Administracinė byla Nr. A-1856-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03072-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 68-91 bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (36.9) FR0682-190.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio AVMI 2018 m. balandžio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-142 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurį patvirtino 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (36.9) FR0682-190 ir nurodė sumokėti papildomai apskaičiuoto 16 147,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 5 733,40 Eur GPM delspinigių ir 4 844 Eur GPM baudą.

3.       Pareiškėja manė, kad buvo apmokestinta GPM neįvertinus visumos aplinkybių, kurioms esant pareiškėjos pajamos neturėjo būti apmokestintos. Panevėžio AVMI Patikrinimo akte nurodė, kad 2012 metais pareiškėja gavo 304 132 Lt pajamų bei patyrė 127 547 Lt išlaidų. Tačiau liko neapskaitytos neapmokestintinos šios su paveldėjimu ir pareiškėjos vyro žūtimi susijusios pajamos: 7 320 Lt pašalpa mirus darbuotojui (akcinės bendrovės „Swedbank“ (toliau – ir Swedbank) 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 236); 52 076,62 Lt R. L. turėtos lėšos banke (Swedbank 2012 m. vasario 14 d. raštas Nr. RLR-SPAMKT-459), kurias pareiškėja paveldėjo ir įnešė į savo sąskaitą; 400 Lt pašalpa (Swedbank 2012 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 133-42); 1 590 Lt išmoka už autoįvykyje, kuriame žuvo R. L., sudaužytą automobilį (Swedbank 2012 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 551819); 10 210 Lt išmoka už minėto automobilio draudimą (Swedbank 2012 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5505910); 1 246,25 Lt išmoka po vyro mirties (Swedbank 2012 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. NM1); 18 775,52 Lt lėšų, kurių ½ paveldėjo pareiškėja, likutis 2012 m. kovo 5 dienai akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Citadele“ bankas (banko Citadelė 2012 m. kovo 5 d. raštas Nr. MB7.6/305). Panevėžio AVMI aukščiau nurodytų pareiškėjos pajamų nenurodė, neapskaitė ir nepriskyrė prie pareiškėjos 2012 metais gautų pajamų.

4.       Pareiškėja nurodė, jog su savo motina A. S. lygiomis teisėmis disponavo ir tvarkė indėlio sąskaitą AB „Citadele“ bankas. Tiek Panevėžio AVMI, tiek ir VMI kritiškai vertino pareiškėjos motinos indėlį į šios sąskaitos papildymą piniginėmis lėšomis, ignoravo A. S. pajamas, pagrindžiančias santaupas 1997 m. vasario 4 d. pardavus savo namų valdą už 72 300 000 rublius. Pareiškėja manė, kad vertinant galimybes teisėtomis priemonėmis įsigyti turtą (šiuo atveju pinigines lėšas), nebuvo atsižvelgta ne tik į pačios pareiškėjos, bet ir jos šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik pasirinktą laikotarpį.

