Civilinė byla Nr. e 2A-489-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03917-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Baltisches Haus” dėl nuomos avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 24 288,18 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2016 m. liepos 18 d. sudarė Įrenginio nuomos sutartį Nr. MIŠ 16/07 (toliau – Sutartis), pagal kurią nuomotojas įsipareigojo už užmokestį suteikti nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti dalį automobilių stovėjimo aikštelės/kelio dangos (toliau vadinama „įrenginiu“). Sutarties priede šalys numatė, jog išnuomojamas įrenginys, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, jog nuomininkas, tvarkingai ir tinkamai vykdęs pagal šią Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, sudaryti įrenginio nuomos sutartį naujam terminui. Kadangi ieškovė tvarkingai ir tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2018 m. sausio 10 d. buvo sudarytas priedas prie Sutarties, kuriuo pratęstas įrenginio nuomos terminas, nuomojant įrenginį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Pasirašydama priedą, ieškovė įsipareigojo sumokėjo 400 Eur dydžio nuompinigių avansą, kuris turėjo būti užskaitomas už paskutinius du nuomos mėnesius (2018 m. rugpjūčio 15 d.-spalio 15 d.). 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti Sutartį, tačiau buvo informuota, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d., t.y. dar galiojant tarp šalių sudarytai Sutarčiai, buvo sudaryta įrenginio nuomos sutartis su kitu nuomininku, kuris prekybą uogomis pradės nuo 2019 m. balandžio 1 d. Pažymi, kad ieškovė Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir po 2018 m. sausio 10 d. priedo sudarymo vykdė tinkamai – laiku mokėjo nuomos mokestį, ką patvirtina pridedamos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Kadangi 2018-03-11 buvo sumokėtas nuomos avansas, kurio dalis liko neužskaityta kaip nuompinigiai, tai atsakovas be teisinio pagrindo negrąžina ieškovei 303,23 Eur sumos (400 Eur – 96,77 Eur). Avansas buvo panaudotas tik iš dalies, o 303,23 Eur buvo atsakovo dispozicijoje be teisinio pagrindo, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė sugrąžino avanso, tai avanso sumos grąžinti nereikalauja. Atsakovė nepagrįstai nepratęsė nuomos santykių su ieškove, dėl ko ji patiria turtinę žalą negautų pajamų forma (2018 m. pagal Sutartį naudodamasi prekybos vieta, adresu (duomenys neskelbtini), prekiaudama braškėmis, ieškovė gavo 30 313 Eur dydžio pardavimo pajamas), todėl pagrįstai tokias pat pajamas tikėjosi gauti pratęsus nuomos santykius 2019 metams.

3.       Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškinio dalimi dėl nuostolių atlyginimo nesutinka, nes toje dalyje ieškinys yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškinio pareiškimo momentu yra akivaizdu, kad ieškovė jokių realiai nuostolių nėra patyrusi. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai galėtų atsirasti tik ateityje, jei ieškovė negautų pajamų. Tokiu būdu, ieškovės įrodinėjama nuostolių suma negautų pajamų forma neatitinka realumo kriterijaus, o yra tik daugiau mažiau tikėtina. Taip pat žinant ieškovės veiklos pobūdį – prekyba uogomis, ne visos ieškovės negautos pajamos galėtų būti prilyginamos nuostoliams. Nuostoliais galėtų būti tik ieškovės netektas grynasis pelnas (t.y. iš pajamų atėmus visas sąnaudas toms pajamoms uždirbti), nes tik tokia suma atitiktų kompensavimo arba grąžinimo į pradinę būseną, buvusią iki pažeidimo, priemonę. Ieškinio reikalavimą dėl nuomos avanso grąžinimo atsakovas jau yra įvykdęs, todėl ieškinio dalyje dėl nuomos avanso grąžinimo taip pat netenkintinas. Nauja nuomos sutartis yra sudaryta dėl kito nuomojamo ploto, nei buvo nuomotas ieškovei, tai yra matoma palyginus ieškovei nuomotą plotą su atsakovės išnuomotu plotu naujam nuomininkui, todėl atsakovo įsitikinimu, atsakovas neturėjo pareigos pasiūlyti ieškovui naujo įrenginio nuomoti pirmenybė teise. Tokią išvadą atsakovui leidžia daryti CK 6.484 straipsnio 4 dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nusprendė ieškovės I. M. M. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenys tvirtina, jog su kitu nuomininku buvo sudaryta įrenginio nuomos sutartis dėl kitoje vietoje aikštelės vietos nuomos, o ne kaip teigia ieškovė, dėl jos nuomojamos vietos. Pripažinus, kad atsakovė naujam nuomininkui išnuomojo kitą aikštelės plotą nei, kad buvo išnuomota ieškovei, sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju ieškovė neturėjo pirmenybės teisės į Įrenginio nuomos sutarties atnaujinimą ir jos teisės pažeistos tiek pagal Sutarties 8.1 punktą, tiek pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliantė (ieškovė) I. M. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. M. M., ieškinį patenkinti. 

