Baudžiamoji byla Nr. M1-2795-1017/2018
Teisminis proceso Nr. 1-01-1-22025-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.26.2; 2.10.1; 2.10.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant V. M., Ž. K., L. S.,
dalyvaujant prokurorėms I. G. ir O. L.,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui K. R., jo atstovei pagal įstatymą – mamai R. L.,
teismo psichiatrei ekspertei R. D.,
specialistui G. D.,
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymą M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi – konstruktoriumi, neteistam,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuriame buvo nurodyta, kad M. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė viešąją tvarką, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2016 m. gegužės 9 d., nuo 9.04 val. iki 9.07 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Vilniuje, Pylimo g. link Pamėnkalnio g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo šaligatviu per maršrutinio transporto sustojimą „Vingriai“, taip pat(duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu pėstiesiems einant šaligatviu, važiavo šaligatviu per maršrutinio transporto sustojimą „Reformatų stotelė“ iki sankryžos su Klaipėdos g., bei važiuodamas J. T.-V. g. link A. G. g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu šaligatviu einant pėstiesiems, juo važiavo iki įvažiavimo į(duomenys neskelbtini) kiemo, kol atsitrenkė ir apgadino tarnybinį policijos automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu M. L. viešoje vietoje M. L. savo įžūliu elgesiu kėlė grėsmę bei išgąstį pėstiesiems, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu M. L. nebuvo leista teikti paaiškinimus, atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-44/2018 pateiktą išvadą, jog dėl psichikos būklės su M. L. negalima atlikti ikiteisminio tyrimų veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, taip pat teisiamojo posėdžio metu dalyvavusios teismo psichiatrės ekspertės R. D. paaiškinimus, kad M. L. apklausa teisme ir jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje yra nerekomenduojamas. Tokiu būdu teismas siekė nepakenkti M. L. psichikos sveikatos būklei ir apsaugoti jį nuo galimų neigiamų dalyvavimo teisme bei apklausoje pasekmių.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iki teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo M. L. nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d., vakare, tėvų namuose kilus konfliktui, buvo iškviesta policija. Atvykę policininkai prieš jį panaudojo dujas, elektrošoką. Sulaikymo metu jis nebenorėjo, kad prieš jį būtų naudojamas fizinis smurtas, nusprendė sprukti nuo šių. Išbėgo iš namų, nubėgo prie automobilio Lexus, sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti iš kiemo (duomenys neskelbtini). Važiuojant iš kiemo link pagrindinės Dūkštų g., išgirdo šūvių garsus ir pajuto, kaip viena kulka pataikė į automobilio galinių dešinių durelių stiklą. Tą vakarą automobiliu pabėgo nuo policininkų iš namų, nuvažiavo iki Jeruzalės mikrorajono. Paliko automobilį aikštelėje daugiabučio namo kieme ir pėsčiomis nuėjo iki savo garažo Žirmūnuose, kur praleido naktį. Kitos dienos ryte pasiėmęs motociklą važiavo į Lazdynų ligoninę, kad medikai ištrauktų iš kūno adatas po elektrošūvių. Važiavo motociklu Yamaha XTR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Olandų g., be apsauginio šalmo ir pastebėjo per veidrodėlį iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais. Labai išsigando, nes nenorėjo patirti daugiau smurto savo atžvilgiu ir nutarė nestoti policijos automobiliui, galvodamas sustoti ten, kur bus daugiau žmonių. Kur tuo metu ir kokiomis gatvėmis jis važiavo, t. y. bėgo nuo policijos, dabar tiksliai negali pasakyti. Gali pasakyti, kad persekiojimas nuo Olandų g. iki jo sustabdymo vietos Tumo – Vaižganto g. užtruko apie 10 min. Prisimena, bėgdamas nuo policijos automobilio važiavo šaligatviu, bet atsargiai, gal 5 km/val. greičiu. Matė, kad šaligatviu eina pėstieji, todėl pro šiuos važiavo atsargiai, nekeldamas šiems grėsmės. Matydamas, kad nepabėgs nuo policininkų ir nenorėdamas rizikuoti savo sveikata, kadangi važiavo be šalmo, nutarė sustoti. Jam sustojus motociklu ant įvažiavimo į kiemą Tumo – Vaižganto g., į jo vairuotą motociklą stuktelėjo policijos automobilis ir tuo metu motociklas nuvirto ant šono, o jis pasidavė pribėgusiam policininkui. Po to prieš jį policininkai vėl naudojo fizinį smurtą, naudojo elektrošoką (1 t., b. l. 105-106).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas M. L. nurodė, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai, gailisi. 2016 m. pavasarį, po konflikto namuose, dabar negali pasakyti tiksliai dienos, bet sekančią dieną vairavo motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, bet sulaikius jį, jam teismas paskyrė administracinę nuobaudą už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kad jam policija dėl šio pažeidimo dar iškėlė baudžiamąją bylą, jis to nežinojo. Kiek buvo kviečiamas į administracinės bylos nagrinėjimą teisme, jis visuomet atvykdavo. Po šio padaryto pažeidimo jis gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose, su tėvais nebendravo dėl depresijos ir negalėjo bendrauti normaliai dėl savo psichinės sveikatos būklės. Nieko nenorėjo, buvo atsiribojęs nuo pasaulio, kol 2017 m. liepos mėn., kilus namie konfliktui, jį nuvežė į naujos Vilnios psichiatrijos ligoninę, kur gydėsi apie 3 savaites. Išleistas iš ligoninės kreipėsi pas psichiatrą G. D.. Pas šį psichiatrą gydėsi nuo 2015 m. rudens, ketina ir toliau pas jį gydytis, norėtų gauti darbą pagal specialybę. Yra baigęs bakalauro studijas, dirbo inžinieriumi (1 t., b. l. 139).
Teisiamojo posėdžio metu M. L. gynėjas paaiškino iš esmės tokias pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kokias M. L. nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 74-76).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė R. D. nurodė, kad, atliekant ekspertizę, buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymai, M. L. žodžiai, jo pasakojimai apie savijautą, medicininių dokumentų kortelių įrašai, pagal kuriuos nustatyta, kad M. L. lankėsi pas psichiatrus iki byloje nagrinėjamo įvykio. 2016 m. gegužės 9 d. jam buvo nustatyta diagnozė – bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Įvykio dieną jis buvo konsultuotas greičiausiai to paties psichiatro G. D.. Nustatytas sutrikimas ir pateisina jo neadekvatų elgesį, blaškymąsi. Šie psichoziniai išgyvenimai tai sąlygojo. M. L. sutrikimas yra tokio pobūdžio, kad manijos, itin pakilios nuotaikos epizodai be kritikos, kai daug ko veikiama negalvojant apie pasekmes, kaitaliojasi su depresijos epizodais. Nuotaikų svyravimai po nagrinėjamo įvykio jam buvo aprašyti. Tuo metu M. L. buvo nustatyta manija su psichoze, o vėliau pasikeitė į depresinį sutrikimą. Gydymas buvo nenuoseklus – 2016 m. birželio 16 depresinė simptomatika, o po to 2017 m. liepos mėnesį gydytas Psichiatrijos ligoninėje vėl su psichoziniu simptomu. Kliedesiai prieš tėvą, gąsdinimas nužudyti. Jam nustatytas dar labiau neadekvatus elgesys, dar labiau išreikšta psichozinė simptomatika. Ir po šito stacionarinio gydymo radome medicinos dokumentuose įrašus, kad jis buvo konsultuotas psichiatro 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir tų pačių metų rugpjūčio 24 d. Ekspertizė daryta 2018 m. kovo – balandžio mėn. M. L. nuoseklaus gydymo nėra, sutrikimas yra svyruojantis ir nuotaikų svyravimui yra būtinas pastovus medikamentinis gydymas. Yra tam tikri vaistai, kurie normalizuoja nuotaiką ir nėra tokių išreikštų svyravimų, kurie sukeltų tokius neadekvačius elgesius, negalėjimą