5.       Pareiškėjos apmokestinimas 2014 m. papildomu GPM nuo 312 928 Lt sumos buvo siejamas su pajamomis, kurias pareiškėja gavo pagal 2014 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį. VMI nepagrįstai kritiškai vertino visumą žemiau nurodytų faktinių aplinkybių. Pagal 2014 m. gruodžio 2 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 14-jo notarų biuro notaro D. B., pareiškėja iš V. S. nupirko žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo–pardavimo sutartis nedelsiant buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (paviešinta). Todėl suinteresuoti asmenys pagal kompetenciją galėjo pasidomėti ir išsiaiškinti, iš kokių finansavimo šaltinių pareiškėja minėtus žemės sklypus įsigijo. Pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo kainos dalis – 360 000 Lt – buvo sumokėta panaudojus pinigus, gautus pagal 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjos V. A. ir paskolos gavėjos – pareiškėjos. Sandorio sudarymo metu galiojantys įstatymai imperatyviai nenumatė sandorio šalių pareigos tokio pobūdžio sandorius privalomai sudaryti notarine forma, todėl sandorio šalys vertino, kad siekimas sudaryti sandorį notarine forma sukeltų papildomų rūpesčių bei papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Pareiškėja pažymėjo, kad sudarius paskolos sutartį ji raštu patvirtino 2014 m. lapkričio 23 d. gavusi iš paskolos davėjos 360 000 Lt. Sutartinių teisinių santykių, susijusių su minėta paskolos sutartimi, tęsimą patvirtina ir 2016 m. liepos 12 d. sandorio šalių susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo. Paskolos davėjai nereikėjo išgryninti paskolai skirtų savo lėšų, nes jas ji turėjo ne banko sąskaitoje. Dėl to, kad pinigines lėšas, skirtas paskolos suteikimui, kredito davėja galėjo turėti ir turėjo, mokesčių administratoriui abejonių nekilo, nes kredito davėja šias lėšas yra deklaravusi kaip teisėtai įsigytas pardavus savo turtą. Sandorio šalys nutarė į tarpusavio santykius nepainioti pašalinių asmenų, siekiant neapsunkinti jų papildomais rūpesčiais. Paskolos davėja apskritai laikė, kad jos atžvilgiu remtis liudytojų parodymais yra netikslinga, nes jai pakanka įrodymo, jog raštu paskolos gavėja patvirtino apie paskolos gavimą ir įsipareigojo šią paskolą grąžinti. Kadangi pareiškėjai tenka prievolė teikti papildomus įrodymus, pareiškėja prašė apklausti kaip liudytojus V. A. ir M. Ž., kurie žino apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir apie paskolos suteikimo faktą. Paskolos davėjos vyras V. A. buvo pareiškėjos pusbrolis. A. ir L. šeimos bičiuliavosi, dažnai lankydavosi vieni pas kitus. V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Netrukus, t. y. (duomenys neskelbtini), mirė (žuvo) ir pareiškėjos vyras R. L. Šios netektys dar labiau suartino V. A. ir pareiškėją. V. A. pareiškėjai užsiminė, jog yra paskolinusi pinigų V. S. žemės sklypų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir parduodamų priverstinai per antstolį, įsigijimui. Šie sklypai yra prestižinėje Vilniaus vietovėje ir ateityje gali turėti didžiulę paklausą. Tačiau V. S. planuoja juos kuo skubiau parduoti dėl atsiradusių finansinių sunkumų, todėl būtų tikslinga juos įsigyti, nes tai būtų gera investicija. Pati V. A. neketino sklypų pirkti, todėl patarė juos pirkti pareiškėjai. Kadangi pareiškėja neturėjo tam lėšų, V. A. sutiko jų paskolinti pareiškėjai. 2014 m. lapkričio 23 d. pareiškėja nuvyko pas V. A., į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, paskolos sutarties sudarymo ir paskolos gavimo tikslu. Grįžti atgal į Panevėžį su tokia pinigų suma ir juos vėliau vežti į Vilnių, siekiant pinigus perduoti žemės sklypų pardavėjui, buvo nesaugu. Todėl pareiškėjai šių problemų sprendime sutiko padėti M. Ž., tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius).

6.       Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad jos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo baigtas 2018 m. balandžio 6 d. Paprastai užsitęsęs mokėtojui nepalankių išvadų priėmimas didina mokesčių mokėtojo finansinę naštą ir apsunkina jo galimybę surinkti įrodymus, būtinus mokesčių mokėtojo atsikirtimams paremti. Pareiškėja prašė atsižvelgti ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) žuvus jos sutuoktiniui, tiek jo žūtis, tiek jo žūties aplinkybės sukėlė jai išgyvenimus ir ilgalaikius sutrikimus, sutrukdžiusius laiku paruošti ir surinkti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tai, jog jos turėtos pajamos neturi būti apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

7.       Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko.

8.       Atsakovas nurodė, kad Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir Patikrinimo akte nustatė, kad pareiškėjos 2012 ir 2014 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Nustatyta, kad pareiškėjos pajamas viršijančios išlaidos 2012 m. (63 544 Lt) susidarė dėl 2012 m. liepos 4 d. į banko sąskaitą įneštų 136 000 Lt grynųjų. Pareiškėjos pajamas viršijančios išlaidos 2014 m. (312 928 Lt) susidarė įsigijus žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 363 000 Lt grynųjų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos pajamos (pašalpa mirus darbuotojui, sutuoktinio paveldėtos lėšos, išmoka už sudaužytą automobilį ir kt.) patikrinimo metu, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo įvertintos.

9.       VMI pažymėjo, kad Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos motinos A. S. operatyvų patikrinimą, kurio metu pagal 2004–2012 m. pajamų–išlaidų analizę apskaičiavo galimą A. S. piniginių lėšų likutį 2012 m. gruodžio 31 d. ne banke – 60 522 Lt. Jai nepateikus Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kurioje būtų deklaravusi visas didesnes kaip 50 000 Lt lėšas, 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas bankuose ir ne bankuose, patikrinimo metu Panevėžio AVMI laikė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. ne banke ji galėjo turėti 50 000 Lt santaupų. Panevėžio AVMI nustatė, kad pateikta 1997 m. namo pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo, kad 2003 m. gruodžio 31 d. A. S. turėjo daugiau nei 50 000 Lt ne banke. Ši sutartis nepatvirtina, kada ir kokiu santykiu Rusijos rubliai buvo iškeisti į litus, nepatvirtina kokias pinigines lėšas A. S. atsivežė į Lietuvą, be to, ji nedeklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, kad 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo daugiau nei 50 000 Lt ne banke. Todėl Panevėžio AVMI patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad 2012 m. liepos 4 d. į savo ir pareiškėjos sąskaitą AB „Citadele“ banke A. S. galėjo įnešti ne daugiau nei 60 522 Lt.

10.       VMI pažymėjo, kad V. A. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, notariškai nepatvirtinta, paskolos grąžinimas neužtikrintas laidavimu, turto įkeitimu ar kitais būdais, nenustatyta objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad lėšos realiai buvo perduotos pareiškėjai. Nuo 2012 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 421 straipsniu ir 2012 m. spalio 11 d. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-92 (Pranešimo pateikimo taisyklės) privalo teikti informaciją apie 2012 ir vėlesniais metais sudarytus sandorius, kurie atitinka MAĮ 421 straipsnyje numatytas sąlygas, pateikdami formą PRC907 „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimas apie sudarytus sandorius“. Pareiškėja mokesčių administratoriui nėra pateikusi nei pranešimo apie sandorį, nei deklaracijos apie gautas pajamas.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos V. L. skundą atmetė.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. balandžio 6 d. Panevėžio AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR0680-142 (I t., b. l. 30–35), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokėtiną 16 147,18 Eur GPM. 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-190 (I t., b. l. 22–29) Panevėžio AVMI patvirtino Panevėžio AVMI 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR0680-142 ir juo papildomai apskaičiuotą 16 147,18 Eur GPM, patvirtino 5 733,40 Eur GPM delspinigius ir paskyrė 4 844 Eur GPM baudą. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 68-91 (I t., b. l. 11–19, 20, 21) VMI patvirtino Panevėžio AVMI 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-190.

13.       Nagrinėjamoje byloje spręstinas VMI 2018 m. rugpjūčio 24 sprendimo Nr. 68-91 ir Panevėžio AVMI 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-190 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas vadovaujantis 2017 m. gruodžio 13 d. atlikto mokestinio tyrimo duomenimis ir jo metu surinkta informacija, mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kitų asmenų (V. A. ir A. S.) operatyviais patikrinimais ir paaiškinimais. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos šeimos pajamų ir išlaidų analizę, įvertinęs pareiškėjos deklaruotas santaupas (50 000 Lt) 2011 m. gruodžio 31 dienai (tikrinamo laikotarpio pradžiai) ir A. S. 60 522 Lt įnašą, nustatė, kad 2012 metais pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 63 544 Lt ir 2014 metų išlaidos viršijo pajamas 312 928 Lt. Ginčo dėl pareiškėjos pajamų–išlaidų balanso už tikrintus 2013, 2015 ir 2016 metus tarp proceso šalių nėra.

