Civilinė byla Nr.2A-2138-467/2011
Teisminio proceso Nr.2-02-3-09032-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Algirdo Auruškevičiaus,
sekretoriaujant Renatai Anderson,
dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Ramunei Dulevičienei,
atsakovo atstovui adv. Deividui Kursevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B.-S. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė M. B.-S. 2010 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo V. V. jų nepilnamečio sūnaus V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1198 Lt per mėnesį, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės arba kol vaikui sukaks 24 metai, jeigu jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, nustatyti, kad išlaikymas vaikui mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos M. B.-Skisaker sąskaitą; priteisti 29342 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo dienos; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu gyveno iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, 2005-01-28 gimė ieškovės ir atsakovo sūnus. Atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo savo nuožiūra, nereguliariai, nevienodo dydžio ir nepakankamą. Berniuko išlaikymui per mėnesį reikalinga 2397 Lt suma ir atsakovas turi mokėti pusę šios sumos. Atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, per trijų metų laikotarpį buvo pervesta tik 13785,64 Lt, todėl atsakovas turi sumokėti 29342,36 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės nuomone, atsakovas su sūnumi bendrauja per mažai, dėl to turi būti nustatyta patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo ir auklėjimo su vaiku tvarka.
Atsakovas V. V. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka teikti sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes 800 Lt suma pilnai patenkins sūnaus poreikius. Didesnio išlaikymo atsakovas teikti negali, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas išlaikymą šalių sūnui teikė ir į ieškovės sąskaitą nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. liepos mėnesio sumokėjo 19135,64 Lt, dėl to nėra išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarka, nurodė, kad nuolat bendrauja su sūnumi, savo iniciatyva perka jam drabužius, žaislus, todėl nėra pagrindo nustatyti itin detalių bendravimo su vaiku ribų, pasiūlė jam priimtiną bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina M. B.-S.; priteisė iš atsakovo V. V. nepilnamečio vaiko V. V. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos, iki kol V. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė uzufrukto teise vaiko V. V. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai M. B.-S.; nustatė vaiko tėvo bendravimo su sūnumi tvarką; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, jog šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri kartu su vyru ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena 4 kambarių bute ir yra sudariusi tinkamas sąlygas nepilnamečiam V. augti ir vystytis. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos yra apie 1400 Lt gaunama motinystės pašalpa, ieškovės vardu yra registruotas automobilis, kito turto neturi, ieškovė išlaiko dar vieną vaiką - 2009-12-19 gimusią dukrą, lėšų bankuose, skolinių įsipareigojimų neturi. Jos sutuoktinio gaunamos mėnesio pajamos yra apie 20000 Lt, jis išlaiko ieškovę su vaikais. Atsakovas gyvena su sugyventine ir mažamečiu jų sūnumi dviejų kambarių bute, tačiau šalių sūnui sudarytos tinkamos sąlygos lankytis pas tėvą. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra 400 Lt. Šiuo metu jis yra vaiko priežiūros tėvystės atostogose ir gauna 366,60 Lt tėvystės pašalpą. Atsakovas turi žemės sklypą su statiniais, negyvenamąją patalpą, 762/1524 dalį žemės sklypo, studijuoja, moka už studijas, kito turto, lėšų bankuose neturi. Šalių vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi, lanko darželį, už kurį mokama 300 Lt per mėnesį, dėl to nepagrįstai priskaičiuotos dar ir išlaidos auklei 300 Lt, nes tokių išlaidų ieškovė neturi. Vaiko maistui nurodyta 610 Lt suma yra aiškiai per didelė penkerių metų vaikui, kaip ir per didelės išlaidos laisvalaikiui ir atostogoms, kelionėms į užsienį (100+333), papildomai veiklai (200). Išlaidų papildomai veiklai (būreliams) ieškovė neturi, nes tik mano, kad šios išlaidos gali būti, kaip ir išlaidos auklei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui paskaičiuotos, neatsižvelgiant į realiai turimas išlaidas sūnaus išlaikymui. Be to ir pati ieškovė negali pagal jos gaunamas pajamas (1400 Lt) ir išlaikomus du vaikus, teikti sūnui po 1198 Lt išlaikymą, nes turi išlaikyti iš gaunamų pajamų save ir du vaikus, o, kad ją ir vaikus išlaiko sutuoktinis, įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad šalių turtinė padėtis panaši. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas slepia savo pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Atsižvelgęs į vaiko amžių, šalių pajamas, turimą turtą bei išlaikytinius, teismas konstatavo, kad iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, kol vaikas sulauks pilnametystės, kadangi pareiškėja taip pat gali skirti tokią išlaikymo sumą ir bendros 800 Lt sumos pilnai pakanka užtikrinti minimalius vaiko poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis, nes sveikam penkerių metų vaikui ieškovės nurodyto išlaikymo (2397 Lt) tikrai nereikia. Iš banko išrašų teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio į ieškovės sąskaitą pervedė sūnaus išlaikymui 19135,64 Lt, šios sumos gavimo ieškovė neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, jog išlaikymas atsakovo sūnui buvo pastoviai mokamas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikas nurodytu laikotarpiu turėjo specifinių poreikių, dėl ko turėjo būti teikiamas didesnis išlaikymas negu tuo metu buvo nustatyta minimali mėnesinė alga ar kad atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui nepakako. Kadangi atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo, ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Siekiant išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų teismas nustatė šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarką.
Apeliaciniu skundu ieškovė M. B.-S. prašo pakeisti sprendimą dalyse dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir termino, išlaikymo už tris metus priteisimo. Nurodo, jog teismas priteisė iš atsakovo 400 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir tokiu būdu sudarė galimybę nemokėti išlaikymo nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantė nėra gavusi iš atsakovo jokio išlaikymo nepilnamečiam sūnui nuo 2010 m. liepos mėnesio 22 dienos. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas jau nebeteikė išlaikymo vaikui, dėl ko ieškovė prašė teismą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą laikiną išlaikymą. Teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąjį išlaikymą, todėl turėjo atsižvelgti į išlaikymo nebemokėjimo vykstant bylai aplinkybę ir priteisti išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei nukreipti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Teismas netinkamai išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos klausimą, nes atsakovas neginčijo, jog vaiko poreikiai yra kitokie, nei tie, kuriuos nurodė ieškovė jos sudarytoje vaiko poreikių lentelėje. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje konstatavo, kad nepilnamečio sūnaus V. pragyvenimo lygis yra ne vidutinis, ir kad ieškovė, su kuria nuolat gyvena vaikas, žinodama vaiko poreikius, sudarė vaiko poreikių lentelę, kuri yra reali, išskyrus diskutuotinas vaiko atostogoms ir kelionėms nurodytas lėšas. Tačiau teismas išsamiai neanalizavo vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimo, nevertino, kad V. V. reikalingos lėšos taip pat ir specialių poreikių tenkinimui (sveikatos priežiūrai). Teismas apsiribojo teismų praktikoje tam tikrais atvejais taikoma, kaip orientaciniu kriterijumi, vieno MMA suma. Tačiau byloje nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog vieno MMA dydis yra tinkamas ir pakankamas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Teismas nesigilino į aplinkybę, jog nepilnametis vaikas su atsakovu būna labai fragmentiškai, atsakovas nėra su vaiku atostogavęs, jam netenka rūpintis vaiku ir pirkti jam medikamentus jo ligų atvejais. Teismas nusprendė, kad vaikas neturi specialių poreikių, kas neatitinka byloje surinktos medžiagos. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės parengtą vaiko poreikių lentelę, jam be pagrindo nekilo klausimų dėl to, kad poreikių lentelėje nėra įtrauktos komunalinės išlaidos, tenkančios vaikui, transporto išlaidos. Teismas padarė netinkamas išvadas apie labai panašią ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vertindamas šalių turtinę padėtį lygino tik ginčo šalių darbines pajamas, bet nesurinko įrodymų apie tai, kokios yra išlaikymo priteisimo metu faktinės išlaikymo ieškovės ir atsakovo pajamos bei jų galimybės ir ginčo šalių turtas. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės ir jos atstovo prašymus išduoti teismo liudijimus gauti įrodymus arba atmetė prašymus išreikalauti įrodymus, kurie yra svarbūs sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Teismas turėjo išanalizuoti ir įvertinti, ar tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko ne tik būtinųjų poreikių tenkinimą. Būtinieji vaiko poreikiai yra ne tokie, kuriuos įmanoma „sutalpinti“ į vieno MMA dydžio sumos rėmus, o tokie, kad būtų pakankami būtinoms konkretaus vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 str.). Teismas nesivadovavo teismų praktika, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Byloje surinkti įrodymai, ieškovės ir Vaiko teisių apsaugos institucijos pateikti aktai bei teisme išsakyta pozicija patvirtina, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs. Teismas neišanalizavo, kokie iš tikrųjų yra vaiko poreikiai, kokios aplinkybės susiklostė išlaikant vaiką prieš tai tris metus. Byloje nebuvo įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas negali kompensuoti ieškovei jos trijų metų išlaidų dalies vaiko auginimui daugiau, nei pusė MMA. Nei atsakovo gyvenimo būdas, nei jo turtinė padėtis, amžius, sveikata ir pan. neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovas negalėjo teikti didesnio išlaikymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nėra gavusi iš atsakovo jokio išlaikymo nepilnamečiam sūnui nuo 2010 m. liepos mėnesio 22 dienos, kadangi atsakovas nuolat bendravo su savo sūnumi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nevengia savo įstatyminės pareigos išlaikyti sūnų, moka išlaikymą, reguliariai savo iniciatyva nepilnamečiam sūnui perka drabužius, žaislus, bendrauja su vaiku, rūpinasi jo gerove ir pan. Ieškovė už vaiko darželį įmokų nemoka, todėl susidarė įsiskolinimai, kuriuos padengė atsakovas. Per visą laiką vaikas lankė darželį tik 20-30 proc. priklausančio lankyti laiko, kas rodo ieškovės siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė jokia apimtimi nesirūpina vaiko užsiėmimais, neveda jo į būrelius, nesirūpina vaiko išprusimu ir tobulėjimu. Atsakovui yra ribojama teismo sprendimu nustatyta teisė matytis su vaiku, vaiko telefonas yra išjungtas, ieškovė, atsakovui iš anksto siekiant suderinti susitikimo su vaiku laiką, ignoruoja atsakovo ir vaiko teisėtus interesus bendrauti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas lygino tik ginčo šalių darbines pajamas, nes teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis panaši, su kuo atsakovas nesutinka, tačiau savo skundo dėl sprendimo motyvų neteikė. Teiginiai, kad atsakovas neginčijo sūnaus poreikių, kuriuos įvardijo ieškovė, yra nepagrįstas, kadangi tokiu atveju atsakovas būtų pripažinęs ieškinį visiškai. Atsakovas nuosekliai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kritikavo ieškovės pateiktus paskaičiavimus bei neva juos pagrindžiančius įrodymus, juo labiau, kad ieškovė apskritai nesistengė įrodinėti vaiko poreikių, o apsiribojo tik laisvos formos lentelės sudarymu ir parduotuvės išduotais čekiais, kuriuose nurodyta, kad perkamas maistas. Net jei atsakovas gautų vidutinį darbo užmokestį, jis vis tiek neleistų jam teikti didesnio išlaikymo vaikui, kadangi jis turi save išlaikyti bei išlaikyti ir kitą mažametį vaiką. Iš karto po to, kai nutrūko atsakovo ir ieškovės santykiai, atsakovas gera valia, atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį, rūpinosi sūnumi, pervesdamas į ieškovės sąskaitą lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neva išlaikymo įsiskolinimo, padarė teisingas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – 2011 m. birželio 2 d. išrašą iš medicininių dokumentų ir ieškovės banko sąskaitos išrašus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės M. B.-S. apeliacinio skundo ribose – dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir termino bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir termino iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, likusioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, šalių pajamas, jų turimą turtą bei išlaikytinius, konstatavo, kad iš atsakovo nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, kol vaikas sulauks pilnametystės, kadangi 800 Lt sumos pilnai pakanka užtikrinti minimalius vaiko poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Teismas nurodė, jog sveikam penkerių metų vaikui ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo (2397 Lt) nereikia. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės įvardintus vaiko poreikius, neįvertino, kad vaikui reikalingos lėšos ir specialių poreikių tenkinimui, taip pat netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka tik iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį konkrečiu atveju, kadangi atsižvelgė tik į abiejų šalių - ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nesurinko įrodymų, kokios buvo išlaikymo priteisimo metu faktinės ieškovės ir atsakovo pajamos, ginčo šalių turtas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir jų turimą turtą bei išlaikytinius: teismas nustatė, jog ieškovė kartu su vyru ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena 4 kambarių nuomojamame bute, jos pajamos yra apie 1400 Lt gaunama motinystės pašalpa, ieškovės vardu yra registruotas automobilis, lėšų bankuose, skolinių įsipareigojimų neturi ir jokio kito turto ieškovė neturi, ji išlaiko dar vieną vaiką - 2009-12-19 gimusią dukrą. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nuosavo buto neturi, turi žemės sklypą su statiniais, negyvenamąją patalpą, 762/1524 dalį žemės sklypo, kito turto, lėšų bankuose neturi, augina nepilnametį vaiką ir yra vaiko priežiūros tėvystės atostogose, jo pajamos - 366,60 Lt tėvystės pašalpa, dirba, gauna 400 Lt atlyginimą, studijuoja ir moka už studijas. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: atsakovas gauna mažas pajamas, tačiau turi nekilnojamojo turto, bet jo turimas turtas neduoda realių pajamų, ieškovė gauna didesnes pajamas, tačiau neturi nekilnojamojo turto, be to atsakovas, be sūnaus V., turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų, o ieškovė dukrą; byloje nėra duomenų, kad atsakovas slepia savo pajamas. Tokiu būdu teismo atliktas abiejų šalių turtinės padėties vertinimas yra pakankamai aiškus. Kokių nors papildomų duomenų apie savo arba atsakovo realią turtinę padėtį apeliantė nepateikė ir nenurodė (CPK 178 str.). Tokių duomenų neteikė ir atsakovas.
Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino jos (ieškovės) pateiktą vaiko poreikių lentelę, nes šalių sūnaus poreikiai yra žymiai didesni negu būtiniausieji, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime argumentu, kad ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui paskaičiuotos, neatsižvelgiant į realiai turimas išlaidas sūnaus išlaikymui, nes ieškovė priskaičiavo išlaidas auklei, nors tokių išlaidų neturi, kadangi vaikas lanko darželį, maistui yra paskaičiuota 610 Lt suma, tačiau ji penkerių metų vaikui yra per didelė, kaip ir išlaidos laisvalaikiui ir atostogoms, kelionėms į užsienį, papildomai veiklai, nes išlaidų papildomai veiklai (būreliams) ieškovė neturi. Įrodymų, paneigiančių tokią teismo sprendimo argumentaciją, ieškovė taip pat nepateikė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iš esmės teisingai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę ir jos nevertino, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingos lėšos specialiųjų poreikių tenkinimui. Apeliantė ieškinyje (b.l. 1-7, t.1), teismo posėdyje (b.l. 184, t.1) nuosekliai tvirtino, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų – dažnai serga, turi probleminę odą, astmą, buvo operuoti adenoidai, angina, dėl ko vaikui reikalingi medikamentai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir šalių sūnaus sveikatos būklės nevertino, sprendime nepagrįstai nurodydamas, kad šalių vaikas yra sveikas ir jokių specialių poreikių neturi. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2011 m. birželio 2 d. išrašas iš medicininių dokumentų neginčijamai patvirtina, jog šalių sūnui V. V. yra diagnozuota mišri bronchinė astma, atoninis dermatitas ir alerginis ritinas; berniukui buvo skirtas specialus gydymas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė teiginį, kad šalių sūnus dėl savo sveikatos būklės turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė nurodo, jog per mėnesį vaiko vaistams ir vitaminams išleidžia apie 200 Lt (b.l. 10, t.1), todėl pusė šios sumos (100 Lt) turi būti priteista iš atsakovo, kadangi vaiko sveikata privalo rūpintis abu jo tėvai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio keistinas, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį padidinant iki 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Teisėjų kolegija, iš esmės pritaria apeliantei, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Tačiau tuo atveju, kai tėvas privalo išlaikyti ne vieną, o keletą savo vaikų, visiems išlaikytiniams skirtas išlaikymas turi būti adekvatus, t.y. turi būti vadovaujamasi lygybės principu (CK 3.198 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad, be šalių nepilnamečio vaiko, atsakovas dar privalo išlaikyti ir kitą savo nepilnametį sūnų, kad atsakovas dirba, mokosi ir tokiu būdu siekia pagerinti ateityje savo turtinę padėtį, įgydamas kitą profesiją. Todėl apeliantė nepagrįstai skunde tvirtina, kad teismas šias aplinkybes nepakankamai įvertino.
Nors ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos ir pirmosios instancijos teismas nuo šio momento išlaikymą priteisė, apeliacinės instancijos teismas sprendimą šioje dalyje keičia (CPK 376 str. 3 d.), sutikdamas su apeliantės argumentais, jog išlaikymą priteisus nuo sprendimo priėmimo dienos, atsakovui lieka galimybė neteikti ar netinkamai teikti išlaikymą vaikui nuo ieškinio priėmimo (2010 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2011 m. balandžio 4 d.), kadangi laikinas išlaikymas nurodytu laikotarpiu priteistas nebuvo (b.l. 45-46, t.1). Nors atsakovas ir pateikė duomenis, jog šiuo laikotarpiu vaiko išlaikymui pervedė ieškovei ir sumokėjo už darželį bendrą 1516 Lt sumą – 2010 m. spalio 27 d. už darželį 195,92 Lt, 2010 m. gruodžio 8 d. už darželį 200 Lt, 2011 m. kovo 10 d. už darželį 320 Lt, 2011 m. balandžio 23 d. išlaikymui 400 Lt ir 2011 m. gegužės 18 d. išlaikymui 400 Lt (b.l. 31-32., t.2), tačiau ši suma yra akivaizdžiai nepakankama, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu pilnai teikė reikiamą išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu ieškovei pervedė nepilnamečio sūnaus išlaikymui 1516 Lt, kas atitiktų 3 mėnesių ir vienos dienos sumą, kolegija atsakovą įpareigoja 500 Lt dydžio išlaikymą vaikui teikti nuo 2010 m. gruodžio 4 d.
Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo vaikui už tris metus, t.y. nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio, kadangi pati ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. liepos 22 d. (b.l. 42-43, t.1) teikė išlaikymą vaikui, sumokėdamas ieškovei bendrą 19135,64 Lt sumą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad vaikui nurodytu laikotarpiu teikiamo išlaikymo nepakako, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstai atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Duomenų, neginčijamai paneigiančių šią teismo išvadą, išskyrus įrodymais nepagrįstus savo samprotavimus ir argumentus, apeliantė nepateikė, todėl keisti apskųstąjį teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti reikalingos papildomos lėšos, ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pakankamą pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir įpareigojant atsakovą išlaikymą vaikui mokėti nuo 2010 m. gruodžio 4 d.
Sutinkamai su CPK 93 straipsniu, pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi nė viena iš šalių neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje apylinkės teismas nutarė šalims jų išlaidų advokato pagalbai apmokėti neatlyginti ir šias išlaidas paliko jiems patiems, apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas palieka paskirstytas taip pat. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – iš trijų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų vienas atmestas (dėl išlaikymo už tris metus), vienas patenkintas pilnai (dėl pareigos teikti priteistą išlaikymą pradžios momento) ir vienas 42 procentais (dėl priteisto išlaikymo dydžio). Dėl to kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas buvo patenkintinas maždaug 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisia 500 Lt advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Kadangi tiek ieškinys, tiek ir apeliacinis skundas buvo tenkinti iš dalies, žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir apeliacinį skundą, dalį, proporcingą ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, privalo atlyginti atsakovas. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pilnai ir ieškovė šį reikalavimą apmokėjo 133 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 8, t.1), dėl to ši žyminio mokesčio suma ieškovei priteistina iš atsakovo. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis yra 880,26 Lt, pirmosios instancijos teismas atmetė, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teisme ieškovė šio savo reikalavimo žyminiu mokesčiu neapmokėjo, tačiau jį žyminiu mokesčiu apmokėjo, paduodama apeliacinį skundą (b.l. 7, t.2). Kadangi šis reikalavimas iš esmės buvo atmestas, už jį sumokėtas žyminis mokestis ieškovei neatlyginamas. Nors ieškovė šį reikalavimą privalėjo apmokėti žyminiu mokesčiu ne tik paduodama apeliacinį skundą, bet taip pat paduodama ir ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, įstatymui draudžiant bloginti apelianto padėtį (CPK 313 str.), ieškovės neįpareigoja atlyginti šių bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 42 procentais, o nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą sumokėjimo ieškovė yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 42 procentus mokėtino žyminio mokesčio (181 Lt) už ieškinį ir tokią pačią dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t.y. iš viso 362 Lt, valstybei privalo sumokėti atsakovas (CPK 96 str. 1 d.). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą abiejų instancijų teismuose tarp šalių dalintinos per pusę – po 21,59 Lt.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti:
Priteistą iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui sumą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, padidinti iki 500 (penkių šimtų) Lt periodinių išmokų, mokamų nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki kol V. V. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai M. B.-S.
Priteisti ieškovei M. B.-S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės M. B.-S. 21,59 Lt (dvidešimt vieną litą ir 59 centus) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. 362 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 21,59 Lt (dvidešimt vieną litą ir 59 centus) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė
Algirdas Auruškevičius