Baudžiamoji byla Nr. 1S-770-954/2021

                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2                 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo ir 1 409,51 Lt bauda. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 11 MGL bauda, kuri Biržų apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pakeista 5 paromis arešto, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 14 metų ir 5 dienos laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 4 d., jos pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 9 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. spalio 14 d.).

3.       Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo paskirtas rekomendacijas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. Š. neatliktos bausmės dalis, įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką sukėlusią negrįžtamas pasekmes, žmogaus mirtį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nepagrįstai jį sprendė pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

5.       Nuteistasis M. Š. skunde prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2021 m. spalio 18 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodo, kad yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra vidutinės rizikos. Lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus įvykdė. Nedaro vidaus tvarkos pažeidimų, lankosi namuose pagal BVK 104 straipsnį, išvykos nustatytos tvarkos nepažeidžia, todėl yra pasirengęs būti lygtinai paleistas.

5.2.                      Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu bausmę atlikinėjo reabilitacijos programoje nuo priklausomybių skirtiems gydytis asmenis, kadangi suvokia savo problemą darant nusikaltimą. Mokėsi profesijai ir dirbo visada vos tik atsiradus galimybei, bei darbo vietai. Jau atliko didelę bausmės dalį, t. y. iš 14 metų ir 5 dienų bausmės, neatliktos bausmės dalis yra 8 mėnesiai.

5.3.                      Taip pat, nuteistasis nurodo, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra seni, jis nedaro teisės pažeidimų, gyvena be sargybos teisę turinčių nuteistųjų rate, kurie visi dirba, jis lankosi namuose ir nepažeidžia vidaus tvarkos, 21 kartą buvo skatintas, o Kauno apylinkės teismas nevertina bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.

5.4.                      Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, todėl kliūčių tenkinti pataisos namų nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų nėra.

5.5.                      Skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirtos bausmės dydis pateiktas klaidingai, t. y. jam paskirta bausmė yra 14 metų ir 5 dienos, o teismui nurodoma, kad yra 14 metų ir 5 mėnesiai.

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Nuteistasis M. Š. skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo M. Š. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino M. Š. asmenybės charakteristiką, jo elgesio korekciją.

8.       Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

9.       Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami M. Š. elgesio pokyčiai – jis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą dvidešimt vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu M. Š. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. 

10.       Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam M. Š., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai bei teisės pažeidimai. Nors nuteistasis M. Š. skunde nurodo, jog minėti veiksniai buvo tik nusikalstamų veikų padarymo metu, o šiuo metu jų nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. Š. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis, siekdamas, kad kiti paklustų yra grasinęs ir naudojęs smurtą, tiek prieš kitus nuteistuosius, tiek prieš savo tėvą. Nuteistasis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl ir apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Taip pat, nurodyta, kad nuteistasis nevisiškai atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, be to, pataisos namuose du kartus baustas už apsvaigimą narkotinėmis medžiagomis, o apklausos metu teigė, kad laisvėje yra bandęs „žolės“. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11.       Skunde nuteistasis M. Š. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į neatliktos bausmės dalį, jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12.       BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir M. Š. šį formalų pagrindą atitinka, – jis atliko įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13.       Nuteistasis M. Š. skunde nurodė, kad Komisijos nutarime jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma, yra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo M. Š. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam paskirtos bausmės dydis tiek komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek apylinkės teismo nutartyje yra nurodytas klaidingai, nes pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį, kuria Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 11 MGL bauda, kuri Biržų apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pakeista 5 paromis arešto, subendrinta, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 14 metų ir 5 dienos laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek apylinkės teismo nutartyje yra nurodyta, kad nuteistajam yra paskirta galutinė 14 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, nurodytos aplinkybės yra laikytinos rašymo netikslumais, kurios priimtų procesinių dokumentų esmės nekeičia, nes visuose minėtuose procesiniuose dokumentuose yra teisingai nurodyta nuteistajam likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai ir 25 dienos, todėl dėl šių netikslumų minėtų procesinių dokumentų keisti nereikia.

15.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Apylinkės teismas M. Š. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 

n u t a r i a :

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

        Jurga Vasiliauskienė

        Aušra Vingilė