15.       Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad 2012 metais pareiškėja gavo 304 132 Lt pajamų bei patyrė 127 547 Lt išlaidų. 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose – 384 610 Lt. Iš šių duomenų, kurių turinio pareiškėja iš esmės neginčijo, VMI padarė išvadą, kad 2012 metais pareiškėjos pajamos už išlaidas buvo mažesnės 63 544 Lt. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad 2014 metais pareiškėja gavo 38 864 Lt pajamų bei patyrė 413 245 Lt išlaidų. 2014 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose – 142 492 Lt. Argumentų dėl šių duomenų turinio paneigimo pareiškėja taip pat neteikė. Šių duomenų pagrindu VMI nustatė, kad 2014 metais pareiškėjos išlaidos pajamas viršijo 312 928 Lt.

16.       Teismas pažymėjo, kad iš esmės ginčas tarp proceso šalių kilęs dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties ir 136 000 Lt piniginio įnašo 2012 metais vertinimo.

17.       Dėl 136 000 Lt įnašo 2012 metais teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius atliko A. S. operatyvų patikrinimą ir 2018 m. kovo 26 d. surašė ataskaitą Nr. FR0760-1568 (III t., b. l. 14–19) ir 2018 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.60)FR1042-1474 (III t., b. l. 20–21), kuriose konstatavo, kad A. S. neturėjo finansinių galimybių papildyti banko sąskaitą 136 000 Lt suma. VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad A. S. 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne daugiau nei 50 000 Lt – tai patvirtina aplinkybė, jog ji nėra pateikusi Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Tokia mokesčių administratoriaus išvada visiškai atitiko Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, įtvirtinančio nuolatinio Lietuvos gyventojo imperatyvią pareigą deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, be kita ko, ir pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt, bei to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka (iki 2005 m. gegužės 1 d.) turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai, aiškinimo ir taikymo taisykles. Be to, priešingai nei pareiškėja teigė skunde teismui, nagrinėjamu atveju buvo tiriama pareiškėjos ir A. S. pajamos, turtinė padėtis ir galimybės sukaupti turtą ne tik per tikrintą laikotarpį, tačiau nuo pat 2004 metų, kurių pradžiai nustatytas A. S. turimų lėšų likutis 50 000 Lt. Mokesčių administratorius, įvertinęs objektyvius duomenis apie A. S. pajamas, gaunant senatvės pensiją, palūkanas už indėlį banke, nekilnojamojo turto ir automobilio pardavimo pajamas, taip pat vartojimo išlaidas, išlaidas nekilnojamojo turto ir automobilio įsigijimui bei aplinkybes, jog A. S. į savo vardu turimą banko sąskaitą 2012 metais įnešė grynais 69 200 Lt, padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. neturėjo finansinių galimybių 2012 metais įnešti 136 000 Lt į kartu su pareiškėja naudojamą banko sąskaitą.

18.       Dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties (I t., b. l. 43–44, 45) teismas pažymėjo, kad pareiškėja, grįsdama savo pajamas per 2014 metus, mokesčių administratoriui pateikė 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp pareiškėjos ir V. A., pagal kurią pareiškėja iš V. A. pasiskolino 360 000 Lt grynaisiais pinigais, o pareiškėja įsipareigojo paskolą grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis (1,5 proc. palūkanos mokamos grynaisiais arba į banko sąskaitą kartu su grąžinama paskola) ir terminais (iki 2026 m. gruodžio 31 d.).

19.       Mokesčių administratorius šios sutarties nevertino, kaip tinkamos pagrįsti pareiškėjos pajamas, motyvuodamas tuo, kad neįrodytas realus piniginių lėšų perdavimas bei vadovaudamasis MAĮ 421 straipsnio nuostatomis.

20.       Teismas, vertindamas V. A. galimybes paskolinti tokią sumą, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas V. A. operatyvus patikrinimas ir 2018 m. kovo 30 d. surašyta ataskaita Nr. FR0760-1673 (IV t., b. l. 95–102) ir 2018 m. kovo 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.60)FR1042-1569 (I t., b. l. 103–104), kuriose mokesčių administratorius nustatė, kad V. A. turimas lėšas grindžia pajamomis iš 2004 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo pardavimo. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagal šį sandorį pinigai (5 312 500 Lt) pirkėjo buvo pervesti į V. A. sutuoktinio V. A. banko sąskaitą AB „Parex“ banke (2004 m. rugsėjo 28 d.). Taip pat nustatyta, kad V. A. per tikrintą laikotarpį (2012–2013 m.) patyrė 1 539 200 Lt išlaidų (įgytas nekilnojamasis turtas Neringoje ir Vilniuje, automobilis, vartojimo išlaidos).

