Civilinė byla Nr. e2A-36-260/2016;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15538-2014-9;

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovei G. N., trečiajam asmeniui R. D., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje   Nr. 2-644-214/2015 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos  draudimas“ ieškinį  atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, tretieji asmenys: tinklinio klubas „Marito“, R. D. ir Kauno miesto savivaldybė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamos filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonė „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens R. D., važiuodama (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje, prie geležinkelio bėgių esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis galinis dešinės pusės ratas bei priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena  nutraukta nenustačius  administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė nustatė, kad transporto priemonės dešinės pusės priekinė ir galinė padangos sugadintos, sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, todėl išmokėjo 120,27 Eur (415,27 Lt) draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovei iškyla  civilinė atsakomybė dėl žalos  kilusios  automobiliui įvažiuojant į prie geležinkelio bėgių esančią duobę, kurios tikslaus atstumo negali nurodyti, bet iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tai yra ne toliau kaip 0,5 metro atstumu nuo geležinkelio bėgių. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio taiso (remontuoja) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, todėl atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo atlyginti atsiradusią 120,27 Eur (415,27 Lt) žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 5,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe foto medžiagą, kurioje matyti policijos pareigūnas, atliekantis jokiuose byloje ištirtuose  dokumentuose neįvardintą veiksmą, galimai matuojantis vandenyje  esančios duobės  parametrus,  sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo  daryti išvadą, kad  duobė į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas  R. D. vairuojamas automobilis buvo  mažesniu nei 0,5 metro  ar 10 metrų atstumu nuo kraštinio geležinkelio  bėgio. Teismas nustatė, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės iki kraštinio geležinkelio bėgio, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad  už atsiradusią žalą  atsakinga atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ieškinį atmetė ieškovei neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad duobė, į kurią įvažiavo ieškovės apdrausta transporto priemonė, buvo mažesniu nei 0,5 m. ar 10 m. atstumu nuo kraštinio geležinkelio bėgio, neatsižvelgė į transporto priemonės vairuotojo R. D. 2012 m. liepos 9 d. paaiškinimą dėl eismo įvykio.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo paneigiančio eismo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog duobė buvo šalia geležinkelio pervažos.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl remiantis savo vidiniu įsitikinimu bei tikėtinumo taisykle priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko prie pat geležinkelio bėgio, šią aplinkybę patvirtina byloje trečiojo asmens pateiktos fotonuotraukos, transporto priemonės vairuotojo R. D. paaiškinimai dėl eismo įvykio ir parodymai duoti teismo posėdžio metu, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių duobės buvimo vietą ne prie pat geležinkelio bėgio, byloje nėra.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovai prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atsakovės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, trečiais asmuo R. D. paaiškino, kad, jo nuomone,  už padarytą žalą be atsakovės atsakinga yra ir Kauno miesto savivaldybė. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus.

CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareiga, nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylos duomenimis – byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, pateiktais paaiškinimais, elektroninėje byloje pateiktais įrodymais – nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-25 per EPP pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 415,27 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas, trečiaisiais asmenimis įtraukė byloje dalyvauti R. D. ir Tinklinio klubą „Marito“. Bylos nagrinėjimo metu 2015-02-11 vykusiame teismo posėdyje teismas įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2015-03-02 vykusiame teismo posėdyje teismas pakeitė byloje atsakovą Kauno miesto savivaldybę į trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusią AB „Lietuvos geležinkeliai“, nutarė, kad ankstesnė  atsakovė Kauno miesto savivaldybė toliau byloje dalyvaus kaip trečiasis asmuo. 2015-03-31 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriame pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės  120,27 Eur (415,27 Lt) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išmokėjo 415,27 Lt draudimo išmoką atlyginti žalai, padarytai apdraustai transporto priemonei Toyota Avensis 1.8 Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai įvykio 2012-07-09 (duomenys neskelbtini) metu. Kad ieškovė tikrai sumokėjo 415,27 Lt atlygindama žalą padarytą minėtos transporto priemonės sugadinimu, patvirtina ieškinio priedai: 2012-07-10 Transporto priemonės apžiūros aktas, UAB „Akstė - servisas“ remonto sąmata, sąskaita, pranešimas, ieškovės pranešimas trečiajam asmeniui Tinklinio klubui „Marito“ apie nuostolių atlyginimą, 415,27 Lt sumokėjimą patvirtinantis ieškovės sąskaitos išrašas.  Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovė nepateikė žalos dydį  pagrindžiančių įrodymų, kadangi jos pateiktoje UAB „Akstė – servisas“ PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta apmokėjimo suma už kėbulo remontą, o ne už padangų ir rato remontą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, kadangi iš ieškinio priedų – Transporto priemonės techninės apžiūros akto, UAB „Akstė – servisas“ Remonto sąmatų, UAB „Akstė – servisas“ elektroninio laiško – matyti, kad automobiliui  „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo keičiamos padangos, remontuojamas ratlankis, tai kainavo 415,27 Lt. Šių įrodymų pakanka, kad teismas vertintų, jog 415,27 Lt žala padaryta sugadinus padangas ir ratlankį, o ne automobilio kėblą, ir nesivadovautų  ne visai aiškiais UAB „Akstė – servisas“  2012-07-18 PVM sąskaitoje – faktūroje ASER Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis apie automobilio kėbulo remontą. Ratlankio remontas ir padangų keitimas buvo atliekami 2012-07-12, t.y. po 2012-07-09 automobilio apgadinimo,  todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė pagrįstai atlygino žalą, padarytą apgadinus automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavus 2012-07-09 su šiuo automobiliu į duobę. 

Ieškovė, reikšdama šį ieškinį, nurodė, kad jos apdraustas automobilis  Toyota Avensis 1.8 Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių  esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta  įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, dėl ko ir atmetė ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl  eismo įvykio (ieškinio priedas Nr.7), rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, nurodė, kad jis tą pačią dieną apie 17 val. 45 min. vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur geležinkelio bėgiai kerta važiuojamąją kelio dalį, kuri visa buvo apsemta vandens, įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo sugadintos dvi automobilio padangos ir vienas ratlankis. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiagos (ieškinio priedai Nr.3, 4 ir 5) matyti, kad į įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietą buvo iškviesti Kelių policijos pareigūnai, kurie užfiksavo, kad buvo apgadintas automobilis, važiuojamojoje kelio dalyje buvo apsemta 0,11 m gylio duobė, Kelių policijos valdyba, įvertinusi tai, kad vairuotojas galėjo nepastebėti apsemtos vandeniu duobės, pripažino, kad vairuotojo atžvilgiu netikslinga taikyti administracinio poveikio priemones, administracinio teisės pažeidimo  bylos teiseną nutraukė.

Kelių policijos pareigūnų 2012-07-09 sudarytoje Eismo įvykio vietos schemoje yra fiksuota (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje esanti vandens apsemta 0,5 m. pločio, 1,4 m. ilgio ir 0,11 m gylio duobė, esanti 2,5 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau šioje schemoje nėra nurodyta, kad toje vietoje gatvė kerta geležinkelio bėgius, t.y. bėgiai schemoje nenurodyti. Kaip paaiškino trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl  eismo įvykio, rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, ir 2016-01-28 vykusiame teismo posėdyje, duobė  buvo prie pat geležinkelio bėgio. Kad duobė buvo prie pat geležinkelio bėgių matyti ir iš šio trečiojo asmens 2015-02-09  pateiktų į bylą fotonuotraukų, kurių vienoje matoma kaip policijos pareigūnas matuoja prie pat geležinkelio bėgių esančios duobės gylį. Ši vieta, kaip galima spręsti iš fotografijoje fiksuoto vaizdo, teismo vertinimu, t.y. įvertinus tarpą tarp bėgių (visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuvoje daugiausia eksploatuojama  ne Europinė 1435 mm, bet  rusiška 1520 mm pločio geležinkelio vėžė), yra nutolusi ne daugiau kaip 0,5 m nuo geležinkelio bėgio. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net ir nesant geležinkelio bėgiams nurodytiems Eismo įvykio vietos schemoje, vadovaudamasis visuma kitų aptartų įrodymų, pripažįsta įrodytu, kad  ieškovės apdraustas automobilis  „Toyota Avensis“ 1.8 Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių  esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta  įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nors ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei, tačiau visiškai teisingai išaiškino atsakovės atsakomybės, kai žala padaroma dėl netinkamos geležinkelio pervažos priežiūros, pagal žalos padarymo metu galiojusius teisės aktus (galiojusias aktų redakcijas)  pagrindus. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nustato, kad tokie objektai  yra:  inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias pareigas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys. Šio kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas  Kelių priežiūros tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virš automobilių kelių taiso (remontuoja) ir prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikšmę. Sutinkamai Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Susisiekimo ministro 2005-01-21 įsakymu Nr. 3-36,   pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (3p.); pervažos ribose darbus atlieka: a) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas: įrengia viešojo naudojimo pervažų klojinį (automobilių kelio važiuojamąją dalį), kuris turi dengti visus geležinkelio kelius ir tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių bėgių, ir taiso (remontuoja) bei atlieka automobilių kelio priežiūros darbus po 10 metrų į abi puses nuo kraštinių bėgių (121.1.1. p.); b) automobilių kelią eksploatuojanti organizacija: įrengia ir taiso (remontuoja) automobilių kelio važiuojamąją dalį iki pervažos klojinio (0,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio). Pagal šių taisyklių 122 punktą  viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas prižiūri ir remontuoja viešojo naudojimo pervažų klojinį pervažos ribose (kuris turi tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių bėgių) ir atlieka šių pervažos įrenginių priežiūros ir remonto darbus: (122.1) prižiūri ir remontuoja geležinkelio kelius; (122.2.) prižiūri automobilių kelio ruožą po 10 m į abi puses nuo kraštinių bėgių.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, laiku neužtaisiusi prie pat geležinkelio bėgio atsiradusios automobilių kelyje Švenčionių g., Kaune, duobės,  netinkamai prižiūrėjo ir remontavo pervažos, esančios Švenčionių g., Kaune, klojinį pervažos ribose  (0,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių bėgių), netinkamai prižiūrėjo toje vietoje automobilių kelio ruožą po 10 m į abi puses nuo kraštinių bėgių. Todėl ji yra atsakinga už žalą, padarytą sugadinant automobilį, šiam įvažiavus į duobę, apsemtą vandens ir nepaženklintą įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, esančią važiuojamojoje kelio dalyje tikrai iki 10 m atstumu nuo kraštinio bėgio. Ieškovė, kaip draudikas, atlyginusi žalą ją patyrusiam asmeniui, pagrįstai reikalauja išmokėtų sumų iš  atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės, į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas  R. D. vairuojamas automobilis, iki geležinkelio bėgio, ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovei 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 120,27 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 31 d., t.y. patikslinto ieškinio, kuriame reikalavimai pareikšti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateikimo dienos  ir bylinėjimosi  išlaidas (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.266 str., 6.271 str., CK 6.1015 str. ir CPK 93 str.). Procesinių palūkanų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2014-08-25 – teismas ieškovei nepriteisia, nes pradiniu ieškiniu iki 2015-03-31 ji nereiškė reikalavimo atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos šios jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 11,73 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, 57,92 Eur išlaidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylą  pirmosios instancijos teisme, ir 35,04 Eur išlaidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylą  apeliacinės instancijos teisme; viso 119,69 Eur (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą prašymą įpareigoti apeliantę primokėti žyminį mokestį, pastebi, kad ieškovė, paduodama apeliacinį skundą 2015-06-09 sumokėjo įstatymo (CPK 80 str.) nustatyto  dydžio 15 Eur žyminį mokestį, kartu atsakovei paaiškina, kad žyminio mokesčio už procesinius dokumentus ir jų priedus, kurie teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 54 Lt (15,64 Eur) žyminį mokestį, tačiau procesinius dokumentus pateikdama elektroninių ryšių priemonėmis privalėjo mokėti 40,50 Lt (11,73 Eur) žyminį mokestį. Ieškovė 2014-08-01 sumokėjo žyminio mokesčio 13,50 Lt daugiau nei privalėjo sumokėti, todėl jai 3,91 Eur (13,50 Lt) žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, teismo turėtas 5,64 Eur  procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė iš ieškovės. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą, kuriuo tenkinamas ieškinys, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,68 Eur, jos didesnės nei 3 Eur suma, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro     2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetą.

Priimdamas byloje naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės priteisia į valstybės biudžetą iš viso 9,32 Eur (5,64 Eur + 3,68 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti  ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 120,27 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 27 centus) žalos atlyginimą,  6 (šešių) procentų  dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 120,27 Eur sumos  nuo 2015 m. kovo 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir  119,69 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 9,32 Eur (devynis eurus ir 32 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.  (Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                            Raimondas Buzelis