socializuotis ir gyventi. Todėl ir buvo rekomenduotos priverčiamosios medicinos priemonės. Ekspertizės metu mes matė, kad manijos jau nebebuvo, psichozės irgi, tačiau buvo stebimas tas pats išliekantis sutrikimas su depresine simptomatika. Tai nėra ta paprasta depresija, kurios metu žmogus galėtų atsakyti už savo veiksmus, suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę jų ir juos valdyti. Tai sutrikimas su išliekančias pastoviais mąstymo sutrikimais. Sutrikimai būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui. M. L. yra būtinas gydymas. Gydantys psichiatrai stebėtų jį nuolat (2 t., b. l. 37-38).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas G. D. paaiškino, kad jam yra žinomas M. L., jį pradėjo konsultuoti 2015 m. Specialistas dirba psichiatru Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre ir privačiai. M. L. 2015 m. buvo depresijos būsenoje, klasikiniai simptomai, pradėtas gydymas antidepresantais. 2016 m. pavasarį jis buvo pakilios būsenos, sujaudintas, tuomet pradėjo daužyti baldus, sudaužė televizorių, atėjus policijai, šoko iš antro aukšto ir išvažiavo, kai jį surado, jis pats pasisakė, kad jis ten buvo. Jam buvo nustatytas bipolinis sutrikimas. Jei nors kartą buvo nustatyta pakilumo fazė, konstatuojamas bipolinis sutrikimas. Depresija yra bipolinio sutrikimo fazė, manijos būna retesnės, o depresijos kartojasi ir kartojasi, gydymas kitoks. M. L. būsena 2016 m. gegužės mėnesį buvo audringa, jis daug nuveikė darbelių, važinėjo po miestą su motociklu. 2016 m. gegužės mėnesį jo būsena buvo klasikinė, tai manijos būsena, psichozės nekonstatavo, pakeičiau diagnozę į bipolinį sutrikimą. Skirtų vaistų jis nevartojo, būsena pasikeitė vėl į depresiją, jam vėl buvo nebereikalingi vaistai. 2016 m. gegužės 9 d. įvykių metu jis negalėjo valdyti savo veiksmų, buvo manijos būsena, elgesys buvo liguistas, jis negalėjo suprasti, ką daro. Po 2016 m. gegužės mėnesio būsena buvo nestabili – 2016 m. liepos 5 d. buvo išrašyti antidepresantai ir stabilizatorius, tada M. L. atvyko tik 2016 m. rugsėjo 16 d., nors jam buvo paskirta ateiti liepos 11 d. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. M. L. pas jį nesilankė, vėliau apsilankė 2018 m. rugpjūčio 8 d., metus laiko buvo dingęs, sakė, kad gerai jautėsi. Po 2017 m. liepos 23 d. ligonines nevartojo jokių vaistų. Šiais metais jis daugiau nesilankė, jam specialistas nustatė remisijos būseną, būsena stabili. M. L. tėvai labai rūpinasi jo būkle, jis pats viską suvokia, pripažįsta ligą, nėra nusiteikęs prieš gydymą, su juo galima susitarti, kad, esant poreikiui, kreipsis į medikus. Paprastai asmeniui manija būna 3 kartus per gyvenimą, po trečio karto asmuo suvokia, kad be vaistų jis nebegali gyventi, kad vaistus reikės gerti visą gyvenimą. M. L. manija buvo du kartus, nagrinėjamo įvykio metu ir po to 2016 m. liepos mėnesį, trečias kartas gali būti bet kada. Tai gali būti greitu metu, gali būti ir po 20 metų, tai individualu ir niekas to prognozuoti negali. Jei būtų M. L. trečia manija, tikėtina sutartų su juo, kad gydysis visą gyvenimą, bet prievartos negali būti, net priverstinis gydymas trunka apie pusmetį ar metus ir tada nutraukiama. Šiuo metu remisijos stadija, todėl gydymas netaikomas. M. L. jau metus laiko nevartoja vaistų, bet jo būklė stabili. Jis nėra pavojingas visuomenei (2 t., b. l. 70-72).