Civilinė byla Nr. e2FB-9033-1071/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01324-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.2.7.1; 3.4.2.7.4.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 15 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant vertėjai Renatai Boguckaitei,

pareiškėjo V. Š. (V. Š.) atstovei advokato padėjėjai V. K.,

suinteresuotam asmeniui N. K. (N. K.), jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AS 24 Lietuva“, UTA Spolka z o. o. filialas Vilniuje, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, N. K., antstolė Lina Pužienė, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto byloje administratorių Viešąją įmonę (toliau –VšĮ) Nacionalinį teisės centrą. Savo reikalavimą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad yra nemokus, atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumo sąlygas. Nurodė, kad jis 1997 metais nusipirko dalį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stevita“ akcijų. Laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 17 d. iki 2012 m. liepos 9 d. pareiškėjas buvo UAB „Stevita“ direktoriumi. Įmonė užsiėmė logistikos paslaugų teikimu, krovinių gabenimu. Įmonei sudarius su UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartis transporto priemonių įsigijimui ir neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą, lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, lizingo bendrovei grąžintas turtas pagal sutartis, o likusi nesumokėta suma - 6846,04 Eur nesumokėtų mokėjimų, 21987,78 Eur nuostolių, 1166,18 Eur papildomų išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų ir 667 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo priteista iš jo kaip laiduotojo, laidavusio už UAB „Stevita“ prievolių vykdymą UAB „Swedbank lizingas“. Šis reikalavimas pareiškėjui nėra pateiktas, nes UAB „Steiva“ iškelta bankroto byla.

 Be to, UAB „Steivita“ buvo sudariusi sutartį su UAB „AS 24 Lietuva“, pagal kurią įmonei buvo išduotos kortelės įsigyti degalus. Pareiškėjas už šią sutartį laidavo asmeniškai. Tai pat pareiškėjas laidavo už įmonės sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą kreditoriui UTA Spolka z. o. o. filialas Vilniuje, kurių pagrindu įmonei buvo suteiktos UTA kortelės. 2012 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Stevita“ iškėlus bankroto bylą pareiškėjas liko skolingas daliai įmonės kreditorių, be to prarado vienintelį savo pajamų šaltinį. Susiklosčius tokioms aplinkybėms pareiškėjui neužtenka pajamų pragyvenimui ir jis finansiškai nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų. Nurodo, kad jis šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, tačiau aktyviai ieškosi darbo, dalyvauja darbo rinkos programose. Jo vardu yra įregistruotas vienintelis turtas – mažasis pramoginis laivas, modelis –WEIHAI TSM 320, kuris yra areštuotas, tačiau jis yra nelikvidus, nes nuo jo areštavimo momento iki šiol nebuvo parduotas. Nekilnojamojo turto jo vardu nėra įregistruota. Jam priklausė 9111 vnt. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė PVA“ vardinių  akcijų, tačiau šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Nurodo, kad Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje jis yra atsakovas pagal ieškovo N. K. ieškinį dėl 23.000,00 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Civilinė byla nėra išnagrinėta, tačiau jis N. K. į bylą įtraukė kreditoriumi. Jis yra išsituokęs, išlaikomų asmenų neturi, gyvena dukrai priklausančiame name. Nurodo, kad jis negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurie pareiškimo padavimo dienai sudaro 271369,58 Eur (UAB „AS 24 Lietuva“ – 130411,22 Eur; UTA Spolka z. o. o. Filialas Vilniuje – 107205,90 Eur; N. K. – 23000,00 Eur; antstolis Aleksandras Selezniovas – 4955,35 Eur; antstolė Lina Pužienė – 5797,11 Eur).

Suinteresuotas asmuo N. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo V. Š. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jam nesutinka. Nurodo, jog pareiškėjas 2013 metais išduodamas jam vekselį aiškiai žinojo ir suvokė, jog turi šimtatūkstantinius skolinius įsipareigojimus, todėl atsiskaityti su kreditoriumi negalės, ir, jo manymu, visai neketino. Mano, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes 2014 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutarties ir 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jam ir jo sutuoktinei I. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) perleido dukrai V. M.. Nurodo, jog pareiškėjas realiai apie 7 metus oficialiai niekur nedirbo, todėl galimai slepia nuo teismo savo pajamų šaltinius, nenurodo iš kokių lėšų gyveno nuo 2012 metų vasaros iki 2019 m. vasario 1 d., iš kokių lėšų ketina mokėti bankroto administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodo kurioje srityje tikisi įsidarbinti bei kokias pajamas ketina gauti. Pareiškėjas nenurodė kokių veiksmų ėmėsi, kad bent iš dalies siekti patenkinti kreditorių reikalavimus, kokių veiksmų ėmėsi, kad sukurti kitą pajamų šaltinį netekus darbo, nenurodė teismui visų aplinkybių, sukėlusių jo nemokumą, nenurodė tikslaus savo įsiskolinimų dydžio, kada atsirado jo skola atskiriems kreditoriams ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, turėto brangaus nekilnojamojo turto praradimo aplinkybes, pajamų šaltinius bei dedamų pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes pareiškėjas neįrodė egzistuojant visus FABĮ įtvirtintus bankroto bylos iškėlimui būtinus pagrindus. Nurodo, jog iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, pareiškėjas turės atlyginti bankroto administravimo išlaidas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimui išvis neliktų lėšų, nes jis šiuo metu nedirba. Nurodo, jog pareiškėjas ilgą laiką visiški nedėjo jokių pastangų susirasti darbą ir taip bent minimaliai atsiskaityti su kreditoriais, todėl, jų manymu, pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu. Nurodo, jog pareiškėjas dirbo tik laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., gaudamas mažesnį nei minimalų atlyginimą. Darbo biržoje jis įsiregistravo tik 2019 m. sausio 31 d, todėl suinteresuotam asmeniui akivaizdu, jog itin ilgą laiką jis niekur nedirbo ir nesistengė susirasti jokio darbo, o tai, suinteresuoto asmens manymu, ženkliai prisidėjo prie jo negalėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Jis nesiekia susirasti darbo ir nededa reikiamų pastangų tam, kad galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Nesutinka su pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti prašoma nustatyti 555 Eur suma, nes pareiškėjas nurodo neturintis jokių pajamų, niekur nedirba, todėl kyla abejonių iš kokių lėšų jis šiuo metu tenkina savo būtinuosius poreikius. Suinteresuoto asmens teigimu, 251 Eur suma yra pakankama pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad moka komunalinius mokesčius už gyvenimą dukrai priklausančiame name, nes pateikti išrašai iš banko patvirtina, kad šiuos mokesčius moka jo buvusi sutuoktinė I. Š., o ne pareiškėjas.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo N. K. ir jo atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas daugiau nei 3 metus niekur nedirba, pajamų negauna, su kreditoriais atsiskaityti nebando, nebendradarbiauja su kreditoriais. Taigi nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes slėpė ir slepia savo pajamas. Be to, nurodė ir tai, kad šiai dienai nėra jokių duomenų, kaip pareiškėjas, iškėlus jam bankroto bylą, atsiskaitinėtų su kreditoriais, nes pareiškėjas nededa net minimalių pastangų įsidarbinti.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas V. Š. su I. Š. ištuoką įregistravo 2014 m. vasario 10 d. Nustatyta, kad 2010 m. sausio 6 d. tarp pareiškėjo V. Š. ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Stevita“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Stevita“ pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. 2010 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 19 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 19 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 19 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 19 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Stevita“ lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. liepos 11 d. UAB „Swedbank Lizingas“ informavo UAB „Stevita“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo. Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. gegužės 18 d. pranešimu, antstolė Lina Pužienė vykdo išieškojimą iš skolininko V. Š. išieškotojui UAB „AS 24Lietuva“ dėl 90273,69 Eur išieškojimo, o antstolis Aleksandras Selezniovas išieškotojai UTA Spolka z o. o dėl 72638,12 Eur išieškojimo. 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo V. Š. 6846,04 Eur nesumokėtų mokėjimų, 21987,78 Eur nuostolį iš turto pardavimo, 1166,18 Eur papildomas išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“, sprendimo pagrindu 2019 m. liepos 26 d. išduotas vykdomasis raštas. Nustatyta, kad pareiškėjui priklauso turtas – mažasis pramoginis laivas, tipas: motorinė, modelis –WEIHAI TSM 320, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), variklio tipas – pakabinamas, variklio markė PARSUN F5BMS, kuris yra areštuotas 2011 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu Nr.S1-102606 (turto arešto akto numeris Turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Steiva“, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis  už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. V. Š. dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Autodata“, jo gaunamas darbo užmokestis per šį laikotarpį sudarė 468,58 Eur. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ išduotas sąskaitos išrašas apie V. Š. indėlį patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos, indėlio likutis - minus 198346,97 Eur. Nustatyta, kad V. Š. nuo 2019 m. sausio 31 d. yra suteiktas bedarbio statusas. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis pareiškėjo vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Valstybinės įmonės Registrų centras duomenimis pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens ir jo atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad pagrindinė priežastis, lėmusi pareiškėjo nemokumą, buvo pareiškėjo laidavimo sutarčių sudarymas su UAB „Swedbank lizingas“ užtikrinant UAB „Stevita“ prievolių vykdymą. Prasidėjus visuotinei krizei ir UAB „Stevita“ nebemokant įmokų lizingo bendrovei, lizingo sutartys vienašališkai buvo nutrauktos, grąžintas lizingo būdu įgytas turtas, o dalis negrąžintų įmokų priteista iš pareiškėjo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas, UAB „Stevita“ sutartį dėl kortelių išdavimo – degalų įsigijimo  buvo sudariusi ir su UAB „AS 24 Lietuva“ bei su UTA Spolka z. o. o filialu Vilniuje. UAB „Stevita“ iškėlus bankroto bylą ir pareiškėjui netekus darbo, jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų ir mokėti įmokų pagal laidavimo sutartį. Pareiškėjas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų padengti turimiems skoliniams įsipareigojimams, kurių suma ženkliai viršija 25 MMA. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas V. Š. yra nemokus.

Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pažymėtina, jog įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Siekiant nustatyti ar asmuo yra nesąžiningas būtina taikyti abu kriterijus. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Pažymėtina, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis), asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjas nebuvo sudaręs sandorių, dėl kurių jis tapo nemokus ir kurie galėjo pažeisti jo kreditorių teises, neatliko jokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; neturi žalingų įpročių; nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207–209, 216, 222–223 straipsniuose dėl kurių jis galėjo tapti nemokus.

Ištyręs bylos medžiagą bei išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pateikė kreditoriams klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorius. Nenustatyta, kad per pastaruosius trejus metus jis būtų sudaręs sandorių, kenkiančių kreditorių interesams. Nenustatyta ir kad jis būtų turėjęs švaistūniškų pomėgių, kuriems būtų išleidęs savo pajamas, ar kad būtų jas išeikvojęs nusikalstamu būdu. Dėl bankroto bylos iškėlimo V. Š. kreipiasi pirmą kartą. Spręstina, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė visuma aplinkybių (dėl savo finansinės padėties tinkamo neįvertinimo ir dėl UAB „Stevita“ bankroto bylos iškėlimo). Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra nesąžiningas.

Atmestinas suinteresuoto asmens N. K. argumentas, jog pareiškėjas, žinodamas savo finansinę padėtį ir 2013 metais išduodamas jam vekselį elgėsi nesąžiningai, nes vekselis suinteresuotam asmeniui išduotas beveik prieš šešis metus iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas nelaiko pagrįstais kreditoriaus UAB „Swedbank Lizingas“ išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo, ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo sąžiningumas gali būti vertinamas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, ir net iškėlus bankroto bylą. Taigi, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, turimus įsipareigojimus, taip pat konstatavus jo nesąžiningumą, fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukiama.

Taigi nagrinėjamu atveju FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti pareiškėjui bankroto bylą sąlygų nenustatyta. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kokie turi būti pateikti teismui dokumentai prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė visus dokumentus, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti teismui prie pareiškimo iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis). Nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kad piktnaudžiauja azartiniais žaidimais. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas neteistas.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, o iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek jau iškėlus bankroto bylą.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui V. Š. bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi siūlo skirti VšĮ Nacionalinį teisės centrą, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti VšĮ Nacionalinį teisės centrą bankroto administratoriumi, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas bankroto administratoriaus VšĮ Nacionalinį teisės centro sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. Atsižvelgiant į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria VšĮ Nacionalinį teisės centrą. 

Įvertinus teismui pateiktą VšĮ Nacionalinio teisės centro bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 1000,00 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta. Įvertinus šio bankroto proceso sudėtingumą, t. y. bankrutuoja vienas asmuo, kuris neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, turi tik jo vardu registruotą mažąjį pramoginį laivą, modelis –WEIHAI TSM 320, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas 2011 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu Nr.S1-102606, tai jog pareiškėjui pragyventi padeda artimieji, atsižvelgus į FABĮ 12 straipsnyje numatytų būtinų darbų atlikimo sąrašą, laiko sąnaudas jų atlikimui, teismų formuojamą praktiką dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio, darytina išvada, kad 350,00 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, yra protinga, teisinga, adekvati, nepažeidžianti kreditorių bei bankrutuojančio asmens interesų, atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra pakankama, kad bankroto administratorius galėtų tinkamai atlikti jam įstatymo pavestas bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 555,00 Eur suma. Jo būtiniesiems poreikiams tenkinti išlaidos sudaro: maistas – 300 Eur rūbai, avalynė – 50 Eur, sveikatos apsauga – 35 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, telefono / interneto ryšys – 50 Eur, transporto išlaidos 100 Eur. Be to, pareiškėjas prašo nustatyti jam teisę apmokėti būtinąsias išlaidas būsto išlaikymui (komunaliniai mokesčiai) pagal faktiškai patiriamas išlaidas, kurios yra kintamos, nes jis gyvena dukrai priklausančiame gyvenamajame name.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). 

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertindamas tai, kad pareiškėjas nedirba, tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo būtinuosius poreikius bei jų tenkinimui reikalingą išlaidų sumą, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį, ir siekdamas išlaikyti pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad prašoma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga piniginių lėšų suma 555 Eur yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ji mažintina ir nustatytina 278 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams skiriama suma. Teismo vertinimu tokia suma yra laikytina pakankama bei užtikrinanti tiek pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimą, tiek jo kreditorių interesus. 

Taip pat pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų apie jo patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, pareiškėjo reikalavimas jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį nustatyti 555,00 Eur sumą, neįskaitant būtinųjų būsto išlaikymo išlaidų, kurios bus apmokamos pagal faktiškai patiriamas išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjui vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių skaičių, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

iškelti V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo V. Š. bankroto administratoriumi VšĮ Nacionalinį teisės centrą, juridinio asmens kodas 302522854, sąrašo eilės Nr. B-JA355, Verkių g. 39, LT-09109 Vilnius. 

Patvirtinti bendrą 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 278 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį V. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją nė vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos – akcinei bendrovei „Swedbank“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ antstoliams Linai Paužienei ir Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                        Vytautas Pliuskevičius