Civilinė byla Nr. 2-12983-796/2015

(Proceso Nr. 2-06-3-10633-2015-2)

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.;

3.4.4.12.;3.5.1.1.;

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. U. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 6 d. ir 2015 m. liepos 16 d. nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, 

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2015-08-06 nutarimą Nr. 4-CB2-39 netenkinti skundo; 2) įpareigoti prokurorą taikyti viešojo gynimo intereso gynimo priemones; 3) įpareigoti prokurorą atlikti patikrinimą Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyryje ir įvertinti, ar minėto poskyrio tarnautojai tinkamai vykdė jiems įstatymais nustatytas funkcijas ir ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl DNSB ,,Varpas“ valdymo organų vykdomos veiklos.

Skunde nurodoma, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, tiek Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, netinkamai rinko įrodymus, nepatikrino tyrimui svarbių faktų, neprašė pareiškėjos pateikti jokių jos turimų ir neteisėtus bendrijos valdymo organų veiksmus patvirtinančių įrodymų, nevertino jų ir neišanalizavo tyrimui svarbios medžiagos, neapklausė pareiškėjos. Prokurorai net netyrė DNSB „Varpas“ steigimo teisėtumo ir bendrijos valdymo organų vykdomos veiklos teisėtumo. Taip pat pareiškėja nesutinka su prokurorės L. P. padaryta išvada, kad nesurinkta duomenų, jog DNSB „Varpas“ įstatai, steigimas, įgaliotinių, valdybos ir jos pirmininkės rinkimas buvo atlikti neteisėtai.

2015-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros atsiliepimas į D. U. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad pagal pareiškėjos skundą prokuroras atliko išsamų tyrimą, t.y. kreipėsi į VĮ Reigstrų centras Juridinių asmenų registro tarnybą, išsireikalavo visus bendrijos steigimo ir tolimesnės veiklos dokumentus. Atlikus išsamią dokumentų analizę, nustatė, kad  bendrijos „Varpas“ įstatai, steigimas, įgaliotinių, valdybos ir jos pirmininkės rinkimas buvo atlikti teisėtai. Nepasitvirtino ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad nenustatyti imperatyvių įstatymų nuostatų ir/ar viešojo intereso pažeidimai dėl kurių prokuroras turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

              Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas; prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, o šio straipsnio 2 d. 7 p. numatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3-62-3-00473-2013-4).

              Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal Prokuratūros įstatymą viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktas galias, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro teisę pareikšti ieškinį teisme. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

              Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas nagrinėdamas D. U. skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ar argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. U. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl to, kad DNSB „Varpas“ bendrijos pirmininku buvo registruota A. R., bendrijos valdybos nariais S. B., K. J., R. G., R. M., V. L., bendrijos įstatai registruoti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, tačiau ši registracija pareiškėjos nuomone buvo atlikta remiantis suklastotu 2014-12-22 bendrijos įgaliotinių protokolu Nr. 143901. Pareiškėja D. U. teismui paduotame pareiškime nurodo, kad prokurorai netinkamai rinko įrodymus ir neišanalizavo tyrimui svarbios medžiagos, neapklausė pareiškėjos, tačiau šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėja nenurodo kokių konkrečių veiksmų neatliko prokuroras, kokių įrodymų netyrė, kokių dokumentų neišsireikalavo. Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr.I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 18-21 punktai numato, kokių veiksmų gali imtis prokuroras nagrinėdamas prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Iš teismo išreikalautos prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 3.16-400-136/2015 nustatyta, kad prokuroras aiškindamasis ar buvo padarytas viešojo intereso pažeidimas dėl pareiškėjos prašymo išsireikalavo atitinkamus duomenis (kreipėsi į VĮ Reigstrų centras Juridinių asmenų registro tarnybą, išsireikalavo visus bendrijos steigimo ir tolimesnės veiklos dokumentus). Prie medžiagos taip pat buvo prijungtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-07-10 nutarimas Nr.4-AT-408-125/15, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. U. pareiškimą dėl 2014-12-22 DNSB „Varpas“ įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr.14-ĮG01, kurio pagrindu buvo registruoti DNSB „Varpas“ įstatai, valdybos nariai ir pirmininkė, suklastojimo. Iš 205-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutarimo nustatyta, jog prokurorė priimdama procesinį sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones analizavo pareiškėjos pateiktus ir prokuroro surinkus įrodymus, juos vertino. Tik išanalizavus visą surinktą medžiagą buvo padaryta išvada, kad viešasis interesas pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes pažeistas nebuvo ir ši išvada motyvuotai išdėstyta skundžiamuose nutarimuose. Pažymėtina, jog sprendimas dėl prašymo priimtas Rekomendacijų 24 p. nustatytais terminais. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodė, kokias proceso normas pažeidžia skundžiami prokurorų nutarimai, tokių aplinkybių, išanalizavęs turimus duomenis, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas be prokuroro kreipimosi negali spręsti ar pažeistas, ar gintinas viešasis interesas, nes tokia kompetencija priklauso prokurorui, o D. U. skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su procesinių teisės normų pažeidimais, bet su teisiniu situacijos vertinimu, todėl D. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Teismas, remdamasis išdėstyti ir vadovaudamasis CPK 290-291, 513 str.,

n u t a r i a :

              pareiškėjos D. U. skundą atmesti.

              Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui prašymo nagrinėjimo bylą Nr. 3.16-400-136/2015.

              Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Kristina Domarkienė