Baudžiamoji byla Nr. 2K-295-697/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00261-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.12.1;
1.2.29.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalies, kuria L. G. (L. G. ) baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. liepos 30 d. veika) 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 8 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 16 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 23 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 30 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 30 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. spalio 10 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 20 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 26 d. veika) – 3 MGL (390 Lt, t. y. 112 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 MGL (260 Lt, t. y. 75 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 10 MGL (1300 Lt, t. y. 376 Eur) dydžio bauda. L. G. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 11 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 19 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. kovo 4 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. kovo 6 d. veika) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Naujokaitės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. G. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad jis, sukurstytas nenustatyto asmens, kuris faktiškai įgijo automobilį ,,Infiniti FX 35“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekė jį įregistruoti L. G. vardu bei jo vardu gauti automobilio nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, žinodamas, kad faktiškai šiame sandoryje kaip pirkėjas nedalyvavo ir kad faktinis automobilio savininkas bus kitas asmuo, 2008 m. gruodžio 11 d. VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo teritorijoje, Vilniuje, Lentvario g. 7, kaip automobilio pirkėjas pasirašė tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis surašytoje 2008 m. spalio 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. G. už 31 860 Lt (9227,29 Eur) perka automobilį ,,Infiniti FX 35“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. spalio 1 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią žinomai netikrą sutartį panaudojo, 2008 m. gruodžio 11 d. apie 10.08 val. pateikdamas ją VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui, Vilniuje, Lentvario g. 7, kad jo vardu būtų išduotas šio automobilio registracijos liudijimas.
Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad sukurstytas nenustatyto asmens, kuris faktiškai siekė L. G. vardu parduoti minėtomis aplinkybėmis VĮ ,,Regitra“ įregistruotą automobilį ,,Infiniti FX35“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad automobilis būtų įregistruotas A. B. (A. B. ) vardu, žinodamas, kad faktiškai šiame sandoryje kaip pardavėjas nedalyvavo, iki 2008 m. gruodžio 19 d., apie 10.28 val., nenustatytoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis kaip automobilio pardavėjas pasirašė tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis surašytoje 2008 m. gruodžio 18 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. G. už 130 000 Lt (37 650,60 Eur) parduoda automobilį ,,Infiniti FX35“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. , t. y. pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 18 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ir šią žinomai netikrą sutartį panaudojo, iki 2008 m. gruodžio 19 d., apie 10.28 val., pateikdamas ją A. B. , kuris nežinodamas apie L. G. daromą nusikalstamą veiką 2008 m. gruodžio 19 d., apie 10.28 val., šią netikrą sutartį pateikė VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui, Vilniuje, Lentvario g. 7, tam, kad automobilį perregistruotų savo vardu.
Be to, L. G. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad jis, sukurstytas nenustatyto asmens, kuris faktiškai įgijo automobilį ,,BMW 645“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekė jį įregistruoti L. G. vardu bei jo vardu gauti automobilio nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, žinodamas, kad faktiškai šiame sandoryje kaip pirkėjas nedalyvavo ir kad faktinis automobilio savininkas bus kitas asmuo, iki 2009 m. kovo 4 d., apie 16.02 val., nenustatytoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis kaip automobilio pirkėjas pasirašė tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis surašytoje 2009 m. kovo 2 d. pažymoje–sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. G. už 13 500 Lt (3909,87 Eur) perka automobilį ,,BMW 645“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. kovo 2 d. pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią žinomai netikrą sąskaitą panaudojo 2009 m. kovo 4 d., apie 16.02 val., pateikdamas ją VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui, Vilniuje, Lentvario g. 7, kad jo vardu būtų išduotas šio automobilio registracijos liudijimas.
Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad sukurstytas nenustatyto asmens, kuris faktiškai pardavė automobilį ,,BMW 645“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekė, kad automobilis būtų įregistruotas A. B. vardu, žinodamas, kad faktiškai šiame sandoryje kaip pardavėjas nedalyvavo, 2009 m. kovo 6 d. VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo teritorijoje, Vilniuje, Lentvario g. 7, kaip automobilio pardavėjas pasirašė tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis surašytoje 2009 m. kovo 6 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. G. už 130 000 Lt (37 650,60 Eur) parduoda automobilį ,,BMW 645“, K/Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. , t. y. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. kovo 6 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ir šią žinomai netikrą sutartį panaudojo, 2009 m. kovo 6 d., apie 11.43 val., pateikdamas ją VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui, Vilniuje, Lentvario g. 7, tam, kad vėliau automobilis būtų perregistruotas A. B. vardu.
