Civilinė byla Nr. 2-350-744/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00283-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 30.8; 113.2;
114; 114.1; 114.9; 114.9.1; 114.9.3; 114.9.3.2;
114.9.3.2; 116; 116.1; 116.11; 128; 128.15;
128.15.2. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 30 d.
Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
nustatė:
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1980 m. rugsėjo 23 d. tuometinio Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio, kuriame tuo metu jis dirbo, valdybos posėdyje buvo apsvarstytas pareiškėjo prašymas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio M. kaime, pirkimo. Visuotinis susirinkimas šį pareiškėjo prašymą patenkino. Minėti pastatai buvo nupirkti už 3000 rublių, kuriuos pareiškėjas sumokėjo kolūkio kasoje, tačiau tai patvirtinantis kvitas neišliko, kadangi sudegė per gaisrą. 1989 m. rugpjūčio 15 d. buvo suformuota pastatų techninės apskaitos byla, kurioje nurodyta, kad pastatų savininkas yra pareiškėjas. Tačiau gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta. Pareiškėjas su šeima pareiškime nurodytame name gyvena nuo jo nupirkimo momento iki šiol. Pareiškėjas nurodė, kad yra sąžiningas ir teisėtas minėto turto valdytojas, nes jį yra faktiškai nusipirkęs, ir nepertraukiamai valdo nuo 1980 metų iki šiol (b.l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad, teismui nustačius sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, šis suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo pareiškime minimo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas (b.l. 56-57).
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Duomenų apie, tai, kad pareiškime nurodytas turtas nuosavybės teise priklausytų Pakruojo rajono savivaldybei, šis suinteresuotas asmuo neturi.
Rengiantis bylą nagrinėti teisme 2012 m. balandžio 26 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas išnagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 str. 1 d.).
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kadangi pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kreipėsi į teismą, pradėjo valdyti iki naujojo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, įsigaliojimo, o tęsė jo valdymą šiam kodeksui įsigaliojus, šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl įgyjamosios senaties taikytinos 2000 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso V skyriaus trečiojo skirsnio normos (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 33 str.).
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos. Vadinasi, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra Lietuvos Respublikos CK 4.58 - 4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik tada, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, ir yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos:
a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei;
c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai;
d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą;
e) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų faktų, byloje esančių dokumentų – 2012 m. sausio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties (b.l. 3-5), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 6), 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškėjo pareiškimo (b.l. 10-11), pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 12), pažymos apie šeimos sudėtį (b.l. 13), 2001 m. sausio 25 d. Pakruojo gelbėjimo tarnybos pažymos (b.l. 14), VĮ Registrų centras Šiaulių filialo sprendimų (b.l. 16-18), VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo (b.l. 20-21), Šiaulių apskrities archyvo pažymų (b.l. 22, 51), 1980 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio valdybos posėdžio protokolo Nr. 9 (b.l. 23), 1980 m. spalio 29 d. Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 5 (b.l. 24-25), Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimo byloje (registro Nr. 44/1402726) esančių dokumentų (b.l. 26-49), - matyti, kad pareiškėjas P. K. gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1978 metų (b.l. 3-5). 1980 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio, kuriame tuo metu dirbo pareiškėjas, valdybos posėdžio metu buvo svarstytas pareiškėjo prašymas parduoti jam gyvenamąją namą, kuriame jis tuo metu gyveno, ir nutarta rekomenduoti visuotiniam kolūkio įgaliotinių susirinkimui šį pareiškėjo prašymą patenkinti (b.l. 23). 1980 m. spalio 29 d. Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio įgaliotinių susirinkimas, apsvarstęs pareiškėjo prašymą, nutarė jį tenkinti ir parduoti jam gyvenamąjį namą už 3000 rublių bei išskirti 15 arų žemės (b.l. 24-25). Pareiškėjas P. K. 1980 metais „Nemuno“ kolūkiui sumokėjo 3000 rublių už įgyjamą namą su priklausiniais, tačiau kvito nėra išsaugojęs, nes jis galimai sudegė, kai 2001 m. sausio 24 d. jo namuose kilo gaisras (b.l. 14). Pareiškėjas iki šiol gyvena iš Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio įsigytame name.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas P. K. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdo sąžiningai, tai yra, faktiškai šį namą su priklausiniais 1980 metais nupirko iš tuometinio Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio už 3000 rublių. Tiek užvaldydamas šiuos nekilnojamus daiktus, tiek šiuo metu pareiškėjas P. K. yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį jo valdomą nekilnojamą turtą. Pareiškėjas P. K. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus nekilnojamus daiktus kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, nes, nors jis juos nusipirko, tačiau rašytinės sutarties nesudarė, jos notariškai nepatvirtino ir neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra nesilaikė sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai priklauso valstybei ar savivaldybei, šie daiktai nėra įregistruoti ir kito asmens vardu (b.l. 6).
Kadangi pareiškėjas P. K. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – pagalbiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra įgijęs nuosavybės teise kokiu nors kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu pagrindu, sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo ją valdė nuo valdymo teisės į šį daiktą įgijimo momento (1980 metų), tai yra daugiau kaip dešimt metų, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas šio nekilnojamo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, suinteresuoti asmenys Pakruojo rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcija neprieštaravo pareiškėjo reikalavimams, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.
Nors pareiškėjas P. K. pareiškime nurodyto nekilnojamo turto valdymo, kaip atskiros daiktinės teisės, neįregistravo viešame registre, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau, atsižvelgus į tai, kadangi pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, dėl kurio įgijimo nuosavybėn įgyjamąja senatimi kreipėsi į teismą, pradėjo valdyti iki Lietuvos Respublikos CK 4.27 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos įsigaliojimo 2003 m. liepos 1 d., ši įstatymo nuostata dėl valdymo įregistravimo viešame registre netaikytina (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 30 straipsnis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 530 – 533 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – pagalbiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimo patvirtintas kopijas nedelsiant nusiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.
Teisėjas Laisvydas Zederštremas