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. nurodė, kad su M. L. yra susiję keli įvykiai. Jis dirbo su kolega D. Č., per radijo stotį išgirdo kito kolegos pranešimą, kad jam Olandų gatvėje nestojo motociklas. Jie tuo metu buvo link Drujos gatvės. Pastebėjo didesniu nei leistinas greičiu pravažiuojantį motociklą. Motociklas pravažiavo važiuojamąja kelio dalimi. Motociklininkas buvo be šalmo. Pradėjo vytis motociklą, jį stabdyti, bet motociklas nestojo. Važiavo link Pylimo gatvės. Motociklas važiavo per draudžiantį eismą šviesoforo signalą, Gedimino pr. grubiai pažeidinėjo taisykles, prie Užsienio reikalų ministerijos buvo žmonių, vaikščiojo žmonės šaligatviais, o motociklas važiavo šaligatviu. Motociklininkas kėlė grėsmę aplinkiniams ir labai didelę, tikrai neramiai važiavo. Šviesiu paros metu buvo važiavimas. Eismo intensyvumas buvo didelis. T. V. g., prie Užsienio reikalų ministerijos asmuo buvo sulaikytas. Pareigūnai kelis kartus buvo privažiavę prie motociklo šono, per garsiakalbį buvo ne kartą raginta sustoti, buvo filmuota medžiaga iš tarnybinio automobilio. Motociklo vairuotojas buvo neadekvatus, neaišku, ką kalbėjo, rėkavo nesuprantamus dalykus. Sulaikant reikėjo panaudoti antrankius, elektros šoką. Motociklininkas atsitrenkė į kitą tarnybinį automobilį, jis to nematė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patruliu D. Č.. Radijo ryšiu išgirdo, kad policijos ekipažui (duomenys neskelbtini), nestojo motociklas, kuris važiuoja link Drujos gatvės. Jie tuo metu buvo Polocko gatvėje ir pamatė, kad Olandų gatve link Drujos gatvės pravažiavo motociklas, persekiojamas policijos automobilio (duomenys neskelbtini). Jie taip pat pradėjo vytis šį motociklą. Motociklas iš Olandų g. pasuko į Drujos gatvę ir važiavo link Aušros Vartų gatvės. V. D. gatve, jie aplenkė ekipažą (duomenys neskelbtini) ir toliau persekiojo motociklą. Motociklas Drujos – Aušros Vartų g. sankryžoje pasuko į dešinę ir toliau važiavo Aušros Vartų gatve. Artėdamas link Aušros Vartų – Bazilijonų g. sankryžos, motociklas įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir, degant raudonam šviesoforo signalui, pravažiavo šią sankryžą važiuodamas priešingos krypties eismui skirta kelio puse. Motociklas nesustodamas toliau tęsė judėjimą Bazilijonų gatve link Pylimo gatvės. Bazilijonų – Pylimo g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir toliau važiavo Pylimo gatve, įvažiuodamas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. (duomenys neskelbtini) pastatą, motociklas užvažiavo ant šaligatvio ir važiavo šaligatviu pro maršrutinio transporto stotelę. Nei stotelėje, nei ant šaligatvio pėsčiųjų tuo metu nebuvo. Nuvažiavęs nuo šaligatvio, motociklas toliau važiavo Pylimo gatve. Pylimo – J. B. g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. P. P. – J. B. g. sankryžą, motociklas užvažiavo ant šaligatvio ir toliau važiavo šaligatviu. Kai motociklas važiavo Pylimo gatvės šaligatviu, šaligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas kėlė grėsmę. Nuvažiavęs nuo šaligatvio toliau motociklas važiavo Pylimo gatve ir įvažiavo į Pamėnkalnio gatvę. Iš Pamėnkalnio gatvės, degant raudonam šviesoforo signalui, motociklas įvažiavo į Stulginskio gatvę, iš Stulginskio gatvės, taip pat degant raudonam šviesoforo signalui, pasuko į kairę ir įvažiavo į Gedimino prospektą. V. G. prospektu link J. T.-Vaižganto gatvės, Gedimino pr. – Vasario 16-osios g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Gedimino pr. – J. T.-Vaižganto g. sankryžoje, taip pat degant raudonam šviesoforo signalui, motociklas pasuko į dešinę, į J. T.-Vaižganto gatvę, ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio. Šaligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas, važiuodamas šaligatviu, kėlė grėsmę. Ar pėstieji traukėsi nuo motociklo, nepastebėjo, kadangi J. T.-Vaižganto gatvėje buvo daug automobilių, kurie užstojo vaizdą. Važiuodamas šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) pastatą, motociklas virto ir motociklo vairuotojas nukrito (b. l. 18-19).