21.       Nors operatyvaus patikrinimo metu nebuvo paneigta V. A. galimybė disponuoti 360 000 Lt grynųjų pinigų suma, tačiau, nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėti naštos (pvz., 2016 m. vasario 8 d. nutartis Nr. A-145-602-2016). Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie realų lėšų (360 000 Lt) perdavimą pareiškėjai. Sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, turinys, kuriame nėra numatytos jokios jo įvykdymo užtikrinimo priemonės, vertintas kaip ypatingai rizikingas ir nepateisinamas elementaria ekonomine logika. Toks finansiškai ypač rizikingas ir nerūpestingas abiejų sandorio šalių elgesys tik sustiprino abejones ginčo sandorio realumu. Todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad paskolos sutartis buvo surašyta formaliai, realiai nesiekiant sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad pareiškėja galėtų gautomis pajamomis pagrįsti patirtas išlaidas. Formaliai įformindama šią sutartį, pareiškėja siekė pagrindinio tikslo – mokestinės naudos – nemokėti GPM įmokų nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

22.       Teismo vertinimu, ypač aktualus nagrinėjamu atveju yra MAĮ 421 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas, nes būtent šių įstatyminių nuostatų pagrindu VMI nepripažino pareiškėjos pateiktos 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties. Vadovaudamasis MAĮ 421 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti su V. A. pasirašytą sandorį, tačiau to nepadarė. Pareiškėja paskolos ne tik nedeklaravo laiku, t. y. iki 2015 m. gegužės 1 d., bet ir iki pat prasidedant mokestiniam patikrinimui (MAĮ 421 str. 3 d.). Šios aplinkybės reikšmingumas įtvirtintas imperatyvios įstatymo nuostatos. MAĮ 421 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikus, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Taigi, vien ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, t. y. sandorio nedeklaravimas, yra pagrindas mokesčių administratoriui sandorio, sudaryto tarp pareiškėjos ir V. A., nevertinti kaip pareiškėjos pajamų šaltinio.

23.       Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai į jos pajamas neįskaitė pajamų, susijusių su jos sutuoktinio žūtimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei teikdama skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Panevėžio AVMI sprendimo, nei teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėja nekėlė klausimo dėl šių pajamų apskaitymo / neapskaitymo. Pareiškėjos skunde teismui išdėstyti argumentai paneigti Patikrinimo akto 2 priedu, t. y. pareiškėjos pajamų–išlaidų balansu už 2005–2016 metus, todėl niekaip nelemia skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.

24.       Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, remdamasis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstas, o skundžiamus mokesčių administratoriaus sprendimus paliko galioti.

III.

25.       Pareiškėja V. L. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. S. ir apklausti šiuos liudytojus: V. A. ir M. Ž. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Dėl 136 000 Lt įnašo 2012 metais pareiškėja pažymi, jog skunde nurodė, kad disponavo su savo motina A. S. lėšomis lygiomis teisėmis, o ne lygiomis dalimis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Disponavimas lygiomis teisėmis reiškia, kad kiekviena iš sąskaitos tvarkytojų turėjo teisę paimti tiek dalį, tiek visą indėlį. Atsakovas taip pat nepagrįstai sąskaitoje buvusią sumą padalijo į dvi dalis, nors A. S. įrodinėjo, kad lėšos priklausė jai, tik dėl garbingo amžiaus ji su dukra susitarė lėšas tvarkyti bendrai. Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė įtraukti A. S. trečiuoju suinteresuotu asmeniu arba apklausti kaip liudytoją, tačiau teismas prašymus nepagrįstai atmetė. Atmetęs minėtus prašymus, teismas vėliau padarė išvadą, kad A. S. neturėjo finansinių galimybių 2012 metais įnešti 136 000 Lt į kartu su pareiškėja naudojamą banko sąskaitą.

25.2.                      Dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties pareiškėja pažymi, kad pagal 2014 m. gruodžio 2 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, pareiškėja iš V. S. nupirko žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo–pardavimo sutartis nedelsiant buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo kainos dalis – 360 000 Lt – buvo sumokėta panaudojus pinigus, gautus pagal 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjos V. A. ir paskolos gavėjos – pareiškėjos. Sandorio sudarymo metu galiojantys įstatymai imperatyviai nenumatė sandorio šalių pareigos tokio pobūdžio sandorius privalomai sudaryti notarine forma (negaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 str. 4 d.). Teismas nepagrįstai laikė, kad nėra objektyvių duomenų apie realų lėšų perdavimą pareiškėjai. Jeigu teismui kilo abejonių, jis galėjo apklausti paskolos davėją kaip liudytoją, tačiau tą daryti atsisakė. Apeliantė pabrėžia, jog niekas nedraudžia suteikti (imti) paskolas, neužtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Tokių priemonių nebuvimas nereiškia, jog paskola yra fiktyvi, reikia vertinti konkrečias faktines aplinkybes. Paskolos sandoris buvo grindžiamas šalių tarpusavio pasitikėjimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo apklausti kaip liudytojus V. A. ir M. Ž., kurie žinojo paskolos sutarties sudarymo aplinkybes.

26.       Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Atsakovas nurodo, kad

28.       Dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties atsakovas pažymi, kad V. A. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, notariškai nepatvirtinta, paskolos grąžinimas neužtikrintas laidavimu, turto įkeitimu ar kitais būdais, nenustatyta objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad lėšos realiai buvo perduotos pareiškėjai. Nuo 2012 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, vadovaudamiesi MAĮ 421 straipsniu ir VMI viršininko 2012 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. VA-92 „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PR907P pildymo ir pateikimo taisyklės“ privalo teikti informaciją apie 2012 ir vėlesniais metais sudarytus sandorius, kurie atitinka MAĮ 421 straipsnyje numatytas sąlygas, pateikdami formą PRC907 „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimas apie sudarytus sandorius“. MAĮ 421 straipsnis numato, kad, jei gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Vadovaudamasis MAĮ 421 straipsniu ir tuo, kad neįrodytas realus pinigų perdavimo faktas, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktą 360 000 Lt paskolos iš V. A. sutartį ir nevertino šios paskolintos pinigų sumos.

29.       Dėl liudytojų iškvietimo atsakovas pažymi, kad byloje yra pridėtas V. A. 2017 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimas. Iš šio paaiškinimo matyti, kad perduodant pinigus be pareiškėjos ir V. A. niekas nedalyvavo. Tačiau 2018 m. birželio 25 d. skunde VMI pareiškėja teigė, kad M. Ž. galėtų patvirtinti paskolos suteikimo faktą, nes dalyvavo skaičiuojant skolinamus pinigus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu taip pat nebuvo minima, kad kas nors dalyvavo skaičiuojant skolinamus pinigus. Atsakovas pareiškėjos su 2018 m. birželio 25 d. skundu pateiktas naujas paskolos suteikimo aplinkybes vertino kritiškai, kaip keliančias abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. Atsakovas nurodo, jog analizuojamu atveju A. S. atžvilgiu mokestinė patikra nebuvo atliekama bei jai nekilo jokios mokestinės prievolės, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo bei įtraukti A. S. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVMI 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-190, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas ir juo papildomai pareiškėjai apskaičiuotas GPM bei su juo susijusios sumos, ir VMI 2018 m. rugpjūčio 24 sprendimo Nr. 68-91 teisėtumo.

31.       Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2018 m. balandžio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR0680-142 (I t., b .l. 30–35), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokėtiną 16 147,18 Eur GPM. 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-190 (I t., b. l. 22–29) Panevėžio AVMI patvirtino patikrinimo aktą ir juo papildomai apskaičiuotą 16 147,18 Eur GPM, patvirtino 5 733,40 Eur GPM delspinigius ir paskyrė 4 844 Eur GPM baudą. VMI 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 68-91 (I t., b. l. 11–19, 20, 21) patvirtino Panevėžio AVMI 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-190.

