Baudžiamoji byla 1 A – 224 – 350 / 2019

Proceso Nr. 1-01-1-00831-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2019 m. lapkričio 28  d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

nukentėjusiajam E. S.,

jo atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ( toliau Draudikas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta, o V. K. perduotas S. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)  priteista E. S. 25,73 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys atmestas.

Priimtas E. S. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 20,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir byla šioje dalyje nutraukta.

Priteista iš V. K. nukentėjusiojo E. S. naudai 550 Eur atstovavimo išlaidų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

1. V. K. 2019 m. sausio 5 d., apie 15.15 val., A. r., kelio R. – A. – R. 3,3 km, vairuodamas S. K. priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, kad eismas būtų saugus, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ir daugiau dešiniuoju šonu į priekį, priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinti S. K. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. priklausantis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio keleivei L. K. dėl odos nubrozdinimų šlaunyse, krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimo, kairės plaštakos pirmo piršto patempimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui E. S. dėl dešinio kelio sąnario girnelės atviro skeveldrinio lūžio, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Apeliaciniu skundu Draudikas skundžia Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžio dalį, kuria iš Draudiko nukentėjusiajam E. S. priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir civilinį ieškinį atmesti.

2.1 Skunde nesutinkama, kad dėl 2019-01-05 įvykusio įvykio ir jo pasekmių kaltas V. K., nes teismas neatsižvelgė į eismo įvykio atsiradimo priežastis. Į dešinę pusę vairą V. K. pasuko siekdamas išvengti susidūrimo su VW JETTA automobiliu, po ko V. K. vairuojamas automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusio automobiliu BMW. VW JETTA vairavęs V. G. patvirtino, kad kelyje jo automobilis dėl slidžios kelio dangos slystelėjo arčiau vidurio linijos ir tuo metu jis matė, kad priešpriešais važiuojantis Audi suktelėjo vairą į dešinę link kelkraščio. Suvaldęs transporto priemonę V. G. grįžęs į savo eismo juostą per veidrodėlį matė, kad Audi automobilis tapo nevaldomas. Šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad pirmine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo V. G. veiksmai, kurie lėmė impulsyvius V. K. veiksmus, nes jei ne V. G. veiksmai, eismo įvykis nebūtų kilęs. Aplinkybė, kad LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)  pagrindine eismo įvykio priežastimi techniniu požiūriu nurodomi AUDI automobilio valdytojo veiksmai, niekaip negali paneigti V. G. veiksmų įtakos eismo įvykio atsiradimui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet pakankamai susijusių su žalingomis pasekmėmis ( pvz. LAT nutartis Nr. 3K-3-197/2007).

2.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad trečiojo asmens veiksmai – tai asmens, už kurį nei kreditorius nei skolininkas neatsako, veiksmai dėl kurių atsirado nuostolių. Kadangi eismo įvykio pirmine priežastimi buvo trečiojo asmens V. G. veiksmai, V. K. bent iš dalies turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. O atsižvelgiant į tai, kad VW JETTA valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta AB „(duomenys neskelbtini)", dalį nuostolių turi padengti ši bendrovė.

2.3 Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada dėl nukentėjusiajam priteistos sumos (4500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, nes toks sprendimas prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiems buvo priteisiamos mažesnės sumos nežiūrit ir į didesnes eismo įvykio metu sukeltas pasekmes (pvz. nutartis 1A-409-870/2019, 1A-416-813/2019). 

2.4 Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose bei nepagrįstai konstatavo, kad E. S. buvo padaryta 4500 Eur dydžio neturtinė žala.

3. Atsiliepimu į Draudiko apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras A. Miečius prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu spręsdamas civilinio ieškinio klausimą atsižvelgė į visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4. Teismo posėdyje prokurorė, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas. 

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu Draudikas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto nukentėjusiojo E. S. naudai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad pirmine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo ne V. K., o kito automobilio vairuotojo veiksmai, nes V. K. į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo ir su nukentėjusiojo E. S. vairuojamu automobiliu susidūrė todėl, kad priešpriešais važiavusio V. G. vairuojamas automobilis judėjo lik kelio vidurio, dėl ko V. K., siekdamas išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, pasuko vairą link kelkraščio, o po šio manevro V. K. automobilis tapo nevaldomas, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su E. S. vairuojamu automobiliu, tačiau skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

8. Sutinkamai su BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymai yra baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o teisė juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

9. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, pagarsino ir tyrė rašytinius įrodymus ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl atleistojo nuo atsakomybės V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką, atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

10. BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

11. Nagrinėjamu atveju byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurios objektyvumu ir pagrįstumu teismas abejoti neturi pagrindo, ir kurioje nurodyta, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent V. K. veiksmai, nes jis, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su ja važiavusiu nukentėjusiojo automobiliu.

12. KET taisyklių 127 punkte, kuris inkriminuotas V. K., be kita ko nurodyta, kad vairuotojas privalo pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

13. Nors apeliantas teigia, kad V. K. į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo siekdamas išvengti susidūrimo su VW JETTA vairavusiu V. G., kuris važiuodamas priešpriešais judėjo lik kelio vidurio, tačiau iš byloje esamų aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad jei V. K. nebūtų pažeidęs KET ir esamomis meteorologinėms sąlygoms (esant slidžiai kelio dangai), privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad net ir esant apelianto nurodomoms aplinkybėms, turėtų galimybę suvaldyti vairuojamą transporto priemonę neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo E. S. vairuojamas automobilis ir nesudaryti šiam kliūties. Tokiu būdu apeliacinio skundo motyvai vertinant V. G. veiksmus atmestini kaip nepagrįsti, nes kito vairuotojo veiksmai, šiuo konkrečiu atveju, nepaneigia nustatyto priežastinio ryšio tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių. 

14. Tokiu būdu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įvertinusi byloje suriktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl V. K. kaltės, to įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotą veiką.

15. Tuo pačiu pažymėtina, kad Draudikas klausimą dėl trečiojo asmens veiksmų įtakos eismo įvykio pasekmėms iškėlė tik apeliaciniame skunde, apie tai neužsiminė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, o priešingai – aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims dar ikiteisminio tyrimo metu išmokėjo savo paskaičiuotą žalos atlyginimą: L. K. atlygino 550 eurų neturtinę žalą, E. S. atlygino 2050 eurų neturtinę ir 342,32 eurų turtinę žalą, kas rodo, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Draudikas pripažino, kad yra atsakingas už nagrinėjamo eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą, o tuo pačiu – kad dėl šio eismo įvykio kaltas pas Draudiką savo civilinė atsakomybę apsidraudęs V. K..

16. Draudikas skunde ginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurią iš apelianto nukentėjusiajam E. S. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti argumentuodamas, kad toks teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.  

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

18. Byloje nustatyta, kad V. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, kuri išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, kuriam dėl dešinio kelio sąnario girnelės atviro skeveldrinio lūžio, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

19. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. K., buvo draustas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 65). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma, o turtinę 1 000 000 eurų suma.

 20. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, neturtinę žalą įvertindamas 7500 eurų sumai. Nukentėjęs nurodė, kad po eismo įvykio jis dėl padarytų sužalojimų gydėsi, buvo operuotas dėl dešinės girnelės ir medialinės kulkšnies lūžio, pooperaciniu laikotarpiu buvo sutrikęs jo mobilumas, skausmingi ir riboti judesiai. Vėliau teko patirti dar vieną operaciją, iš kojos pašalinti metalo konstrukcijas, kas vėl atitinkamai neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę, o dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi, reabilitacijos laikotarpio, 2019 metams teko laikinai nutraukti mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete, imti akademines atostogas. Ieškinyje pažymėjo, kad dalį neturtinės žalos – 2050 eurų jam atlygino draudimo bendrovė, todėl liko neatlyginta 5450 eurų neturtinė žala ( 1 T. b.l. 86-114). Šie nuteistojo ieškinyje išdėstyti argumentai, kuriuos patvirtina pridedamų dokumentų kopijos, neabejotinai patvirtina, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.    

21. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi laikotarpį, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėta 2050 eurų suma, V. K. proceso metu savanoriškai sumokėta 450 eurų sumą ir papildomai apylinkės teismo priteistina 2000 eurų suma bus pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinį dėl likusios nukentėjusiojo pareikštos neturtinės žalos atmetė.

31. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastaroji nuostata be kita ko reiškia, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, t. y. tik teismas turi teisę išspęsti šį klausimą.

32. Neginčytina, kad dėl V. K. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo gydomas, todėl akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki tol, todėl tai vertintina kaip neturtinė žala.

33. Atkreipiamas dėmesys, kad iš esmės lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį dėl autoįvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo yra sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

34. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aukščiau paminėtas aplinkybes, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria stresą, nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, ilgą laiką gydomas, būdamas studentas, turėjo metams nutraukti mokslus, pakeisti savo gyvenimo būdą, grįžti gyventi pas tėvus, nes pats negalėjo pilnavertiškai savimi pasirūpinti.

35. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam iš Draudiko papildomą 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlygininti, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus įstayme, vertino aplinkybių visumą. Todėl šioje situacijoje teismo 4500 Eur įvertinta E. S. padaryta neturtinė žala savo dydžiu nelaikytina pažeidžianti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis dydis paremtas realiai byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė medicininių dokumentų kopijas iš kurių matyti, kad eismo įvykio padarinius jis jaučia iki šiol, nes kenčia skausmą dešinės kojos čiurnos ir kelio srityje, pilnai negali jos sulenkti, kojos judesiai riboti.

36. Atsižvelgus į tai, jog, kaip minėta aukščiau, pirmos instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam E. S. padarytos neturtinės žalos dydis yra teisingas, bei į tai, kad atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pareiga, išplaukianti iš  privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, o papildomai skundžiamu nuosprendžiu iš Draudiko priteista suma, įvertinus Draudiko anksčiau dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusiesiems išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo sumą, bendra Draudiko išmokėta ir priteista neturtinių žalų suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

37. Apeliaciniame procese pagal Draudiko apeliacinį skundą, kuris, kaip minėta, yra visiškai nepagrįstas, nukentėjusiojo E. S. interesus atstovavo advokatas V. K., kuriam nukentėjusysis už šiame procese suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 250 eurų ir šią sumą nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti nukentėjusiajam iš apeliacinį skundą padavusio asmens - Draudiko.

38. Teise naudotis atstovu yra viena nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo teisių gynimo baudžiamajame procese formų. Draudiko apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys būtent nukentėjusiojo interesus byloje, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį teisme. 

39. Išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą baudžiamajame procese reglamentuoja tik BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šia nuostata teismai paprastai vadovaujasi ir sprendžiant nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo turėtų tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo klausimą ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Tačiau nagrinėjamu atveju,  atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal už kaltininko veiksmus materialiai atsakingo Draudiko skundą dėl civilinio ieškinio dydžio, pagal kurio turinį nagrinėjimo rezultatas visiškai neliečia autoįvykio kaltininko, kolegijos vertinimu, vadovautis BPK 106 straipsnio 2 dalimi nėra jokio pagrindo, nes priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atleisto nuo atsakomybės V. K., šiuo atveju būtų aiškiai neteisinga.

40. Kadangi nagrinėjamu atveju Draudiko apeliacinis skundas yra išimtinai dėl skundžiamu nuosprendžiu iš apelianto nukentėjusiajam E. S. priteistos neturtinės žalos pagrindo ir dydžio, t. y. iš esmės ginčijama nukentėjusiojo teisė iš apelianto gauti skundžiamu nuosprendžiu priteisto dydžio žalos atlyginimą, o baudžiamojo proceso įstatymas tokio atvejo dėl  išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti nereglamentuoja, šis klausimas spręstinas, sutinkamai su BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostata, taikant civilinio proceso (CPK) normas.

41. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

41.1 Remiantis šią įstatymo nuostata, kadangi Draudiko apeliacinis skundas, iš esmės priešingas nukentėjusiojo E. S. interesams, yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmetamas, o nukentėjusysis būtent dėl šio skundo apeliacinės instancijos teisme turėjo ginti savo interesus ir juos gynė su advokato pagalba, už kurią advokatui sumokėjo 250 eurų, todėl šios nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš skundą padavusio asmens – Draudiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)  apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti E. S. iš (duomenys neskelbtini) 250 eurų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                                 Algirdas Gaputis

                                                        Donatas Jatužis

                                                        Evaldas Vanagas