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Č. nurodė, kad jis su kolega stovėjo su tarnybiniu automobiliu, kai buvo pranešimas, kad nestojo motociklas ir kaip tik tas motociklas pravažiavo pro juos. Jie pradėjo vytis. Įvykis įvyko ryte, piko metu, eismas buvo intensyvus. Motociklas važiavo Olandų - Drujos - Pylimo – Bazilijonų - T. V. g. Tai greičiau, tai lėčiau važiavo. Buvo liepta sustabdyti motociklą, bet vairuotojas tik per petį pasižiūrėdavo ir vėl atsiradus galimybei didino greitį ir bėgo toliau. Motociklas važiavo per šaligatvius, kuriuose buvo pėsčiųjų (Pylimo g., prie Halės turgaus), pro autobusų stotelę Pylimo gatvėje važiavo, per raudoną šviesoforo signalą važiavo. Kur galėjo, motociklininkas važiavo greičiau, kur negalėjo – pristabdydavo. Buvo tikrai pavojingas važiavimas. Jis važiavo tiesiai, o pėstieji traukėsi į šonus. Motociklo vairuotojo elgesys kėlė grėsmę asmuo aplinkiniams, iki nelaimės nedaug trūko. Galiausiai motociklininkas pargriuvo ir vairuotoją pareigūnai sulaikė. Buvo panaudotas elektrošokas, asmuo stangrino rankas, nesidavė sulaikomas (2 t., b. l. 38-39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta K. Š. nurodė, kad įvykis įvyko seniai. Ji važiavo troleibusu namo ir pamatė, kad autobusams skirta juosta priešais troleibusą atvažiuojantį motociklą. Troleibusas sustojo, tada motociklo vairuotojas pavažiavo šaligatviu. Liudytoja važiavo nuo Centro poliklinikos link Savanorių prospekto, o motociklas važiavo autobusams skirta eismo juosta į liudytoją, iš paskos važiavo policija. Iš pradžių motociklas važiavo keliu, po to, kai jam trukdė troleibusas, jis užvažiavo ant šaligatvio. Tai buvo už Centro poliklinikos. . Dėl to troleibusui reikėjo pristabdyti. Kai motociklas užvažiavo ant šaligatvio, matėsi, kad šaligatviu ėjo žmonės, visi atsisuko žiūrėti, kas ten vyksta, bet kad ant kažko užvažiuotų, tikrai to nematė. Motociklininkas apvažiuodavo žmones, laviravo tarp žmonių. Žmonės automatiškai saugodamiesi irgi pasitraukdavo, bet ir jis žmones apvažiavo. Matė trumpą atkarpą. Visi troleibuse buvo nustebę, nes važiuoja priešais motociklininkas ir dar policija, buvo įdomu, kas čia darosi, tai atkreipė žmonių dėmesį. Nežino, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, mano, jog normaliu. Stotelėje stovėjusių žmonių reakcijos nepastebėjo. Toks motociklininko elgesys kėlė grėsmę visiems ir jam pačiam. Jis važiavo priešinga eismo juosta, jis galėjo atsitrenkti į kitus automobilius ir kai užšoko ant šaligatvio, tai buvo ir bordiūras, ir medžiai, galėjo pats susižaloti. Liudytoja, pamačiusi motociklininką, išsigando, buvo nustebusi. Troleibusas tuo metu buvo beveik pilnas (2 t., b. l. 55).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja kaltinamojo mama R. L. nurodė, kad iki 2016 gegužės mėnesio buvo liūdna sūnaus išvaizda. Po to jis gydėsi pas gydytoją D. 2-3 mėnesius, gėrė antidepresantus, sūnaus nuotaika pakilo, viskas buvo gerai; dabar sūnus nori įsidarbinti pagal specialybę, jo išsilavinimas aukštasis, yra įgijęs konstruktoriaus specialybę, gyvena atskirai vienas. Sūnus apsisprendė, kad jokių vaistų nenaudos ir jis jokių vaistų nenaudoja. G. D. irgi jam pasakė, kad jeigu gali be vaistų, tegu jų nevartoja. Kai ji pamato, kad sūnui nelabai gerai, pasiūlo jam nueiti pas gydytoją D., sūnus lankosi pas jį. Ji pati dirba Vaiko raidos centre slaugytoja, dirba su psichikos sutrikimų turinčiais vaikais. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse pareigūnai sulaikinėjo mano sūnų, į jį šaudoma buvo, jis buvo labai persigandęs. 2016 b. gegužės 9 d. sūnus nuėjo į garažą, ten buvo jo motociklas. Į jo koją nuo pareigūnų šaudymo elektrošoku buvo įstrigę adatėlės, sūnus sėdo už motociklo vairo ir važiavo į greitosios pagalbos ligoninę išimti adatas. Namuose buvo palikęs šalmą. Jeigu pareigūnai nebūtų neadekvačiai elgęsi nagrinėjamo įvykio išvakarėse, kai buvo šaudoma į jos sūnų, nagrinėjamo įvykio nebūtų įvykę. Sūnus tiesiog labai išsigando pareigūnų (2 t., b. l. 39-40).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., patruliuodamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo Olandų g., Vilniuje, didžiuliu greičiu link Drujos gatvės važiuojantį motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vairuotojas buvo be motociklininko šalmo. Jis įjungė tarnybinio automobilio specialius šviesos ir garso signalus ir stabdė šį motociklą. Motociklo vairuotojas atsisuko į jį ir gestais parodė, kad sustos, tačiau padidino greitį ir nuvažiavo Olandų gatve link Drujos gatvės. Jis, bandydamas sustabdyti motociklą, šį toliau persekiojo. Motociklas iš Olandų gatvės pasuko į Drujos gatvę ir važiavo link Aušros Vartų gatvės. Motociklas Drujos – Aušros Vartų g. sankryžoje pasuko į dešinę ir toliau važiavo Aušros Vartų gatve. Artėdamas link Aušros Vartų – Bazilijonų g. sankryžos, motociklas įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir, degant raudonam šviesoforo signalui, pravažiavo šią sankryžą važiuodamas priešingos krypties eismui skirta kelio puse. Motociklas nesustodamas toliau tęsė judėjimą Bazilijonų gatve link Pylimo gatvės. Bazilijonų – Pylimo g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir toliau važiavo Pylimo gatve, įvažiuodamas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. (duomenys neskelbtini) pastatą, motociklas užvažiavo ant šaligatvio ir važiavo šaligatviu pro maršrutinio transporto stotelę. Ar tuo metu ant šaligatvio buvo pėsčiųjų, nepastebėjo. Nuvažiavęs nuo šaligatvio, motociklas toliau važiavo Pylimo gatve. Pylimo – J. B. g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. P. P. – J. B. g. sankryžą, motociklas užvažiavo ant šaligatvio ir toliau važiavo šaligatviu. Kai motociklas važiavo Pylimo gatvės šaligatviu, matė, kad šaligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas kėlė grėsmę. Nuvažiavęs nuo šaligatvio toliau motociklas važiavo Pylimo gatve ir įvažiavo į Pamėnkalnio gatvę. Iš Pamėnkalnio gatvės, degant raudonam šviesoforo signalui, motociklas įvažiavo į Stulginskio gatvę, iš Stulginskio gatvės, taip pat degant raudonam šviesoforo signalui, pasuko į kairę ir įvažiavo į Gedimino prospektą. V. G. prospektu link J. T.-Vaižganto gatvės, Gedimino pr. – Vasario 16-osios g. sankryžą motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Gedimino pr. – J. T.-Vaižganto g. sankryžoje, taip pat degant raudonam šviesoforo signalui, motociklas pasuko į dešinę, į J. T.-Vaižganto gatvę, ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio. Šaligatviu ėjo nemažai pėsčiųjų, kuriems motociklas, važiuodamas šaligatviu, kėlė grėsmę, pėstieji traukėsi nuo motociklo. Važiuodamas šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) pastatą, motociklas virto, trenkėsi į tarnybinį automobilį ir motociklo vairuotojas nukrito (1 t., b. l. 26-27).
Įvykio aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose (Nr. 20160509_065740_EF, Nr. 20160509_065837_EF, Nr. 20160509_065934_EF, Nr. 20160509_070032_EF, Nr. 20160509_070129_EF, Nr. URM 1 MOTO, Nr. URM 2, Nr. URM 3), kurių apžiūra buvo užfiksuota Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 32-34).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-44/2018 konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. L. konstatuojamas bipolinis sutrikimas, manija be psichozės F31.1, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. L. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos tipas, vidutinio sunkumo depresija F31.1, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos būsenos su M. L. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. M. L. yra socialiai pavojingas, todėl jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – priverstinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 187-191).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimui buvo prijungtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-8649-818/2016 ir Nr. A2.6-9051-1011/2016 (2 t., b. l. 55).
