpose yra taip kaip yra. Atliekant patikrinimą viskas atnaujinta. Pas gyventojus įranga palikta tokia kaip yra. Namo šildymo sistema nebuvo renovuota, namas sistemos renovacijoje nedalyvavo, šio metu dalyvauja balkonų atnaujinime.
12. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys netenkinamas
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens draudėjos G. L. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3869/18(2.1.1E-TD2) atsakovė paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. 2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-1227/23, atsižvelgus, kad bent 1/5 dalis daugiabučio namo butų ir kitų savininkų raštu nepareiškė pageidavimo spręsti iš naujo administratoriaus paskyrimo klausimą ir nebuvo gauta pagrįstų gyventojų skundų dėl administratoriaus veiklos, administratoriaus įgaliojimai atsakovei buvo pratęsti iki 2028 m. gruodžio 20 d.
14. 2023 m. sausio 19 d. dėl trūkusio namo (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) bendrojo šildymo vamzdyno, siekiant pašalinti avariją, priėjimui prie trūkusio vamzdyno, trečiojo asmens Bute buvo išpjautos trys angos. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir tuo pagrindu 2023 m. vasario 2 d. išmokėjo draudėjai 814,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį ieškovė apskaičiavo pagal draudėjos pateiktą 2023 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina už išpjautos sienos sutvarkymą: 324,00 Eur už medžiagas; 400,00 Eur sienos taisymas; 130,00 Eur dažymas. Bendra suma 854,00 Eur, tačiau iš jos atėmus 40,00 Eur išskaitą, draudėjai buvo išmokėta 814,00 Eur išmoka. Iš atsakovės prašomą priteisti žalos atlyginimą atsakovė sumažino 79,38 Eur nusidėvėjimo suma. Todėl ieškovė, realizuodama subrogacijos teisę, reikalauja iš atsakovės 734,62 Eur išmokėtos draudimo išmokos sumos, sudarančios žalos atlyginimą.
15. Ieškinyje reiškiamą reikalavimą atlyginti žalą grindė aplinkybėmis, kad dėl 2023 m. sausio 19 d. trūkusio Pastato šildymo vamzdžio buvo aplietas Butas ir draudėja patyrė žalą. Tačiau gavusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį, atsakovė rašytiniais paaiškinimais (DOK-20683) patikslino reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydama, kad žala draudėjos Butui kilo dėl to, kad atsakovės darbuotojai, ieškodami vandens pratekėjimo priežasties, draudėjos Bute išpjovė sienoje angas, atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė turėjo žinoti, kur yra išsidėstę šildymo vamzdžiai, tačiau neturėjo dokumentų ir sieną pjovė ,,aklai“. Ieškovė vertino, jog atsakomybė už kilusią žalą draudėjos turtui tenka atsakovei, nes ji netinkamai vykdė administratoriui numatytas pareigas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, teigė, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigas ir negali būti atsakinga už privačios nuosavybės netinkamą naudojimą ir tvarkymą, nes būtent Buto savininkė savavališkai uždengė vamzdyną ir nepaliko revizinių durelių prieigai prie jo.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtas sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad trūko Buto sienoje esantis bendrasis Pastato šildymo vamzdis, ir siekiant pašalinti jo gedimą bei sustabdyti vandens pratekėjimą į žemiau esančius butus, Buto sienoje buvo išpjautos angos. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar aplinkybė, kad Buto sienoje buvo išpjautos angos priėjimui prie bendro Pastato šildymo vamzdyno ir dėl to Butui buvo padaryta žala, yra pakankama konstatuoti atsakovės, kaip Pastato administratorės, pareigų nevykdymą. Taip pat byloje nebuvo ginčyta aplinkybė, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti Pastato administravimo veiksmus, susijusius su šalto ir karšto vandens sistemos priežiūra, jų naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimu, todėl dėl šios aplinkybės detaliau nepasisakytina. Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl to, ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė subrogacijos pagrindu, dėl išpjaunant sienoje angas kilusios žalos , kurią žalą patyrusio Buto savininkei atlygino ieškovė (draudikė).
18. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti atsakovės atžvilgiu CK nustatytą griežtosios deliktinės atsakomybės atvejį – statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).
20. Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 5, 8, 11, 12 dalys).
21. Administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
22. Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai, redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
24. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką ieškovės nurodomo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas, redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Vadovaujantis Reglamento 84-85 punktais, daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kuris vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento IV skyriaus Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai 11 punkte suformuluotas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių naudojimą, nuostatomis. Šio skyriaus 12-21 punktuose išvardinti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai bei administratoriaus atliktini veiksmai, o 87-97 punktuose išvardintos priemonės bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimui. Apibendrinant šių nuostatų reikalavimus, gyvenamojo namo administratorius įgyvendindamas bendruosius statinių priežiūros reikalavimus turi atlikti nuolatinius ir periodinius stebėjimus, ir jų metu vizualiai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus, namo bendrąsias konstrukcijas, bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuoti (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus ir deformacijas, avarijų pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikį, fiksuoti ir vertinti namo savininkų (naudotojų) pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, pan.
25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.
26. Atsakovė pateikė byloje 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. Statinio apžiūros aktus, kuriuose aprašyti pastebėti statinio defektai, deformacijos ir gedimai bei aprašyti atliktini darbai defektams pašalinti. Taip pat pateiktas 2019 m. sausio 1 d. pradėtas pildyti Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kuriame esančių įrašų matyti, kad atsakovė sistemingai atliko Pastato būklės nuolatinį stebėjimą; 2019 metais atlikta 19 apžiūrų, 2020 metais atliktos 7 apžiūros, 2021 metais atliktos 6 apžiūros, 2022 metais – 6 apžiūros, 2023 metais atliktos 7 apžiūros, 2024 metais atliktos 6 apžiūros. Iš atsakovės pateikto 2022 m. gruodžio mėnesio Butui sudaryto mokamojo pranešimo matyti, gyvenamojo namo butų savininkų buvo prašoma informuoti apie pastebėtus inžinerinės sistemos ar konstrukcijų defektus sistemų ir konstrukcijų patikrinimui.
27. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pastate esančiuose butuose šildymo sistema yra sena, atnaujinta buvo tik cokoliniame aukšte. Iš Statinio techninės priežiūros žurnale esančių įrašų negalima konstatuoti, kad įvykio metu – 2023 m. sausio 19 d. visas Pastato bendro naudojimo karšto vandens sistemos vamzdynas atitiko šiam inžineriniam objektui keliamus techninius reikalavimus. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kad iki aptariamo įvykio būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų techninės būklės vertinimu, apžiūrėjusi šildymo sistemą visa apimtimi, teikusi informaciją gyventojams apie šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, defektus ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu dėl poreikio atnaujinti senus vamzdynus, kt.
28. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog dėl Buto sienoje trūkusio bendrojo Pastato šildymo vamzdžio įvykusio apliejimo galėtų būti laikoma atsakinga atsakovė. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės Butui padaryta žala kilo ne dėl apliejimo vandeniu, o išpjaunant Buto sienoje angas, kad pašalinti šilumos vamzdžio gedimą ir pašalinti vandens pratekėjimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus). Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad žala trečiojo asmens Butui buvo padaryta ne apliejant Butą, o jame išpjaunant angas avarijos pašalinimui, taikytinos ne griežtosios, o bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
29. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei(CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
30. Tiek Nuostatų 7.7. punkte, tiek Reglamento 94 punktuose numatyta administratoriui pareiga imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, žmonėms ar aplinkai.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2023 m. sausio 19 d. draudėjos pranešimą Nr. 11221, kuriame ji nurodė, kad ,,iš ryto gavau skambutį iš kaimyno, kad jo butas yra užlietas. Jo butas yra po mano butu. Atvažiavo avarinė tarnyba ir paaiškėjo, kad sienoje einantis vamzdis ir esantis ventilis turbūt sugedo ir pila vandenį ant kaimynų. Kadangi nebuvo aišku kur yra ventilis, avarinė tarnyba pjovė sieną aklai ir bandė surasti ventilį. Šiuo metu avarinė tarnyba tvarko gedimą. Šiuo metu yra išpjauta pusė sienos.” Byloje pateiktas tos pačios dienos atsakovės darbuotojo aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus Pastato šildymo vamzdyną nustatyta, kad Bute atlikus remontą nėra revizinių durelių, užtikrinančių šildymo sistemos aptarnavimą – priėjimą prie šildymo vamzdyne sumontuotos uždaromosios armatūros ventilių, nuorintojų, dėl šios priežasties nėra galimybės operatyviai atlikti darbus.
32. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais turi teisę naudotis pagal funkcinę jų paskirtį, kartu nepažeisdamas kitų patalpų savininkų ar naudotojų teisių ir teisėtų interesų, o 2 d. suteikia teisę reikalauti iš kitų butų ar patalpų savininkų, kad toks naudojimas atitiktų bendrąsias savininkų teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 4.83 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi įstatymas įtvirtina pareigą Buto savininkei leisti įgaliotiems asmenims patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas tam, kad būtų atlikti objekto remonto dabai įvykus avarijai, šiuo atveju, trūkus bendrajam šildymo vamzdžiui.
33. Remiantis išdėstytu, vertintina, kad žala Butui išpjaunant sieną kilo ne dėl šildymo vamzdžio gedimo, sąlygojusio kitų Pastato butų apliejimą, už kurį galėtų būti atsakinga atsakovė, o už trečiojo asmens pareigos, numatytos CK 4.83 straipsnio 5 dalyje pažeidimą, nepaliekant priėjimo prie šildymo sistemos vamzdyno. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad ji pati neatliko bute jokių statybos darbų, tačiau ši aplinkybė nepašalina aptariamos pareigos, nes prieš įsigydama Butą ji negalėjo nesuprasti jog Bute yra įrengti inžineriniai tinklai, todėl turėjo pasidomėti ir žinoti, kad siekiant juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar šalinti gedimus yra poreikis sudaryti galimybę prie jų prieiti. Kasacinis teismas taip pat yra pateikęs aiškinimus, kad asmuo įsigydamas patalpas su jose esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą tampa šios įrangos bendraturčiu ir prisiima pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti tose patalpose esančią bendrojo naudojimo įrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 54 punktas).
34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovė, vykdydama jai priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, privalo patekti prie inžinerinių įrenginių šalinti jų gedimus, reiškia, kad žalos Butui padarymas šiuo atveju yra objektyviai pateisinamas ir atsakovės veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes atsakovė veikė vykdydama jai teisės aktais numatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teises suvaržiusiam asmeniui įrodžius, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).
35. Taip pat paminėtina, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šiuo atveju, Bute įrengus gipso kartono sieną ir uždarius priėjimą prie namo bendrojo šildymo vamzdyno, Buto savininkė negalėjo nežinoti ir nesuprasti prisiimamų veiksmų rizikos (nepriklausomai nuo to ar vamzdyną uždengė esamas ar ankstesnis savininkas). Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017). Atitinkamai vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 6 dalimi nuo civilinės atsakomybės atleidžiamas asmuo, kai veiksmai, kuriais jis priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Nagrinėjamu atveju, trūkus Pastato šildymo vamzdis Bute trūko šildymo sezono metu, buvo būtina ne tik pašalinti vandens pratekėjimą į kitus butus, tačiau atstatyti ir Pastato šildymą. Todėl atsakovė privalėjo atlikti avarijos šalinimo darbus ir nesant priėjimo prie vamzdyno, išpjauti Buto sienoje angas.
36. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad jeigu ieškovė būtų turėjusi dokumentus – vamzdyno išdėstymo planą, būtų galėjusi išpjauti Bute sieną tiksliai toje vietoje, kurioje buvo vamzdžiuose įrengti ventiliai, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad angos sienoje buvo išpjautos būtent toje sienoje, kurioje buvo trūkęs vamzdis, o ne skirtingose kambario sienose, todėl ieškovės argumentai nelaikyti pagrįstais. Ieškovė nepagrindė, kokio dydžio anga galėjo būti laikoma protingų matmenų. Be to, nepalikus prieigos prie bendrojo šildymo vamzdyno nelaikytina, kad avariją šalinusių asmenų elgesys, nustatant vamzdžio gedimą termovizoriaus pagalba pagal įmanomą elgesį būtų neapdairus ir nerūpestingas, o Butui padaryta žala būtų neproporcinga ir neadekvati esamos situacijos sąlygomis.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023 priimtoje nutartyje (nutarties 36 punktas) yra išaiškinęs, kad vertinant civilinės atsakomybės ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų santykį, sistemiškai aiškinant CK 6.253 ir CK 6.245–6.249 straipsnius, darytina išvada, jog pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovo civilinės, šiuo atveju deliktinės, atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Šalies atleidimas už žalos padarymą reiškia, kad toks žalos padarymas esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams yra pateisinamas ir negali sukelti deliktinės atsakomybės taikymo padarinių – pareigos atlyginti padarytą žalą. Tačiau jeigu byloje nėra nustatomos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, tokiu atveju nelieka pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nebeaktualus tampa atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas pirmiau už civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, nes taip būtų paneigtas šios normos tikslas nustatyti bendras civilinės atsakomybės taikymo išimtis, pagrindus, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.
38. Teismo vertinimu, išanalizuoti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės veiksmai išpjaunant Bute angas bendrojo Pastato šildymo vamzdyno avarijai pašalinti, buvo neteisėti. Todėl nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovės patirtą žalą atsakovės atsakomybė šiuo atveju nekyla. Išdėstyto pagrindu ieškovės reikalavimas atsakovei dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmestinas. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - atsakovės neteistų veiksmų, dėl kitų ieškovės ir atsakovių argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, teismas byloje nepasisako.
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
40. Kadangi civilinė atsakomybė kyla tik įrodžius visas sąlygas jai kilti, o byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai ieškovės yra neįrodyti, ieškovės ieškinys tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl palūkanų priteisimo netenkinamas (CPK 178, 185 straipsnis).
41. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų išsakyti argumentai iš esmės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako, išskyrus kelis iš jų, kurie buvo itin akcentuoti šalių atstovų bylos nagrinėjimo teisme metu.
42. Paminėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu itin akcentavo teismų praktiką, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025, tačiau nurodytoje byloje, teismas vertino, kad vamzdyno uždengimas apdaila neatleidžia administratoriaus nuo pareigos vykdyti bendrųjų konstrukcijų priežiūrą ir nešalina jo atsakomybės atlyginti žalą įvykus avarijai, išvadas motyvavo, kad žemesnės instancijos teismas nenurodė jokios teisės normos, įtvirtinančios draudimą uždengti gyvenamajame būste esančius vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo vamzdžius ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tačiau nagrinėjamu atveju, žala Butui buvo padaryta ne dėl Buto apliejimo trūkus vamzdžiui, o būtent dėl angų sienoje išpjovimo, kad prieiti prie vamzdžių ir pašalinti avarijos padarinius. Aplinkybė, kad administratorius iki įvykio nepareikalavo nuardyti įrengtą Bute apdailą priėjimui prie vamzdžių, teismo vertinimu, nepašalina Buto savininko 4.83 straipsnyje 5 dalyje numatytos pareigos užtikrinti tokį priėjimą.
43. Paminėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl būtinumo nustatyti, ar pagrįstai draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą iš šią padariusio asmens, yra nurodęs, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 32 punktas).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Šioje byloje teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Krolienė