ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. balandžio 13 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. K. ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, priteisti ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad ieškovas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nuo 2002 m. kovo 18 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 2 (nuo 2018 m. vasario mėn. 1 d. nauja sutarties redakcija) rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Ieškovas kartu su atsakovės direktoriumi yra UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ akcininkai. Ieškovas turi 175 (25 proc.) bendrovės akcijų. Prieš penkerius metus pradėjo daugiau domėtis UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ valdymu ir finansiniais klausimais, tačiau direktorius informacijos apie kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas, bendrovės veiklą, finansų valdymą ieškovui neteikė, nuolat konfliktavo su ieškovu ir grasino ieškovą atleisti iš darbo. Ieškovas, kaip akcininkas, 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorių su reikalavimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų išrinktas auditorius bendrovės auditui atlikti. Ieškovas mano, kad šis kreipimasis į direktorių buvo pagrindinė priežastis, dėl ko buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu.

3.       Ieškovas turi savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą mažąją bendriją (toliau – MB) „K. klinika“ (licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės medicinos-plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas). 2021 m. kovo 27 d. (šeštadienį) į MB „K. klinika“ skubos tvarka išankstiniu prašymu kreipėsi pacientas M. P. Jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – paciento apžiūra, konsultacija dėl tolimesnių veiksmų (išaiškinta, kad jam reikalinga operacija), pasiūlyta pooperacinė priežiūra, taip pat rekomenduota įsigyti asmeninių ir būtinosios pagalbos medicinos priemonių. Pacientas buvo informuotas, kad MB „K. klinika“ suteiktų paslaugų kaina būtų 600 Eur. Taip pat jam buvo išaiškinta, kad operacija galėtų būti atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, prieš operaciją pateikus šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimą ir atliktų kraujo tyrimų rezultatus. MB „K. klinika“ siuntimo pacientui neišdavė. Su pacientu buvo susitarta, kad už suteiktas paslaugas MB „K. klinikoje“ jis galės atsiskaityti po operacijos, ką pacientas ir padarė, sumokėdamas į šios įstaigos sąskaitą. Paciento skunduose nurodyta informacija, kad atliko mokėjimą už operaciją, neatitinka tikrovės.

4.       Pacientas 2021 m. balandžio 1 d. atvyko operacijai į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, tačiau atsakingas asmuo (registratorė) nepatikrino, ar pacientas turi visus reikalingus dokumentus. Ieškovas, pasitikėdamas kitais atsakovės darbuotojais ir matydamas, kad kraujo tyrimų rezultatai pateikti, nepatikrino, ar pacientas turi siuntimą, todėl gavęs paciento gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 21S-95 su įklijuotu dokumentu (forma 027/a) Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, ant kurio buvo tik UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ antspaudas, tik įrašė paciento vardą, pavardę, diagnozę ir ligos kodą. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ buvo atlikta pacientui operacija, už kurią pagal UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos (toliau – Teritorinė ligonių kasa) sudarytą sutartį nustatyta tvarka yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto. Pacientas 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi su skundu į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir Teritorinę ligonių kasą dėl gydytojo G. K. veiksmų. Ieškovas vertina, kad pacientas veikia kartu su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriumi A. Ž. ir inicijavo skundą galimai jo paprašytas ir konsultuojamas.

5.       Teritorinė ligonių kasa skundo pagrindu atliko patikrinimą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo pažyma) pateikė išvadas, kuriose nurodyta, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, yra išduotas gydytojo G. K. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšomis gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kito galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, ir iš viso UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nustatyta žala PSDF biudžetui – 1061,08 Eur. Teritorinė ligonių kasa atliko bendrovėje tik pirmąjį kontrolės procedūros etapą ir pateikė Patikrinimo išvadą, todėl žalos PSDF biudžetui padarymo faktas negalėjo būti konstatuotas, nes sprendimas dėl bendro žalos dydžio ir sankcijos nurodomi tik įvykdžius antrąjį kontrolės etapą. Teritorinė ligonių kasa atliko neplaninį patikrinimą dėl paciento skunde išdėstytų aplinkybių, kuriame buvo skundžiamasi dėl ieškovo veiksmų, tačiau pats ieškovas atliekamame tyrime nedalyvavo, jokio prašymo paaiškinti šių aplinkybių Teritorinei ligonių kasai ieškovui nebuvo pateikta ir nebuvo sudarytos sąlygos paaiškinti aplinkybes. Todėl ieškovas neturėjo galimybės paaiškinti situacijos, kad pacientas savo skunduose sumaišė paslaugų teikimo epizodus atskirose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir šis faktas suponavo klaidingą prielaidą Patikrinimo pažymoje padarytai išvadai, kad siuntimas buvo išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš PSDF biudžeto, suteiktos neteisėtai.

6.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorius elektroniniu paštu ieškovui (į jo asmeninį paštą) 2021 m. birželio 21 d. 14.51 val. pateikė Patikrinimo išvadą ir nurodė ieškovui pateikti paaiškinimus dėl jos iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val. Ieškovas patikrino elektroninio pašto turinį tik pasibaigus darbo dienai – 2021 m. birželio 21 d. po 19 val., ir vertindamas, kad terminas paaiškinimui pateikti akivaizdžiai nėra protingas, paprašė atsakovės pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą, tačiau atsakovė jo nepratęsė ir nelaukdama ieškovo paaiškinimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. K. atleidimo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą“ (toliau – ir Įsakymas) konstatavo, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tyčia padarydamas žalą darbdaviui ar bandydamas padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas) bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir atleido ieškovą iš pareigų.

7.       Ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes jis nepadarė jokio darbo pareigų pažeidimo, buvo pažeista pareigų pažeidimo tyrimo ir atleidimo iš darbo procedūra. Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, priteisti kompensaciją ir atlyginti neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-110-13665/2021 ieškovo prašymą dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė. Ieškovas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu kategoriškai nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu.

8.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorius pateikė ieškovui tik Teritorinės ligonių kasos Patikrinimo pažymą ir prašė pateikti paaiškinimus dėl paciento skundo ir dėl Patikrinimo pažymoje nurodytų faktų, nenurodydamas, kad tiria galimą ieškovo pareigų pažeidimą, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė iš esmės nesudarė galimybių ieškovui pateikti paaiškinimo. Taip pat ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Teritorinės ligonių kasos patikrinime (pirmajame kontrolės etape) ir teikti paaiškinimus dėl tiriamų aplinkybių. Atsakovė nurodė ieškovui paaiškinimą dėl Patikrinimo pažymos pateikti per akivaizdžiai neprotingą terminą, be to šį nurodymą siuntė asmeninio ieškovo elektroninio pašto adresu, o pagrįsto prašymo pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą netenkino, tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes ieškovui nebuvo sudarytos galimybės pateikti išsamių paaiškinimų.

9.       Atsakovė jau penkerius metus veikia kryptingai ir ieškovo atžvilgiu vykdo jo orumą įžeidžiančius veiksmus, ieškovui sudaro nepalankias sąlygas būtent, nepatvirtino pareigų aprašo, atsisakė pakeisti darbo sutartį, kurioje būtų aiškiai nustatyta atlyginimo sandara, nepagrįstai be objektyvių priežasčių neišleido ieškovo atostogų, nepatvirtino darbo grafikų. Darbo sutarties nutraukimas dėl formalaus pagrindo yra ne tik spaudimas ieškovui kaip darbuotojui ir kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ akcininkui, bet ir diskredituoja ir žemina ieškovą kolektyvo akyse. Tokiais veiksmais ieškovui daroma žala jo profesinei reputacijai. Ieškovas, būdamas profesionaliu plastinės rekonstrukcijos chirurgu, nebegalėdamas dirbti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, neteko savo pacientų, nebegali gauti pajamų už savo darbą, kartu tai yra ir jo inicijuoto verslo žlugimas, o tai sukuria netikrumo ir pažeidžiamumo jausmą. Ieškovas, jį atleidus iš darbo, neteko galimybės suplanuotomis sąlygomis priimti numatytų pacientų, todėl patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir didelę žalą savo, kaip specialisto, reputacijai. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį vertina 20 000 Eur.

10.       Atsakovė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ prašė ieškovo G. K. 2021 m. rugsėjo 12 d. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį, negrąžinti ieškovo į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytojo, vaikų chirurgo pareigas. Nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus įsakymu G. K. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo atleistas iš einamų pareigų. Atleidimo pagrindas DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 5 ir 6 punktai, 4–6 dalys, 2021 m. gegužės 28 d. M. P. skundas, G. K. 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimas į skundą, 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 23 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tyrimo išvada.

11.       Ieškovas teigia, kad po konsultacijos MB „K. klinika“ jis nukreipia pacientus į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ reikalingai operacijai atlikti. Ieškovas turi savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą MB „K. klinika“, tačiau Sodros duomenis nuo 2019 m. gegužės 27 d. šioje bendrovėje darbuotojų nėra. MB „K. klinika“ faktiškai neturint nei vieno darbuotojo, negali būti teikiamos jokios paslaugos, tame tarpe ir mokamos konsultacijos. MB „K. klinika“ neturi sudariusi sutarties su Šiaulių ar kita Teritorine ligonių kasa, todėl negali išduoti siuntimo pacientui, kurio pagrindu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atlikta operacija būtų kompensuojama iš PSDF biudžeto.

12.       Ieškovo abejones, kad pacientas M. P. skundą pateikė 2021 m. gegužės 28 d. ir kad skundas pateiktas tik todėl, kad atsakovė gavo ieškovo prašymą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo paneigia esanti medžiaga. Paciento M. P. skundas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gautas elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 28 d., 10.33 val., o ieškovo registruotas laiškas atsakovei įteiktas 2021 m. gegužės 28 d., 15.15 val., taigi, paciento skundas įstaigoje gautas dar nežinant apie ieškovo reikalavimą dėl akcininkų susirinkimo. Informaciją apie PSDF biudžeto lėšomis apmokėtą operaciją kiekvienas pacientas gali matyti prisijungęs viešame Valstybinės ligonių kasos portale. Iš paciento prie skundo pridėto priedo matyti, kad M. P. prisijungė prie Valstybinės ligonių kasos svetainės 2021 m. gegužės 12 d., kurioje buvo informacija, kad iš PSDF lėšų už atliktą operaciją sumokėta 1061,08 Eur. Atsakovė išnagrinėjusi skundą privalo informuoti pacientą apie išnagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus, todėl 2021 m. birželio 29 d. pacientui buvo pateiktas oficialus raštas „Dėl skundo išnagrinėjimo”.

