Civilinė byla Nr. 3K-3-261-781/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01077-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą; suinteresuoti asmenys M. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja antstolė G. Žutautė pateikė teismui 2024 m. vasario 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas M. S. (toliau – skolininkas) nevykdo Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo – per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
3. Kadangi skolininkas iki teismo sprendime nustatyto termino neįvykdė Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo, tai antstolė prašė teismo taikyti jam pasekmes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 2 dalį ir skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino antstolės pareiškimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 buvo įpareigotas per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo valdomą statinį, esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; skolininkui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) buvo leista nugriauti savavališkai pastatytą skolininko valdomą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 gali įvykdyti ne tik skolininkas, vadinasi, tai nėra asmeninio pobūdžio skolininko pareiga, kuri lemtų baudos už nevykdomą teismo sprendimą skyrimą. Byloje nėra duomenų, kad nurodyto statinio griovimo darbų, nesant statytojo (skolininko) geros valios ir bendradarbiavimo, negali atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 pateiktu išaiškinimu, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, nėra griežtai asmeninio pobūdžio statytojo pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui gali būti priskirta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju statinio griovimo darbus buvo leista atlikti ir išieškotojai, taigi tai nebuvo tik asmeninė skolininko prievolė. Dėl to pripažino antstolės prašymą skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą nepagrįstu.
8. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą, 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį.
9. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014 pateiktu išaiškinimu ir nurodė, kad spręsti dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą galima tik tuo atveju, kai sprendime nenustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai ir kai įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas.
10. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendime aiškiai nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo skolininkui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias teismo sprendimo dėl statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįvykdymo teisinius padarinius (CPK 771 straipsnio 6 dalis) ir teisės aktų galiojimo principus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijos normoje atskirai išskirtas sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįvykdymo teisinių padarinių institutas, ir šiuo pagrindu skiriamos procesinės sankcijos nesiejamos su skolininko asmeniu. Tai atskira teismų sprendimų rūšis, kuri atribota nuo kitų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. Įstatymų leidėjas tokiu teisiniu reguliavimu siekė nustatyti galimybę teismui skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta sąlyga „ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius“ yra specialioji norma kitų CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų atžvilgiu ir turi viršenybę prieš jas.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taikė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusią CPK 771 straipsnio redakciją bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo teismo sprendimo vykdymo metu galiojančiais civilinio proceso įstatymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymo teisinių pasekmių
12. Veiksmingas teismo sprendimo vykdymas yra svarbi teisės į teisingumą sąlyga. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jeigu susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine Konvencijos 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi. Tai reiškia, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Konvenciją (žr., pvz., EŽTT 1997 m. kovo 19 d. sprendimo byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2), peticijos Nr. 33509/04, par. 65–66).
13. Pagal Lietuvos Respublikos teisę teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Už teismo sprendimų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė, pvz., priverstinis sprendimų vykdymas, bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
14. Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus antstolis vykdo laikydamasis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su CPK 763–772 straipsniuose nurodytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Tais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas, kuriuo atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
15. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos šio kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
16. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu“, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
17. Atitinkamai CPK 273 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3 dalyje nurodyta, kad kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas: 1) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats; arba 2) pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
18. Lietuvos Respublikos CPK 273 ir 771 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2016 m. kovo 23 d. aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2710-XIIIP-2712 nurodyta, kad iki 2017 metų nebuvo skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, jeigu buvo nurodytos arba galėjo būti nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (jeigu sprendime galėjo ar buvo nustatyta teisė išieškotojui įvykdyti sprendimą skolininko lėšomis ir jeigu pastarasis per sprendime nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo). Taigi statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdžiusiems asmenims nebuvo nustatyta sankcijų už teismų sprendimų nevykdymą, todėl jie patys nebuvo motyvuoti vykdyti teismų sprendimų, nes sprendimo nevykdymo atveju vykdyti teismo sprendimą turėjo teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri, įvykdžiusi sprendimą už neteisėtas statybas vykdžiusį asmenį, iš pastarojo išsiieškodavo vykdymo išlaidas, tačiau pačiam skolininkui tai nesukeldavo tokių didelių neigiamų turtinių pasekmių, kokios būtų buvusios, jei sprendimą jis būtų įvykdęs pats. Tokiu atveju pagal iki 2017 metų galiojusį teisinį reguliavimą skolininkų, kurie buvo įpareigoti atlikti asmeninio pobūdžio prievolę, teisinė padėtis buvo blogesnė negu skolininkų, kurių įpareigojimą galėjo įvykdyti ir išieškotojas. Dėl to nauju CPK 771 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu buvo siekiama subalansuoti išieškotojo ir skolininko interesus, nustatant teismui galimybę skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo skolininkui tenkančios prievolės pobūdžio.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje nurodyta, jog bauda gali būti skiriama, jeigu: 1) per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas; 2) per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius; 3) jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas. Šioje proceso teisės normoje kaip atskiras sankcijos skyrimo pagrindas yra nurodytas sprendimų, įpareigojančių pašalinti statybos, atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįvykdymas.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sistemiškai aiškinant CPK 273 ir 771 straipsnių normas bei atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, yra nurodyta, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas analogiškos baudos skyrimas vykdymo proceso metu. Taigi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 18 punktą; 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 33 punktą).
21. Vadinasi, skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardytų veiksmų, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, o skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą (šalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka. Teismo sprendime net ir leidus išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, vis dėlto nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą, nes, minėta, teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 2021 m. gegužės 19 d. priimtu sprendimu įpareigojo M. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 5, apibrėžtą 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame (duomenys neskelbtini) rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendime taip pat buvo nurodyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo skolininkas M. S. neįvykdys, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bus leista nugriauti savavališkai pastatytą skolininko valdomą statinį Nr. 5 ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.
23. Skolininkui nevykdant Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, antstolė kreipėsi į teismą pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, prašydama taikyti skolininkui pasekmes už nevykdymą. Prašymą nagrinėję teismai atmetė antstolės prašymą, nurodę, kad nors skolininkas ir nevykdė teismo sprendimo, tačiau pareiga nugriauti statinį nebuvo vien asmeninė skolininko prievolė; statinio griovimo darbus buvo leista atlikti ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 galėjo įvykdyti ne tik statytojas (skolininkas) M. S., bet, šiam teismo sprendimo nevykdant, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turėjo teisę atlikti veiksmus už skolininką.
24. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis), t. y. byloje taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 23 punktas; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 25 punktas).
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 19–21 punktus, į tai, kad CPK 771 straipsnio 6 dalimi (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti teisės normos redakcija) reglamentuojamas analogiškos baudos skyrimas vykdymo proceso metu, taip pat į tai, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. priimtas sprendimas atitinka teismo sprendimų rūšį, patenkančią į CPK 273 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, nusprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius, kad yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, turi būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 771 straipsnio 6 dalį, neteisingai sprendė dėl baudos skyrimo tvarkos ir sąlygų, neatsižvelgė į tai, kad bauda skolininkui gali būti skiriama nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto skolininko įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to yra pagrindas panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesines nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).
27. Bylą nagrinėjant iš naujo ir sprendžiant dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo, taip pat turi būti patikrinama, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo šių padarinių taikymo, nes CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimo, įpareigojusio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
29. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Jūratė Varanauskaitė