Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-768/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4

  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei L. Š.,

nuteistojo J. T. (J. T.) gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine  žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 22 d. (imtinai) ir suėmime išbūtas laikas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžią nuspęsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       J. T. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie suoliukų, esančių netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau, kaip keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajam nuo N. T. (N. T.) į veidą, o pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, pagriebė jį už megztinio ir tempė nukentėjusįjį žeme, paskui kojomis spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dvidešimt kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmusius sužalojimus: odos nubrozdinimą kairėje krūtinės ląstos pusėje, žaizdą dešiniame ausies kaušelyje, lengvo laipsnio galvos sukrėtimą, kaklo 1-2 slankstelių panirimą, ir tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė, nuimdamas nuo nukentėjusiojo pečių, jo rankinę 40 Eur vertės, kartu su rankinėje buvusiais 30 Eur grynųjų pinigų, skėčiu 20 Eur vertės, ir nuo nukentėjusiojo dešinės rankos mažojo piršto numovė sidabrinį žiedą 20 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais, padarė nutekėjusiajam N. T. bendrą 110,00 Eur turtinę žalą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi yra nekaltas, nes nusikaltimo įvykdymo metu buvo užsienyje. 

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

III.         Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

4.1.       Apeliantas neigia savo kaltę, teigdamas, jog nusikaltimo metu buvo užsienyje bei nesutinka su jam skirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4.2.       Dėl kaltės klausimo

4.2.1.                      Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir dar kartą iš naujo juos įvertinusi, sutinka ne su apelianto pozicija, bet su skundžiamame nuosprendyje nurodytais teismo motyvais bei padarytomis išvadomis. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinęs apeliantą kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje nurodytiems pakankamai išsamiems motyvams, jų nekartoja ir atsako tik į esminius apelianto skundo argumentus.

4.2.2.                      Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas jokių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, šio teismo išvadas dėl apelianto kaltumo patvirtina ne tik nukentėjusiojo N. T. (N. T.) parodymai, kad susipažinęs su V. E. bei apeliantu kartu leido vakarą, kai pastarasis, įvykus konfliktui, jam pasakė, jog yra kalėjęs, gali jį sumušti ir jam nieko už tai nebus, kadangi ryte išvyksta dirbti į užsienį, matė, kaip jis nueina su jo rankine, kurioje buvo grynieji pinigai, skėtis; liudytojo V. E. parodymai, kad tiksliai pamena, jog konflikto metu būtent apeliantas smurtavo prieš nukentėjusįjį; liudytojos K. O. (K. O.) parodymai, kad sūnus grįžęs iš (duomenys neskelbtini), visą rugpjūtį praleido Lietuvoje ir išvyko rugpjūčio 19 d., kuomet ji pati asmeniškai palydėjo jį į traukinį, vykstantį į (duomenys neskelbtini), tačiau ir kiti rašytiniai bylos įrodymai: nukentėjusiojo protokolas – pareiškimas policijos įstaigai, kuriame nurodyta, kad nusikaltimą prieš nukentėjusįjį įvykdė apeliantas; nukentėjusiojo 2016 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus; 2016 m. rugpjūčio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis atpažino V. E., kaip asmenį, su kuriuo susipažinęs įvykio vakarą taip pat leido laiką; 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas „Dėl asmens tapatybės ir jo buvimo vietos nustatymo“, kuriame užfiksuota, kad vaizdo įraše iš parduotuvės-baro (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuo 23.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. 4.00 val. užfiksuotas apeliantas kartu su nukentėjusiuoju ir V. E., ir kuris vėliau sumušė nukentėjusįjį; 2016 m. rugsėjo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis atpažino apeliantą kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgius rankomis bei kojomis, atpažino iš vizualiai įsidėmėtų veido bruožų bei kūno sudėjimo; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad apeliantui padaryti sužalojimai paveikti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; 2019 m. sausio 8 d. akistatos protokolai, kuriuose užfiksuota, kad akistatos metu liudytojas V. E. davė analogiškus parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o apeliantas neneigė, kad jis 2016 metais lankėsi lošimo klube (duomenys neskelbtini), kuris yra prekybos centre (duomenys neskelbtini); nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apeliantas savo kaltę neigė.

4.2.3.                      Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, abejoti skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų dėl apelianto kaltės pagrįstumo, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

4.3.       Dėl bausmės

4.3.1.                      Svarstant klausimą dėl apylinkės teismo apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4.3.2.                      Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo J. T. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normas, tačiau ir nepadarė jokių BK nuostatų pažeidimų skiriant bausmę.

4.3.3.                      BK

4.3.4.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Už tokią veiką BK numatytos šios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kaip minėta, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika baigta), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta siekiant turtinės naudos sau), į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat ir į kitus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: apeliantas niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 190, 191, 216); baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 214-215); skundžiamu nuosprendžiu Lietuvoje nuteistas 5 kartą, praeityje teistas ne tik už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau ir už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai; žmogaus sveikatai; eilę kartų teistas užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)) dėl vagysčių, nusikaltimų valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, smurtinio pobūdžio nusikaltimų ir kt.  (t. 1, b. l. 193-208); analizuojamu atveju nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Pažymėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmių rūšys, tiek ir pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, akivaizdu apeliantui neturėjo jokios įtakos jo elgesio korekcijai teigiama linkme, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Akivaizdu, jog pats apeliantas tokiu vedamu gyvenimo būdu jau ne kartą pablogina savo padėtį, ir tai tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Nustatytų duomenų visuma neabejotinai rodo apelianto asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo neigiamą nusistatymą į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti įvairaus pobūdžio nusikaltimus iš esmės vieną po kito, jog jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos bausmės, net susijusios ir su realiu laisvės atėmimu, neturėjo visai jokios įtakos.

4.3.5.                      Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteistajam parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parinkdamas artimą sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Tokią bausmę laikyti per griežta ar neatitinkančią nuteistojo padarytos nusikalstomos veikos pobūdžio, jo asmenybės bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nėra jokio pagrindo.

4.4.       Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad keisti skundžiamo nuosprendžio nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        atmesti nuteistojo J. T. (J. T.) apeliacinį skundą.

        Teisėjai                                Donatas Jatužis

                                                Jolanta Raščiuvienė

                                                Daina Vaidachavičienė