Baudžiamoji byla Nr. 1-1327-929/2019
Proceso Nr. 1-01-1-09380-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.2.20.13.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,
kaltinamajam K. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 7 MGL bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 7 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi K. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta 7 MGL dydžio bauda pakeista į 3 (trijų) parų areštą;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė, taip pat K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje: uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (24 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (10 veikų), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
2018 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirtas bausmes bei paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 5 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir 243 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. K., 2019 m. kovo 6 d., apie 11.41 val., Gedvydžių g., ties 17-tu pastatu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,47 promilės etilo alkoholio).
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad jis, pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemonės 3 metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės tai yra 2019 m. kovo 6 d., apie 11.41 val., Gedvydžių g. ties 17-tu pastatu, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,47 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis K. K., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad kovo 6 d., apie 9.00 val. susitiko su draugais V. ir T. B.. Apie 10.00 val. jie nuvyko pirkti alkoholio Ukmergės gatvėje. Jis vairavo automobilį, kuris priklauso T. B.. Nusipirko litrą degtinės, miškelyje prie „Big“ prekybos centro gėrė alkoholį. Jie alkoholį buvo vartoję dar praėjusios dienos vakare, baigė švęsti apie 24.00 val. Buvo stipriai apgirtę, nuo miškelio jis vairavo namo, pastatė automobilį Gedvydžių g. 17, prie „Maximos, tada atvyko policijos pareigūnai. Jis į alkotesterį pripūtė 3.70 promilių, sutinka su nustatytu alkoholio kiekiu. T. B. jam davė vairuoti automobilį, kad neprarastų vairuotojo pažymėjimo, nes pats buvo neblaivus. Jam atrodo, kad iki „Big“ prekybos centro vairavo jis (K. K.). Važiuojant link „Maximos“ jam pasidarė bloga nuo alkoholio, pradėjo svaigti galva jis sustojo prie serviso iki „Maximos“ likus keliems šimtams metrų, bet nepamena, kad būtų apsikeitęs su T. B.. Neatsimena, kas vairavo tą atstumą. Kai prie „Maximos“ pastatė automobilį, T. lyg persėdo į vairuotojo pusę pasiimti daiktų, kai priėjo pareigūnas, jis (K. K.) buvo lauke. 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti, bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo po teisių atėmimo. Nelabai suvokia, ką daro išgėręs, matyt todėl ir vairavo, galėjo būti apsvaigęs nuo vakaro. Prisipažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, mano, kad yra priklausomas, dabar vaikšto pas psichologą, po to įvykio alkoholio dar nevartojo. Gailisi, kad tą pačią klaidą padarė išgėręs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., jam važiuojant asmeniniu automobiliu Subaru Trezia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Salomėjos Nėries 93 namu Vilniuje, pastebėjo priešais jį stovėjusį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis jam matant pajudėjo ir pradėjo vingiuoti, sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Vėliau automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo sankryžoje priešais PC "BIG" priešpriešinio eismo juostoje ir pradėjo atlikinėti kairio posūkio manevrą, todėl pradėjo įtarti, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Taip pat minėtas automobilis jam matant vos nesukėlė eismo įvykio. Todėl pradėjo automobilį stebėti ir važiuoti iš paskos bei nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie įtartiną vairuotoją ir, važiuodamas paskui šį automobilį, ir pranešinėjo 112 automobilio judėjimo kryptį. Už sankryžos su LIDL parduotuve automobilis sustojo ties dešinėje pusėje esančiais autoservisais. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis buvo maždaug 35 metų, plikas su mėlyne po akim. Vyras vilkėjo tamsios spalvos striukę ir mėlynos spalvos džinsus. Taip pat iš kairės pusės galines sėdinės išlipo vaikinas, vilkintis tamsios spalvos drabužius. Vaikinai gatvėje apsistumdė ir plikas vyras su mėlyne po akim atsisėdo į keleivio vietą gale, o už BMW automobilio vairo sėdo keleivis. Automobilis toliau pradėjo važiuoti Gedvydžių gatvės link, o įsukęs į PC "MAXIMA“, automobilio stovėjimo aikštelę, sustojo. Vyrai vėl išlipo iš automobilio ir susistumdė. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir abu minėtus vyrus sulaikė. Jis (M. M.) dėl šio įvykio pareigūnams parašė paaiškinimą bei nurodė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojus. Jo akivaizdoje vyrai alkoholio nevartojo, jis juos visą laiką stebėjo ir tiksliai nurodė policijos pareigūnams asmenis, vairavusius transporto priemonę. Jo akivaizdoje vyrai buvo sulaikyti. Minėtus vyrus atpažinti galės (b. l. 36-38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Andrejus Voronov parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK PR 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. kovo 6 d., apie 11.38 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu P. Sapitavičium, iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Gedvydžių g. 27, autobusų žiedo link, važiuoja automobilis BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, nes nesaugiai manevruoja ir kelia pavojų aplinkiniams. Pareigūnams vykstant nurodytu adresu, jie gavo papildomą informaciją, kad minėtas automobilis įvažiavo į Gedvydžių g. 17, Vilniuje esančią stovėjimo aikštelę ir prisiparkavo. Pranešėjas sustojo šalia ir galės paliudyti vairavimo faktą. Atvykę į Gedvydžių g. 17, aikštelėje pareigūnai rado minėtą automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio taip pat stovėjo trys akivaizdžiai neblaivūs asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Netrukus prie atvykusių pareigūnų priėjo pranešėjas M. M., kuris paaiškino aplinkybes (analogiškas toms, kurias liudytojas M. M. nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu). Pranešėjas pareigūnams tiksliai nurodė asmenis vairavusius automobilį. Paaiškėjo, kad pradžioje vairavo K. K., o vėliau iki Gedvydžių g. 17 aikštelės automobilį vairavo T. B.. K. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija, kalba nerišli, akys paraudusios, jam buvo paaiškinta, kad jis įtariamas tuo, kad neblaivus vairavo automobilį, bei kad yra asmenys, liudijantys vairavimo faktą ir buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. K. K. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369, Alkotesterio Patikros Sertifikatas Nr. 0844421, buvo nustatytas 3.70 prom. girtumas, taip pat paaiškėjo, kad teisės, suteikiančios vairuoti transporto priemones, jis neturi. Asmuo neigė vairavęs transporto priemonę. Kadangi pranešėjas nurodė, kad automobilį vairavo ir T. B., kuris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios, todėl jam taip pat buvo nurodyta, kad jis įtariama vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau T. B. tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, jis buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės dėl vengimo tikrintis blaivumą, tačiau ir toliau kelis kartus tikrintis blaivumą atsisakė. K. K. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, o vėliau kartu su T. B. pristatyti į 2 PK, kur T. B. surašyti administraciniu nusižengimų protokolai dėl vengimo tikrintis blaivumą įtariama vairavus neblaiviam ir automobilio perdavimą neblaiviam vairuotojui (b. l. 40-42).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio pareigūno Andrejaus Voronov 2019 m. kovo 6 d. tarybiniame pranešime iš esmės užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausos metu (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad 2019 m. kovo 6 d. iš ryto buvo girtas, tad daug ko neprisimena, atsimena, jog su juo buvo dar du draugai, tai K. ir V., jie visi alkoholį vartojo jam (T. B.) priklausančio automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone. Alkoholį vartojo prie miško, už prekybos centro "BIG". Kaip jie ten atsidūrė, neprisimena, nes buvo užmigęs ant galinės sėdinės. Tą dieną kompanija gėrė degtinę. Po kurio jis atsibudo ir pamatė, jog K. vairuoja jam (T. B.) priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis sustojo prie PC "Maxima", adresu Gedvydžių g. 17. Jis (T. B.) atsibudęs, iš karto išėjo į lauką ir ištraukė K. iš automobilio, bei pats atsisėdo už jo vairo. Atsisėdęs niekur nevažiavo, automobilis buvo neužvestas, jam (T. B.) atsisėdus prie vairo, prie jo iškarto priėjo policijos pareigūnai, kurie surakino jį ir K. antrankiais, bei pasodino į tarnybinį automobilį. Jis (T. B.) matė, kaip K. pūtė į alkoholio matuoklį, po patikros jam buvo nustatytas 3.70 promilių girtumas, o jis (T. B.) atsisakė tikrintis, nes automobilio nevairavo. Automobilio pats neblaivus nevairuoja ir niekam neleidžia to daryti. K. pats atsisėdo už automobilio vairo, jam (T. B.) miegant (b. l. 44-46).
Byloje esančiame išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra T. B. (b. l. 11).
Iš VšĮ Emprekis pateiktų duomenų matyti, kad automobilio BMW 525 Tds Touring, universalo kėbulo tipo, 2498 cm3 variklio tūrio, 105 kW/142 AG galingumo, varomo dyzelinu, 1997 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2019 m. kovo mėnesį buvo 1300 Eur (b. l. 12).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. kovo 6 d., 11.41 gautas pranešimas, kad pastebėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja link autobusų žiedo, galimai neblaivus vairuotojas, nesaugiai manevruoja. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad 2019 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., Gedvydžių g. 17, Vilniuje, K. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 196 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teises vairuoti, vairavo automobilį, BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0369, patikros Nr. 0844421, buvo nustatytas 3,7 promilių girtumas. Du vairuotojai sulaikyti ir pristatyti į PK (b. l. 5-7).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje nurodyta, kad 2019 m. kovo 6 d., 11.47 val., patikrinus K. K. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0369, jam buvo nustatytas 3,70 prom. neblaivumas (b. l. 47).
2019 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2243/2019(01) nurodyra, kad K. K. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 6 d., 12.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,47 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 50).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo skyriaus tyrėjo Miroslav Jankelait tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog K. K. yra nuteistas 2018 m. kovo 30 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta, be kita ko, ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. K. K., būdamas Vilniaus apskrities probacijos tarnybos pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemonę) teismo nustatytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, įtariamojo K. K. veiksmuose įžvelgiama nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių (b. l. 10).
Byloje Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius pateikė K. K. Individualaus probuojamojo priežiūros plano kopiją, iš kurios matyti, kad jis buvo supažindintas probacijos sąlygomis ir jam teismo paskirtais įpareigojimais bei draudimais, be kita ko, ir su uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (b. l. 23-32).
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2019 m. kovo 6 d. jis su draugais vartojo alkoholį, po ko sėdo vairuoti draugui T. B. priklausantį automobilį, kurį nuvairavo iki Gedvydžių g. 17 ir ten pastatė, po ko atvyko policijos pareigūnai ir jam nustatė 3.70 prom. neblaivumą. Su jam nustatytu apsvaigimo nuo alkoholio laipsniu sutinka. Šias kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas A. Voronov nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas ir prie jo stovėjo K. K. ir T. B.. Tačiau pareigūnams apie įvykį pranešęs asmuo M. M. paaiškino, kad 2019 m. kovo 6 d., apie 11.38 val., pastebėjęs galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką važiavo jam iš paskos ir pamatė, kad automobilis sustojo šalikelėje Gedvydžiu g., Vilniuje, iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis, kurie apsikeitė vietomis ir tada automobilis nuvažiavo prie Gedvydžiu g. 17 esančios parduotuvės „Maxima“, kur sustojo. Šias aplinkybes liudytojas M. M. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o pareigūnas A. Voronov nurodė, kad įvykio vietoje pranešėjas M. M. tiksliai nurodė automobilį vairavusius asmenis. Teismo posėdyje apklaustas K. K. nurodė, kad būdamas neblaivus važiavo link „Maximos“, jam pasidarė bloga nuo alkoholio, dėl ko jis sustojo šalikelėje iki „Maximos“ likus keliems šimtams metrų, bet nepamena, kad būtų apsikeitęs su T. B.. Neatsimena, kas vairavo likusį atstumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. nurodė, kad jis automobilio nevairavo, automobilį visą kelią iki sustojimo prie PC „Maxima“ Gedvydžiu g. 17, Vilniuje, vairavo K. K., kuris automobilį paėmė be leidimo, T. B. miegant ant galinės sėdynės.
Pažymėtina, kad kaltinamojo K. K. veikos kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, kuris būtent asmuo vairavo automobilį nedidelį atstumą nuo automobilio sustojimo šalikelėje Gedvydžių g., iki Gedvydžiu g. 17 esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad K. K. automobilį tikrai vairavo bent jau iki jo pirmo sustojimo Gedvydžių g. šalikelėje. Nurodytos aplinkybės yra patvirtintos tiek paties K. K., tiek liudytojo M. M. parodymais, tokiu būdu darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti faktą, kad K. K. aptariamu laikotarpiu vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad K. K., vairuodamas minėtą automobilį, buvo neblaivus, patvirtinta byloje pateiktais alkotesterio kvitas, iš kurių matyti kad netrukus po vairavimo, 2019 m. kovo 6 d., 11.47 val. jam buvo nustatytas 3.70 prom. neblaivumas (pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. M. nurodė, kad automobiliu BMW važiavusius asmenis stebėjo visą laiką ir jo akivaizdoje jie alkoholio nevartojo), bei specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad K. K. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 6 d., 12.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,47 (promilės) etilo alkoholio.
Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija).
Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, K. K. buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. 2018 m. kovo 6 d., apie 11.41 val., Gedvydžių g., Vilniuje vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklaustas K. K. nurodė, kad žinojo, kad jam 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti. Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus pateikta K. K. Individualaus probuojamojo priežiūros plano kopija. Taigi, pagal nustatytąsias aplinkybes galima spręsti, kad K. K. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti.
Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr 1S-36-468/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).
Nagrinėjamu atveju, teismas K. K. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad K. K. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 80-87) matyti, K. K. praeityje jau buvo administracine tvarka baustas už vairavimą neturint teises, o 2018 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vėl 2019 m. kovo 6 d. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iki baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr 1S-36-468/2019).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptariama K. K. veika šiuo atveju nepasižymi sistemiškumu ar piktybiškumu ir yra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas už jos padarymą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su kaltinamojo transporto priemonės vairavimu būnant apsvaigus nuo alkoholio, tokios veikos pavojingumas įvertinamas kvalifikuojant jo veiką pagal BK 281 str. 7 d. ir skiriant už šį nusikaltimą bausmę. Taip pat svarbu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, K. K. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę K. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – K. K. yra vykdantis individualią veiklą, teistas 5 kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jis yra daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už vairavimą neblaiviam. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad jis kreipėsi konsultacijai dėl priklausomybės nuo alkoholio nustatymo. Pažymoje nurodyta, kad K. K. pripažįsta problemą, turi motyvaciją keistis, šiuo metu alkoholio nevartoja. Su juo suderintas individualių konsultacijų ir grupinių užsiėmimų lankymo planas. Nors ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja K. K., visgi pažymėtina, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, be kita ko, ir už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nei ankstesnis teistumas už automobilio vairavimą neblaiviam, nei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio šios nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, kad pastarąją nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad švelnesnėmis, nei reali laisvės atėmimo bausmė, priemonėmis, nepavyko pasiekti, kad K. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir toliau pažeidinėja įstatymus, negerbia visuomenėje nusistovėjusi taisyklių ir savo neteisėtu veikimu kelią realų pavojų kitiems asmenims. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta K. K. už BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir K. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 dienoms, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 9 d. Kaltinamasis K. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė minėta nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta bausme bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirtos 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskiriant K. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į ankstesnius K. K. teistumus, jam nustatytina bausmę atlikti pataisos namuose.
Kaltinamasis K. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viso – 2 dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 baudžiamąjį įsakymą, 2018-04-19 nuosprendį ir 2018-05-10 nutartį atliktos bausmės dalys.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis K. K., vairavo automobilį jau po to, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, Pažymėtina, jog nors K. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis (3,47 prom.) viršijo ne tik vidutinio (1,5 prom.), bet ir sunkaus (2,5 prom.) girtumo ribą. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad su transporto priemonės vairavimu neblaiviam susijusią nusikalstamą veiką jis padarė ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga K. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui – 3 (trejiems) metams. Kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones K. K. yra skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. K. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priklauso ne jam, o kitam asmeniui – T. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad T. B. dėl automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo ir vengimo pasitikrinti blaivumą pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (b. l. 88). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti T. B. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamojo K. K. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone reikalavimų pažeidimas, kaip minėta, yra laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui, tokį pažeidimą jis padarė ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka K. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam taikytina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad vidutinė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM Lietuvoje yra 1300 Eur. K. K. su nustatyta transporto priemonės verte sutiko. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai.
Kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – K. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas kartu su bylos medžiaga – perduotinas bausmę vykdančiai institucijai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti K. K. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti K. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikas (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 baudžiamąjį įsakymą, 2018-04-19 nuosprendį ir 2018-05-10 nutartį atliktas bausmės dalis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Išteisinti K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, K. K. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš K. K. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 1300 eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą - K. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą kartu su bylos medžiaga – perduoti bausmę vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė