Pranešėja L. Aleknavičienė                                                       Civilinė byla Nr. 2S-163-124/2012

Teisėja N. Kiubienė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02946-2011-1

                                     Procesinio sprendimo kategorija 110.5. (S)                                                           

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2012 m. vasario 6 d.

                                                             Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lietmeta“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3032-721/2011, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kreditoriaus UAB „Lietmeta“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Initium Verum“ dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

Kreditorius UAB „Lietmeta“ pateikė teismui pareiškimą (15 b. l.), prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Initium Verum“ 5994,63 Lt skolą, 114,57 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas, pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui ir piniginėms lėšoms.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi (24 b. l.) kreditoriaus prašymą atmetė, nurodydamas, kad skolininkas yra veikianti įmonė, todėl  skolos suma (6109,20 Lt) jam nėra didelė. Vien tai, kad skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, nesudaro pagrindo manyti, kad  skolininkas vengia sumokėti skolą ir gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo grėsmės nebuvimą, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė.

Kreditorius UAB „Lietmeta“ atskiruoju skundu (29–30 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o nesant šio turto, taikyti areštą lėšoms, esančioms kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skolininko nesąžiningi veiksmai, kad jis nuo 2011 m. gegužės mėnesio į daugkartinius kreditoriaus raginimus visiškai nereaguoja ir nepateikia jokių paaiškinimų, rodo, kad skolininkas ne tik vilkina atsiskaityti, bet ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad skolininkas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanoma teismo sprendimo įvykdymą.

2. Skolininkas nereaguoja į antstolio Tomo Ubarto kontoros raginimą gera valia atsiskaityti, sumokėti delspinigius ir palūkanas. Tokiu būdu, yra pagrindas
taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi jau daugiau kaip septynis mėnesius, kas
patvirtina, kad yra pagrįsta grėsmė manyti, jog skolininkas turi rimtų finansinių sunkumų ir
ateityje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas iš skolininko UAB „Initium Verum“ priteisti 6109,20 Lt skolą, o reikalavimams užtikrinti UAB „Initium Verum“ turtui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (15 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-12-02 nutartimi netenkino kreditoriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (24 b. l.).

              Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas kreditoriaus reikalavimas areštuoti skolininko turtą. Nurodo, jog skolininkas jau daugiau kaip septynis mėnesius vengia atsiskaityti su kreditoriumi, į antstolio T. Ubarto raginimus nereaguoja, todėl gali turėti rimtų finansinių sunkumų, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas ieškinio užtikrinimo klausimą, bylos iš esmės nenagrinėja, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas minėtos teisės normos reikalavimus, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendė, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra – ar kreditoriaus pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įgyvendintas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

                 Iš kreditoriaus pareikšto reikalavimo matyti, kad ieškinio suma yra 6109,20 Lt, kuri iš esmės laikytina nedidele, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra verslininkai. Iš internetinės VĮ Registrų centras duomenų bazės matyti, kad skolininkas UAB „Initium Verum“ yra veiklą vykdanti įmonė, sudaranti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos teikianti tam įgaliotai institucijai. Jokių neigiamų duomenų ar duomenų apie šios įmonės likvidavimą ar bankrutavimą, nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad skolininkas yra veikianti ir moki įmonė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog atsakovui reiškiamas reikalavimas yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2011-12-02 teismo įsakymu iš skolininko UAB „Initium Verum“ priteista 5994,63 Lt skola, 114,57 Lt delspinigiai ir 46 Lt žyminis mokestis (23 b. l.), nurodyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad skolininkas UAB „Initium Verum“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepareiškė, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-12-02 įsakymas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus teismo įsakymui, kreditoriui bus išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos išieškojimo, kurį UAB „Lietmeta“ turės teisę pateikti vykdyti antstoliui.  Vykdydamas priverstinį išieškojimą, antstolis kaip tik ir galės taikyti skolininko turto areštą.

Be to, kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad skolininkas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad nėra realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Absoliučių Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties negaliojimo  pagrindų,  nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 1 punktu,  teismas

n u t a r i a :

              Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                Laisvė Aleknavičienė