L. G. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už nusikaltimus, padarytus nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2010 m. spalio 26 d., t. y. už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, tačiau ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Aleksandras Bukelis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 95 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) numatytą terminą „padarė nusikalstamą veiką“, jį tapatindamas su asmens kaltės konstatavimu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismų argumentai, kad naujai padaryta nusikalstama veika nutraukia besitęsiantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl anksčiau padarytos veikos tik tuo atveju, jeigu yra visos trys būtinosios sąlygos (nauja nusikalstama veika padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a–f papunkčiuose nustatytus terminus; dėl naujos nusikalstamos veikos yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; šis apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs) ir išvada, jog apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. G. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2010 m. spalio 29 d. (turėtų būti – 2010 m. spalio 26 d.), apeliacinio nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad L. G. padarė naujas nusikalstamas veikas ir dėl to senaties eiga nutrūko, yra nepagrįsti. Kasatorius teigia, kad tai prieštarauja tiek BK 95 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir šiuo metu galiojančio BK 95 straipsnio 8 dalies (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) imperatyviajai nuostatai, tiek kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai vadovavosi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2008, 2K-235/2014 nurodytais išaiškinimais, nes šiose bylose asmuo, dėl kurio buvo priimti sprendimai nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, buvo kaltinamas vieno nusikaltimo padarymu, klausimas dėl BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo buvo sprendžiamas, remiantis duomenimis, kad dėl šio asmens buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurios baigtis turėjo įtakos teismo sprendimui dėl galimybės taikyti BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šioje baudžiamojoje byloje, kasatoriaus manymu, žemesnių instancijų teismai neįvertino esminės aplinkybės, kad L. G. kaltumo dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo klausimas buvo sprendžiamas vienoje byloje. Dėl to ši baudžiamoji byla BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu nėra analogiška minėtoms kasacinėms nutartims, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pasak kasatoriaus, žemesnių instancijų teismai neturėjo pagrindo savo išvadas sprendimuose grįsti vadovaudamiesi precedento reikšmės šioje byloje neturinčiais minėtose kasacinėse nutartyse pateiktais išaiškinimais.
Kasatoriaus teigimu, minėtos trys sąlygos, kurios būtinos, kad naujai padaryta nusikalstama veika nutrauktų besitęsiančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl anksčiau padarytos veikos, nėra universalios ir taikytinos visais atvejais. Kasatorius nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007, kurioje konstatuota, kad teismas, nesujungdamas nagrinėjamos bylos su byla, kurioje kito teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir viename nuosprendyje neskirdamas bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi, anot kasatoriaus, teismas, nagrinėjantis bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) turi išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kasatorius, atsižvelgdamas į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008, taip pat teigia, kad tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra, nes BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu. Senaties termino skaičiavimui taikant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką. Be to, pasak kasatoriaus, nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pavyzdžiui, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, taip pat nėra apkaltinamasis nuosprendis, tačiau priimant tokį nuosprendį turi būti nustatyta, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos visos BPK 305 straipsnio 1 dalyje 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės.
Kasatoriaus skunde nurodoma ir tai, kad klausimai dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, kuri nutraukė (jeigu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis) ankstesnės nusikalstamos veikos senaties eigą, ir baudžiamosios atsakomybės dėl ankstesnės nusikalstamos veikos, turi būti sprendžiami toje pačioje byloje. Kasatorius, vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2012, teigia, kad BK 95 straipsnio 4 dalies (2010 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatos nereikalauja formalaus kaltumo konstatavimo, tačiau, siekiant taikyti šią nuostatą, asmens nekaltumo prezumpcija dėl naujos nusikalstamos veikos turi būti paneigta. Kasatorius pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir atsižvelgiant į pagal ją formuojamą Lietuvos teismų praktiką prezumpcijos pažeidimu laikomi atvejai, kai teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Tai, ar kaltinamasis padarė, ar nepadarė nusikalstamas veikas, gali konstatuoti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą teismas, priešingu atveju, konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Naujos asmens nusikalstamos veikos padarymas BK 95 straipsnio 4 dalies prasme nustatomas tik teismo sprendimu šio asmens byloje, priimtu suteikus jam visas teisingo proceso garantijas. Tuo atveju, kai teismas, sprendžiantis BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, nenagrinėja baudžiamosios bylos, kurioje asmuo kaltinamas dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos, šis teismas negali prisiimti tokią bylą nagrinėjančio teismo vaidmens savarankiškai nustatydamas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl kelių nusikalstamų veikų, iš kurių viena nutraukia kitos senaties eigą, dalyvaujant kaltinamajam ir jam suteikus visas teisingo proceso garantijas, gali pripažinti, jog viena nusikalstama veika nutraukė kitos nusikalstamos veikos senaties eigą, todėl senaties terminas už abi veikas skaičiuojamas nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento, ir gali priimti, esant pagrindui, apkaltinamąjį nuosprendį dėl abiejų veikų.
Kasatorius nurodo ir tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Kasatorius, vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3/2009, nurodo, kad šioje byloje asmuo buvo nuteistas nuosprendžiu už trisdešimties nusikalstamų veikų padarymą nuo 1999 m. gruodžio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d., nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų nutrūko paskutinės nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2003 m. gruodžio 1 d. Kitoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483/2014 nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje, padarytą 2002 m. vasarą, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, baigtą daryti 2008 m. rudenį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) senaties terminai už visas nusikalstamas veikas pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas, t. y. nuo 2008 m. rudens, o BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytas penkerių metų senaties terminas už BK 153 straipsnyje numatytos veikos padarymą baigėsi 2013 m. rudenį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepraleidus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, kasatorius daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas turi būti konstatuotas nuosprendžiu, tačiau šio nuosprendžio įsiteisėjimas nėra būtina apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl ankstesnių nusikalstamų veikų senaties nutrūkimo sąlyga, kai bylą nagrinėja tas pats teismas dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų veikų. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog 2009 m. liepos 30 d., rugsėjo 8 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 30 d., spalio 10 d., spalio 20 d. (turėtų būti – 2010 m. spalio 20 d.), 2010 m. spalio 26 d. L. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir tai, anot kasatoriaus, yra pagrindas tuo pačiu nuosprendžiu konstatuoti senaties termino dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2008 m. gruodžio 11 d., gruodžio 19 d., 2009 m. kovo 4 d., kovo 6 d., nutrūkimą ir L. G. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir už šias nusikalstamas veikas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Bukelio kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo
Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.
BK 95 straipsnis nustato asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Išimtys iš šios taisyklės numatytos už konkrečias veikas, išvardytas BK. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; 3) asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Šios svarbios aplinkybės nustatomos bylos teismo proceso metu, todėl nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmei nustatyti svarbios aplinkybės (BK specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.
Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusios BK 95 straipsnio 8 dalies redakciją, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-3/2009). Jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad senaties terminas veikoms skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, kasaciniame skunde išdėstyti pagrįsti argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai siejo senaties eigos nutrūkimą su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminai skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu, tačiau pažymėtina, kad BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatos tokio reikalavimo kaip įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priešingai nei nurodo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, senaties termino skaičiavimui nenustato.
Nuosprendžio priėmimas yra aktas, kai asmuo retrospektyviai pripažįstamas kaltu už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą arba išteisinamas. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra baudžiamojo proceso stadija, kai teismo priimtas baigiamasis aktas po pirmosios instancijos teismo proceso ar, jį apskundus, – po apeliacinės instancijos teismo proceso perduodamas vykdyti, todėl ši stadija niekaip nesietina su teismo nuosprendžiu nustatytų faktų juridiniu nepripažinimu. Procesiškai tai sietina tik su proceso šalių galimybe apskųsti teismo sprendimą. Asmens nekaltumo prezumpcijos klausimas yra nusikaltusio asmens santykio su valstybe konstatavimas, o ne byloje nustatytos aplinkybės dėl padarytų nusikalstamų veikų laiko. Sutiktina, jog apskundus nuosprendį apeliacine tvarka gali būti padaromi pakeitimai arba nuosprendis panaikinamas, tačiau nuosprendis gali būti panaikinamas ir apskundus kasacine tvarka ar įstatyme numatytais pagrindais dėl proceso atnaujinimo. Šių procesų metu nustačius naujas aplinkybes ar juridiškai reikšmingus faktus dėl veikų kvalifikavimo nuosprendis pakeičiamas ar panaikinamas, kartu gali būti pakeičiami ar nutraukiami ir senaties eigos skaičiavimo terminai ir aplinkybės. Taigi, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas turi būti konstatuotas nuosprendžiu, tačiau šio nuosprendžio įsiteisėjimas nėra būtina apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl ankstesnių nusikalstamų veikų senaties nutrūkimo sąlyga, kai bylą nagrinėja tas pats teismas dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų veikų. Tokios praktikos laikosi ir teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2009, 2K-36-693/2015, 2K-44-699/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų trylikos veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nagrinėjamas vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu L. G. nuteistas už devynių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikų padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra penkeri metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. L. G. minėtas nusikalstamas veikas padarė 2009 m. liepos 30 d., rugsėjo 8 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 30 d., spalio 10 d., 2010 m. spalio 20 d., spalio 26 d., o baudžiamoji byla dėl keturių veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 11 d. gruodžio 19 d., 2009 m. kovo 4 d., kovo 6 d. veikos) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kaip minėta, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką turi būti nustatyta teismo nuosprendžiu, tai ir buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje – nuosprendžiu nustatyta, kad L. G. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2010 m. spalio 26 d. Būtent šią dieną senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Taigi dėl visų L. G. inkriminuotų nesunkių nusikaltimų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigsis 2015 m. spalio 26 d. Apkaltinamasis nuosprendis L. G. priimtas 2014 m. liepos 10 d., dar nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir bylą nutraukti dėl keturių L. G. inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 11 d. gruodžio 19 d., 2009 m. kovo 4 d., kovo 6 d. veikos), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nepagrįsto vadovavimosi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2008, 2K-235/2014 pateiktais išaiškinimais, nes minėtose baudžiamosiose bylose asmens kaltumo klausimas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo buvo sprendžiamas ne vienoje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl visų L. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo sprendė vienas teismas ir vienoje baudžiamojoje byloje. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, minėtų kasacinio teismo nutarčių ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panaši (analogiška), todėl šie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškindamas baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnio nuostatas, padarė neteisingas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 95 straipsnį ir pagrįstai L. G. dėl dalies jam pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 11 d. gruodžio 19 d., 2009 m. kovo 4 d., kovo 6 d. veikos) bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis