Civilinė byla Nr. e2A-527-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04086-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 2.4.2.12.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-319-838/2024 pagal ieškovų E. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovui M. K., tretieji asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos, Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė Tadas&DK, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, uždaroji akcinė bendrovė „Krašto projektai ir partneriai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. L. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitonio statyba“ (toliau – ir ieškovai) prašė įpareigoti atsakovą M. K. (toliau – ir atsakovas) perduoti UAB „Vitonio statyba“ 2080 kg naudotų vamzdžių, užfiksuotų Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur, bei priteisti iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 7360 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi buvo nutarta likviduoti dėl bankroto UAB „Laugina“, o nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. jos nemokumo administratoriumi buvo paskirtas atsakovas. Ieškovas E. L. yra likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ akcininkas, pirmos bei trečios eilės kreditorius ir vienintelis UAB „Vitonio statyba“ akcininkas. UAB „Vitonio statyba“ 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 006085 pagrindu įsigijo naudotų 2080 kg vamzdžių (77 vnt. 76,1 mm diametro ir 53 vnt. 60,3 mm diametro) už 717,29 Eur iš UAB „Kietaviškių gausa“, jie buvo palikti prie UAB „Vitonio statyba“, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus paimti vamzdžių, dalis vamzdžių buvo supjaustyti ir panaudoti tvoros, skiriančios statinius, adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Tvora buvo pastatyta atsakovo (likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ bankroto administratoriaus) pavedimu.
3. Pažymėjo, kad dalis (117 vnt.) vamzdžių turėjo būti perparduoti pagal 2022 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartį už 5 200 Eur, o likusi dalis (13 vnt.) turėjo būti panaudoti vykdant rangos įsipareigojimus tretiesiems asmenims įmonės veikloje, tačiau dėl dalies vamzdžių sunaikinimo ir dalies užgrobimo UAB „Vitonio statyba“ negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko UAB „Vitonio statyba“ padaryta žala siekia 8 077,29 Eur (717,29 Eur vamzdžių savikaina, 5 200 Eur prarasta piniginė vertė iš jų realizavimo, 2 160 Eur sutartinės netesybos). Mano, kad žala ateityje padidės, kadangi pirkėjas 2022 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl UAB „Vitonio statyba“ įsipareigojimų nevykdymo nutraukė ir pareiškė pretenzijas, po ko ir buvo susitarta fiksuoti netesybų sumą (2 160 Eur) kaip mokėtiną pirkėjui.
4. Taip pat pažymėjo, kad reiškia prevencinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.255 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip atsakovo neteisėtus veiksmus nurodo atsakovo veiksmus, netenkinant likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų bei kreditorių sąskaita siekiant apmokėti įvairias administravimo išlaidas, piniginių lėšų naudojimas neegzistuojančioms atliekoms tvarkyti, užvaldant ir sunaikinant trečiųjų asmenų turtą, priklausantį UAB „Vitonio statyba“, UAB „Tadas&DK“, UAB „Krašto projektai ir partneriai“, dėl ko gali būti padaryta dar didesnė žala bei užprogramuoti nauji teisminiai ginčai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovų E. L. ir UAB „Vitonio statyba” prevencinį ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai 6 267,80 Eur advokato pagalbos išlaidų, o į valstybės biudžetą – po 35,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutartimi likviduojama dėl bankroto „Laugina“ visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), iki turto pardavimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta (21 punktas) tvarka, išnuomojo UAB „Kontmena“ už 3 200 Eur per mėnesį (9 punktas). 2020 m. birželio 8 d. ši sutartis buvo nutraukta, tačiau UAB „Kontmena“ ginčijo sutarties nutraukimą, turto negrąžino. 2021 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 tenkino likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ ieškinį ir iš UAB „Kontmena“ priteisė likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ skolą už nuomą ir suvartotą elektros energiją, delspinigius 60 055,42 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (60 055,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1149-1120/2021). Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskyrė atsakovą M. K..
7. UAB „Kietaviškių gausa“ 2021 m. birželio 8 d. UAB „Vitonio statyba“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006085 dėl naudotų 2080 kg vamzdžių už 717,29 Eur įsigijimo. Tarp UAB „Vitonio statyba“ (pardavėjas) ir T. S. (pirkėjas) 2022 m. vasario 10 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas perka 67 vnt. (201 m) 76,1 mm išorinio diametro lygių plieninių vamzdžių ir 50 vnt. (150 m) 60,3 mm išorinio diametro lygių plieninių vamzdžių už 5 200 Eur (sutarties 1, 4.1. punktai). Pardavėjas įsipareigojo pristatyti prekes per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (5 punkto 1.1. papunktis), o pirkėjas įsipareigojo už prekes sumokėti per 30 dienų nuo prekių pristatymo dienos (sutarties 3 punkto 2 papunktis, 4 punkto 1 papunktis). Pažymėta, kad prekė naudota ir yra pirkėjo apžiūrėta. Sutarta, kad yra mokami 10 Eur dydžio delspinigiai nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną (7 punkto 1.2. papunktis). T. S. 2022 m. balandžio 8 d. pretenzija šią sutartį nutraukė dėl UAB „Vitonio statyba“ įsipareigojimų nevykdymo ir reikalavo per vieną darbo dieną sumokėti netesybas.
8. 2022 m. balandžio 6 d. NŽT Kėdainių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78.) nurodyta, kad nesuformuotame (neatlikti kadastriniai matavimai) valstybiniame žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, kuriame nėra servitutų, yra užimta ir naudojama valstybinė žemė vykdant ūkinę ir kitą veiklą ir dėl to pažeidžiama gretimų žemės sklypų savininkų / naudotojų / gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai, pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota metalo tinklo tvora, vamzdžiai, smėlio krūva, traktoriaus strėlė, statybinės atliekos ir kt. NŽT 2022 m. liepos 26 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22175233851) nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodyta, kad UAB „Kontmena“ yra kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja / valdytoja, kadangi dalis turto nėra perduotas likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui, kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021.
9. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023 sprendimo 110 punkte konstatuota, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. galimybės įrodinėti prarastų daiktų priklausymą likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“, pateikiant prarastų daiktų įsigijimo dokumentus, yra ribojamos dėl UAB „Kontmena“ ir E. L. veiksmų (neveikimo), todėl būtent UAB „Kontmena“, kuri disponavo visais likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ dokumentais, turi būti perkeliama našta įrodyti, jog prarasti daiktai nepriklauso likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ ar kad jie priklauso kitiems asmenims.
10. Byloje pateikta filmuota medžiaga, kurioje matosi smėlio / žvyro krūva, kurioje yra vamzdžiai (rudos spalvos), atsakovas nurodo, kad jie priklauso likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“. Taip pat pateiktos 2024 m. vasario 29 d. vamzdžių fotonuotraukos, kur matyti, kad kai kurių vamzdžių galai užsibaigia metalinėmis pritvirtintomis pusapvalėmis juostomis, pateikti keletas vaizdo įrašų, kur ieškovo atstovas atvyksta prie teritorijos tvoros, kuri yra užrakinta.
11. Byloje pateiktas 2023 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo protokolas su klausimu dėl administravimo išlaidų padidinimo bendrovės turto pardavimui, apsaugai, atliekų tvarkymui, teisinėms paslaugoms ir kt., atsakovo elektroninis susirašinėjimas su ieškovo atstovu J. K. dėl informacijos pateikimo apie administravimo išlaidas, dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas, balsavimo biuleteniai, 2023 m. birželio 7 d. pranešimas dėl šaukiamo likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo, sąskaitos faktūros už paslaugas dėl objektų stebėjimo, komerciniai pasiūlymai su preliminariomis kainomis dėl atliekų (kurios detalizuotos, nurodytos apimtys, kilmė) sutvarkymo, sąskaitos už elektros energijos sunaudojimą, valstybės įmonės Registrų centro sąskaitos už išrašus / elektroninių varžytinių skelbimus / duomenų išrašus / duomenų paieškas ir kt., sąskaitos už teisines, antstolio ir notarines paslaugas, už spynų montavimą / durų atidarymą, už santechnikos įrangos remontą, transporto priemonių / nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą.
12. Byloje pateiktas 2023 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 527 patvirtina, kad paskutinis auditas likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ atliktas 2011 m. lapkričio 4 d. – teritorija buvo tvarkinga. 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pagal kurį 2022 m. vasario 15 d. atsakovas perėmė likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą, nurodyta, kad teritorija buvo užrakinta, buvo skambinta advokatui V. S., tačiau jis neatsiliepė, todėl atvyko meistras, kuris atrakino pastato duris ir teritorijos vartų spyną.
13. Taip pateiktas UAB „Kietavišių gausa“ atsakymas „Dėl ikiteisminiam tyrimui reikalingos informacijos“ Kauno apskrities VPK bei Kauno rajono PK į 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. IBPS-S-434066-22, kur nurodyta, kad buvo sandoris dėl vamzdžių pirkimo ir detalizuotas parduotų vamzdžių kiekis bei svoris / diametrai. Byloje nepateiktas joks dokumentas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.
14. Pasisakydamas dėl reikalavimų perduoti UAB „Vitonio statyba“ 2080 kg naudotų vamzdžių arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur, bei reikalavimo priteisti 7 360 Eur žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodoma aplinkybė, jog likusi dalis vamzdžių (13 vnt.) turėjo būti panaudoti vykdant rangos įsipareigojimus tretiesiems asmenims įmonės veikloje, grindžiama tik ieškovo E. L. teiginiais, kurie realiai nepagrįsti įrodymais. Pateikta į bylą 2022 m. vasario 10 d. tarp UAB „Vitonio statyba“ ir T. S. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis neįrodo fakto, kad vamzdžiai realiai buvo atvežti į atsakovo valdomą teritoriją ir atsakovas juos neteisėtai užvaldė bei panaudojo tvoros statybai. Liudytojo A. J. parodymai taip pat vertinami kritiškai, nes su E. L. liudytojas yra pažįstami ir jis nematė, kur ir kaip buvo vamzdžiai iškrauti.
15. Dėl žalos padarymo ieškovui neatgaunant, jo teigimu, įsigytų vamzdžių teismas pažymėjo, kad, pirma, pagal pateiktą UAB „Kietaviškių gausa“ 2021 m. birželio 8 d. UAB „Vitonio statyba“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006085 dėl naudotų 2080 kg vamzdžių už 717,29 Eur pardavimo negalima neginčijamai teigti, kad įgyti vamzdžiai realiai buvo nuvežti į atsakovo valdomą teritoriją, nes minėtoje sąskaitoje faktūroje vamzdžių fizinės savybės / išvaizda (kiekis, diametras) nėra detalizuoti. Antra, ieškovas E. L. nenurodė, kodėl įgytus vamzdžius vežė į jam nepriklausančios bendrovės teritoriją, jei, kaip teigė atsakovas, šalia yra ieškovo E. L. dukros K. L. valdoma teritorija. Be to, atsakovas pateko į teritoriją tik 2022 m. vasario 15 d., kuomet, dalyvaujant antstoliui, perėmė likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad teritorija buvo užrakinta, todėl buvo iškviestas meistras, kuris atrakino teritorijos vartų spyną. Trečia, faktą, kad vamzdžius atvežė, patvirtina tik ieškovo E. L. kviesti liudytojai A. J. ir A. V., kurių parodymai vertinami kritiškai dėl to, kad jie yra ieškovo E. L. pažįstami, suinteresuoti duoti ieškovui naudingus parodymus. Ketvirta, ieškovas E. L. nenurodė, kodėl nuo 2021 m. birželio 8 d., kuomet UAB „Vitonio statyba“ pirko vamzdžius, iki 2022 m. vasario 10 d., kada, kaip teigia ieškovas, pardavė dalį vamzdžių T. S., niekas vamzdžių neišsivežė, niekas atsakovui pretenzijų nereiškė. Penkta, vamzdžių pirkimo sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kad vamzdžiai plieniniai, tačiau 2022 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo T. S. sutartyje vamzdžiai įvardinami kaip plieniniai. Šešta, 2022 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo T. S. sutartis kelia abejonių dėl įgyjamų naudotų vamzdžių sutartos kainos – įsigyjami visi vamzdžiai už 717,29 Eur, o parduodama tik dalis naudotų vamzdžių už 5 200 Eur, t. y. brangiau net septynis kartus. Labiau tikėtina, kad minėta sutartis buvo sudaryta siekiant dirbtinai „sukurti“ žalą. Be to, sutartis buvo sudaryta 2022 m. vasario 10 d, o atsakovas į teritoriją pateko tik 2022 m. vasario 15 d. (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Septinta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių vamzdžių patekimą į teritoriją (važtaraščių, aktų). Aštunta, dėl tvoros – byloje neapteikta jokių įrodymų, kad atsakovas pastatė tvorą – tai yra tik ieškovų teiginiai, juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų ir filmuotos medžiagos matyti, kad tvora turėjo būti pastatyta anksčiau, nes yra surūdijusi.
16. Įvertinęs aukščiau nurodytą bei į bylą pateiktų dokumentų turinį, teismas pažymėjo, kad jie nepatvirtina fakto, jog atsakovas ginčo vamzdžius užvaldė neteisėtu būdu ir būtų atsakingas už jų grąžinimą ieškovui. Juo labiau, kad labiau tikėtina, jog likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ teritorija jau buvo užtverta iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. patekimas į teritoriją buvo ribotas visiems, tame tarpe buvo ribotas ir atsakovui, nes jis į teritoriją pateko tik 2022 m. vasario 15 d.
17. Teismas darė išvadą, jog ieškovai turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, siekdami apginti savo pažeistas teises (prevencinio ieškinio atveju – realiai žalos padarymo grėsmei ateityje), kadangi ieškovas E. L. yra likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ akcininkas, pirmos bei trečios eilės kreditorius ir vienintelis UAB „Vitonio statyba“ akcininkas ir ieškovai teismui pateiktame ieškinyje įrodinėja tiesioginę žalą sau – galimai priklausančių vamzdžių neatgavimą bei galimai kreditorių teisių pažeidimą dėl kreditorių reikalavimų nevykdymo ir netinkamo lėšų panaudojimo atsiskaitant už įvairias administravimo išlaidas, galimai nesamų atliekų tvarkymą ir galimai neteisėtai užvaldant trečiųjų asmenų turtą.
18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, pareiškę prevencinį ieškinį turėjo įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas, kaip nemokumo administratorius, perėmė likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), konstatuojant antstoliui, ir objekte rado didelį kiekį įvairių atliekų (apie 4500 t). Šiuo atveju likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ registruota, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas, kaip nemokumo administratorius, privalo sutvarkyti jos veiklos vietoje esančias atliekas.
20. Akcentavo, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021) seka, kad nemuko administratoriaus veiksmai, siekiant sutvarkyti bendrovės teritorijoje esančias atliekas ir už atliekų utilizavimą sumokėti tam reikalingas lėšas, patys savaime negali būti vertinami kaip neteisėti. Paprastai atliekų sutvarkymas nesukuria akivaizdžių neigiamų padarinių, o prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Duomenų, kad atsakovas vykdydamas tiesioginę pareigą sutvarkyti teritoriją (atliekas), pažeistų trečiųjų asmenų teises, byloje nepateikta. Teigiant priešingai, šias aplinkybes reikia įrodyti. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas, vykdydamas nemokumo administratoriaus funkcijas, siekė žalos bendrovei / ieškovams. Įvertinęs bylos visumą teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
21. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje dalyje ieškovai turėjo įrodyti, jog yra reali ir pagrįsta tikimybė, jog atsakovas, veikdamas kaip bendrovės nemokumo administratorius ir tvarkydamas bendrovės veiklos teritorijoje susidariusias įvairias atliekas, padarys kreditoriams /bendrovei / tretiesiems asmenims žalą. Ištirtų įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumoje teismas konstatavo, kad ieškovai byloje neįrodė, jog dėl atsakovo vykdomų nemokumo administratoriaus pareigų bendrovėje tiek dėl bankroto metu vykstančių procedūrų, tiek dėl planuojamų tvarkyti atliekų, kuriuos ieškovai traktuoja kaip neteisėtus veiksmus, susidarytų sąlygos ateityje žalai atsirasti. Esminis ieškovų argumentas dėl realaus pavojaus žalai atsirasti yra susijęs su ieškovų teiginiu, kad atsakovas siekia sutvarkyti neegzistuojančias atliekas ir tokiu būdu mažina kreditoriams išmokėtinas sumas bei neatiduoda ieškovams įgytų vamzdžių ir tie veiksmai gali didinti žalą.
22. Teismas sprendė, jog nustačius, kad prevenciniais ieškiniais reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (nemokumo administratoriaus veiksmai siekiant sutvarkyti atliekas, bankroto procedūros vykdymas), taip pat byloje neįrodžius, jog atsakovo, kaip nemokumo administratoriaus, veiksmai, siekiant sutvarkyti atliekas, bankroto procedūros vykdymas, sukeltų realų pavojų ieškovams žalai atsirasti, taip pat nenustačius, kad atsakovas neteisėtai užvaldė vamzdžius ir jų negrąžina ieškovui E. L., ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
23. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7055-838/2023 nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje uždrausti atsakovui tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovų turtui ar bet kokioms atliekoms, esantiems Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), taip pat uždrausti atsakovui pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų pateiktas ieškinys atmetamas, teismas sprendė, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos.
24. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovų trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priteisė visas jos 6 267,80 Eur advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, o valstybei – 70,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis – po 35,39 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
25. Ieškovai E. L. ir UAB „Vitonio statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti.
26. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Mano, kad teismas visiškai neįsigilino į byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo, dėl ko priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą. Paminėtą neįsigilinimą puikiai iliustruoja skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinimo, nors jos jau yra panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-847-618/2023.
27. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškinį, netinkamai kvalifikavo ginčo esmę ir tarp šalių susiklosčiusius (teisinius) santykius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, visiškai neįsigilino nagrinėjamą bylą ir joje esančius įrodymus. Mano, kad teismas nustatė neįgyvendinamą įrodinėjimo naštos kartelę ieškovams, netinkamai vertino ieškovų pateiktus tiek rašytinius įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus, ignoravo aplinkybę, jog atsakovas ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ apskritai nepateikė jokių įrodymų savo deklaratyviems teiginiams pagrįsti (jog vamzdžiai priklauso likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ ir jie bus parduoti kaip tokie). Bylos nagrinėjimo metu teismas neleido kitaip užduoti klausimų, neleidžiant atsakovui išvengti galimybės atsakinėti abstrakčiai, ir nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Mano, kad aptariamu atveju yra svarbu pačios ginčo teritorijos išdėstymas, taip pat ir pastatų išsidėstymas joje.
28. Nurodo, kad teismas daug dėmesio skyrė pareikšto ieškinio kvalifikavimui kaip prevencinio (tokį iš dalies nurodė reiškiantys ir patys ieškovai), tačiau skundžiamame sprendime neatsakė į esminius byloje kilusius klausimus, pavyzdžiui, ar normali yra situacija, kai yra neteisėtai aptveriama valstybinė žemė, arba kam, galų gale, priklauso konkretus turtas – metaliniai vamzdžiai, dėl kurio kyla ginčas.
29. Atsakovas M. K. ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
30. Nurodo, kad nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Apeliaciniame skunde išreikštas deklaratyvus nesutikimas su teismo išvadomis neįrodo ir nepagrindžia, kad teismas netinkamai taikė ar aiškino materialinės ar procesinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius.
31. Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo procesinį sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovų E. L. ir UAB „Vitonio statyba“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
33. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų E. L. ir UAB „Vitonio statyba“ ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
34. Ieškovai E. L. ir UAB „Vitonio statyba“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įrašą, kuriame ieškovas E. L. užfiksavo, kaip atsakovas M. K. nuardo ir vėliau vėl atgal užkabiną tinklinės tvoros dalį. Ieškovai prašo priimti šį įrodymą, motyvuodami tuo, kad kartu su kitu įrodymu – vaizdo įrašu (DOK – 30724), šis įrodymas patvirtina, kad būtent atsakovas kontroliuoja ir riboja asmenų patekimą į laisvą valstybinę žemę.
35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų į bylą pateiktu 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įrašu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepagrindė tokio įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Ieškovų pateikto įrodymo turinys neleidžia daryti išvados, jog jame užfiksuota informacija yra esmingai reikšminga byloje esančių įrodymų vertinimui ir patvirtina prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodomas aplinkybes. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsisako prijungti į bylą ieškovų pateiktą naują įrodymą.
38. Ieškovai 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024, jos neskundžiama dalimi, t. y. jau yra paneigta, kad atsakovas turėjo pareigą tvarkyti kokias nors atliekas be UAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir jos kreditorių pritarimo, be to, Kauno apygardos teismas netvirtino tam tikrų atsakovo patirtų likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ administravimo išlaidų dėl atsakovo interesų konflikto – asmeninio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi ir išlaidų patyrimu.
39. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydami savo apeliacinį skundą, išplėsdami apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatyme nustatytas terminai tokiems procesiniams veiksmams atlikti (apeliaciniam skundui paduoti) yra pasibaigęs, todėl ieškovų rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
41. Ieškovai kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą iki 2024 m. lapkričio 28 d., motyvuodami tuo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024, yra tenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo, atsižvelgiant į tai, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“, kurią byloje atstovauja tas pats atstovas, kaip ir atsakovą, patyrė byloje dideles bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas jų absoliučiai nepatyrė, todėl yra būtina sulaukti interesų konflikto nepainiojančio ir sąžiningo likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ administratoriaus ar jo atstovo pozicijos išreiškimo šioje byloje.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti. Kaip minėta, terminai apeliaciniams skundams ir atsiliepimams į juos, rašytiniams paaiškinimas paduoti yra pasibaigę. Minėta Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024, nei apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka dienai, nei šio procesinio sprendimo priėmimo dienai dar nėra įsiteisėjusi. Be to, ieškovų ieškinio netenkinus, trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos skundžiamu teismo sprendimu yra priteistos šio trečiojo asmens naudai iš ieškovų. Ši teismo sprendimo dalis ieškovų apeliaciniame skunde nėra ginčijama. Nuodytų argumentų pagrindu ieškovų prašymas atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą iki 2024 m. lapkričio 28 d. netenkinamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
43. Nagrinėjamoje byloje ieškovai E. L. ir UAB „Vitonio statyba“ prašė įpareigoti atsakovą M. K. perduoti UAB „Vitonio statyba“ 2080 kg naudotų vamzdžių, užfiksuotų Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur, bei priteisti iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 7 360 Eur žalos atlyginimą. Ieškovai tvirtino, kad UAB „Vitonio statyba“, kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas E. L., 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 006085 pagrindu įsigijo naudotų 2080 kg vamzdžių (77 vnt. 76,1 mm diametro ir 53 vnt. 60,3 mm diametro) už 717,29 Eur iš UAB „Kietaviškių gausa“, jie buvo palikti prie UAB „Vitonio statyba“ valdomų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atvykus paimti vamzdžių, paaiškėjo, kad dalis vamzdžių buvo supjaustyti ir panaudoti tvoros, skiriančios statinius, adresu (duomenys neskelbtini), statybai atsakovo (likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ bankroto administratoriaus) pavedimu, kitos dalies vamzdžių atsakovas negrąžina. Ieškovai taip pat nurodė, kad reiškia prevencinį ieškinį CK 6.255 straipsnio 1 dalies pagrindu, įvardindami kaip neteisėtus atsakovo veiksmus, netenkinant likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų bei kreditorių sąskaita siekiant apmokėti įvairias administravimo išlaidas, piniginių lėšų naudojimu neegzistuojančioms atliekoms tvarkyti, užvaldant ir sunaikinant trečiųjų asmenų turtą, priklausantį UAB „Vitonio statyba“, UAB „Tadas&DK“, UAB „Krašto projektai ir partneriai“, dėl ko gali būti padaryta dar didesnė žala bei užprogramuoti nauji teisminiai ginčai.
44. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad ieškovai neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo perduoti turtą ir padengti nuostolius, nes nepagrindė visų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų, o pareikštu prevenciniu ieškiniu iš esmės siekia trukdyti atsakovui, kaip bankroto administratoriui, įgyvendinti funkcijas bei taip vilkinti bankroto procesą. Atsakovas tvirtino, kad konstatuojant antstoliui 2022 m. vasario 15 d. vienašališkai perėmė likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame objekte yra dideli kiekiai įvairių atliekų – preliminariai apie 4500 tonų, todėl bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą.
45. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad prevenciniu ieškiniu reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (nemokumo administratoriaus veiksmai siekiant sutvarkyti atliekas, bankroto procedūros vykdymas), byloje neįrodžius, jog atsakovo M. K. – nemokumo administratoriaus veiksmai, siekiant sutvarkyti atliekas, vykdant bankroto procedūras, sukeltų realų pavojų ieškovams žalai atsirasti, taip pat nenustačius, kad atsakovas neteisėtai užvaldė vamzdžius ir jų negrąžina ieškovui E. L..
46. Apeliaciniame skunde ieškovai kvestionuoja teismo sprendimą, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo esmę ir tarp šalių susiklosčiusius (teisinius) santykius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypdamas nuo kasacinio teismo jurisprudencijos, dėl ko priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą.
Dėl bylos esmės ir ginčo santykių teisinio kvalifikavimo
47. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo esmę ir tarp šalių susiklosčiusius (teisinius) santykius, kvalifikuodamas pareikštą ieškinį kaip prevencinį (tokį iš dalies nurodė reiškiantys ir patys ieškovai), skundžiamo sprendimo motyvuose neatsakė į esminius byloje kilusius klausimus, kaip antai, kas neteisėtai aptvėrė valstybinę žemę arba, kam priklauso metaliniai vamzdžiai, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas.
48. Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Pagal dispozityvumo principą, ieškinio faktinį pagrindą ar ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Dispozityviose bylose savo iniciatyva keisti šių ieškinio elementų teismas negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Nagrinėjamu atveju ieškinyje suformuluotame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma uždrausti atsakovui tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovų turtui ar bet kokioms atliekoms, esantiems Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), taip pat uždrausti atsakovui pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Ieškinyje buvo nurodytas teisinis pagrindas, grindžiant ieškovų pasirinktą būdą ginti teises pareiškiant prevencinį ieškinį. Analizuojant ieškinio pagrindą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad ieškovai pareikštu prevenciniu ieškiniu, be kita ko, siekė sustabdyti atliekų tvarkymą ir su tuo susijusių administravimo išlaidų, patvirtintų kreditorių susirinkime, panaudojimą. Ieškinyje, be prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo suformuluoti du reikalavimai – įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei UAB „Vitonio statyba“ 2080 kg naudotų vamzdžių, užfiksuotų Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo ieškovei UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės UAB „Vitonio statyba“ naudai 7 360 Eur žalos atlyginimą. Šių reikalavimų teisinis pagrindas ieškinyje nebuvo nurodytas.
52. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvus išdėstė pagal prevencinio ieškinio reikalavimus, neskaidydamas ieškinio į atskirus elementus, turinčius kitų teisės normų. Juose pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl prevencinio ieškinio reikalavimų, tiek dėl reikalavimo grąžinti 2080 kg naudotų vamzdžių arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur šių vamzdžių įsigijo vertę, ir išvestinio iš šio reikalavimo – reikalavimo dėl 7 360 Eur žalos (apskaičiuotos sudėjus 5 200 Eur prarastą piniginę vertę iš vamzdžių realizavimo ir 2 160 Eur sutartines netesybas) atlyginimo. Nors skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas tiesiogiai necitavo CK 4.95 – 4.97 straipsnių nuostatų, taikytinų ieškovų reikalavimui įpareigoti atsakovą perduoti UAB „Vitonio statyba“ 2080 kg naudotų vamzdžių arba įvykdyti prievolę natūra, priteisiant iš atsakovo UAB „Vitonio statyba“ naudai 717,29 Eur šių vamzdžių įsigijo vertę, tačiau vindikacinio ieškinio tenkinimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – tvoros pastatymo valstybiniame žemės sklype aplinkybes ir tai, ar nuosavybės teisės į ieškinyje įvardintą turtą (vamzdžius) priklauso ieškovei UAB „Vitonio statyba“, tyrė, nustatė ir vertino, dėl jų pasisakė skundžiamo sprendimo motyvuose. Šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl neteisėto valstybinės žemės sklypo užėmimo ar naudojimo, todėl tvoros pastatymo valstybiniame žemės sklype aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintos tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su ginčo vamzdžiais ir atsakovo bankroto administravimo laikotarpiu atliktais veiksmais.
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pagal ieškinyje išdėstytas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (pagrindą) ir ieškinio dalyką. Apeliaciniame skunde neargumentuojama, kokios teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, ieškovų nuomone, turi būti taikomos sprendžiant kilusį ginčą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad ginčas yra išspręstas neteisingai, taikant netinkamus įstatymus ginčui kvalifikuoti, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ginčo esmės ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo
54. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo grąžinti vamzdžius, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, visiškai neįsigilino į byloje esančius įrodymus. Ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė neįgyvendinamą įrodinėjimo naštos kartelę ieškovams, netinkamai vertino ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus, ignoravo aplinkybę, jog atsakovas ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ apskritai nepateikė jokių įrodymų savo deklaratyviems teiginiams, jog vamzdžiai priklauso likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“, pagrįsti. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas neleido kitaip užduoti klausimų atsakovui, nesudarant jam galimybės išvengti atsakinėti abstrakčiai, ir nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes.
55. Pagal kasacinio teismo, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą). Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).
56. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
57. Remiantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ar taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ieškovams. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovams teko pareiga įrodyti vindikacinio reikalavimo tenkinimo sąlygas, tarp jų ir tai, kad vamzdžiai, užfiksuoti Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), kuriuos ieškovai prašo išreikalauti, nuosavybė teise priklauso ieškovei UAB „Vitonio statyba“. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju spręsdamas, ar ieškovai įvykdė šią pareigą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pastaroji turėjo ir turi nuosavybės teises į aptariamus vamzdžius ar jas turi kiti asmenys.
58. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, logikos dėsniais. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).
60. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma nebuvo pakankama konstatuoti, kad ieškovė UAB „Vitonio statyba“ turi nuosavybės teisę į prašomus išreikalauti vamzdžius, o atsakovas neteisėtai juos užvaldė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios išvados teisingumo.
61. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad prašomi išreikalauti vamzdžiai, užfiksuoti NŽT 2022 m. balandžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78), yra tie patys vamzdžiai, kuriuos ieškovė UAB „Vitonio statyba“ įsigijo iš UAB „Kietaviškių gausa“ 2021 m. birželio 8 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 006085 pagrindu. Minėtoje sąskaitoje – faktūroje vamzdžių fizinės savybės / išvaizda (kiekis, diametras, medžiaga, iš kurios pagaminti) nėra detalizuoti. Išskyrus ieškovo E. L. paaiškinimus ir jo pakviestų liudytojų A. J. ir A. V. parodymus, byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų (važtaraščių, aktų), patvirtinančių ieškovės UAB „Vitonio statyba“ įsigytų vamzdžių patekimą į trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ veiklos teritoriją ar palikimą prie UAB „Vitonio statyba“ valdomų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo neteisėtą jų užvaldymą, dalį jų panaudojant tvoros statybai.
62. Aplinkybė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ nepateikė jokių nuosavybės teisę į ginčo vamzdžius patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina ieškovės UAB „Vitonio statyba“ nuosavybės teisės į šį turtą. Negali būti atmesta tikimybė, kad minėti dokumentai galėjo būti dėl pačių įvairiausių priežasčių neišsaugoti, prarasti, sunaikinti ar tiesiog neperduoti administratoriams UAB „Laugina“ veiklos ar bankroto proceso metu.
63. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
64. Išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų A. J. ir A. V. parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Šių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, šalutiniai duomenys ir nėra pakankamai išsamūs, tikslūs ir patikimi, kad galėtų patvirtinti tiek ginčo vamzdžių priklausomybę ieškovei UAB „Vitonio statyba“, tiek atsakovo neteisėtą jų užvaldymą, dalį jų panaudojant tvoros statybai. Tai buvo vieninteliai įrodymai byloje, kuriais ieškovai įrodinėjo minėtas aplinkybes. Nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti, kada aptariami vamzdžiai buvo atvežti (abu tik parodė, kad pora metų atgal, A. V. parodė, kad buvo gana tamsu), kiek jų buvo atvežta (A. J. parodė, kad vamzdžių buvo apie šimtą, gal daugiau, A. V. negalėjo pasakyti, kokį kiekį atvežė). Be to, liudytojas A. J., paklaustas, kokie vamzdžiai buvo atvežti, parodė, kad vamzdžiai buvo pirkti ir pervežti išardyti iš katilinės, jie buvo naudoti katilinės šildymui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti vamzdžiai negalėjo būti naudojami tiekti vandeniui dėl viename jų gale esamų ąselių. Be to, šis liudytojas parodė, kad vamzdžius iškrovė rankomis, tuo tarpu liudytojas A. V. parodė, kad matė, kaip atvežtus vamzdžius išvertė. Vertintina ir ta aplinkybė, kad liudytojai A. J. ir A. V. yra ieškovo pažįstami asmenys ir yra suinteresuoti duoti parodymus dėl bylos aplinkybių, palankius ieškovų naudai.
65. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso. Vindikacinio reikalavimo tenkinimo sąlygų egzistavimą ieškovai galėjo įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai viso proceso pirmosios instancijos teisme metu aktyviai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis – savo paaiškinimu, rašytiniais įrodymais, vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais. Išklausiusi posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja būtų trukdžiusi ieškovams ar jų atstovui užduoti klausimus atsakovui. Pirmininkaudama teismo posėdžiams, ji tikslinosi atsakovo atsakymus, šalino ieškovų atstovo klausimus, į kuriuos atsakovas jau buvo pateikęs atsakymus ar nesusijusius su nagrinėjama byla. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad dėl tokių bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų būtų sutrukdyta išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų – ir apie ginčo teritorijos ir pastatų išsidėstymą. Tiek bylos šalys, tiek liudytojai teikė paaiškinimus ir parodymus šiuo aspektu. Byloje taip pat buvo pateikta ginčo žemės sklypo kadastrinio žemėlapio ištrauka, kurioje, be kita ko, yra pažymėtos tvoros. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad buvo apribotos ieškovų galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir nebuvo užtikrinta pakankama bei efektyvi galimybė rinkti jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieškovų ieškinio netenkindamas, pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-847-618/2023. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2023 m. liepos 10 d. nutartimi, tikslintinas, iš jo rezoliucinės dalies pašalinant minėtą formuluotę.
68. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
69. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 795,10 Eur išlaidas, kurias prašė priteisti trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 161,10 Eur (2024 m. I ketv.) = 2 809,43 Eur), todėl ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priteisiamas 2 795,10 Eur tokių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą, pašalinant iš jo rezoliucinės dalies procesinį sprendimą – įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi.
Priteisti iš ieškovų E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vitonio statyba”, juridinio asmens kodas 304434520, trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Laugina“, juridinio asmens kodas 261411420, naudai 2 795,10 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis euru ir 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas