Civilinė byla Nr. 2-535/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00294-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 126.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) „Swedbank“ AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pagal bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ administratoriaus prašymą patikslintas įmonės kreditorių sąrašas, civilinėje byloje Nr. B2-690-259/2012 (B2-418-259/2013).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           Bankrutavusios IĮ „Gilaba“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė Kauno apygardos teismui prašymą spręsti dėl I. L. finansinio reikalavimo 2 056 000 Lt sumai tvirtinimo teismo nuožiūra. Prašyme nurodoma, jog finansinis reikalavimas yra pagrįstas teismo sprendimu, tačiau buvo pareikštas praleidus Įmonių bankroto įstatymo ir Kauno apygardos teismo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta patikslinti bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ kreditorių sąrašą, įtraukiant į jį I. L. su 2 056 000 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad iš administratoriaus įgalioto asmens prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, jog prašomą tvirtinti kreditorinį reikalavimą sudaro G. L. buvusiai sutuoktinei I. L. mokėtina 2 000 000 Lt kompensacija už santuokos nutraukimo metu jam tekusią didesnę turto dalį bei 56 000 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas. Šios sumos (2 000 000 Lt kompensacija ir po 2 000 Lt išlaikymas kas mėnesį) buvo priteistos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5  d. sprendimu. Nors procesas toje byloje buvo atnaujintas, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atnaujintoje byloje 2012 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriame ankstesnio sprendimo dalys dėl 2 000 000 Lt kompensacijos ir po 2 000 Lt išlaikymo kas mėnesį priteisimo liko nepakitę. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek kreditorių reikalavimų, tiek jų sąrašo patikslinimai yra galimi (ĮBĮ 26 str.), administratoriaus įgaliotas asmuo neprieštarauja, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti priežastis, dėl kurių terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti buvo praleistas, svarbiomis, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir į bankrutavusios IĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašą įtraukti I. L., patvirtinant 2 056 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB (toliau- apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas atnaujintoje G. L. ir I. L. santuokos nutraukimo byloje nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Todėl, tvirtinant I. L. kreditorinį reikalavimą, juo negalėjo būti vadovaujamasi. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių 2 056 000 Lt skolos atsiradimo pagrindų, todėl laikytina, kad neatskleidė ginčo esmės, dėl ko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Suinteresuotas asmuo I. L. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo tokius argumentus.

1. Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas iš tikrųjų nėra įsiteisėjęs, tačiau jį apskundęs asmuo neginčijo ir neskundė tos sprendimo dalies, kurioje  nustatyti G. L. įsipareigojimai sumokėti 2 056 000 Lt kompensaciją ir išlaikymą. Per laikotarpį nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5  d. sprendimo, kuris tebegalioja, skolininkas pagal šį teismo sprendimą (G. L.) savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl jo prievolė niekur nedingo.

2. Skolos atsiradimo pagrindai yra akivaizdūs ir jų neginčijo nė vienas kreditorius, dalyvavęs sutuoktinių turto padalijimo byloje. Apeliantui šios aplinkybės buvo žinomos, jis santuokos nutraukimo byloje sutiko, kad G. L. būtų atleistas nuo prievolių apeliantui vykdymo, o ji įkeitė savo asmenine nuosavybe valdomas akcijas, kad apeliantui būtų grąžintas kreditas pirma laiko.

3. Apeliantas siekia, jog bankrutavusios IĮ „Gilaba“ turtas būtų parduodamas ir lėšos padalijamos be kreditorės (I. L.) dalyvavimo, balsavo už įmonės parduodamo turto pardavimo kainos sumažinimą.

IV. Apeliacinio instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas asmens, turėjusio teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje pagrindu, esant atnaujintai santuokos nutraukimo bylai turto padalijimo dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu buvo patvirtinta I. L. ir G. L. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b.l. 13-21). Joje inter alia buvo nustatytas G. L. įsipareigojimai sumokėti I. L. 2 000 000 Lt piniginę kompensaciją, mokėti nepilnametės dukters išlaikymui po 2 000 Lt kas mėnesį pervedant šią sumą I. L.. Pažymėtina, kad apeliantas buvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, taigi, šios aplinkybės jam buvo žinomos. Minėtoje byloje procesas turto padalijimo dalyje buvo atnaujintas neįtrauktų į bylą kreditorių  iniciatyva, joje buvę sutuoktiniai pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ši sutartis patvirtinta pakeičiant 2010 m. spalio 5 d.  sprendimu patvirtintą sutartį (b.l. 23-29). Pastebėtina, kad nors 2012 m. birželio 4 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, šiame sprendime nustatytos nagrinėjamam ginčui aktualios G. L. prievolės nėra pasikeitusios.

           Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios tik teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d.  sprendimas, nepaisant atnaujinto proceso byloje, nėra netekęs galios, taigi, nėra netekusios galios ir juo nustatytos G. L. aktualios nagrinėjamam ginčui prievolės (be to, kaip minėta, jos yra išlikusios ir naujai priimtame, nors ir neįsiteisėjusiame, sprendime). Teismas skundžiamoje nutartyje analizavo visas minėtas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama nutartis pagrįsta išimtinai neįsiteisėjusiu 2012 m. birželio 4 d. teismo sprendimu ir teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko ginčas dar turėtų būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme.

          Kitų argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog teismas neturėjo tvirtinti I. L. kreditorinio reikalavimo, pagrįsto tebegaliojančiu teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 p.), apeliantas nėra nurodęs.

          Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

n u t a r ė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Audronė Jarackaitė

Nijolė Piškinaitė

Alvydas Poškus