13.       Ieškovas melagingai teigia, kad pacientas atvyko pas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorių kaip tik tada, kada ieškovas atvyko pasiimti savo daiktų, pas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Ieškovas į darbovietę turėjo atvykti ir grąžinti materialines vertybes, atlaisvinti darbo kabinetą ir jo raktus perduoti UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras direktoriui 2021 m. birželio 28 d. iki 15 val., tačiau neatvyko, pakartotiniu raginimu – iki birželio 29 d. 15 val., tačiau atvyko birželio 30 d., t. y. tuo metu, kada direktoriaus nebuvo. 

14.       Ieškovas melagingai teigia, kad neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų į paciento skundą ir Teritorinės ligonių kasos atstovams, atliekantiems tyrimą. 2021 m. birželio 2 d. ieškovui buvo pateiktas raštas „Dėl paaiškinimo į skundą pateikimo”, 2021 m. birželio 4 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą. 2021 m. birželio 7 d. ieškovas inicijavo susitikimą su pacientu ir bandė, pasak paciento, priversti jį pasirašyti taikos sutartį, kurios nuostatomis pacientas atsisako visų ieškovui reiškiamų pretenzijų, o ieškovas grąžina pacientui jo sumokėtus 600,00 Eur. 2021 m. birželio 21 d. atsakovė pateikė ieškovui Teritorinės ligonių kasos pažymą ir paprašė pateikti rašytinius paaiškinimus. 2021 m. birželio 23 d. atsakovė gavo ieškovo elektroninį laišką, kuriame ieškovas nurodė, kad rengia pasiaiškinimą ir jam papildomai reikia susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais, be to prašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 28 d. 12 val. 2021 m. birželio 23 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad paciento M. P. ambulatorinė kortelė yra UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratūroje ir su ja susipažinti gali be atskiro įstaigos vadovo leidimo. Atsakovo paaiškinimus nurodė pateikti iki 2021 m. birželio 23 d. 12 val. Ieškovas paaiškinimo atsakovei nepateikė.

15.       Nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovė reikalaudama pasiaiškinti, turėjo iš anksto nurodyti, kad reikalaujama pasiaiškinti dėl šiurkščių pažeidimų. Atsakovė gavusi visus duomenis ir įrodymus, įskaitant ir ieškovo pasiaiškinimą, galėjo pažeidimus kvalifikuoti kaip šiurkščius. Nors ieškovas nurodė, kad nesuprato jam įteikto prašymo (reikalavimo) pasiaiškinti, tačiau ieškovas atsakovės apie tai neinformavo ir papildomos informacijos neprašė. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Teritorinės ligonių kasos patikrinime (pirmame etape) ir teikti paaiškinimus dėl tiriamų aplinkybių, kadangi ieškovas turėjo galimybę teikti pastabas, tačiau ja nepasinaudojo. 

16.       Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovė negalėjo savo įsakyme konstatuoti, kad ieškovas padarė jai žalą. 2021 m. birželio 28 d. įsakyme nėra konstatuota, kad įstaiga patyrė žalą, 1.1 punkte nurodyta, kad „galimai yra patirta 1061,08 Eur žala”. 2021 m. liepos 12 d. Teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dėl ieškovo neteisėtai išduoto siuntimo, PSDF biudžetas patyrė 1061,08 Eur žalą, kurią atsakovė buvo įpareigota atlyginti. Atsakovė pateikė ieškovui minėtą pažymą ir pasiūlė geranoriškai, iki 2021 m. liepos 15 d., atlyginti atsakovei padarytą 1061,08 Eur žalą. Ieškovui žalos geranoriškai neatlyginus, atsakovė 2021 m. liepos 16 d. Įsakymu žalą išskaičiavo ir ieškovui priklausančios, likusios išmokėti už 2021 m. birželio mėn. (už paslaugas, kompensuojamas PSDF lėšomis) darbo užmokesčio dalies.

17.       Teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 23 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tyrimo išvadoje užfiksuoti ieškovo atlikti veiksmai (neveikimas), kurie vėliau buvo įvertinti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Paciento skundas gautas 2021 m. gegužės 28 d., Šiaulių TLK 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 2021 m. birželio 21 d., ir tą pačią dieną ieškovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus. 2021 m. birželio 23 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tyrimo išvadoje užfiksuoti ieškovo atlikti veiksmai (neveikimas), kurie vėliau buvo įvertinti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas 2021 m. birželio 28 d., todėl DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti terminai pažeisti nebuvo. Ieškovo atleidimą iš darbo ir jo atžvilgiu perduotą informaciją dėl ikiteisminį tyrimo pradėjimo lėmė paciento skunde nurodyti ir Teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti ieškovo padaryti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė atleidimo iš darbo tvarkos. Ieškovas su paciento skundu ir teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu buvo susipažinęs, papildomos informacijos pateikti neprašė, todėl laikytina, kad atsakovas DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

18.       Ieškovas ieškinio 35.5. punkte ir skundo Darbo ginčų komisijai 6 punkte pripažino, jog žinojo, kad pacientas neturi siuntimo. 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 2 punkte nurodyta, kad dėl nesuformintos pacientui mokamos konsultacijos, pacientas neįnešė už konsultaciją piniginių lėšų į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ kasą, todėl negalėdamas rašyti siuntimo operacijai (nebuvus UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pirminės konsultacijos), ieškovas savo veiksmais pažeidė asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo tvarką.

19.       Nesutinka su ieškovo prašymu priteisti 20000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nepateikia duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą. Nėra būtinų atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nėra vienintelė ir pagrindinė ieškovo darbovietė, be to ieškovas turi savo MB „K. klinika“, kurioje (kaip kad viešoje erdvėje skelbiasi ieškovas) vykdo plastikos chirurgo veiklą, be to, ieškovas dirba dar mažiausia trijose gydymo įstaigose, kur gali save realizuoti kaip profesionalas, todėl darbo santykių nutraukimas vienoje iš gydymo įstaigų, negali sukelti ieškovui neigiamų padarinių ar žalos profesinei reputacijai. Ieškovas 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu „Dėl žalos išskaitymo iš G. K. darbo užmokesčio” buvo įspėtas, kad dėl pakartotinio DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimo, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta, tačiau ieškovas toliau kryptingai vykdė atsakovei žalingą veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu teismas ieškovo G. K. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. K. valstybei 10,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 

21.       Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2021 m. birželio 28 d. dirbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgo pareigose. 2021 m. birželio 28 d. atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš užimamų pareigų nuo 2021 m. birželio 28 d., pripažinus, kad ieškovo 2021 m. balandžio 1 d. išduotas siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšoms gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, dėl ko galimai yra patirta 1061,08 Eur žala (įsakymo 1.1. punktas); pripažinus, kad ieškovas atlikdamas įsakymo 1.1 punkte nurodytą veiką padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar bandydamas tyčia padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

22.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas G. K. savo klinikoje MB „K. klinika“ 2021 m. kovo 27 d. konsultavo pacientą M. P., kurį ieškovas 2021 m. balandžio 1 d. operavo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje ieškovas dirbo. Pacientas M. P. klinikai MB „K. klinika“ sumokėjo 600 Eur, o mokėjimas buvo atliktas po operacijos klinikos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose. Byloje kilo ginčas, už kokias paslaugas 2021 m. balandžio mėnesio mokėjimo nurodymu M. P., sumokėdamas 600 Eur, atsiskaitė su ieškovo klinika MB „K. klinika“. Teismas įvertinęs liudytoju apklausto M. P. duotus paaiškinimus bei liudytojos atsakovės darbuotojos J. V. paaiškinimus padarė išvadą, kad paciento M. P. sumokėti 600 Eur buvo atsiskaitymas už operaciją, o ne už konsultaciją, juolab, kad ir sąskaita faktūra, kurioje pardavėju nurodyta MB „K. klinika“ yra išrašyta ne 2021 m. kovo 27 d., kai buvo teikta konsultacija, o 2021 m. balandžio 1 d., kai pacientas buvo operuojamas klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Padarydamas tokią išvadą, teismas taip pat vertino, kad liudytojas M. P. paaiškino, jog ieškovui kraujo tyrimų rezultatus siuntė elektroniniu paštu, paaiškino, kad operacijos dieną ieškovas tik trumpam užėjo pas jį į palatą, kas suteikia pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. balandžio 1 d. klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pacientas nebuvo konsultuojamas, o jis buvo atvykęs operacijai.

23.       Teismas pažymėjo, kad pacientui M. P. susimokėjus 600 Eur už operaciją, paaiškėjo, kad už jam atliktą operaciją, nurodytą Dienos chirurgijos paslaugų sąraše, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto buvo apmokėta 1061,08 Eur UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Šias aplinkybes patvirtina Teritorinė liginių kasa 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje ir 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės pažymoje. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovui nebuvo tinkamai suteikta teisė pateikti paaiškinimus dėl 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje ir 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės pažymoje nurodytų aplinkybių dėl paciento M. P. skundo. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 21 d., 14.51 val., atsakovė ieškovui išsiuntė supažinimui Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymą, paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir pastabas dėl pažymoje nurodytų aplinkybių iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val. Ieškovas tik 2021 m. birželio 23 d., 9.48 val., siųstu elektroniniu laišku paprašė atsakovo pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., nurodydamas, kad papildomai reikia susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais. Teismas iš Darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir Darbo grafiko nustatęs, kad ieškovas G. K. 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. birželio 23 d. nuo 14 val. iki 18 val. dirbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, ir įvertinęs, kad ieškovas paciento skundą gavo 2021 m. birželio 2 d., sprendė, jog ieškovas turėjo galimybę susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais, o atsakovės duotas laikas paaiškinimui pateikti buvo optimalus. Taip pat teismas vertino, kad ieškovas prašė atsakovės iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., pratęsti terminą paaiškinimams pateikti ne dėl to, kad ieškovas, neturėjo galimybės susipažinti su paciento ligos istorija, ar, kad jam, neužteko laiko, o dėl to, kad būtent 2021 m. birželio 28 d. baigėsi DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės pažymoje nustatytų aplinkybių.

24.       Teismas nustatęs, kad ieškovas pacientui M. P. 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ konsultacijos neteikė, tą dieną pacientas buvo operuotas, bei įvertinęs, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis parašė siuntimą, dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, siuntimą parašė dienos chirurgijos paslaugai atlikti operaciniam gydymui, sprendė, jog ieškovas patvirtino 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl neteisėto siuntimo išdavimo, todėl atsakovui atsirado pareiga, dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, atlyginti PSDF biudžetui 1061,08 Eur žalą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ieškovo veiksmus, išduodant neteisėtą siuntimą, neišaiškinant pacientui tinkamos gauti nemokamas paslaugas siuntimo gavimo tvarkos, vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

25.       Teismas atsižvelgęs, kad nors UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtintame Gydytojo pareigybės aprašyme nėra ieškovo parašo, patvirtinančio, kad jis yra susipažinęs ir sutinka, tačiau šame dokumente yra 2013 m. spalio 8 d. A. Ž. parašas ir nurodyta, kad G. K. atsisakė pasirašyti, padarė išvadą, kad apie Gydytojo pareigybės aprašymą ieškovui yra žinoma ir jis su minėtu aprašymu buvo supažindintas.

26.       Teismas atsižvelgęs, kad Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-528 „Dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ 15 punkte yra nustatyta, kad gydytojai, teikiantys paslaugas, jas aprašo asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a), atmetė ieškovo argumentus, kad pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje yra ne ieškovo pareiga, o registratūros darbuotojo pareiga.

27.       Teismas nustatė, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tvarka, kurio 1 priedo 3.1 punkte nurodyta, kad gydytojas privalo išaiškinti, ar pacientas turi tinkamai užpildytą pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, (F.027/a), jei pacientas kreipėsi dėl paslaugų iš PSDF biudžeto. Ieškovas, būdamas gydytoju, privalėjo žinoti ir žinojo, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia, siekdamas asmeninės naudos, informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti. Ieškovo neteisėto veikimo pasėkoje pacientas apmokėjo už operaciją ne UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje buvo operuojamas, o paties ieškovo įstaigai, kurioje buvo tik konsultuotas. Be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, ieškovas, dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, neteikdamas minėtoje įstaigoje pacientui konsultacijos, neteisėtai išrašė siuntimą, ko pasėkoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino tokius ieškovo veiksmus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir atleido ieškovą iš darbo.

28.       Byloje nustatyta, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovui kilo pareiga atlyginti PSDF biudžetui 1061,08 Eur padarytą žalą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tyčia bandant padaryti darbdaviui žalos, kuri buvo padaryta. Tai, kad atsakovė tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1061,08 Eur sumą, nepaneigia, kad ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais žala buvo padaryta tyčia. Taip pat teismas įvertinęs 2020 m. vasario 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovės 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu iš ieškovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota ieškovo kaltais veiksmais PSDF biudžetui padaryta 985,50 Eur žala, ir ieškovas buvo įspėtas, jog dėl pakartotinio DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimo, darbo sutartis su ieškovu gali būti nutraukta, padarė išvadą, kad ieškovas jau ne pirmą kartą savo neteisėtais veiksmais padarė atsakovei žalą.

29.       Teismas vertino, kad aplinkybę, jog ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovei žala buvo padaryta tyčia, patvirtina tai, jog atsakovei 2021 m. birželio 2 d. pareikalavus pateikti paaiškinimą į paciento M. P. 2021 m. gegužės 28 d. skundą „Dėl plastikos chirurgo G. K.“, ieškovas parengė 2021 m. birželio 7 d. Taikos sutarties projektą, kurį siūlė pasirašyti pacientui M. P. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad ieškovo paklausus, kodėl reikalinga taikos sutartį pasirašyti, ieškovas pasakė, kad įvyko klaida. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pacientas M. P. veikė kartu su atsakovės vadovu.

30.       Teismas vertino, kad aplinkybė, kuomet atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodydama, kad galimai yra padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ikiteisminio tyrimo institucija atsisakė pradėti ikiteismini tyrimą, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovė ieškovo neteisėtus veiksmus, nurodytus Teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje, kurie taip pat konstatuoti Teritorinės liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje, neva, neteisėtai laikė nusikaltimo požymių turinčia veika.

31.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, laikėsi DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visapusiškai įvertino pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieškovo elgesį, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcingas pažeidimui ir ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

32.       Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 10942-1051/2021 ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteisėtu ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

32.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė formaliai, neatsižvelgė, kad nenustatytas pažeidimo padarymas, ieškovo kaltė, priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusių padarinių. Paciento skundas, kuris buvo ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas, nebuvo susijęs su ieškovo darbo pareigų vykdymu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, todėl, vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsakovė neturėjo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė neįrodė, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius. Aplinkybių nustatymas nevertinant jų teisinės reikšmės, įrodymų, nepagrindžiančių atsakovės atsikirtimus, teikimas negali būti laikomas tinkamu atsakovės įrodinėjimo pareigos įvykdymu.

32.2.                      Apeliantui priklauso MB „K. klinika“. Apeliantas nuo 2002 m. kovo 18 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbti) dirbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Pacientas 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į MB „K. klinika“, norėdamas gauti konsultaciją skubos tvarka (šeštadienį). Apeliantas tą pačią dieną pacientą priėmė, apžiūrėjo ir konsultavo. Apeliantas informavo pacientą, jog paciento sveikatos sutrikimas gali būti išgydytas suteikiant dienos chirurgijos paslaugą (atliekant operaciją), informavo, jog ši operacija gali būti atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nurodė, jog prieš operaciją reikia pateikti šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimą ir atliktų kraujo tyrimų rezultatus, pasiūlė pooperacinės priežiūros paslaugas, rekomendavo įsigyti asmeninių ir būtinosios pagalbos medicininių priemonių. Vizito MB „K. klinika“ metu su pacientu buvo susitarta, jog konsultacijos MB „K. klinika“ bei pooperacinei priežiūrai reikalingų priemonių kainą pacientas MB „K. klinika“ galės apmokėti po operacijos. 2021 m. balandžio 1 d. pacientui atvykus į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, darbuotoja, registratorė J. V. informavo, jog operacijos kaina yra kompensuojama Valstybinės ligonių kasos. Apeliantas pacientą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apžiūrėjo, užpildė siuntimą ir atliko operaciją. Pacientas po operacijos metu veikusios bendrosios nejautros pabudo jau su užvilkta specialia medicinine liemene (pooperacinei priežiūrai reikalinga priemone). Pacientui baigus bendravimą su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratore, pacientas atsiskaitė su ieškovu už jo konsultaciją bei pooperacinei priežiūrai reikalingas priemones pavedimu į MB „K. klinika“ sąskaitą.

32.3.                      Pacientas 2021 m. gegužės 28 d. supainiojęs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo epizodus UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir MB „K. klinika“, nepagrįstai pateikė skundą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ Dėl plastikos chirurgo G. K., nurodydamas, kad apeliantui sumokėjo už atliktą operaciją, kuri buvo kompensuota Teritorinės ligonių kasos lėšomis, o ne už suteiktą konsultaciją ir medicinines priemones. Šį paciento skundą atsakovė nurodė kaip apelianto atleidimo iš darbo priežastį, nors paciento skundo turinys nebuvo susijęs su apelianto darbu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir pacientas nesiekė atgauti už paslaugas MB „K. klinika“ sumokėtos pinigų sumos. Todėl apelianto veiksmuose nebuvo nusikalstamų veikų požymių, kuriuos atsakovė nurodė kaip vieną iš apelianto atleidimo iš darbo pagrindų pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

32.4.                      2021 m. birželio 17 d. Teritorinė ligonių kasa paciento skundo pagrindu atlikusi patikrinimą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pateikė patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog siuntimas išduotas neteisėtai. Atsakovės direktorius elektroniniu paštu apeliantui į asmeninį paštą pateikė Patikrinimo išvadą 2021 m. birželio 21 d., 14.51 val. ir nurodė pateikti paaiškinimus dėl jos iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val. Atsakovė neatsižvelgė į apelianto prašymą pratęsti nustatytą nepagrįstai trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti. Atsakovė neginčijo vėliau paskirtos sankcijos ir nesuteikė apeliantui tinkamos galimybės pateikti paaiškinimą, kaip tai numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje.

32.5.                      Paciento skundas nėra susijęs su ieškovo darbo pareigų vykdymu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, todėl negali būti pagrindu dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Pacientas buvo konsultuotas MB „K. klinika“, matė, jog 600 Eur pervedė MB „K. klinika“, tačiau skundą pateikė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nors jis buvo net du kartus informuotas, kad – pirmą kartą 2021 m. kovo 27 d. paties ieškovo MB „K. klinika“ konsultacijos metu, o antrą kartą 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratorės J. V. prieš operaciją. Paciento skundo turinys nėra susijęs su ieškovo darbo pareigų vykdymu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nes atsakovė neturi teisės spręsti dėl MB „K. klinika“ teikiamų paslaugų bei parduodamų prekių kainodaros. Pacientas, norėdamas ginčytis dėl MB „K. klinika“ taikomų paslaugų kainų turėtų kreiptis į MB „K. klinika“. Pacientas nepagrįstai skunde nurodė, kad konsultacijos MB „K. klinika“ metu jam nebuvo perduotos pooperacinei priežiūrai reikalingos priemonės, tačiau pats pacientas patvirtino, kad po operacijos pabudo jau su specialia liemene ir išvedžiotais drenais, kurie būtini pooperacinei priežiūrai, ir šios priemonės nėra kompensuojamos Teritorinės ligonių kasos lėšomis. Be to pacientas skunde nepagrįstai teigia, kad už 2021 m. kovo 27 d. konsultaciją MB „K. klinika“ sumokėjo 10 Eur, nes skubios konsultacijos nedarbo dieną kaina 200 Eur, be to pacientui buvo perduotos pooperacinei priežiūrai reikalingos priemonės, kurių vertė didesnė nei 10 Eur.

32.6.                      Mano, kad pacientas padavė skundą susitaręs su atsakove, nes pacientas skundą pateikė tik 2021 m. gegužės 28 d., tai yra, praėjus 57 dienoms nuo 2021 m. balandžio 1 d. mokėjimo atlikimo MB „K. klinika“, be to pacientas nesiėmė veiksmų, kad būtų grąžinta 600 Eur suma, kas patvirtina, kad pacientas supranta, jog šią sumą sumokėjo MB „K. klinika“ už suteiktas paslaugas bei pooperacinei priežiūrai reikalingas priemones, o ne už operaciją.

32.7.                       Ieškovo veiksmai neturėjo nusikalstamos veikos požymių, todėl ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Užmokestis iš paciento buvo paimtas už MB „K. klinika“ suteiktas paslaugas bei pooperacinei paciento priežiūrai reikalingas priemones. Be to, ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veiksmų buvo atsisakyta pradėti.

32.8.                      Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas buvo Patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės. Jei šios aplinkybės būtų buvusios pagrindu ieškovą atleisti iš darbo, atsakovas nebūtų skubėjęs atleisti ieškovo per mėnesį nuo paciento skundo gavimo dienos, nes DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo Patikrinimo pažymos gavimo dienos (2021 m. birželio 17 d.), o ne nuo paciento skundo gavimo dienos (2021 m. gegužės 28 d.).

32.9.                      Nesutinka su teismo išvada, kad, išrašydamas siuntimą pacientui, ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Patikrinimo pažymoje bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymoje nustatytas aplinkybes bei atsakovės veiksmų ir neveikimo reikšmę.

32.10.                      2021 m. balandžio 1 d. pacientas atvyko į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kur atsakovės registratorė J. V. atliko registracijos procedūras, paaiškino pacientui, kad operacija kompensuojama Teritorinės ligonių kasos lėšomis. Pacientą palatoje apžiūrėjęs ieškovas išrašė siuntimą užpildydamas Paciento gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 21S-95 įklijuotą dokumentą „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ (forma 027/a), įrašydamas paciento vardą, pavardę, diagnozę ir ligos kodą. Ant siuntimo buvo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ antspaudas. Tuomet pacientui buvo atlikta operacija. Šiuo atveju buvo tenkintos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos abi sąlygos – pacientas kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir prieš atliekant operaciją buvo išduotas siuntimas.

32.11.                      Vadovaujantis Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašas) 7 punkto nuostatomis, Pacientas į Įstaigą, teikiančią dienos chirurgijos paslaugas, atvyksta su gydytojo, nustačiusio Dienos chirurgijos paslaugų sąraše išvardytos paslaugos poreikį, siuntimu“. Paciento priėmimo apžiūrai, siuntimo išrašymas ir operacijos atlikimas tą pačią dieną nėra draudžiamas. Svarbiausia užtikrinti, jog, prieš atliekant dienos chirurgijos paslaugą, pacientui yra tinkamai išduotas atitinkamas siuntimas. Ieškovas, kaip gydantis gydytojas, turėjo teisę išrašyti siuntimą operacijai atlikti. Patikrinimo pažymoje buvo nurodyta, jog siuntimas buvo išduotas neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos.

32.12.                      Šiaulių teritorinės ligonių kasos nustatytas medicininių dokumentų pildymo trūkumas atsirado ne vien dėl ieškovo, bet ir dėl UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratorės J. V. atliktų veiksmų. Jei registratorė J. V. būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, t. y., neužvedusi paciento gydymo stacionare ligos istorijos, kol neįsitikino, jog pacientas turi tinkamai įformintą F027/a formos siuntimą, ieškovas būtų pamatęs, jog dar nėra užvesta paciento operacijai reikalinga gydymo stacionare ligos istorija, ir tinkamai užpildęs medicininius dokumentus, susijusius su ambulatorinės konsultacijos teikimu. Registratorė J. V. nurodė, jog, priimdama pacientą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ užvedė dokumentą gydymo stacionare ligos istoriją, neįsitikinusi, jog yra tai leidžiantys atlikti įrašai paciento ambulatorinėje ligos istorijoje.

32.13.                      Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636, kuriuo patvirtintas Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Siuntimų aprašas) 22 punktu, ieškovas, kaip gydytojas specialistas, dirbantis UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, turinčioje sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo PSDF lėšomis, turėjo teisę išduoti siuntimą.

32.14.                      Atsakovė atleido iš darbo ieškovą dar nesulaukusi Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymos ir joje priimto sprendimo pripažinti, jog atsakovė turi grąžinti Teritorinei ligonių kasai 1061,08 Eur sumą, todėl ieškovo atleidimo momentu atsakovė nebuvo patyrusi žalą.

32.15.                      Atsakovė nesuteikė ieškovui pakankamai laiko pateikti pasiaiškinimą dėl 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymos, todėl ieškovas negalėjo susipažinti su paciento medicininiais dokumentais ir pateikti tinkamus ir išsamius paaiškinimus dėl Patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių. Ieškovo pateiktų paaiškinimų pagrindu atsakovė būtų galėjusi pateikti paaiškinimus Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir, galimai, ginčyti Ekspertizės pažymoje nustatytą pareigą atsakovei atlyginti 1 060,08 euro žalą Teritorinei ligonių kasai.

32.16.                      Ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų, todėl ieškovo veiksmai neturėjo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 6 punkte nurodytų atleidimo iš darbo pagrindų požymių, kadangi ieškovo veiksmai iš paciento priimant 600 Eur mokėjimą MB „K. klinika“ banko sąskaitą pacientui atsiskaitant už MB „K. klinika“ suteiktas paslaugas bei pooperacinei paciento priežiūrai reikalingas priemones neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir neturi nusikalstamos veikos požymių; pacientas buvo tinkamai informuotas, jog 600 Eur jis moka MB „K. klinika“ už šios suteiktas paslaugas ir priemones, o operacijos kaina jam buvo kompensuota Teritorinės ligonių kasos lėšomis; pacientas nebandė susigrąžinti MB „K. klinika“ sumokėtų 600 Eur; atsakovė pripažino, jog paciento skundas buvo pagrindinė ieškovo atleidimo iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ priežastis.

32.17.                      Taip pat ieškovas nepadarė turtinės žalos atsakovei tyčia ir nebandė tyčia padaryti jam turtinės žalos, kadangi Patikrinimo pažymoje bei joje nurodytos aplinkybės atsakovės nebuvo nurodytos kaip ieškovo šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas; Patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės atsirado ne vien dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovės darbuotojos registratorės J. V. veiksmų; ieškovo atleidimo metu atsakovė nebuvo patyrusi materialinės žalos; atsakovė nesuteikė ieškovui galimybės pateikti paaiškinimą dėl Patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių; atsakovė neginčijo jai nustatytos pareigos Šiaulių teritorinei ligonių kasai grąžinti 1 061,08 Eur.

33.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ prašo netenkinti apelianto G. K. apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; teismui nusprendus tenkinti apelianto apeliacinį skundą, negrąžinti apelianto į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytojo, vaikų chirurgo pareigas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

33.1.                      2021 m. gegužės 28 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ el. paštu gavo paciento M. P. skundą dėl įstaigos darbuotojo, gydytojo G. K. veiklos, analogiškas skundas buvo pateiktas ir Šiaulių Teritorinei ligonių kasai. Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė turėjo nereaguoti į skundą. Skunde buvo nurodyta, jog pacientui operaciją apeliantas atliko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose ir kaip atsakovės darbuotojas, todėl atsakovė reaguodama į skundą 2021 m. birželio 2 d. apeliantui pateikė raštas Dėl paaiškinimo į skundą pateikimo, 2021 m. birželio 4 d. apeliantas elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą.

33.2.                      2021 m. birželio 21 d. atsakovė pateikė apeliantui Šiaulių Teritorinės ligonių kasos pažymą ir paprašė pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl apeliantas turėjo visas galimybes išsamiai paaiškinti visas su pažeidimais susijusias aplinkybes, turėdamas 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių Teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažymą, apeliantas žinojo, dėl kokių joje nurodytų faktų atsakovė reikalauja pasiaiškinti.

33.3.                      Nesutinka su apeliantu, kad jis neturėjo galimybės pateikti paaiškinimą į Teritorinės ligonių kasos pažymą, nes 2021 m. birželio 22 d. nedirbo. Į bylą pateiktas darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis paneigia šias apelianto nurodytas aplinkybes, kadangi apeliantas tiek 2021 m. birželio 21 d., tiek 2021 m. birželio 22 d., tiek 2021 m. birželio 23 d. nuo 14 val. iki 18 val. dirbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas turėjo galimybę susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais. Pritaria teismo išvadai, kad apelianto prašymas iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., pratęsti terminą paaiškinimams pateikti buvo teikiamas ne dėl to, kad apeliantas neturėjo galimybės susipažinti su paciento ligos istorija, ar, kad jam neužteko laiko, o dėl to, kad būtent 2021 m. birželio 28 d. baigėsi DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skirti apeliantui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

33.4.                      Apeliantas skunde patvirtina, kad išrašė pacientui siuntimą, žinodamas, kad jo paties iš MB „K. klinika“ į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ operacijai siųstas pacientas neturi teisėtai išduoto siuntimo. MB „K. klinika“ negali rašyti siuntimo į kitą gydymo įstaigą, nes neturi sudariusi sutarties su Teritorine ligonių kasa. Apeliantui neatlikus neteisėtų veiksmų, t. y. neišrašius siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, nesant šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo konsultacijai, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ būtų kompensuota PSDF biudžeto lėšomis.

33.5.                      Apeliantas patvirtina Teritorinės ligonių kasos pažymoje nurodytą aplinkybę, kad siuntimas buvo išduotas neteisėtai, kadangi apeliantas 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ konsultacijos pacientui neteikė, dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, parašė siuntimą dienos chirurgijos paslaugai atlikti ir tą pačią dieną operavo pacientą. Dėl apelianto neteisėtai išrašyto siuntimo, atsakovei atsirado pareiga atlyginti PSDF biudžetui 1 061,08 Eur žalą, todėl atsakovė pagrįstai apelianto veiksmus, išduodant neteisėtą siuntimą, neišaiškinant pacientui tinkamos gauti nemokamas paslaugas siuntimo gavimo tvarkos, vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

33.6.                      Apeliantas dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu, privalėjo vadovautis UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtinto Gydytojo pareigybės aprašymo III dalies 1.1. punktu, 1.6. punktu, 1.7. punktu, V dalimi. Apeliantas 2013 m. spalio 8 d. atsisakė pasirašyti, kad yra susipažinęs su Gydytojo pareigybės aprašymu, todėl darytina išvada, kad Gydytojo pareigybės aprašymas apeliantui buvo žinomas ir su šiuo dokumentu jis buvo supažindintas.  Atsižvelgiant į tai, apeliantas, kaip gydytojas specialistas, privalėjo žinoti, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia, siekdamas asmeninės naudos, informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti. Apelianto neteisėto veikimo pasėkoje pacientas apmokėjo už operaciją ne į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje buvo operuojamas, o paties apelianto įmonei MB „K. klinika“, kurioje buvo tik konsultuotas. Apeliantas žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, neteikdamas šioje įstaigoje pacientui konsultacijos, neteisėtai išrašė siuntimą operacijai, ko pasėkoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai ir teisėtai pripažino tokius apelianto veiksmus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir atleido apeliantą iš darbo.

33.7.                      Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje yra ne apelianto pareiga, o registratūros darbuotojo pareiga, kadangi Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-528 „Dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ 15 punkte yra nustatyta, kad gydytojai, teikiantys paslaugas, jas aprašo asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a). Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-754 „Dėl ambulatorinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo pavirtinimo“ 4.1. punkte nurodyta, kad pacientą gauti ambulatorinės chirurgijos paslaugos siunčia šeimos arba gydantis gydytojas, nustatęs Ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąraše (toliau – Ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąrašas) nurodytos paslaugos poreikį, užpildydamas F027/a (medicinos dokumentų išrašas) formos siuntimą arba įrašydamas į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją F025/a, jei paslauga teikiama toje pačioje Įstaigoje; 11 punkte nurodyta, kad informaciją apie pacientui suteiktą ambulatorinės chirurgijos paslaugą į asmens sveikatos istoriją (forma 025/a) ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK) įrašo ir savo parašu bei spaudu patvirtina ją suteikęs gydytojas. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu patvirtintų Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras” tvarkos 1 priedo 2 punkte yra nurodytos registratūros darbuotojo pareigos, tarp kurių nėra pareigos užpildyti siuntimo, taip pat nėra pareigos pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje, nes tai yra gydytojo pareiga.

33.8.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad apeliantas atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ žalos nepadarė, nes atsakovė po apelianto atleidimo tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1061,08 Eur sumą. Pagrindas konstatuoti, kad apelianto neteisėtais veiksmais atsakovei žala buvo padaryta tyčia, yra ir ta aplinkybė, kad apeliantas po to, kai jo 2021 m. birželio 2 d. atsakovė pareikalavo pateikti paaiškinimą į paciento 2021 m. gegužės 28 d. skundą „Dėl plastikos chirurgo G. K.“, apeliantas parengė 2021 m. birželio 7 d. Taikos sutarties projektą, kurį siūlė pasirašyti pacientui. Be to, apeliantas ne pirmą karta savo neteisėtais veiksmais padaro atsakovei žalą, tai konstatuota 2020 m. vasario 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Patikrinimo pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantui savo noru neatlyginus 985,50 Eur žalos, atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu ją išskaičiavo iš apelianto darbo užmokesčio, įspėdama, jog dėl pakartotinio DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimo, darbo sutartis su apeliantu gali būti nutraukta.

33.9.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad Šiaulių Teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios išvados, kad apeliantas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ar kitus pažeidimus, kuriais padaryta žala atsakovei. Šioje pažymoje 6 punkte yra nurodyta, kad dėl gydytojo G. K. neteisėtai išduoto siuntimo galimai esant viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, galimai esant dokumentų klastojimo ir kitų gydytojo nusikalstamų veikų požymiams, rekomenduojama atsakovei, gavus paaiškinimus iš gydytojo G. K., esant būtinybei, perduoti atvejį tirti teisėsaugos institucijoms. 

33.10.                      Apeliantas klaidingai teigia, kad ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų buvo atsisakyta pradėti. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti tik vienu Patikrinimo pažymoje nurodytu epizodu, kitu (dėl 9 pacientų ambulatorinių kortelių klastojimo, už suteiktas gydymo paslaugas pateikiant apmokėti iš PSDF lėšų ne vieną, o po tris kartus, ikiteisminis tyrimas yra pradėtas (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

33.11.                      Nesutinka su apelianto argumentu, kad paciento skundas buvo pagrindinė apelianto atleidimo iš darbo priežastis. Paciento skundas tik išviešino įvykusią konfliktinę situaciją tarp paciento ir apelianto. Jeigu pacientas lygiagrečiai su skundu nebūtų kreipęsis į Teritorinę ligonių kasą, kuri 2021 m. birželio 17 d. TLK patikrinimo pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus, ko pasėkoje atsakovas patyrė žalą, atsakovui apie apelianto neteisėtai (nesant šeimos gydytojo ar kito specialisto išduoto siuntimo konsultacijai, ar paciento apmokėtos konsultacijos (atvykus be siuntimo) išrašytą siuntimą operacijai net nebūtų žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

36.       Apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriuose nurodė, kad atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti pirmosios instancijos teisme pateikė galimai suklastotus dokumentus, t. y. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 18/01-3 ir juo patvirtintas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“  vidaus darbo tvarkos taisykles, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Dėl sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tvarkos patvirtinimo, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtintą Gydytojo pareigybės aprašymą, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtintą Bendrosios praktikos slaugytojo pareigybės aprašymą. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi minėtais dokumentais. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo minėtų dokumentų suklastojimo. Ieškovas ikiteisminiame tyrime yra pripažintas nukentėjusiu asmeniu. Taip pat apeliantas nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės ir jos direktoriaus neteisėtų veiksmų galimai atliekant finansinius nusikaltimus, siekiant iššvaistyti ar pasisavinti atsakovės turtą.

37.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

38.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad šiame prašyme nurodyti duomenys gali turėti reikšmę bylai išnagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas paaiškinime nurodydamas aplinkybes apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paminėtų dokumentų galimo klastojimo, nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio jo nurodytas aplinkybes, taip pat nėra aišku, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų nuspręsta kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl dokumentų suklastojimo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės ir jos direktoriaus neteisėtų veiksmų galimai atliekant finansinius nusikaltimus, siekiant iššvaistyti ar pasisavinti atsakovės turtą neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl apelianto atleidimo iš darbo, o ne dėl kokių nors atsakovės atliktų veiksmų, susijusių su jos ar jos vadovo veikla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad apelianto prašyme yra nurodyta bendro pobūdžio informacija, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, galinčiais turėti reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl atsisakytina priimti apelianto pateiktą prašymą.

Dėl teismo nešališkumo

39.       Iš apelianto gautas prašymas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir laikyti, kad yra absoliutus Šiaulių apylinkės teismo 2021-12-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Nurodė, kad apeliaciniam teismui nagrinėjant bylą, ir nesant priimtam ir paskelbtam sprendimui paaiškėjo naujos ir ypatingą reikšmę bylos nagrinėjimui turinčios aplinkybės, kurios leidžia teigti apie skundžiamo sprendimo absoliučius negaliojimo pagrindus.

40.       Apeliantas nurodė, kad 2022 m. kovo 3, 7 bei 8 dienomis apeliantui tapo žinomos naujos aplinkybės, susijusios su atsakove ir jį atstovaujančiu asmeniu (pas atsakovę įdarbinta teisininke V. B., kuri šiuo metu taip pat eina atsakovės laikinosios direktorės pareigas). Minėtomis dienomis trys skirtingi Šiaulių apylinkės teismo teisėjai (2022 m. kovo 3 d. nutartis (civilinė byla Nr. e2-3409-650/2022; 2022 m. kovo 7 d. nutartis (civilinė byla Nr. e2-3409-797/2022; 2022 m. kovo 8 d. nutartis (civilinė byla Nr. e2-3409-907/2022; nusišalino nuo bylų nagrinėjimo tarp apelianto ir atsakovės dėl interesų konflikto. Nutartyse galima rasti informacijos, kad atsakovės teisininkė ir laikinoji direktorė V. B. dirbo Šiaulių miesto apylinkės teisme teisėjos padėjėja, o vėliau tapo teismo pirmininkės patarėja. Daugelis šio teismo teisėjų dirbo su atsakovės teisininke ir laikinąja direktore V. B., buvo susieti administracinio pavaldumo ar asmeniniais santykiais. Apeliantas, gavęs šią informaciją, ją tikrino, ar atsakovės atstovė (pas ją įdarbinta teisininkė V. B., kuri taip pat laikinai eina direktorės pareigas nebuvo (ar galima nebuvo susijusi) su civiline byla Nr. e2-10942-1051/2021 nagrinėjusia teisėja I. V.. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, V. B. 2008-2013 m. dirbo Šiaulių apylinkės teismo pirmininko patarėja. Civilinę bylą Nr. e2-10942-1051/2021 nagrinėjusi teisėja I. V. buvo paskirta eiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjos pareigas 2016 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-774. Anot šios teisėjos biografijos (paskelbta Lietuvos teismų tinklapyje), ši teisėja 2007-11-2008-01 dirbo Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėja, t. y. tuo pačiu metu kaip ir atsakovės atstovė. Apeliantas mano, kad ši aplinkybė, jog atsakovės atstovė ir civilinę bylą Nr. e2-10942-1051/2021 nagrinėjusi teisėja I. V. buvo ir yra pažįstamos, dirbo kartu ir buvo susietos pavaldumo santykiais kėlė pareigą minėtai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Apelianto vertinimu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

41.       Iš atsakovės įgalioto asmens V. B. gautas raštas dėl apelianto nurodytų argumentų. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės atstovę V. B., ir civilinę bylą nagrinėjusią teisėją I. V. siejo pažinties ir pavaldumo santykiai, todėl teisėja I. V. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Informuoja, kad teisėjos I. V. asmeniškai nepažįsta, niekada su ja nebendravo ir niekada jos nesiejo darbiniai ar kitokie santykiai. Į Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėja dirbti atėjo 2008 m. vasario 20 d., tai yra jau po to laiko, kai I. V. nebedirbo Šiaulių apylinkės teisme. Ieškovo papildomos informacijos pateikimą apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui vertina kaip siekį bet kokiais būdais vilkinti bylos išnagrinėjimą.

42.       Kadangi apelianto argumentai, papildomi duomenys buvo gauti prieš pat teismo sprendimo priėmimą ir jo paskelbimą buvo keliamas klausimas kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių įvertinimui reikalingas papildomas laikas, teisėjų kolegija sprendė, kad tikslinga civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti (CPK 167 straipsnis). Apelianto pateikti duomenys bei atsakovės atstovės gautas raštas išsiųsti susipažinimui. Papildomų duomenų negauta.

43.       Asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, suponuoja tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Tinkamą procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

44.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą ( CPK 66, 68 straipsniai).

45.       Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais.  Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti.

46.       Iš viešai prieinamų duomenų www.teismai.lt apie teisėjų biografijas nurodoma, kad teisėja Irma 2007-11–2008-01 laikotarpyje dirbo Šiaulių apylinkės teisme, teisėjo padėjėja ir 2008-02–2016-10 laikotarpyje dirbo Šiaulių apygardos teisme, teisėjo padėjėja.  Dėl apelianto nurodytų aplinkybių atsakovės atstovė V. B. nurodė, kad teisėjos I. V. asmeniškai nepažįsta, niekada su ja nebendravo ir niekada jos nesiejo darbiniai ar kitokie santykiai.  Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėja pradėjo dirbti 2008 m. vasario 20 d., tai yra jau po to laiko, kai I. V. nebedirbo Šiaulių apylinkės teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodyti argumentai bei pateiktos teismo nutartys kitoje byloje dėl teisėjų nusišalinimo, tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjai (2022 m. kovo 3 d. 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. kovo 8 d. nutartis nusišalino nuo bylų nagrinėjimo dėl kilusio ginčo tarp apelianto ir atsakovės dėl interesų konflikto, nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjos I. V. nagrinėjusios konkrečią civilinę bylą suinteresuotumo šios bylos baigtimi.  Byloje nėra jokių duomenų kurie keltų abejones teisėjos nešališkumu. 

47.       Pažymėtina ir tai, kad procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susiję su atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovas dėl ko ir pateiktas apeliacinis skundas bei pateikti papildomi argumentai dėl teismo nešališkumo ir tuo pagrindu sprendimo absoliutaus negaliojimo.

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

48.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apelianto G. K. ir atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2002 m. kovo 18 d. sudarytą darbo sutartį  ir 2018 m. vasario 1 d. sudarytą darbo sutartį (nauja sutarties redakcija) Nr. 2, ieškovas buvo priimtas dirbti rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Atsakovė įsipareigojo mokėti apeliantui 30 procentų nuo uždirbamos sumos už paslaugas teikiamas ir apmokamas iš PSDF lėšų, išskaičiavus pathistologinio ir citologinio tyrimo kainas. Kintamas priedas už mokamas procedūras (išskyrus estetines operacijas) – 50 procentų nuo uždirbamos sumos, išskaičiavus pathistologinio ir citologinio tyrimo kainas. Kintamas priedas už mokamas estetines procedūras – 30 procentų nuo uždirbtos sumos. Nustatyta darbo laiko norma – 6 valandos per dieną, 5 darbo dienos per savaitę arba 30 valandų per savaitę pagal sudarytą individualų planą.

49.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovą G. K. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleido iš užimamų pareigų nuo 2021 m. birželio 28 d., pripažinus, kad ieškovo 2021 m. balandžio 1 d. išduotas siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšoms gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, dėl ko galimai yra patirta 1 061,08 Eur žala (įsakymo 1.1. punktas); pripažinus, kad ieškovas atlikdamas įsakymo 1.1 punkte nurodytą veiką padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar bandydamas tyčia padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

50.       Ieškovas G. K. 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovą į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ rekonstrukcinės-plastinės chirurgijos gydytojo, vaikų chirurgo pareigas; priteisti ieškovui iš UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

51.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-110-13665/2021 (toliau – Sprendimas) ieškovo G. K. prašymą atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė.

52.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovo G. K. atleidimo iš darbo, DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti ieškinį, nurodydamas, kad buvo pažeista atleidimo iš darbo procedūra, neįrodyta ieškovo padaryta žala atsakovei ar bandymas ją padaryti, taip pat neįrodyta ieškovo nusikaltimo požymių turinti veika. Apeliantas teigia, kad paciento skundas negali būti apelianto atleidimo iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pagrindas, nes jis siejasi su atsiskaitymu už apelianto paslaugas suteiktas dirbant MB „K. klinika“, o ne už suteiktas paslaugas dirbant UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Tai gi byloje kilo ginčas ir dėl to už kokias konkrečiai paslaugas 2021 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu M. P. atsiskaitė su MB „K. klinika“.

Dėl suteiktų paslaugų

53.       Atsakovė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)atleido apeliantą G. K. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleido iš užimamų pareigų nuo 2021 m. birželio 28 d., atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 28 d. M. P. skundą, apelianto 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimą į skundą, 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių teritorinės liginių kasos patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2021 m. birželio 23 d. tyrimo išvadą.

54.       Pacientas M. P. skunde nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d. lankėsi gydytojo G. K. kabinete, adresu Šiauliai, Gumbinės g. 33c, dėl apžiūros operacijai, kurios metu gydytojas paaiškino, kad valstybė šios operacijos nefinansuoja ir ji kainuos 600 Eur. Už apžiūrą jis sumokėjo 10 Eur. 2021 m. balandžio 1 d. po to, kai buvo atlikta operacija, po apžiūros gydytojas G. K. paprašė sumokėti, todėl jis mokėjimo kortele gydytojo G. K. atneštu skaitytuvu sumokėjo gydytojui 600 Eur. Aplinkybę, kad M. P. sumokėjo MB „K. klinika“ 600 Eur, patvirtina byloje esantis 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta – pirkinys 2021 m. balandžio 2 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog mokėjimą M. P. atliko apelianto duotu mokėjimo kortelių skaitytuvu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, kai tokiu būdu atsiskaitant pačiame skaitytuve nėra nurodoma, kokiam subjektui atliekamas mokėjimas, todėl mokėjimo nurodymo paskirtyje esanti nuoroda, kad mokėjimas yra atliktas 2021 m. balandžio 2 d. už pirkinį, K. klinika, neįrodo, kad mokėjimo metu M. P. suprato, jog moka ne už jam UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atliktą operaciją.

55.       Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. kovo 27 d. konsultacijos metu apeliantas pacientui M. P. jokių medicininių priemonių pooperacinei priežiūrai neperdavė. Apeliantas teigia, kad pooperacinei priežiūrai reikalingos priemonės buvo perduotos pacientui po operacijos (t. y. po operacijos dar jam nenubudus buvo užvilkta liemenė ir išvedžioti drenai), o šios priemonės nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis.

56.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698  patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąraše (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.) yra nustatyta, kokios medicininės priemonės yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Apeliantui nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodžius, kokias konkrečiai pooperacinės priežiūros priemones jis taikė pacientui M. P., apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apelianto argumentų, kad pacientui po operacijos taikytos medicinos priemonės nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliantas nenurodydamas, kokios konkrečiai priemonės po operacijos buvo taikytos pacientui, neįrodė jo nurodytos aplinkybės, kad šios priemonės nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis (CPK 178 straipsnis).

57.       Apeliantas teigia, kad paciento M. P. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis, būdamas MB „K. klinika“ sumokėjo gydytojui G. K. 10 Eur, yra nepagrįsta, kadangi pats pacientas patvirtino, kad negavo finansinės atskaitomybės dokumento, be to kaip nurodyta MB „K. klinika“ kainininke, skubios konsultacijos nedarbo dieną kaina siekia 200 Eur, todėl nelogiška manyti, kad pacientas ir už gydytojo konsultaciją ir už perduotas medicinines priemones sumokėjo 10 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta šios nutarties 56 punkte, apeliantas nenurodė, kokias konkrečiai pooperacines medicinines priemones taikė pacientui, todėl nėra galimybės nustatyti ir šių priemonių vertės. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl, jis už paciento konsultaciją MB „K. klinika“ 2021 m. kovo 27 d., nepaprašė paciento susimokėti 600 Eur sumos, kurią kaip teigia apeliantas sudarė suteiktos konsultacijos kaina ir medicininių pooperacinių priemonių kaina.

58.       Apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis suteikdamas pacientui M. P. konsultaciją MB „K. klinika“ išaiškino pacientui, kad operacija yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, paneigė liudytoju byloje apklaustas M. P., kuris nurodė, kad gydytojas G. K. konsultacijos MB „K. klinika“ metu jam paaiškino, kad operacija kainuos 600 Eur ir už ją reikės susimokėti, be to gydytojas G. K. neinformavo, kad tam, kad operacija būtų kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis būtų išaiškinęs pacientui M. P., jog operacija yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis. Be to, šią apelianto nurodytą aplinkybę paneigia, liudytoja apklausta 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratūroje dirbusi J. V., kuri paaiškino, kad pacientas jos klausė, ar bus mokama operacija, ji paaiškino, kad operacija nemokama, nes ji kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis (Liteko duomenys, 2021-12-01 teismo posėdis, 49:00–49:14 min). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pacientui M. P. apeliantas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „K. klinika“ ir kad už suteiktą konsultaciją pacientas M. P. su MB „K. klinika“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o paciento sumokėti 600 Eur MB „K. klinika“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose. 

59.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog apeliantas už operaciją atliktą pacientui UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose pareikalavo, kad pacientas sumokėtų 600 Eur sumą, kurią pacientas M. P. sumokėjo, mokėjimo pavedimu po operacijos, būdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, kai operacija buvo kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pacientas M. P. skundu kreipėsi į tinkamą subjektą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje gydytoju dirbęs G. K. pareikalavo sumokėti pacientui už šioje gydymo įstaigoje atliktą operaciją, kuri buvo kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad paciento skundo turinys nėra susijęs su ieškovo darbo pareigų vykdymu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kad atsakovė neturėjo teisės spręsti dėl MB „K. klinika“ teiktų paslaugų bei parduodamų prekių kainodaros, ar kad pacientas, norėdamas ginčytis dėl MB „K. klinika“ taikomų paslaugų kainų turėjo kreiptis į MB „K. klinika“ atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl darbuotojo atleidimo pagrindo

60.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 punktas).

61.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

62.       Apeliantas teigia, kad išrašydamas siuntimą, nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, be to Patikrinimo pažyma nebuvo atleidimo pagrindas.

63.       Iš 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)  turinio akivaizdu, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa patikrinimą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atliko gavusi paciento M. P. skundą. Patikrinimo pažymos 2 punkte konstatuota, kad siuntimą dienos chirurgijos paslaugoms gauti išdavė gydytojas G. K. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, todėl buvo pažeista Sveikatos sistemos 49 straipsnio 2 dalies, Siuntimų aprašo 22 punkto, Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo 7 punkto, Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 25 punkto reikalavimai ir kitų nurodytų Patikrinimo pažymoje teisės aktų reikalavimai. Taip pat Patikrinimo pažymoje padaryta išvada, kad siuntimas pacientui M. P. išduotas neteisėtai, todėl UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. balandžio 1 d. negalėjo suteikti pacientui valstybės laiduojamų (nemokamų), PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų planinių dienos chirurgijos paslaugų. Patikrinimo pažymos 4 punkte konstatuota, kad MB „K. klinika“ neturi sutarties su jokia teritorine ligonių kasa, todėl joje suteiktos paslaugos nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų.

64.       Teritorinė liginių kasos 2021 m. liepos 12 d. ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašyta po to, kai apeliantas buvo atleistas iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nurodyta, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neplaninį patikrinimą atliko dėl 2021 m. gegužės 28 d. M. P. prašyme išdėstytų aplinkybių. Ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, išduotas gydytojo G. K. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšomis gauti, yra išduotas neteisėtai ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kito galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai. Taip pat iš Ekspertizės akto nustatyta, kad dėl pažeidimų, kuriuos padarė gydytojas G. K., išduodamas siuntimą asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF biudžeto lėšomis ir suteikus dienos chirurgijos paslaugas, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (ASPĮ) padaryta žala PSDF biudžetui – 1061,08 Eur.

65.       Kaip jau minėta, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantas atleistas iš pareigų, nurodytas vienas iš atleidimo pagrindų 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių teritorinės liginių kasos patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių atsakovė nelaikė šiukščiu apelianto darbo pareigų pažeidimu. Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, kad atsakovė atleidimo terminus skaičiavo nuo paciento skundo gavimo dienos ir apelianto prašymu nesutiko pratęsti termino paaiškinimams pateikti iki 2021 m. birželio 28 d. 12 val., kai galėjo skaičiuoti terminą nuo Patikrinimo pažymos gavimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 17 d. 

66.       Vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju paciento M. P. skundą atsakovė gavo elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 28 d., todėl nuo šios dienos paaiškėjo apelianto padarytas pažeidimas nurodytas paciento skunde.  Teritorinė ligonių kasa, gavusi analogišką paciento skundą, Patikrinimo pažymoje atliko tyrimą ir įvertino skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina, kai atsakovė gavo paciento skundą dėl gydytojo G. K. veiksmų, o Patikrinimo pažyma buvo gauta vėliau nei paciento (2021 m. birželio 17 d.) skundas, todėl tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skaičiavo DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, nuo paciento skundo gavimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad termino skaičiavimas nuo paciento skundo dienos, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad apelianto atleidimo iš darbo pagrindas, kaip nurodė apeliantas,  buvo vien tik paciento skundas.

67.       Teisėjų kolegija dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų nurodytų Patikrinimo pažymoje ir Ekspertizės akte, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veikimo ar neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirai netyrė ir nevertino Patikrinimo pažymoje ir Ekspertizės akte nurodytų aplinkybių susijusių su atsakovės, kaip juridinio asmens, teikiančio gydymo paslaugas, funkcijomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartį su Ligonių kasomis sudaro gydymo įstaiga, o ne gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai, todėl tiek Patikrinimo pažymoje, tiek Ekspertizės akte yra konstatuota, kad dėl neteisėto siuntimo išdavimo teisės aktus pažeidė atsakovė ir ji turi PSDF biudžetui atlyginti žalą, tačiau, kaip minėta šiuose dokumentuose yra nurodyta, jog siuntimą neteisėtai išdavė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas G. K.

68.       Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad apelianto skunde dėl siuntimo išdavimo nurodytos aplinkybės yra prieštaraujančios viena kitai. Apeliantas apeliacinio skundo 44, 45 punktuose teigia, kad jis prieš atlikdamas operaciją, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ palatoje apžiūrėjęs pacientą išdavė siuntimą, o apeliacinio skundo 47 punkte pripažįsta, kad iki operacijos, jis dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose pacientui neteikė ambulatorinės konsultacijos, nurodydamas, kad dėl to, jog nebuvo tinkamai užpildytas F027/a formos siuntimas, susijęs su ambulatorinės konsultacijos teikimu, yra ne tik jo, bet ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ registratorės J. V. kaltė, nes jei registratorė nebūtų užvedusi Paciento gydymo stacionare ligos istorijos, būdama neįsitikinusi, ar pacientas turi tinkamai įformintą siuntimą, jis būtų tinkamai užpildęs medicininius dokumentus, susijusius su ambulatorinės konsultacijos teikimu.

69.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis, vadovaujantis Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 22 punktu, dirbdamas gydytoju UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, turinčia sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo PSDF lėšomis, turėjo teisę išduoti siuntimą, tačiau prieš išduodamas siuntimą, jis turėjo pacientui suteikti ambulatorinę konsultaciją kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas. Byloje, esančiais duomenimis, t. y. Patikrinimo pažyma, paciento M. P. skundu, liudytojos registratorės J. V. paaiškinimu teisme, nustatyta, kad apeliantas dirbdamas gydytoju UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, išdavė siuntimą dienos chirurgijos paslaugai, apmokamai PSDF biudžeto lėšomis, gauti neteikdamas ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl pagrįsta išvada, kad apeliantas neteisėtai išdavė siuntimą.

70.       Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog registratūros darbuotoja yra atsakinga už teisingą medicininių dokumentų pildymą.  UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymu patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ tvarkos 1 priedo 2 punkte yra nustatytos registratūros darbuotojo pareigos, tarp kurių pareiga užpildyti paciento ligos istoriją ar ambulatorinę kortelę (2.4. punktas), palydėti pacientą į gydytojo kabinetą (2.5. punktas), tačiau nėra nustatytos pareigos registratūros darbuotojui užpildyti siuntimo, pacientui teiktas paslaugas aprašyti asmens sveikatos istorijoje. Šio įsakymo 1 priedo 3.1 punkte nustatyta gydytojo pareiga išaiškinti, ar pacientas turi tinkamai užpildytą pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, (F.027/a), jei pacientas kreipėsi dėl paslaugų iš PSDF biudžeto.

71.       Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-754 patvirtinto Ambulatorinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d.) 11 punkte įtvirtinta, kad informaciją apie pacientui suteiktą ambulatorinės chirurgijos paslaugą į asmens sveikatos istoriją (forma 025/a) ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK) įrašo ir savo parašu bei spaudu patvirtina ją suteikęs gydytojas.

72.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas prieš suteikdamas pacientui dienos chirurgijos paslaugas kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis, turėjo pareigą išaiškinti, ar pacientas turi tinkamai užpildytą pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, tačiau tokios pareigos neturėjo registratūros darbuotoja.

73.       Byloje atsakovė įrodė, kad, kad apeliantas išrašė pacientui siuntimą dienos chirurgijos paslaugai, kompensuojamai PSDF biudžeto lėšomis, nesuteikęs pacientui ambulatorinės konsultacijos, kaip gydytojas dirbantis UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Be to, žinodamas, kad pacientui suteikta dienos chirurgijos paslauga yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, tyčia informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos ir, kad pacientas turės susimokėti. Apelianto veiksmų pasėkoje pacientas apmokėjo už atliktą operaciją  MB „K. klinika“, kur apeliantas kaip MB „K. klinika“ dirbantis gydytojas konsultavo pacientą, tačiau operaciją pacientui atliko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Apeliantui kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dirbančiam gydytojui išdavus neteisėtą siuntimą dienos chirurgijos paslaugai kompensuojamai PSDF biudžeto lėšomis gauti, iš PSDF biudžeto buvo apmokėta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 1 061,08 Eur suma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad apeliantui kaip gydytojui dirbančiam UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteisėtai išdavus siuntimą, atsakovė padarė PSDF biudžetui 1 061,08 Eur žalą. Ekspertizės pažymoje nustatyta, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ šią žalą turi atlyginti.

74.       Vadovaujantis UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtinto Gydytojo pareigybės aprašymo 3 skyriaus 1.6. puntu, gydytojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Gydytojo pareigybės aprašymo 3 skyriaus 1.7. punktu gydytojas teikiant paslaugas pacientams nepažeisti direktoriaus įsakymu patvirtintos Apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras tvarkos nuostatų. Nors Gydytojo pareigybės aprašyme nėra gydytojo G. K. parašo, patvirtinančio, kad jis yra susipažinęs su šia nustatyta tvarka, tačiau esant žymai, kad 2013 m. spalio 8 d. gydytojas G. K. atsisakė pasirašyti dokumente, laikytina, kad apeliantas yra susipažinęs su Gydytojo pareigybės aprašymu ir privalo jo laikytis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui nebuvo žinomos jo pareigos.

75.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokamų paslaugų teikimo UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras tvarka, 3 punkte numatyta, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojams nevykdantiems šio įsakymo reikalavimo taikomos drausminės nuobaudos ir reikalaujama atlyginti žalą, susijusią su šio įsakymo nevykdymu.

Dėl atleidimo iš darbo  procedūros

76.       Darbdavio pareiga pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktas).

77.       Apeliantas skunde teigia, kad atsakovė nesuteikė apeliantui tinkamos galimybės pateikti paaiškinimą, kaip numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. raštu atsakovė pareikalavo, kad apeliantas iki 2021 m. birželio 4 d. įstaigos darbo laiko pabaigos, t. y. iki 16 val. pateiktų paaiškinimą į paciento M. P. 2021 m. gegužės 28 d. skundą „Dėl plastikos chirurgo G. K.“. 2021 m. birželio 4 d., 15.48 val. elektroniniame laiške apeliantas pateikė atsakovei paaiškinimą. 2021 m. birželio 21 d., 14.51 val., atsakovė išsiuntė apeliantui supažinimui Šiaulių teritorinės liginių kasos 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo pažymą, paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir pastabas dėl pažymoje nurodytų aplinkybių iki 2021 m. birželio 23 d., 12 val. Apeliantas 2021 m. birželio 23 d., 9.48 val., siųstu elektroniniu laišku paprašė atsakovės pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 28 d., 12 val., nurodydamas, kad pagal šiuo metu prieinamą informaciją mato, kad papildomai reikia susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais. Iš į Darbo ginčo komisijos bylą pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir Darbo grafiko matyti, kad apeliantas 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. birželio 23 d. nuo 14 val. iki 18 val. dirbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (DGK byla, b. l. 36–37). Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko ir galimybę susipažinti su paciento kortele ir joje esančiais įrašais, be to, kaip minėta, paciento skundą apeliantas buvo gavęs 2021 m. birželio 2 d., todėl atsakovės duotas laikas paaiškinimui pateikti buvo pakankamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas prašė atsakovės pratęsti terminą paaiškinimams pateikti iki 2021 m. birželio 28 d., apeliantas paaiškinimų nepateikė ir nėra nustatyta, kad apeliantui nebuvo žinomos aplinkybės dėl ko jis turėjo pateikti paaiškinimus, kad paaiškinimo nepateikimą nulėmė kokios tai svarbios aplinkybės.  Apelianto argumentai, kad jam nebuvo suteikta pakankamai laiko, kad  jis negalėjo susipažinti su paciento medicininiais dokumentais ir pateikti tinkamus ir išsamius paaiškinimus dėl Patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių, kad ieškovo pateiktų paaiškinimų pagrindu atsakovė būtų galėjusi pateikti paaiškinimus Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir, galimai, ginčyti Ekspertizės pažymoje nustatytą pareigą atsakovei atlyginti 1 060,08 euro žalą Teritorinei ligonių kasai atmestini, kaip nepagrįsti.

78.       Nors apeliantui atsakovės 2021 m. birželio 21 d., 14.51 val. siųstame prašyme pateikti paaiškinimą nėra aiškiai nurodyta, kad apelianto atžvilgiu yra atliekamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, tačiau apeliantui buvo persiųstas paciento M. P. skundas, Patikrinimo pažyma, dėl kurių atsakovė paprašė apelianto pateikti paaiškinimus. Minėtuose apeliantui persiųstuose dokumentuose buvo nurodytos visos su faktiškai atliktu darbo pareigų pažeidimo tyrimu susijusios aplinkybės, t. y. apeliantui iš esmės buvo, turėjo būti aišku, kad toks tyrimas yra atliekamas ir kokiais pažeidimais jis yra kaltinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad vien formalus atsakovės rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimo faktas pats savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (šios nutarties 76 punktas).

79.       Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuris buvo darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindas, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

80.       Byloje nustatyta ir šių aplinkybių apeliantas nepaneigė, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsakovei kilo pareiga atlyginti PSDF biudžetui 1 061,08 Eur žalą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantas neteikė pacientui M. P. konsultacijos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, tačiau siuntimą operacijai užpildė, kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas, bei apeliantas supratęs, kad  jis, kaip gydytojas specialistas, privalo žinoti ir žinojo, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti, pacientas dėl apelianto  neteisėto veikimo apmokėjo už operaciją ne UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje buvo operuojamas, o MB „K. klinika“, kurioje buvo tik konsultuotas, be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, apeliantas, dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ išrašė siuntimą, kurio pagrindu iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tyčia bandant padaryti darbdaviui žalos, kuri šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta, nustatytas konkretus žalos dydis. Iš esmės nėra pagrindo nesutikti ir su Darbo ginčų komisijos priimtame 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis. Apelianto nurodyti argumentai, kad atsakovė atleido iš darbo ieškovą dar nesulaukusi Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2021 m. liepos 12 d. Ekspertizės pažymos ir joje priimto sprendimo pripažinti, jog atsakovė turi grąžinti Teritorinei ligonių kasai 1061,08 Eur sumą, todėl ieškovo atleidimo momentu atsakovė nebuvo patyrusi žalos atmestini, kaip nepagrįsti. Apelianto argumentai nepaneigia nei nustatytų faktinių aplinkybių, nei žalos padarymo fakto.

81.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė žalos nepatyrė, kadangi jo atleidimo dieną atsakovė nebuvo PSDF biudžetui sumokėjusi 1 061,08 Eur sumos nurodytos Ekspertizės pažymoje. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 867 nustatyta, kad atsakovė Šiaulių teritorinei ligonių kasai už padarytą žalą PSDF biudžetui sumokėjo 1061,08 Eur sumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog atsakovė PSDF biudžetui žalą atlygino po to, kai apeliantas buvo atleistas iš darbo, nepaneigia fakto, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų buvo bandoma tyčia padaryti žalą atsakovei ir žala faktiškai padaryta.  Apelianto argumentai, kad jis nepadarė ir nebandė tyčia padaryti atsakovei žalos, kad konkrečios aplinkybės atsirado ne vien dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovės darbuotojos registratorės J. V. veiksmų atmestini, kaip nepagrįsti dėl jau prieš tai nurodytų argumentų. ( šios nutarties 70-72 punktai).

82.       Apeliantas skunde teigia, kad jo veiksmai neturėjo nusikalstamos veikos požymių, nes užmokestis iš paciento buvo paimtas už MB „K. klinika“, suteiktas paslaugas bei pooperacinei paciento priežiūrai reikalingas priemones, todėl jis negalėjo būti atleistas iš darbo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu. Be to jo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

83.       DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Patikrinimo pažymoje konstatuota, kad dėl gydytojo G. K. neteisėtai išduoto siuntimo, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių siuntimų išdavimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir pateikimo apmokėjimui tvarkas ir sutarties sudarytos tarp ASPĮ (UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“) ir Šiaulių teritorinė ligonių kasos nuostatas, galimai esant gydytojo viešųjų ir privačių interesų konfliktui, galimai esant dokumentų klastojimo ir kitų gydytojo nusikalstamų veikų požymiams, rekomenduojama gavus paaiškinimą iš gydytojo, esant būtinybei, perduoti atvejį tirti teisėsaugos institucijoms.

84.       Atsakovė 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė dėl galimai esamo gydytojo G. K. viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, galimo dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų požymių perduoti atvejį tirti teisėsaugos institucijoms. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmo veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-42358-21, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 168 straipsniu,  atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

85.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011).

86.       Pabrėžtina, kad kasacinio teismo jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-445/2012; Nr. 3K-3-98/2013). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (R. v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the U. K., no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Kaip, be kita ko, yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ (mutatis mutandis Y. v. Norway; R. v. Norway). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., E. v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; M. c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007).

87.       DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, t. y. kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma situacija, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog siekiant konstatuoti aptariamame punkte numatytą pažeidimą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pastebėtina, kad šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, jog atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą.

88.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas suprasdamas, kad MB „K. klinika“ konsultacijos metu išdavus pacientui siuntimą dienos chirurgijos paslaugai, ši suteikta paslauga UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nebūtų kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, užpildė siuntimą operacijai ir įklijavo į paciento M. P. ligos istoriją, tikėtina siekdamas, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atlikta operacija pacientui būtų kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Tokie apelianto veiksmai kelia įtarimų, kad turi dokumento klastojimo požymių, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmuose formaliai taip pat yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau jų neužtenka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

89.       Kasacinis teismas pasisakė, kad pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ne veika, pripažinta nusikaltimu. Kasacinis teismas nėra suformavęs DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atsižvelgtina į panašias nuostatas įtvirtinusio 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-196-313/2022).

90.       Kaip jau minėta įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte imperatyvaus reikalavimo, kad šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma padaryta nusikalstama veika, todėl ikiteisminio tyrimo institucijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė apelianto neteisėtus veiksmus, nurodytus Patikrinimo pažymoje, kurie taip pat konstatuoti ir Ekspertizės pažymoje, teisėtai laikė nusikaltimo požymių turinčia veika (CPK 185 straipsnis).

91.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

92.  Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus), darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius, teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas).

93. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

94.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto galimai nusikaltimo požymių turintys veiksmai turėjo didelę reikšmę atsakovei, kaip darbdavei. Dėl apelianto galimai nusikaltimo požymių turinčių veiksmų ir neveikimo, kuriais apeliantas, kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dirbantis gydytojas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, Gydytojo pareigybės aprašyme nustatytas gydytojo pareigas, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2013 m. rugsėjo 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13/09-1D patvirtinto Gydytojo pareigybės aprašymo 3 skyriaus 1.6., 1.7. punktuose įtvirtintas pareigas gydytojui, nesuteikęs pacientui ambulatorinės konsultacijos, neteisėtai išdavė pacientui siuntimą dienos chirurgijos paslaugai kompensuojamai PSDF biudžeto lėšomis gauti ir už atliktą operaciją jam pacientas sumokėjo 600 Eur, nors operacija UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ buvo kompensuota PSDF biudžeto lėšomis, atsakovė pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti apeliantu ir turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir spręsti dėl jų padarinių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir anksčiau buvo padaręs pažeidimų, 2020m. gegužės 18 d. buvo įspėtas kad darbo sutartis gali būti nutraukta. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ir anksčiau buvo padaręs pažeidimų, kurių pagrindu už pacientams suteiktas paslaugas apmokėjimas iš PSDF lėšų buvo pripažintas nepagrįstu (darbo pareigų pažeidimo išvados, Šiaulių TLK 2020-02-17 patikrinimo pažyma. Atsižvelgtina ir į darbuotojo požiūrį į jo padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, ieškovas visiškai nepripažįsta savo kaltės, priešingai kaltina atsakovę ir teigia, kad atsakovė turėjo tikslą atleisti ieškovą iš darbo, veikė išvien su pacientu ir kita. Įvertinus visumą aplinkybių atsakovė turėjo pagrindo netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir įvertinus konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes bei tai, kad ir anksčiau ieškovas buvo padaręs pažeidimų turėjo pagrindo ateityje nepasitikėti ieškovu. Nagrinėjamu atveju atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su apeliantu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. 

        Dėl bylos procesinės baigties

95.       Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau prašymo priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė        

         Vilija Valantienė