Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-05][nuasmeninta nutartis byloje][2A-785-390-2017].docx
Bylos nr.: 2A-785-390/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 188756386 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Bylos dėl ribotai veiksnaus fizinio asmens pripažinimo veiksniu
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2A-785-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04722-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.5

(S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) M. B., atstovaujamos advokato Vygaudo Molio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8927-894/2016 pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., A. B., M. B., S. D. B., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir rūpybos skyrimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

  1. Ginčo esmė

 

  1. Pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir rūpybos skyrimo, kuriuo prašo: pripažinti V. B. ribotai veiksniu, turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kituose turtinių santykių srityse, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens gebėjimu būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kituose asmeninių neturtinių santykių srityse; skirti M. B. V. B. rūpintoja; skirti M. B. V. B. turto administratore (b. l. 28-29). Nurodė, kad V. B. yra pareiškėjos sutuoktinis. Ribotas veiksnumas tam tikroje srityje nustatytinas dėl progresuojančios ligos-Hemoraginio galvos smegenų insulto. V. B. yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių slaugos, nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Dėl hemoraginio galvos smegenų insulto V. B. sunkiai kalba, ne viską suvokia, negali visiškai aiškiai mąstyti, suvaržytas judėjimas, sunkiai save apsitarnauja bei tenkina savo poreikius. Tik nustačius ribotą V. B. veiksnumą, būtų galima tinkamai apsaugoti jo teises ir teisėtus interesus. Ribotai veiksniam asmeniui turi būti nustatoma rūpyba, todėl teismas, priėmęs sprendimą dėl V. B. pripažinimo ribotai veiksniu, turi pareigą inicijuoti bylos dėl rūpybos šiam asmeniui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 473 str. 4 d.) Pareiškėja sutinka būti V. B. rūpintoja. V. B. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau dėl ligos nėra pajėgus turtu rūpintis, todėl būtina skirti turto administratorių.
  2. Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2016 m. birželio 15 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad asmuo, patikslintame pareiškime nurodytose srityse, geba priimti sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba (b. l. 37-45).
  3. Atsiliepimu į ieškinį suinteresuoti asmenys A. B., M. B., S. D. B. prašė ieškinį tenkinti (b.l. 65-66). Nurodė, kad V. B. negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė pagalba, prašomas gali pasirašyti bet kokį dokumentą. Tik pripažinus V. B. ribotai veiksniu būtų galima jį apsaugoti nuo priimamų ydingų sprendimų.
  4. Byloje pateikta Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog ribotas veiksnumas V. B. nustatytinas dėl hemoraginio galvos smegenų insulto (b. l. 102-103).

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos M. B. pareiškimą atmetė (b.l. 120-123).
  2. Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 2 d. teisme buvo gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašė paskirti sutuoktiniui V. B. teismo psichiatrinę ekspertizę jo psichinei būsenai nustatyti ir pripažinti V. B. neveiksniu, paskirti ją sutuoktinio globėja ir turto administratore (civilinė byla Nr. 2-2842-192/2016, b. l. 3-6). 2015 m. spalio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę V. B. psichinei būsenai nustatyti, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui (civilinė byla Nr. 2-2842-192/2016, b. l. 22-23). Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m sausio 15 d. V. B. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad V. B. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas (civilinė byla Nr. 2-2842-192/2016, b. l. 38-39). 2016 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas dėl pareiškimo atsiėmimo (civilinė byla Nr. 2-2842-192/2016, b. l. 67). 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu civilinėje byloje Nr. 2-2842-192/2016 paliko nenagrinėtą (civilinė byla Nr. 2-2842-192/2016, b. l. 70). Pareiškėja teikdama pareiškimą dėl V. B. pripažinimo ribotai veiksniu pateikė civilinėje byloje Nr. 2-2842-192/2016 atliktos ekspertizės aktą (b. l. 12-15). Minėto ekspertizės akto neginčija, prašo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja nepateikė medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad V. B. psichinė sveikata po atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės pablogėjo ar V. B. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad pakartotinė teismo medicinos ekspertizė neskirtina, o teismas vadovaujasi į bylą pateiktu ekspertizės aktu.
  3. Teismo posėdžio metu V. B. gebėjo palaikyti prasmingą verbalinį kontaktą (2016 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 00 s. – 36 min. 00 s.). Teismui nekilo abejonių dėl V. B. psichinės sveikatos. Teismo posėdžio metu  išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą ir asmenį pripažinti ribotai veiksniu, nes byloje nėra duomenų, kad V. B. turi psichinės sveikatos sutrikimų (2016 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 20 s. – 41 min. 50 s.). Teismo ekspertas psichiatras M. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jokių patologinių požymių ar simptomų, kurie reikštų psichikos sutrikimą, pareiškėjo elgesyje nenustatė.
  4. Nurodė, kad fizinės sveikatos sutrikimai (judėjimo sutrikimai ir pan.) nėra pagrindas riboti asmens veiksnumą. Į bylą nėra pateikta jokio medicininio dokumento, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad V. B. turėjo ar turi kokį nors psichikos susirgimą (CPK 470 str.). Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų V. B. psichikos sutrikimo nulemtą dalinį negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
  5. Teismas nurodė, kad V. B. manant, kad dėl savo fizinės sveikatos jam yra sunku priimti sprendimus tam tikrose srityse, jis gali su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse (CK 3.2791 str.) .

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

10. Apeliaciniu skundu pareiškėja, M. B., atstovaujama advokato Vygaudo Molio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-pareiškimą tenkinti (b.l. 137-140, 157-160). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Teismas, priimdamas sprendimą nebuvo aktyvus ir nesiaiškino, ar po 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m, sausio 15 d. V. B. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės nepablogėjo jo psichinė sveikata.

10.2. Teismas nesiėmė visų galimybių objektyviai ir nešališkai ištirti pareiškimą, neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės V. B. psichinei būsenai nustatyti, neišreikalavo būtinų ekspertizei atlikti asmens medicininių dokumentų, o vadovavosi anksčiau atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.

10.3. Teismas neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, nesivadovavo visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su neaktyviu teismo vaidmeniu nagrinėjant bylą ir priimant byloje sprendimą, o taip pat neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad nagrinėjant bylas dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje teismas turi būti aktyvus, tačiau teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentacija, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ir nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes.

15. CPK III skirsnis reglamentuoja bylų dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje tvarką. Šio skirsnio 471 straipsnyje yra nurodyta, jeigu yra šio Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būklei nustatyti nutartimi apskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje.

16. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė reikšmingus bylai spręsti faktus, kad dar 2015m. spalio 2d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašė jos sutuoktiniui V. B. paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę jo psichinei būsenai nustatyti ir pripažinti V. B. neveiksniu. Kaip matyti iš jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2842-192/2016 duomenų, kad nagrinėjant šią bylą 2015m. spalio 9d. teismo nutartimi V. B. psichinei būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2015m. gruodžio 18d. – 2016m. sausio 15d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. B. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas ir pastarasis pagal savo būklę gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas turėdamas tokius duomenis ir byloje nesant kitų duomenų tvirtinančių V. B. psichinės sveikatos pablogėjimą pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir neskyrė pakartotinės teismo medicininės ekspertizės pareiškėjos sutuoktinio psichinei būklei nustatyti. Dėl nurodyto aptartas apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga patvirtina, kad teismas siekdamas išsiaiškinti V. B. gebėjimą palaikyti prasmingą verbalinį kontaktą 2016m. spalio 31d. teismo posėdyje išklausė patį V. B.. Teismo posėdžio metu apklaustasis davė išsamius paaiškinimus ir teismui nekilo jokių abejonių dėl V. B. psichinės sveikatos būklės. Dėl V. B. psichinės būklės savo poziciją išdėstė ir teikiančios išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė, kuri prašė pareiškėjos pareiškimo dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu netenkinti. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį šios savivaldybės institucijos išvadoje išdėstyti faktai pripažįstami prima facie įrodymais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo pakankamai aktyvus ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ).

18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimą nagrinėjęs apylinkės teismas savo išvadas padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė. Priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ( CPK 263 straipsnis), naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

          

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                                   Algimantas Kukalis