Duomenų vertinimas, non bis in idem principo taikymas
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys liudytojų, ekspertės bei specialisto paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo, kitų rašytinių dokumentų duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti bylą nagrinėjant teisme, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Taip pat ir M. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nepripažintini savarankiškais įrodymais, tačiau tai yra duomenys, į kuriuos teismas taip pat atsižvelgia, formuojant byloje esančių įrodymų vertinimą.
Iš byloje esančių įrodymų visumos, t. y. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-44/2018, teismo psichiatrijos ekspertės R. D., specialisto G. D. ir liudytojos R. L. paaiškinimų teisiamųjų posėdžių metu, turint omenyje ir M. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie jo sveikatos būklę, darytina išvada, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2016 m. gegužės 9 d., M. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Taigi M. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo nepakaltinamas.
Prokurorė šioje byloje prašo taikyti M. L. priverčiamąsias medicinos priemones – jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kad teismas spręstų klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, byloje reikalinga konstatuoti, jog M. L., būdamas nepakaltinamas, įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
Pagal įvykio metu (2016 m. gegužės 9 d.) galiojusią BK 284 straipsnio redakciją, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šio straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojų E. P., D. Č. ir K. Š. paaiškinimų teisiamųjų posėdžių metu, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje bei atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo) visumos, turint omenyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. bei iš dalies ir M. L. teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog M. L. 2016 m. gegužės 9 d., nuo 9.04 val. iki 9.07 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Vilniuje, Pylimo g. link Pamėnkalnio g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo šaligatviu per maršrutinio transporto sustojimą „Vingriai“, taip pat (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu pėstiesiems einant šaligatviu, važiavo šaligatviu per maršrutinio transporto sustojimą „Reformatų stotelė“ iki sankryžos su Klaipėdos g., bei važiuodamas J. T. – Vaižganto g. link A. G. g. pusės, ties (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir, tuo metu šaligatviu einant pėstiesiems, juo važiavo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš esmės dėl šių faktinių įvykio aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas šių aplinkybių detaliau nenagrinėja.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar M. L. nėra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą.
Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
Viena vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, formuoja vieningą praktiką, kad nubaudimo administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį, faktas nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-689/2017, 2K-222-788/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9051-1011/2016 M. L. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 8 dalyje, 1242 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.04 val., Vilniuje, Olandų g., vairuodamas mopedą YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šalmo, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą mopedą, padidinęs greitį važiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, sudarinėjo avarines situacijas priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo krypti, staigiai stabdyti, važiuodamas šaligatviu kėlė grėsme pėstiesiems, priversdamas juos trauktis, toliau važiuodamas šaligatviu nesuvaldė vairuojamo mopedo ir atsitrenkė į stovėjusį tarnybinį automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones; nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo draudimo poliso, techninės apžiūros talono.
Iš aukščiau nurodyto matyti, kad M. L. minėto administracinio teisės pažeidimo byloje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir administracine tvarka nubaustas už savo veiksmus dėl įvykio, nagrinėjamo baudžiamojoje byloje: tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, įvykis įvyko 2016 m. gegužės 9 d., apie 9.00 val., Vilniuje, M. L. vairuojant mopedą YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstumu nuo Olandų g. iki (duomenys neskelbtini), kuomet kaltinamasis buvo sustabdytas pareigūnų su tarnybiniu automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors baudžiamojoje byloje nurodyta įvykio vieta nuo Pylimo g. iki (duomenys neskelbtini), o administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta pažeidimo vieta – Olandų g., pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog M. L. jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus vykdė vairuodamas motociklą nuo Olandų g. iki jis atsitrenkė į stovėjusį tarnybinį automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš abiejų bylų duomenų matyti, kad šis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad tiek M. L. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, tiek administracinių teisės pažeidimų padarymo vieta iš tikrųjų sutampa. Formuluočių skirtumai dėl veikų padarymo vietos šiose bylose reikšmės neturi.
Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarime, sprendžiant dėl to, ar įrodyta M. L. kaltė, padarius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, teismas rėmėsi ir vertino iš esmės tuos pačius įrodymus: liudytojų A. S. ir D. Č. paaiškinimus bei vaizdo įrašus, kurie yra pateikti tie patys į abi bylas. Be to, M. L. buvo nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, t. y. chuliganišką vairavimą, kuris šioje normoje apibrėžiamas kaip vairavimas, kai Kelių eismo taisyklės yra pažeidžiamos dėl chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismų praktikoje aiškinama, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarime teismas konstatavo, jog byloje esantys ir ištirti įrodymai, patvirtina, kad M. L. stabdomas policijos pareigūnų nestojo, ne kartą sankryžas kirto degant raudonam šviesoforo signalui, dažnai važiavo ne tik keliu, bet ir pėstiesiems skirtu šaligatviu, pėstieji, vengdami susidūrimo turėjo staigiai trauktis. Minėtais veiksmais, teismo vertinimu, M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, demonstravo aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, išreiškė niekinantį požiūrį į juos, taip pat sukėlė realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo saugumui.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš esmės M. L. yra inkriminuota analogiška veika kaip ir išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Jis kaltinamas įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vairuodamas tą pačią transporto priemonę už iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, t. y. kad jis užvažiavo ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir važiavo šaligatviu, kai juo ėjo pėstieji, taip pat kad važiavo per maršrutinio transporto sustojimus, tokiu savo įžūliu elgesiu keldamas grėsmę ir išgąstį pėstiesiems. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje M. L. jau yra nubaustas dėl chuliganiško vairavimo dėl to, kad jis, važiuodamas šaligatviu, kėlė grėsmę pėstiesiems. Svarbu ir tai, kad tiek chuliganiškai vairuojant, tiek elgiantis įžūliai viešoje vietoje, yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir keliama grėsmė jų saugumui. Taigi kėsinimosi objektas taip pat iš esmės yra tas pats. Juolab kad šioje baudžiamojoje byloje yra įdomi situacija, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui siekiant sutrikdyti viešąją tvarką, o šiuo atveju nėra galimybės vertinti M. L. tyčios, nes jis įvykio metu negalėjo valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas, o dėl objektyviosios pusės – atliktų veiksmų, jis yra nubaustas administracine tvarka.
Pažymėtina, kad non bis in idem principas pažeidžiamas ir tokiu atveju, kai asmuo antrą kartą baudžiamas ne tik už identiškas, bet ir už iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus, o formuluočių neatitikimai, jeigu nesiskiria veiksmų esmė ir pobūdis įtakos vertinimui neturi. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta aukščiau, sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra įrodinėjama, jog M. L. įvykdė BK 284 straipsnio 1 dalyje uždraustą veiką, tačiau už tuos pačius savo veiksmus jis jau yra nubaustas dėl chuliganiško vairavimo administracine tvarka.
Nors teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės, tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs M. L. veiksmų pobūdį, pavojingumą, nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sprendžia, kad buvo parinkta tinkama atsakomybės rūšis, pagrindo traukti M. L. skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn nėra. Tyrimą atlikusiems pareigūnams visos įvykio aplinkybės nuo pat pradžių buvo žinomos, jie pirmenybę suteikė administracinei atsakomybei, nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei bylą nagrinėjant teisme nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindo teigti, jog buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis. Be to, nors ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, administracinės nuobaudos panaikinimas po baudžiamosios atsakomybės pritaikymo yra nesuderinamas su principu non bis in idem (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą Nr. 41788/11).
Įvertinus visa tai, kad išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad negalima pripažinti, jog M. L. įvykdė baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio 1 dalyje, uždraustą veiką, kadangi jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, dėl kurios jau yra nubaustas administracine tvarka (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 401 str. 2 d. 1 p.). Konstatavus, jog nepadaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nesprendžiamas.
M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 42-43), paliktina nepakeista iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,
n u t a r i a :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukti baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o šiai įsiteisėjus – panaikinti.
Palikti saugoti byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras.
Teisėja Giedrė Norvilienė