32.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas vadovaujantis 2017 m. gruodžio 13 d. atlikto mokestinio tyrimo duomenimis ir jo metu surinkta informacija, mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kitų asmenų (V. A. ir A. S.) operatyviais patikrinimais ir paaiškinimais. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos šeimos pajamų ir išlaidų analizę, įvertinęs pareiškėjos deklaruotas santaupas (50 000 Lt) 2011 m. gruodžio 31 dienai (tikrinamo laikotarpio pradžiai) ir A. S. 60 522 Lt įnašą, nustatė, kad 2012 metais pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 63 544 Lt ir 2014 metų išlaidos viršijo pajamas 312 928 Lt. Ginčo dėl pareiškėjos pajamų–išlaidų balanso už tikrintus 2013, 2015 ir 2016 metus tarp proceso šalių nėra.

33.       Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad 2012 metais pareiškėja gavo 304 132 Lt pajamų, be kita ko: 20 726,28 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 150 000 Lt draudimo išmoką žuvus sutuoktiniui, 3 822,56 Lt pajamų iš Užsienio išmokų tarnybos, 6 501,78 Lt pensiją iš Lietuvos kariuomenės ir 22 200 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, bei patyrė 127 547 Lt išlaidų, be kita ko: 38 000 Lt žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys įsigijimo išlaidų, 23 076,51 Lt namo statybos išlaidų pagal pateiktus dokumentus. 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose – 384 610 Lt. Iš šių duomenų, kurių turinio pareiškėja iš esmės neginčijo, VMI padarė išvadą, kad 2012 metais pareiškėjos pajamos už išlaidas buvo mažesnės 63 544 Lt.

34.       Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad 2014 metais pareiškėja gavo 38 864 Lt pajamų, be kita ko: 21 419,03 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 6 835,44 Lt pensijos iš Lietuvos kariuomenės, 4 478,96 Lt pajamų iš Užsienio išmokų tarnybos, 2 000 Lt paskolą iš dukros E. Ž., bei patyrė 413 245 Lt išlaidų, be kita ko: 363 000 Lt išlaidų žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius įsigyti, 14 547,91 Lt išlaidų namo statyboms ir 17 785,37 Lt buto adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys įrengimui. 2014 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose – 142 492 Lt. Argumentų dėl šių duomenų turinio paneigimo pareiškėja taip pat neteikė. Šių duomenų pagrindu VMI nustatė, kad 2014 metais pareiškėjos išlaidos pajamas viršijo 312 928 Lt.

V.

35.       Panevėžio AVMI konstatavo, jog pareiškėja patirtoms išlaidoms panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios jų gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog 2012 m. pareiškėjos išlaidos 63 544 Lt suma, bei 2014 m. – 312 928 Lt suma viršijo pareiškėjos gautas pajamas, ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiavo pareiškėjai GPM už 2012 ir 2014 metus.

36.       Pareiškėja viso mokestinio ginčo metu nesutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis dėl 136 000 Lt piniginio įnašo 2012 metais vertinimo ir dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties vertinimo, būtent kvestionavo mokesčių administratoriaus išvadas nepripažįstant (arba iš dalies pripažįstant) pareiškėjos paaiškinimus, kuriais mokesčių mokėtoja siekė įrodyti, kad gavo minėtas pajamas, minėti šaltiniai yra teisėti ir turėtų būti laikomi nustatytais.

37.       Pareiškėja mokestinio ginčo metu tvirtino, kad su savo motina A. S. lygiomis teisėmis disponavo ir tvarkė indėlio sąskaitą AB „Citadele“ banke. Pareiškėjos tvirtinimu, mokesčių administratorius neteisingai vertino pareiškėjos motinos paaiškinimus dėl sąskaitos papildymo piniginėmis lėšomis, ignoravo A. S. pajamas pagrindžiančias santaupas 1997 metais pardavus savo namų valdą. 

38.       Patikrinimo akte, sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo, VMI sprendime, pirmosios instancijos teismo sprendime minėti pareiškėjos argumentai yra išsamiai įvertinti ir padaryta motyvuota išvada, jog 2012 metais į savo ir pareiškėjos sąskaitą AB „Citadele“ banke A. S. galėjo įnešti ne daugiau nei 60 522 Lt, o ne 136 000 Lt, kaip tvirtino pareiškėja. Taigi mokesčių administratorius iš dalies atsižvelgė į mokesčių mokėtojos paaiškinimus ir, įvertinęs šiuos paaiškinimus kartu su kitais surinktais dokumentais, teisingai sprendė dėl pareiškėjos nurodyto pajamų šaltinių dydžio – iš A. S. gautos piniginės sumos.       

39.       Minėtos išvados nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies netinkamo motyvavimo. Teismas tinkamai motyvavo sprendimą, jo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia pareiškėjos nurodomos aplinkybės (susijusios su bendros sąskaitos banke tvarkymu), kurios neturi reikšmės mokestinio ginčo išnagrinėjimui.  

40.       Dėl pareiškėjos argumentų, jog A. S. turėtų dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymėtina, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnio prasme pajamų mokesčio mokėtoja pripažinta pareiškėja, o ne jos motina, todėl pareiškėja ir yra subjektas, kurio atžvilgiu mokesčių administratorius priėmė sprendimą apskaičiuoti mokėtiną GPM, todėl mokestinės bylos šalimis laikytina pareiškėja ir mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta dėl A. S., kaip GPM mokėtojos, teisių ir pareigų, todėl nepagrįsti argumentai dėl būtinumo šiam asmeniui dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nagrinėjant mokestinį ginčą teisme.

41.       Pareiškėja mokestinio ginčo metu tvirtino, kad pagal 2014 m. paskolos sutartį iš V. A. gavo grynaisiais pinigais 360 000 Lt. Pareiškėja tvirtino, kad sandoris galioja, paskolos sutarties nebuvo privaloma sudaryti notarine forma, todėl faktas turėjo būti laikomas įrodytu.

42.       Patikrinimo akte, sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo, VMI sprendime, pirmosios instancijos teismo sprendime minėti pareiškėjos argumentai yra išsamiai įvertinti ir padaryta motyvuota išvada, jog nenustatyta objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad lėšos realiai buvo perduotos pareiškėjai. Be to, mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad mokesčių mokėtoja negalėjo remtis minėtu sandoriu, nes nebuvo įvykdytos sąlygos, kurios yra įtvirtintos MAĮ 421 straipsnyje.

43.       Mokesčių mokėtojui nevykdant MAĮ 421 straipsnyje nustatytos pareigos – pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sandorius, pagal kuriuos gyventojas gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių asmenų, kai per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma viršija 50 000 Lt (šiuo metu 15 000 Eur), šios sutartys įrodymų leistinumo aspektu negali būti vertinamos kaip įrodymai, kuriais remiantis gali būti nustatomas pajamų gavimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį byloje Nr. A-626-442/2019; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį byloje Nr. eA-1057-442/2019). MAĮ 421 straipsnyje yra įtvirtinta, kad tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami gyventojo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.

44.       Pareiškėjos argumentai, susiję su paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis, sutarties galiojimu šio sandorio šalims, sutarties vykdymu (dėl kurio pateikiami dokumentai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme), neturi reikšmės mokestinio ginčo išnagrinėjimui, nes pagal MAĮ 421 straipsnį tokiu sandoriu nagrinėjamu atveju negali būti  pagrindžiamas pareiškėjos nurodomas pajamų gavimo šaltinis. Todėl byloje netikslinga tenkinti pareiškėjos prašymą apklausti liudytojais V. A. bei M. Ž., kurie galėtų paaiškinti aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo ar vykdymo.

45.       Apibendrinant spręstina, kad nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, mokesčių administratorius išsamiai aprašė ir tinkamai įvertino patikrinimo akte ir sprendime dėl šio patikrinimo akto patvirtinimo. Centrinis mokesčių administratorius įvertino ir patikrino mokesčių administratoriaus pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes, būtinas administracinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialiosios teisės normų, nepažeidė esminių teismo proceso normų, todėl naikinti teismo ar mokesčių administratoriaus sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Romanas Klišauskas

                                                        Dainius Raižys

                                                        Veslava Ruskan