Teisėja Rasa Balsevičienė                                                        Baudž. byla Nr. 1A-876-593/2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė                                          Proceso Nr. 1-63-1-00595-2014-7)

                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

              Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nepilnametės nukentėjusiosios A. L. atstovei T. L., nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. - 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p, 72 2str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat priteista iš V. K. 1448,10 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios nepilnametės A. L. naudai ir 156,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2014-11-14, apie 21.30 val. namuose, adresu – (duomenys neskelbtini) r. sav., asmeninio konflikto metu smurtavo savo šeimos nario, sugyventinės I. V. dukters – A. L. atžvilgiu, t. y. pastūmė nukentėjusiąją A. L. pro buto duris, ko pasėkoje pastaroji nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai A. L. padarė pakaušio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti kaltinimo apimtį, sutrumpinti laisvės apribojimo bausmės terminą bei sumažinti neturtinės žalos dydį. Skunde jis teigia, kad pripažįsta, jog pastūmė nukentėjusiąją ir ji atsitrenkė į sieną, bet ne galva, nes ji nukritusi nebuvo ir galvos susižaloti negalėjo, ką matė ir galėjo paliudyti jo sugyventinė ir nukentėjusiosios motina I. V., tačiau teisme ji pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Apeliantas mano, jog nukentėjusioji galvą sužalojo kitoje vietoje ir kitu laiku, dėl ko kyla abejonės, kurios turi būti vertinamos V. K. naudai. Apeliantas sutinka, kad galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir dėl to gailisi, tačiau jai galvos nesužalojo, nukentėjusiosios atsiprašė per jos motiną, o teisme – per jos atstovę. Todėl apeliantas mano, kad jo veikoje turi būti lengvinanti aplinkybė, kas įtakoja bausmės skyrimą. Jis teigia, kad laisvės apribojimo terminas turi būti žymiai trumpesnis, o priteistas neturtinės žalos dydis, yra aiškiai per didelis, nes jis gauna minimalų atlyginimą, išlaiko nepilnametį sūnų iš kitos santuokos, bei mažametę dukrą su dabartine sugyventine. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo impulsyvūs, įtakoti jos netinkamo elgesio, ir niekas išvaryti jos iš namų net neketino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pripažįsta, jog pastūmė nukentėjusiąją ir ji atsitrenkė į sieną, bet ne galva, nes ji nukritusi nebuvo ir galvos susižaloti negalėjo, o galvą ji sužalojo kitoje vietoje ir kitu laiku. Tačiau tokius nuteistojo skundo motyvus paneigia bylos medžiaga. Nukentėjusioji nepilnametė A. L. parodė, kad sugrįžęs iš lauko V. K. pradėjo keiktis, ji atsistojo, tačiau V. ją stūmė per duris į lauką, sakydamas, kad daugiau jos nematytų. K. V. ją pastūmė, ji nugriuvo, susitrenkė galvą, po to ji atsistojo ir nuėjo, tačiau pastarasis dar ją truputį pastūmė, ji atsitrenkė į sieną, po to išbėgo į lauką. Ji bėgo link (duomenys neskelbtini) miestelio, kur ją pasitiko klasiokas K. U., pas kurį ji nakvojo su broliu L.. Ji telefonu apie įvykį pranešė močiutei ir tėčiui, pasakė jiems, kad ji yra išvaryta iš namų. Nukentėjusiosios parodymai dėl V. K. jos atžvilgiu panaudoto smurto ir su tuo susijusių aplinkybių nekito nuo pat bylos tyrimo pradžios. Be to, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino nepilnametis liudytojas L. L., kuris parodė, kad sutikta sesė A. pasakė, kad ją sumušė V. ir išvarė iš namų, dėl to, kad ji pavėlavo 15 minučių sugrįžti į namus. S. A. jam tą vakarą pasakojo, kad V. K. ją pastūmė ir ji trenkėsi su galva į sieną. Liudytojas matė  sesers galvoje (pakaušyje) guzą, kurį palietė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir nepilnametis liudytojas K. U., kuris nurodė, kad A. sakė, jog ją iš namų išvarė patėvis dėl to, kad ji per vėlai grįžo į namus. Iš A. pasakojimo žino, kad patėvis ją mušė, ji nugriuvo ant žemės, susimušė galvą. Nukentėjusiosios ir šių nepilnamečių liudytojų L. L. ir K. U. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. g 393/14 (10), iš kurios matyti, kad A. L. padarytas pakaušio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, ir kokiu tai kietu pagrindu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytomis grindimis ir pan. Sužalojimas gali gautis tiek smūgio pasėkoje, tiek griūnant. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, kuris padarytas 3 – 4 paros iki tyrimo.

Todėl aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad V. K. asmeninio konflikto metu smurtavo savo šeimos nario, sugyventinės I. V. dukters – A. L. atžvilgiu, t. y. pastūmė nukentėjusiąją A. L. pro buto duris, dėl ko ji nugriuvo ir trenkėsi galva į laiptinės grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai A. L. V. K. padarė pakaušio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu V. K. inkriminuoto kaltinimo apimtį, t. y. konstatuojant, kad ji nuo V. K. pastūmimo nenukrito ir galvos nesusitrenkė, nėra pagrindo ir apeliacinio skundo motyvai, kad V. K. nukentėjusiajai galvos nesužalojo, ką tariamai matė nukentėjusiosios motina I. V., kuri teisme pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus ir tai, kad nukentėjusioji galvą susižalojo kitoje vietoje ir kitu laiku, atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistasis taip pat nesutina ir su jam paskirtos bausmės dydžiu teigdamas, kad laisvės apribojimo terminas yra per ilgas, nes jis nukentėjusiosios atžvilgiu pasielgė impulsyviai, dėl jos netinkamo elgesio, sutinka, kad galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios per jos atstovę. Tačiau šie nuteistojo motyvai yra nepakankami išvadai, kad nuteistajam V. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, kadangi nuteistasis nusikalto turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje ne kartą teistas (teistumas išnykęs), savo kaltę jis pripažino tik dalinai, kas verčia abejoti jo deklaruojamo gailėjimosi dėl šio įvykio nuoširdumu ir tai neleidžia pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau tai darė netiesiogiai, t. y. per jos atstovę. Todėl konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V. K. skiriama laisvės apribojimo bausmės vidurkį atitinkanti 1 metų laisvės apribojimo bausmė (paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę) ir kad būtent tokia bausmė užtikrins bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo pagrindu negalima sutikti su nuteistojo skundo motyvu, kad laisvės apribojimo terminas turi būti žymiai trumpesnis.

Savo apeliaciniame skunde V. K. taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos dydį teigdamas, kad priteista neturtinė žala, yra aiškiai per didelė. Įvertinusi byloje esančius duomenis, kuriais buvo grindžiamas nepilnametei nukentėjusiajai A. L. padarytos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista iš V. K. neturtinė žala yra per didelė. Vertindamas nepilnametei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė, kad ji po įvykio išgyveno, kurį laiką buvo emociškai sukrėsta, išsigandusi, kas atsiliepė jos mokymuisi, apie du mėnesius vartojo išrašytus vaistus nuo nerimo, galvos skausmo, pakeitė gyvenamąją vietą (šiuo metu gyvena pas senelę), mokyklą, nutrūko ryšiai su mama, iki šiol jaučia baimę, dingo pasitikėjimas žmonėmis, tapo uždaresnė, kas atsiliepė jos mokymuisi. Tačiau vertinant nepilnametei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. gydymas truko du mėnesius, šiuo metu jos emocinė būklė yra pagerėjusi, šiuo metu jos mokymosi rezultatai pakilo, kas rodo, kad nukentėjusioji emociškai atsigauna, ir labai didelės žalos jos psichinei būsenai šis įvykis nepadarė. Be to, išgyvenimai, susiję su mokyklos ir gyvenamosios vietos pakeitimu dalinai susiję ir su nukentėjusiosios motinos I. V. veiksmais, kuri nerodė iniciatyvos, jog dukra galėtų toliau gyventi jos šeimoje.  Be to, V. K. finansinė padėtis yra sunki, jis vienas dirba ir išlaiko šeimą, kurioje auga mažametė dukra, jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus (325 Eur per mėnesį). Jis taip pat kas mėnesį moka materialinį išlaikymą ir jo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui, gyvena socialiniame būste, neturi kitų pajamų pragyvenimui. Todėl įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas netinkamai įvertino nepilnametei nukentėjusiajai A. L. padarytą neturtinę žalą ir priteisė per didelę šios žalos (1448,10 Eur) dalį. Tuo pagrindu skundžiamas nuosprendis keičiamas mažinant nepilnametei nukentėjusiajai A. L. padarytos neturtinės žalos dydį iki 700 Eur.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno Skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. K., išlaidas sudaro 23,16 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

N. V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajai nepilnametei A. L. iš V. K. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 700 Eur (septynių šimtų eurų).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                        Daiva Jankauskienė

Kęstutis Dargužis

Olegas Šibkovas