6.       Apeliantės nuomone ji Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir po 2018 m. sausio 10 d. priedo sudarymo vykdė tinkamai – laiku mokėjo nuomos mokestį, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Nuomos mokestis už 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo apmokėtas avansu 2018-06-26 (el. b. I t., b.l. 38), atsakovas 2018-10-01 išrašė sąskaitą už 2018 m. spalio mėnesio nuomą – 96,77 Eur (el. b. I t., b.l. 45), kurios ieškovė neapmokėjo, nes 2018-03-11 buvo sumokėjusi nuomos avansą už paskutinius du nuomos mėnesius (el. b. I t., b.l. 44)). Kadangi 2018-03-11 buvo sumokėtas nuomos avansas, kurio dalis liko neužskaityta kaip nuompinigiai, tai atsakovas be teisinio pagrindo negrąžino ieškovei 303,23 Eur sumos (400 Eur – 96,77 Eur). Nagrinėjamu atveju nuomos mokesčio avanso paskirtis buvo – apmokėti už paskutinius du nuomos mėnesius, tačiau ši funkcija buvo atlikta tik iš dalies, todėl likusi pinigų suma atsakovo buvo naudojama nepagrįstai, ir privalėjo būti grąžinta. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius ir dalį nuomos mokesčio avanso sumos – 303,23 Eur (el. b. I t., b.l. 1-5). Minėtą avanso sumą atsakovas sugrąžino ieškovei tik po to, kai gavo ieškinį (ieškinys gautas 2019-02-15, o 2019-02-21 ieškovei atsakovas sumokėjo 703,23 Eur sumą (el. b. I t., b.l. 53)). Atsižvelgiant į tai, kad šis ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, kuriuo minėtos avanso sumos ieškovė nebereikalavo (el. b. I t., b.l. 53).

7.       Ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie įrenginio nuomos sutarties nepratęsimą, o nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos, ji pagrįstai galėjo manyti, jog turės galimybę pavasarį prekiauti braškėmis minėtoje vietoje, t.y. atitinkamai planavosi būsimas pajamas ir reikiamus kiekius produkcijos. Deja, bet nuomotojas, būdamas nesąžiningas, ne tik kad neinformavo ieškovės apie Sutarties nepratęsimą, bet ir išnuomojo prekybos vietą kitam nuomininkui.

8.       Ieškovei, sudarant Įrenginio nuomos sutartį nebuvo svarbu, kurioje kelio dangos vietoje bus numatyta Įrenginio vieta, pagrindinė priežastis šios Sutarties sudarymui buvo potencialių klientų srautas, kurį garantavo aplinkybė, jog Įrenginio vieta yra prie įėjimo į prekybos centrą, bei faktas, kad uogomis prekiaus tik vienas šioje teritorijoje esantis prekeivis. Tuo tarpu Nuomotojas, sudarydamas tokio pobūdžio įrenginių nuomos sutartį potencialius nuomininkus sudomina būtent dėl to, jog garantuoja, jog toje pačioje teritorijoje (prie vieno prekybos centro) nebus kitų prekiautojų, vykdančių analogiškos produkcijos prekybą. Priešingas šalių tikrųjų ketinimų aiškinimas neatitinka CK 1.5 str. nuostatų (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus).

9.       Su naująja nuomininke buvo susitarta dėl tų pačių nuomos sąlygų – nuomos vieta – prie įėjimo į prekybos centrą, nuomininkės vykdoma veikla – prekyba uogomis. Atsakovas išnuomojo kitam nuomininkui vietą toje pačioje aikštelėje priešais IKI parduotuvę, nuomos sutartyje nurodytas tas pats adresas, nuomos sutarties priede numatoma naujo nuomininko nauja prekybos vieta tėra tik kelis metrus patraukta kairiau, tačiau iš esmės yra priešais IKI parduotuvės įėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomotojas, pasibaigus Sutarties terminui toje pačioje teritorijoje išnuomojo įrenginį, suteikdamas teisę naujajam nuomininkui vykdyti analogišką ieškovės vykdytai veiklai, Nuomotojas tyčia grubiai pažeidė Sutarties ir CK 6.482 str. nuostatas, nes privalėjo nuomos santykius pratęsti su ieškove.

