Administracinė byla Nr. I-1330–583/2013 m.
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00940-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant atsakovei N.R., 2013 m. spalio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei N.R. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 706,18 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2012-12-31. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004-02-24 nuosavybės teise priklauso atsakovei N.R. (b.l. 11). Minėto nekilnojamojo turto bendras plotas 45,81 kv. m. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotinas pagal įvardijamu laikotarpiu valdyto nekilnojamojo turto plotą ir pagrindinę objekto naudojimo paskirtį.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad įvardijamame bute negyvena, atliekų nekaupia ir nešalina per atliekų tvarkymo sistemą, todėl mano, kad nėra pagrindo skaičiuoti vietinę rinkliavą. Įvardijamu vietinės rinkliavos apmokestinimo laikotarpiu gyvena ir dirba Vilniuje. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nėra sudariusi su atliekų tvarkymo operatoriumi jokių sutarčių, mokesčius už butą moka namo administratoriui, todėl ir šiuo pagrindu jai vietinė rinkliava neturėjo būti skaičiuojama. Apie teisinį reguliavimą dėl vietinės rinkliavos įvedimo nežinojo, prašymu dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo nesikreipė.
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pakeitimas (2008-12-23 Nr. T2-426), pakeitimas (2010-05-06 Nr. T2-114), nuostatai (aktuali redakcija) (2010-11-25 Nr.T2-330), pakeitimas (2011-10-27 Nr. T2-345), pakeitimas (2012-03-29 Nr. T2-86), pakeitimas (2012-07-26 Nr. T2-200), pakeitimas (2012-10-23, Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2004-02-24 priklauso atsakovei N.R. (b.l. 11). Šiuo adresu deklaruota ir atsakovės gyvenamoji vieta (b.l.12). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad minėto nekilnojamojo turto objekto bendras plotas yra 45,81 kv. m., baigtumas – 100 %. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovė laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 apmokestinta 3,48 Lt vietine rinkliava už vieną kv. m. metams (80,00 Lt), o už laikotarpį nuo 2009-01-11 iki 2012-12-31 – 3,44 Lt vietine rinkliava už vieną kv. m. metams (626,18 Lt) Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Iš pažymos apie įsiskolinimą matyti, kad atsakovei buvo suformuotas mokėjimo pranešimas (b.l. 9-10) apmokėti 706,18 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį ir plotą. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 706,18 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad jos gaunamos pajamos yra minimalios ir ji neišsigali mokėti vietinės rinkliavos iš karto. Šiuos argumentus grindžia tuo, kad dirba pusę etato ir gauna mažas pajamas, todėl dėl šių aplinkybių susidarė sunki materialinė padėtis. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina VSDFV pažyma apie asmens įmokas už 2012-10-01 - 2013-10-31 laikotarpį, pagal kurios duomenis atsakovės pajamos iš darbo teisinių santykių yra 500 Lt.
Teismas, pasisakydamas dėl proceso šalių, tame tarpe ir valstybės finansinės padėties, ne kartą yra konstatavęs, kad sunki finansinė padėtis yra pakankama teisinė prielaida išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo vykdymą. Įvertinus tai, kad teismų praktika vertinant asmens turtinę padėtį būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teismui nustačius, kad fizinio asmens finansinė padėtis yra sunki, teismo vertinimu taip pat gali būti taikomos sprendimo įvykdymo išdėstymo nuostatos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas įsiskolinimas, įvykdymą išdėsto per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovės N.R. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 706,18 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-12-31.
Šiuo teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimą išdėstyti dalimis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Remigijus Arminas