Civilinė byla Nr. 2YT-5948-902/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02849-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19;

 (S)

3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20.;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daliai Monkevičienei, Ingai Madeikienei,

dalyvaujant: pareiškėjui J. M.,

suinteresuotiems asmenims J. M., G. M., jų atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

suinteresuoto asmens V. M. atstovei globėjai I. S.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonei Turto bankas atstovui, V. M..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų J. M., G. M. savarankišką reikalavimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, J. M., G. M. ir V. M.. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas parašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. M.. Tėvo sutuoktinė V. M. 2021 m. kovo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, jai paskirta globėja bei turto administratorė I. S.. V. M. nuo 2019 m. vasaros gyvena kartu su globėja. Testamento J. M. nebuvo sudaręs. Į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas ir V. M. nesikreipė.

2.       Pareiškėjas iškart po tėvo mirties ėmė rūpintis tėvui priklausančiu nekilnojamu turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), garažu garažų kooperatyve Nr. 54, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savo turtu. J. M. (pareiškėjas) po tėvo mirties mokėjo buto mokesčius, bute pakeitė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, langus bei atliko vidaus remonto ir apdailos darbus, sutvarkė garažą, jame įrengė lentynas, ėmė naudotis šiuo garažu automobilio laikymui bei remontui, jam priklausančių daiktų laikymui. Iki šiol butas ir garažas yra pareiškėjo išlaikomi ir prižiūrimi.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad po tėčio mirties liko dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), automobilis Audi, garažas. Į notarą paveldėti po tėčio mirties likusio turto pareiškėjas laiku nesikreipė, tačiau šiuo turtu jis rūpinosi: už butą ir garažą mokėjo mokesčius, bute iki tėčio mirties ir po tėčio mirties darė kosmetinį remontą, kanalizacijos vamzdžius pakeitė dar esant tėvui gyvam. Darbai buvo atliekami pareiškėjo iniciatyva. Bute pareiškėjas negyveno. Automobiliu nesinaudojo, nes jis yra senas, be techninės apžiūros. Garažu pareiškėjas naudojosi, anksčiau ten laikė automobilius, dabar naudoja kaip sandėliuką. Tėčio turtu pareiškėjas pradėjo rūpintis maždaug po pusantrų metų po tėčio mirties, kartas nuo karto patvarko. Mano, kad suinteresuotų asmenų J. M. ir G. M. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturėtų būti patenkintas, nes jie tėvo neprižiūrėjo, juos dabar teismo posėdyje išvydo pirmą kartą, nors apie jų buvimą pareiškėjui buvo žinoma iš kalbų. Apie tėčio mirtį jiems pareiškėjas asmeniškai nepranešė, buvo viešas skelbimas spaudoje (duomenys neskelbtini) rajoniniame laikraštyje, turėjo būti ir laikraštyje ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau kokio turinio buvo tekstas, kokia informacija apie tėčio mirtį buvo pateikta viešai, pareiškėjas nežino, pats skelbimo netalpino, mano, kad viešu paskelbimu spaudoje suinteresuoti asmenys turėjo žinoti apie tėčio mirtį. J. M. ir G. M. tėčio laidotuvėse nedalyvavo.

4.       Suinteresuoto asmens V. M. atstovė – globėja I. S. teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Mano, kad jų tėvams gyvenant kartu ir santuokoje užgyvenant bendrą turtą, būtent pareiškėjas šį turtą turi paveldėti. Pareiškėjas tėvams priklausančiu turtu visą laiką rūpinosi, už butą mokėjo mokesčius, skolų nebuvo, pareiškėjas rūpinosi likusiu šuniuku, o ji prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną. Po tėčio mirties bute niekas negyveno, ten yra išleistas vanduo iš radiatorių. J. M. ir G. M. apie tėčio mirtį nebuvo pranešta, nes jie su tėčiu nebendravo. Pats tėvelis jį vežant į ligoninę neprašė, kad ten atvyktų J. ir G. Iš brolio žino, kad apie tėčio mirtį buvo paskelbta laikraštyje, tačiau kokio turinio buvo skelbimas, ji nežino. Ji pati į palikimą po tėčio mirties nepretenduojanti ir mamos dalį dovanoja mamos ir tėčio bendram vaikui.

5.       Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka iš dalies, mano, kad nepalikdamas testamento, mirusysis išreiškė valią, jog po jo mirties turtą paveldėtų visi jo vaikai, o ne vienas sūnus iš antrosios santuokos. Suinteresuoti asmenys yra mirusiojo vaikai iš pirmos santuokos, t. y. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. J. M. ir G. M. apie tėvo mirtį sužinojo tik gavę teismo procesinius dokumentus. Pareiškėjas jiems nepranešė apie tėvo mirtį, jie taip pat nedalyvavo tėvo laidotuvėse. Jeigu jie būtų žinoję apie tėčio mirtį, būtų tinkamai realizavę savo teisę priimti palikimą ir būtų keipęsi į notarą per įstatymo numatytą terminą. 

6.       2022 m. liepos 26 d. teisme gautas J. M. ir G. M. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame nurodyta, jog terminą priimti palikimą jie praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. J. M. su J. M. ir G. M. mama T. M. išsiskyrė apie (duomenys neskelbtini) metus. Po tėvų santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su mama T. M., todėl su tėčiu jie bendravo epizodiškai. Iš pradžių tėtis dažnai lankydavo savo vaikus, jie bendravo su juo, bet vėliau mirusysis J. M. sukūrė kitą šeimą. Kai tėčiui kitoje santuokoje gimė sūnus J. M. bendravimas su tėčiu tapo retesnis, o vėliau ir visai nutrūko. Tik gerokai vėliau, maždaug (duomenys neskelbtini) metais, mirusysis J. M. pats susirado vaikus ir bendravimą atnaujino, skambindavo telefonu pasikalbėti, atsiprašė, gailėjosi, kad po santuokos su pareiškėjų mama nutraukimo pardavė buvusius šeimos namus, o neperleido jų savo vaikams iš pirmos santuokos. Vėliau jų bendravimas nutrūko. 

7.       J. M. ir G. M. žinia apie tėčio mirtį buvo labai netikėta, jiems niekas nepranešė nei apie pablogėjusią jo sveikatos būklę, nei apie jo mirtį. Mano, kad tėčio mirtis nuo jų buvo nuslėpta sąmoningai. Priešingu atveju, jie būtų dalyvavę tėčio laidotuvėse,

8.       Suinteresuoti asmenys nežinodami apie tėčio mirtį, terminą palikimui priimti po jo mirties praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jų valios.

9.       Teismo posėdžio metu J. M. pareiškėjo reikalavimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui, nes apie pareiškime nurodytas aplinkybes ji nieko nežino. Nurodė, jog tik liepos mėnesį gavusi teismo nutartį, ji sužinojo apie tėčio mirtį. Teismo posėdžio metu ji patvirtino pareiškime dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nurodytas aplinkybes, prašė jos pareikštą reikalavimą patenkinti. Paaiškino, kad ji neskaito visų laikraščių ir apie skelbimą laikraštyje apie tėčio mirtį jai nebuvo žinoma. Jai taip pat niekas iš giminaičių apie tėčio laidotuves nepranešė, nors jos (bei G. M.) gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris buvo žinomi.

10.       Teismo posėdžio metu G. M. palaikė pareikštą prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškime ir J. M. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurį prašė patenkinti. Paaiškino, jog kurį tai laiką su tėčiu bendravo, paskutinis skambutis iš jo buvo (duomenys neskelbtini) metais, vėliau jų bendravimas nutrūko. Apie tėčio mirtį sužinojo pavėluotai. Tada nuvykę į kapines, uždegė žvakutę ant tėčio kapo. (duomenys neskelbtini) rajono laikraščių jis neskaito ir skelbimo apie tėčio mirtį nematė. Ir dabar laikraščių praktiškai neperka. Jis net neturėjo minties, kad tėčio jau nebėra gyvo. Apie tėčio ligą jis taip pat nežinojo.

11.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimuose nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, taip pat neprieštaraus suinteresuotų asmenų savarankiškam reikalavimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

J. M. pareiškimas tenkinamas.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009).

13.       Iš byloje esančio pareiškimo, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, jog palikėjo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M. (pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini). J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų cento Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo fakto į notarų biurą nesikreipė jokie palikėjo įpėdiniai, paveldėjimo byla neužvesta. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. M. , gim. (duomenys neskelbtini), mirties, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo jo sūnus J. M.: mokėjo mokesčius (mokesčiai sumokėti už 2020-2022 metus), prižiūrėjo bei remontavo butą tiek iki tėvo J. M. mirties, tiek pastarajam mirus, taip pat sutvarkė garažą, juo naudojasi po tėčio mirties, rodo į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos išduotos pažymos. Jis rūpinosi turtu kaip savo. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas teisme paaiškino, jog faktiškai tėčio turtu jis pradėjo rūpintis maždaug po pusantrų metų po tėčio mirties, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes jis tame bute po tėvo mirties negyveno (butas buvo paliktas tuščias), tačiau būtent pareiškėjo iniciatyva buvo sumokėti visi mokesčiai už butą ir garažą, dėl ko nesusidarė skolos, taip pat būtent pareiškėjo iniciatyva dar iki tėčio mirties buvo suremontuotas paveldėtinas butas. Į bylą nėra surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjas kokiu tai būdu atsisakė palikimo, atsiradusio po jo tėčio mirties. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas po tėčio J. M. mirties palikimą priėmė faktiškai valdydamas turtą.

14.       Esant tokioms aplinkybėms, J. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas.

Dėl suinteresuotų asmenų savarankiško reikalavimo.

15.       Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo atnaujinti įstatymo numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. M. mirties, priimti.

16.       Nagrinėjamu atveju, įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti po J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

17.       Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

18.       Suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir 2022 m. liepos 25 d. pareiškime dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo) nurodė ir teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes apie tėvo mirtį jie sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iš teismo, t. y. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad su tėvu bendraudavo epizodiškai, telefonu. Apie tėvo pablogėjusią sveikatą bei mirtį jiems niekas nepranešė, jokio skelbimo laikraštyje jie nematė, laidotuvėse jie taip pat nedalyvavo, dėl to jiems labai skaudu, nes negalėjo paskutinį katrą atsisveikinti su tėvu. Sąžiningai nežinodami apie tėčio mirtį, jie dėl objektyvių (nuo jų valios nepriklausančių priežasčių) praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kurį prašo atnaujinti.

19.       Byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys J. M. ir G. M. galėjo laiku sužinoti apie tėčio mirtį ir per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Šiuo atveju, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas teisme tvirtino, jog jis rūpinosi, kad vietiniame laikraštyje būtų įdėtas skelbimas apie tėčio mirtį ir būtent to skelbimo pagalba suinteresuoti asmenys galėjo sužinoti apie J. M. mirtį, tačiau vėlesniame teismo posėdyje pareiškėjas, pasitikslinęs šią informaciją, nurodė, jog skelbimo laikraštyje apie tėčio mirtį nebuvo, todėl jis pats buvo dėl to suklaidintas. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad skelbimo laikraštyje patalpinimo tikslas - informuoti suinteresuotus asmenis apie atitinkamo asmens mirtį ir galimą dalyvavimą jo laidotuvėse, tačiau toks skelbimas savo ruoštu neatlieka asmenų informavimo apie galimą mirusio asmens paveldėjimo procedūrą, nes jos trukmė kur kas ilgesnė – 3 mėnesiai (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kai skelbimas laikraštyje patalpinamas savaitei laiko arba trumpiau, iki laidotuvių surengimo. Nėra praktikos, kad skelbimas laikraštyje būtų 3 mėnesių laiko tarpą. Tačiau kaip jau teismas minėjo, pareiškėjas patikslino, kad skelbimo laikraštyje nebuvo ir tokiu būdu nebuvo įmanoma sužinoti apie jo tėvo mirtį.

20.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas.

21.       Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22.       Dėl bylos nagrinėjimo susidarė teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 71,68 Eur. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš J. M., J. M. ir G. M., t. y. po 23,89 Eur, suapvalinus po 24 Eur, valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau suinteresuoti asmenys sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu reikia: vietoje 63 Eur, kiekvienas po 63 Eur, tokia permokos dalis – 63 Eur turi būti suinteresuotiems asmenims grąžinta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į grąžintiną jiems permokėtą žyminio mokesčio sumą, įskaičius mokėtinas sumas už byloje susidariusias pašto išlaidas, grąžintina mokesčio suma būtų po 7,5 (63-24-24/2) Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui.

23.       Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų už pareiškimų teismui pateikimą sumokėti žyminiai mokesčiai (atitinkamai 63 Eur ir 63 Eur) jų pareiškimus teismui patenkinus, lieka neatlygintini (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 577-578 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą ir savarankišką reikalavimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė likusį palikimą po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Atnaujinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti po tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.

Priteisti iš pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Eur (dvidešimt keturių eurų 0 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Grąžinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct)

žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 4 d. Perlas Finance terminale.

Grąžinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 3 d. Perlas Finance terminale.

              Mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                              Ingrida Kirsnytė