10.       Teismas visiškai nevertino atsakovo teismui pateikto geodezinio žemės sklypo plano, kaip rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovo nuomojamas plotas, t.y. aikštelė priešais IKI parduotuvę yra vientisa, ji nėra suskirstyta į atskirus įrenginius, tie įrenginiai žemės sklypo plane nėra pažymėti, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovė nuomojosi vieną įrenginį, o kitam nuomotojui išnuomotas kitas įrenginys neatitinka tikrovės. Šią aplinkybę, jog kelio danga (aikštelė) esanti prie prekybos centro IKI nėra suskirstyta į jokius atskirus įrenginius ar atskiras prekybos vietas, būtent kuriose nuomininkas privalo vykdyti veiklą, patvirtino tiek liudytoja M. A., tiek byloje pateiktos fotonuotraukos.

11.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nesiejo neterminuotos nuomos santykiai. Priešingai, atsakovo elgesys patvirtino, kad šalių santykiams taikytinos neterminuotos nuomos sutarties sąlygos – 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovė susisiekė su atsakovu telefonu ir prašė leisti 2018 m. spalio mėn. papildomai prekiauti 10 dienų ir 2018 m. gruodžio mėn. papildomai prekiauti 5 dienas. Derybos vyko 2018 m. rugsėjo 3 ir 4 dienomis bei 2018 m. rugsėjo 7 d., kontaktiniais tel. (duomenys neskelbtini). Leidimas pratęsti nuomos santykius buvo duotas, ieškovė veiklą vykdė (tai patvirtina faktas, jog atsakovo darbuotoja 2018-11-23, 2018-11-29 elektroniniais laiškais atsiuntė ieškovei „IKI“ parduotuvių darbo laiką šventiniu laikotarpiu.

12.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovo naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų (726 Eur) atlyginimą, pažeidė CPK 94 str. 1 d. nuostatas, kadangi vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų atsakovas įvykdė tik tuomet, kai gavo procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje (303,23 Eur dydžio avanso sumą (el. b. I t., b.l. 1-5) atsakovas sugrąžino ieškovei tik po to, kai gavo ieškinį (ieškinys gautas 2019-02-15, o 2019-02-21 ieškovei atsakovas sumokėjo 703,23 Eur sumą (el. b. I t., b.l. 53)). Teismas, spręsdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas įvykdė dalį ieškinio reikalavimų tik tuomet, kai iš Teismo gavo procesinius dokumentus ir atitinkamai sumažinti priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą.

13.       Atsakovas UAB „BALTISCHES HAUS“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas nurodė, kad Nuomos sutarties 8.1 punkte bei atitinkamai CK 6.482 straipsnio 1 dalyje, numatyta pirmenybės teisė, bet ne pareiga atnaujinti nuomos sutartį. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina nuomininko pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) nuomos sutartį kaip įstatymo garantuojamą nuomininko teisę nepriklausančią nuo nuomotojo valios. Pažymėtina, kad nuomos sutartyje ir CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta galimybė tęsti (atnaujinti) nuomos santykius, t. y. pirmenybės teisė, bet ne pareiga ar prievolė. Apeliantė kreipėsi su prašymu dėl nuomos sutarties pratęsimo. Atsakovė informavo apeliantę, jog nuomos sutartis dėl įrenginio, kurį sudaro dalis aikštelės 4 (keturi) kv.m (pagal įrenginio planą prie Sutarties priedo Nr. MIŠ 275/18/05), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pratęsiama nebus. Vėliau atsakovo iniciatyva elektroniniu paštu buvo pasiūlymas prekiauti kitose vietose (pvz. Girstupio turguje ir kt.), tačiau apeliantei kiti pasiūlymai netiko.

14.       Akcentuotina, jog atsakovas nenutraukė sutarties prieš terminą ar kitaip nepažeidė sutarties sąlygų - pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovas įrenginio (konkrečios aikštelės dalies, vietos) toliau nebenuomavo. Akcentuotina, jog sutarties 1 punkte nurodyta, jog „Nuomotojas įsipareigoja už užmokestį suteikti Nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti prie šios Sutarties pridedame priede numatytą dalį automobilių stovėjimo aikštelės/kelio dangos (toliau vadinama „įrenginiu“). Kitaip tariant, nuomos sutarties laikinumas ir trumpi terminai per se (savaime) nesuteikia apeliantei jokio pagrįsto lūkesčio nuomoti daiktą neribotą laiką. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė savo nuožiūra valdydama jai nuosavybės teise priklausančią aikštelę kaip nors būtų pažeidusi apeliantės teises, teisėtus interesus ar pagrįstus lūkesčius. Atsakovei neatnaujinus nuomos sutarties su apeliante, sutarčiai pasibaigus, pasibaigus nuomos terminui, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir teisėtai sprendė, kad apeliantės ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, todėl netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį yra imperatyvi teisės norma, kurios šalys tarpusavio susitarimu negali iš anksto atsisakyti taikyti pasibaigus nuomos sutarties terminui. Šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018. Teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, jog pirma, nuomininkas pats savaime nėra laikomas silpnesniąja nuomos sutarties šalimi; priešingai, komercinės nuomos atveju yra preziumuojama, kad nuomininkas ir nuomotojas yra savo veiklos profesionalai ir pajėgūs prisiimti savo veiksmų ar neveikimo riziką. Antra, nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi, todėl šalys derybų keliu yra laisvos iš anksto susitarti dėl nuomininko nesinaudojimo pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį. Trečia, nuomotojas turi teisėtą interesą ne tik išlaikyti tvarkingai nuomos sutartį vykdantį nuomininką, bet ir keisti savo veiklos koncepciją bei patalpas naudoti kitais tikslais.

17.       Šalių sudarytos sutarties 1 punkte nurodyta, jog „Nuomotojas įsipareigoja už užmokestį suteikti Nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti prie šios Sutarties pridedame priede numatytą dalį automobilių stovėjimo aikštelės/kelio dangos (toliau vadinama „įrenginiu“). Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, nuomos sutarties laikinumas ir trumpi terminai per se (savaime) nesuteikia apeliantei jokio pagrįsto lūkesčio nuomoti daiktą neribotą laiką.

18.       Šalių sudarytos Nuomos sutarties 8.1 punkte bei CK 6.482 straipsnio 1 dalyje, numatyta pirmenybės teisė, bet ne pareiga atnaujinti nuomos sutartį. Kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina nuomininko pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) nuomos sutartį kaip įstatymo garantuojamą nuomininko teisę nepriklausančią nuo nuomotojo valios. Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 16 p., nuomos sutartyje ir CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta galimybė tęsti (atnaujinti) nuomos santykius, t. y. pirmenybės teisė, bet ne pareiga ar prievolė. Apeliantė kreipėsi su prašymu dėl nuomos sutarties pratęsimo. Atsakovė informavo apeliantę, jog nuomos sutartis dėl įrenginio, kurį sudaro dalis aikštelės 4 (keturi) kv.m (pagal įrenginio planą prie Sutarties priedo Nr. MIŠ 275/18/05), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pratęsiama nebus. Vėliau atsakovės iniciatyva elektroniniu paštu buvo pasiūlymas prekiauti kitose vietose (pvz. Girstupio turguje ir kt.), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantei kiti pasiūlymai netiko.

19.       Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.481 str. nuostatas. CK 6.481 str. nustatyta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas - su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą“ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010).

20.       Aplinkybė, jog ieškovei buvo leista prekiauti papildomai tam tikromis dienomis, buvo siųstas IKI parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu neleidžia daryti išvados, kad Sutartis tapo neterminuota. Be to, ieškovė dėl savo produkcijos sezoniškumo nepagrindė, jog jos veiklai vykdyti reikalinga neterminuota nuomos sutartis, priešingai, savo procesiniuose dokumentuose, žodiniuose paaiškinimuose nurodo, kad planavosi reikiamus produkcijos kiekius, pripažino, jog prekyba vyksta tam tikrais mėnesiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentai dėl CK 6.481 straipsnio taikymo, reglamentuojančio, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Apeliantės reikalavimas priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, yra taip pat nepagrįstas. Nuostoliai iš atsakovės galėtų būti priteisti tik nustačius pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.246 straipsnio, nustatančio neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, sąvoką, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (to paties straipsnio 2 dalis). Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą tenka pačiai apeliantei, nes vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, įrodyti turi tas, kas teigia (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė nei vienos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl bylos baigties

22.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23.       Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24.       Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų (726 Eur) atlyginimą, pažeidė CPK 94 str. 1 d. nuostatas, kadangi vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų atsakovė įvykdė tik tuomet, kai gavo procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. CPK 94 str. 1 d. numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byla buvo baigta teismui nusprendus ieškovės patikslintą ieškinį atmesti visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

apeliantės I. M. M.apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Baltisches Haus” (į. k. 111543781) iš ieškovės I. M. M.  726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina