Baudžiamoji byla Nr. N1-103-831/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55215-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.7.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant V. M., G. B.,

dalyvaujant prokurorui S. S.,

dalyvaujant kaltinamiesiems V. T., R. S.

dalyvaujant kaltinamųjų gynėjams advokatams V. A., A. N.

dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. ir jo atstovui advokatui A. S.

nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

dalyvaujant civilio atsakovo atstovei L. B.,

dalyvaujant Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teista: 1) 2009-06-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 str. 2 d. - 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2014-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d. - 4 mėnesiai viešųjų darbų. 3) 2019-11-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. - 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi S. N. pagrindinėje mokykloje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S. ir V. T. tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y. ji veikdami bendrai su E. D., gimusiu 2005 m., kuris nusikaltimo įvykdymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, naudojo fizinį smurtą V. V. atžvilgiu: 2019 m. gruodžio 27 d., apie 21.00 val., namo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) R. S. tyčia spyrė V. V. į pilvo sritį, tempė rankomis ją už plaukų, dėl ko V. V. griuvo ant grindų, sudavė ne mažiau kaip penkis kartus ranka bei medine stalo koja jai į galvos, krūtinės, kojų, rankų sritis, V. T. tyčia spyrė V. V. ne mažiau keturis kartus į veido, krūtinės sritį bei ne mažiau tris kartus rankomis bei medine stalo koja sudavė smūgius į galvos, krūtinės, rankų sritis, E. D. rankomis ir medine stalo koja tyčia sudavė ne mažiau keturis kartus V. V. į galvos, kojų, rankų sritis, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą padarė nukentėjusiajai V. V. sukrėtimą, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžimą, kraujosruvą su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose-paakyje, kraujosruvas dešinės akies vokuose-paakyje, abiejų lūpų, kairio žando-kaklo-krūtinės, dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimus abiejų kelių ir dešinės blauzdos srityse, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu., t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d.

Kaltinamoji R. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad nuvažiavo iki V. V. su reikalu. Klausė iš karto kur dėdės piniginė, nes ji buvo pavogusi ją. Ji pradėjo kaukti ir pirma puolė R. S., o ši gynėsi, o M. A. ir T. A. net nebuvo ten ir jie nieko nematė.

Kai važiavo pas V. V. jau buvo vakaras, sutemę. Buvo 2019 metai, mėnesio neatsimena, sniego nebuvo, galėjo būti tarp Kalėdų ir Naujų metų. Važiavo iš Vilkaviškio į D., pas V. V. į namus, išsiaiškinti dėl dėdės piniginės. Norėjo paimti dėdės dokumentus, jis važinėja į užsienį dirbti ir reikėjo dokumentų, o galvosi piktumas. Su ja važiavo V. T., E. D. ir jos sūnus, dabar jam 7 metai. Važiavo su taksi. Atvykus įėjo į vidų ji ir E. D., ir vaikas jos A.. Jis norėjo pasisveikinti su M. A. nes jis jo tėvas. Prašė V. V. atiduoti dėdės dokumentus, piniginę, o pinigų sakė, kad nereikia, tegul pasilieka. Ji pradėjo šaukti, pirma puolė, o ji ne tokia kad nusileistų. Į vidų įėjo su E. D., o V. T. įėjo vėliau, pasiėmė Adrijų ir išėjo. Kai atvažiavo V. T. liko mašinoje, su vairuotoju. E. D. ėjo su ja tiesiog taip, ji išlipo ir jis išlipo jai iš paskos, nors ji jo nekvietė eiti kartu.

Pirmiausiai kilo žodinis konfliktas. Po to ji pradėjo kaukti, rėkti, kad nevogė tos piniginės ir tiesiog. Visko jau gerai neatsimena kas įvyko. Viskas įvyko dėl piniginės. Ji būtų gražiai paaiškinus tai nieko nebūtų buvę. Dar R. A. buvo virtuvėje, bet jis nesikišo, jis irgi pripažino kad ji pavogė tą piniginę. Ji buvo stipriai išgėrusi. Ji pripažįsta, kad jai trenkė, bet su stalo koja netrenkė, o ji R. S. trenkė su kačerga tai ji atėmė ją ir trenkė atgal. Po žodžių, žodinio konflikto V. V. paėmė kačergą ir bandė R. S. suduoti, ji buvo negėrusi ir pagavo, atėmė ir trenkė jai per ranką, nežino per kurią. Visko jau neprisimena, seniai buvo. Kas buvo po to kai sudavė V. V. su kačerga neatsimena.

V. T. buvo atėjęs, jis atėjo ir išsivedė jos vaiką, nes jis išsigando. R. A. sėdėjo virtuvėje, po to viskas persikėlė į kambarį, o jis virtuvėje rūkė ir net negynė jos, negelbėjo. Ji dar gavo ir per veidą „pliauską“, R. S. jai sudavė, bet kiek smūgių nepasakys, su delnu sudavė. Tai buvo jau kambaryje po tos kačergos. Senas laikas ir visko neatgamina. Gerai jos veidą atsimena, ji arba buvo gerai prigėrusi arba gerai lupti gavusi. Po viso įvykio, nei piniginės neatgavo, nei ką, išvažiavo namo atgal.

Kiek sykių tiksliai sudavė nepasakys, neneigia, kad galėjo suduoti ir daugiau. Dėl nustatytų 15 poveikių nežino ką pasakyti. Ji viena tiek nesudavė tikrai.

Kol jis konfliktavo su V. V. ką veikė E. D. neatsimena, jis buvo už jos. R. S. įėjo pirma, o jis už jos. Ji aiškinosi dėl piniginės, E. D. irgi ten „kipišavo“, klausė to paties kaip ir ji, kur piniginė. V. V. žviegė, puolė ją su kačerga, o E. D. pagalvojo, kad R. S. sužalos ir jis paklausė dėl piniginės, o ji vis tiek kaukė. E. D. trenkė jai irgi, bet į kur, kuo ir kiek kartų tikrai nepasakys. Matė vieną sykį kaip iš kojos, gal du kartus iš kojos. Buvo ten šurmulys, piktumas, barnis ir viskas. E. D. gal pataikė jai į pilvą, nepaskys, ar abu kartus į pilvą. Tikrai nepasakys ar E. D. turėjo stalo koją rankoje, gal ji pati ją išlaužė, kad turėtų kaip įkaltį, nes baisi aferistė ji. V. T. atėjo paklausti ar tuoj važiuos, ji atsakė, kad tuoj ir jis išėjo. Kad jis ką nors darytų tikrai nematė. Kambaryje buvo įjungta šviesa, nebuvo tamsu.

Ji pati buvo blaivi. V. T. ir E. D. buvo blaivūs. Ji neigia E. D. teigimą, kad jie buvo neblaivūs.

Civilinį ieškinį pripažįsta, bet už 1000 Eurų ji jos nesumušė, sutinka kokius 200 Eurų sumokėti, už vaistus, tyrimus. Daugiau nesiruošia mokėti.

Po įvykio su nukentėjusia nebendravo. Anksčiau turėjo jos telefono numerį, gerai sutarė, bendravo, bet pasikeitė telefoną, jos numerio negavo ir nepaskambino.

Įėjo į vidų trise, o V. T. liko mašinoje ir atėjo kai išgirdo triukšmą, pasiėmė vaiką ir išsivedė. Nieko visiškai nedarė, kai išėjo į lauką rado jį mašinoje. Jis tikrai nieko nemušė, buvo su R. S. vaiku. Jis tikrai nesudavė, bent jau ji nematė, kiek matė jis atėjo į virtuvę, pasiėmė vaiką ir nusivedė į mašiną. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta.(t. 3, b.l. 23-24)

Kaltinamasis V. T. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo mašinoje, o R. S. ir E. D. išlipo ir dar jos sūnus nuėjo kartu iki tų namų. Jis pats buvo mašinoje, išgirdo triukšmą ir nuėjęs pasiėmė jos vaiką ir nusivedė į mašiną. Sėdėjo ir laukė kol jie ateis. Po to vairuotojas sakė nueiti paklausti ar dar ilgai užtruks, nuėjo paklausti ir ji sakė, kad tuoj ateis. Nuėjo į mašiną ir vėl laukė.

Tai buvo vakare, galėjo būti apie 21 val. gruodžio 27 dieną 2019 metų. Važiavo į ten su taksi dėl piniginės. Jo niekas nesieja su pinigine, šiaip važiavo pasivažinėti. Pats sugalvojo važiuoti su jais. Buvo blaivus, R. S. irgi blaivi, E. D. taip pat. E. D. kokiu tikslu važiavo nežino. Jie draugai, bet dabar nebendrauja. R. S. važiavo dėl piniginės, paimti dokumentus. Važiuojant taksi nieko nesikalbėjo, nesitarė ką darys, kas eis. Kai jie nuėjo į namo vidų jis laukė gal 20 minučių, gal mažiau. Po to ėjo paimti vaiką nes išgirdo šurmulį, pradėjo rėkauti, išgirdo kaip kažkas pradėjo rėkti ir nuėjo paimti vaiką. Kas rėkė nežino, moteriškas balsas, pasiėmė vaiką ir išėjo. Kuri iš jų rėkė nežino, girdėjo kažką tokio, kad neėmė pinigų. Kai nuėjo į vidų, pasiėmė vaiką, pasakė, kad paima ir išėjo. Ji rėkė, o R. S. ramiai kalbėjo. Jis buvo įėjęs į virtuvę, kas vyko svetainėje nieko nematė, tik pradėjo rėkti, jis pasiėmė vaiką ir išėjo. Rėkavo jau ir anksčiau. Kur kas stovėjo, ką veikė neatsimena nes greitai išėjo, nes vaiką išsivedė į taksi, jis bijojo tų riksmų. Kai įėjo ką veikė V. V., E. D., R. S. nematė, nes įėjo tik į virtuvę. R. S. stovėjo virtuvėje ir paklausė ar ilgai dar užtruks, ir išėjo, nematė kas ant žemės buvo.

Skaitė kaltinimą. Jis netrenkė nukentėjusiai, nesudavė nei vieno smūgio nei ranka, nei koja, niekuo. Ką darė E. D. nežino, neskaitė jo parodymų. Jis buvo blaivus. Gal rūkė su E. D. virtuvėje, neatsimena, gal jis ir siūlė, bet tikrai neatsimena. Įėjęs į vidų ar matė V. V. nepamena. Jis jokių vaistų nevartoja, mokosi ir kartais neatsimena ant kitos dienos ką veikė.

Atsimena kaip buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena ar davė teisingus parodymus.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsintas V. T. įtariamojo apklausos protokolai (t. 2, b.l. 14, 23-24), kuriuose užfiksuota, kad kaltės nepripažįsta, parodymus duoti sutinka, bet nieko neatsimena. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių nieko paaiškinti negali. V. V. nepažįsta. E. D. ir R. S. pažįsta, yra draugai. Ką veikė 2019-12-27 neatsimena. Ar buvo (duomenys neskelbtini). neatsimena. Prieš V. V. jis nesmurtavo. Papildomos apklausos metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Neatsimena kada, iš Vilkaviškio taksi automobiliu atvažiavo į kažkur kartu su E. D., R. S. ir jos dviem vaikais. Koks buvo paros laikas neatsimena. Pas ką ir kokiu tikslu važiavo nežino. Važiuoti pasiūlė R. S.. Jis liko taksi automobilyje su R. S. vaikais, o E. D. su ja nuėjo į namą. Jis pirmą kartą buvo prie to namo, kurioje jis vietoje parodyti negali, kokiame kaime nežino, ar Vilkaviškio rajone taip pat nežino. Jam nesakė kokiu tikslu jie eina, bet lygtais dėl kažkokios pavogtos piniginės. Tada sugrįžo E. D. ir jį pasikvietė kartu eiti į namą. Kokiu tikslu jį kviečia nesakė. Jis kai atėjo pamatė, kad name R. S. su kažkokiu pagaliu trenkė moteriai į rankas ir kojas, kiek smūgių sudavė nežino. Kokioje padėtyje buvo moteris nežino. Moteris gynėsi dengdamasi rankomis save. Jis tos moters nepažįsta. R. S. taip pat jai sudavė smūgius ir kumščiu, į kur pataikė ir kiek kartų nežino. Jis tuo metu su E. D. rūkė prie pečiaus. Jis prieš nepažįstamą moterį nesmurtavo, E. D. kol jis buvo prieš ją taip pat smurtavo. Ar E. D. ją mušė prieš tai kai jis nebuvo name, jis nežino. Iš kur R. S. gavo pagalį, nežino. Išėjo visi dėl to, kad taksi vairuotojas pasakė, kad nelauks. Pirmos apklausos metu teigė, kad nieko neatsimena, tačiau dabar atsimena. Šių jo parodymų niekas neįtakojo. Jis nematė kokios būklės paliko R. S. sumuštą moterį, nors kambaryje buvo įjungta šviesa. Nurodė, jog jis fizinio smurto prieš nepažįstamą moterį nenaudojo, ją mušė tik R. S.

Pagarsinus parodymus V. T. patvirtino, kad  parodymai teisingi, juos tvirtina. Kad važiuoja dėl piniginės gal kalbėjo automobilyje, jau kai vietoje buvo.

Taksi paėmė juos nuo bendrabučio, laukė ir buvo prieš tai lauke. Pats pasisiūlė važiuoti kartu R. S.. Vaikščiojo ten lauke prieš tai, nebuvo pas nieką namuose užėjęs.

Kai atėjo paimti vaiką, jis buvo virtuvėje, verkė. Pačiam į galvą toptelėjo paimti vaiką, niekas neprašė išsivesti.

Susipažino su nukentėjusios ieškiniu, nesutinka su juo visiškai. Neturi jokio turto, gauna tik kišenpinigius, 15 Eurų. Tuo laiku gyveno globos namuose, dabar taip pat.

Su E. D. rūkė, ne „žolę“, paprastas cigaretes, to dėdės paprašė kur ten buvo. Narkotikų nevartoja, baustas už gėrimą vieną kartą.

Buvo iš viso du vaikai, vienas buvo mašinoje, kiek jam metų nežino. Nelabai atsimena gal buvo du vaikai.

E. D. atėjo jį pakviesti vėliau. Pirmą kartą nuėjo į vidų vaiką paimti nes ten buvo riksmai. Nuėjo ir pasiėmė vaiką, pasakė, kad pasiima jį. O E. D. atėjo pakviesti vėliau. Nepamena ką jis sakė, dėl ko kvietė nepamena. Nuėjo, bet nieko ten nedarė ir po to išėjo. Jis kai grįžo tai užtruko gal dvi minutes viduje, parūkė ir išėjo. Rūkė minutę dvi, tuo laiku R. S. kalbėjosi su ta moterimi. R. S. klausė kur piniginė, o ji „žviegė“, kad neėmė jokios piniginės. Kraujo, smurto požymių nematė. Rūkė virtuvėje, iš ten matosi svetainė atrodo. Rūkant jos bendravo apie piniginę, klausė dėl piniginės, o ji rėkė, kad nežino. Kodėl V. V. rėkė nežino. Parūkė ir jis išėjo, o E. D. liko viduje. Kodėl jis nėjo su juo nežino. Rūkydami nieko nekalbėjo. Ligonių kasų ieškinio nepripažįsta (t. 3, b.l. 24-25).

Kaltinimą R. S. ir V. T. pagrindžia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys:

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gulėjo lovoje ir ji griebė ją už plaukų, o jokios kačergos V. V. neturėjo. Tą stalo koją tas vyrukas iš verandos atsinešė ir sudavė, o tų vyrukų neprisimena.

Namuose dar buvo jos draugas R. A.. Prieš jiems atvykstant gulėjo, buvo jau tamsoka. Durys nebuvo užrakintos. Atvyko R. S. ir vyrukas, kurio neprisimena, įėjo dviese. Ji užsipuolė V. V. už tą piniginę, sakė, kad nepaėmė ir nemačiusi jos net. Paskui griebė už plaukų ir pradėjo spardyti. Pirmiausiai užsipuolė ji, o vyrukas paskui vėliau sakė atiduoti piniginę. R. S. sudavė jai stalo koja, jai atnešė ją iš verandos. Su ta koja sudavė per kojas, buvo žaizdos baisios, atviros net atsirado. Pas daktarus buvo. Ji sudavė V. V. ir rankomis ir kojomis. Griebė už plaukų, ištempė ant grindų nuo lovos ir ginčijosi. Sakė, kad neėmė jokios piniginės. Vaiko namie ji tikrai nematė. Ką čia kalba apie kokį vaiką. Ant grindų ją už plaukų ištempė, pradėjo spardyti, daug sykių su koja. Spardė gulinčią ir su stalo koja sudavė per kojas, o kas jai atnešė tą stalo koją nežino, tos kojos buvo verandoje ant sofos sudėtos. Rankomis irgi sudavė. Daugiausia į pilvą, veidą, skaudėjo.

Ji nežinau ar šitas vyrukas, kur sėdi salėje, atėjo ar tas kitas. Šitas jai irgi spyrė, dar su sportiniais batais buvo. Iš kojos spyrė, po to į veidą ir į krūtinę. To ano vyruko nemato čia. Šitas atėjo su R. S.

Jai

Tikslesni parodymai kur policijoje davė nes po poros dienų apklausė.

Neturėjau ji jokios kačergos. Ji lovoje gulėjo. Gulėjo svetainėje, o kačerga būna virtuvėje. Nesudavė ji R. S.. Namuose dar buvo jos draugas, jis buvo stiprokai išgėręs, bet nereagavo į tą sumušimą, neapgynė jos. Ji irgi buvo išgėrusi. Trise butelį buvo išgėrę, pusę litro degtinės gėrė ji, R. A. ir dar vienas draugas pas kurį buvome.

Kai pirmą kartą žmones matai tai negali pasakyti ar jie buvo blaivūs ar ne. R. S. irgi jau seniai buvo mačiusi, negali pasakyti ar jie buvo blaivūs.

Ieškinį palaiko, ranka buvo langetėje, lūžis buvo, dar kiek mėlynių buvo dukros išgydę kol iki daktarų priėjau. Kojos buvo sumuštos, negalėjo vaikščioti porą savaičių. Niekas neatsiprašė, nebuvo atvykę ir jokios žalos neatlygino.

Į policiją ir į greitąją kreipėsi kitą dieną, ant rytojaus. Nenorėjo iš pradžių kreiptis, paskui iki teismų reikia eiti.

Negali įvardinti kuris vyrukas ką darė, nenori sumeluoti.

Buvo apklausta tyrimo metu po įvykio, skaitė protokolus. Galėjo būti 2019 metų gruodžio 27 diena, vakare apie 21 val. Iš pradžių atėjo R. S. ir vaikinas, ji sakė, kad atvežė A. sūnų. Smurtavo ji, po to ir jaunuolis ir po kiek laiko atnešė koją stalo, o po to atėjo dar su kitu jaunuoliu. Negali pasakyti ar tai šis jaunuolis, neįsižiūrėjo. Šitas buvo pas ją.

Iki šito įvykio nebuvo sumušta, nebuvo iki tol jokių sužalojimų, viskas buvo padaryta per šitą sumušimą.

R. S. atėjo su vienu vaikinu, o po to jis išėjo ir atėjo dviese vaikinai. Kodėl atėjo tas trečias nežino. Stalo koją atsinešė kai nuėjo pakviesti tą kitą vaikiną. Vieną stalo koją atsinešė, bet kuris iš jų atsinešė nežino. Pirmiausiai R. S. griebė iš jo tą koją ir jai sudavė, o po to buvo tas užsimojimas į galvą ir gavo per ranką. Daugiau niekas nemušė su stalo koja.

Nematė jokio vaiko, į kambarį neatsivedė jokio vaiko, ji nematė, Atėjo R. S. ir vaikinas, o po to nuėjo tą kitą pašaukti. (t. 3, b.l. 25-27) 

        Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą kol bus nustatyti įtariamieji. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusioji buvo nurodžiusi kaip įtariamąją R. S. ir dar du nežinomus jaunuolius. Siekiant išsiaiškinti ar ji tikrai dalyvavo įvykyje ir nustatyti kitus du jaunuolius nuvyko pas ją ir pabendravo. Ji paaiškino, kad buvo nuvykusi pas nukentėjusiąją į namus, kad sudavė smūgius tai moteriai, bet neva ji gynėsi. Taip pat nurodė, kad su ja važiavo E. D. ir V. T.. Tuomet nuėjo pas E. D. motiną R., kuri gyvena ten pat kur ir R. S. ir pabendravo su ja. R. aiškino, kad sūnus buvo išvykęs su R. S. nurodytą dieną. Ir dar apklausė liudytoju M. A. ir surinktus duomenis, nustačius asmenis, kurie dalyvavo įvykyje, siunčiau pranešimą ir tyrimą perdavė grupės tyrėjai.

Visi asmenys, kiek tai susiję tarnybos reikalais, jam žinomi. Konkrečiai kažko apie juos įvardinti negali, jo prižiūrima teritorija yra kita.

Pas E. D. buvau tą pačią dieną kaip ir pas R.. Bendravo su jo mama, o ar tuo laiku namie buvo E. D. nežino, nepamena. Ar bendravo su V. T. nepamena.

Įvykio vietoje nebuvo. Tik atliko tyrimą pirminėje stadijoje kol buvo nustatyti asmenys galimai įvykdę nusikalstamą veiką (t. 3, b.l. 27).

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad grįžo su drauge iš draugo, jau buvo tamsu ir atsigulė. Po kiek laiko šviesa užsižibino ir atėjo trise, ir pradėjo kabinėtis prie jos, pradėjo daužyti, reikalavo atiduoti Rolando piniginę ir prasidėjo. Pradėjo V. V. daužyti R. S., dar vyrukas buvo su pirštinėmis geltonomis be pirštų ir pradėjo daužyti. Po to dar vienas atėjo ir tas trenkė. Po to tas atsinešė stalo koją, R. S. irgi trenkė su ta koja, ir vis šaukė, kad atiduok piniginę.

Buvo atėję trys. R. S. daužė rankomis ir stalo koja daužė, į veidą, kojos, krūtinė buvo mėlyna, ranka lūžusi buvo. Vyrukas su pirštinėmis daugiausiai daužė į veidą ir dar sakė, kad jau atsijungė, o trečias pribėgęs kelis kartus trenkė ir vis išeidavo, sakydavo, kad laukia taksi ir reikia važiuoti. Jis kelis sykius sudavė ranka į veidą. Jam atrodo kad šitas kur sėdi čia tai rankomis daužė, buvo su pirštinėmis. Iki šio įvykio V. V. nebuvo sumušta. R. S. kaip ir giminė išeitų, lankydavosi anksčiau ir niekada nebuvo muštynių, viskas gerai buvo. Kačergos tikrai nematė kad kas būtų naudoję. Kai jie atėjo R. S. išsyk užsipuolė V. V. dėl piniginės ir prasidėjo daužymai. V. V. nebuvo užsimojusi, nesudavė tikrai. Dar buvo ir išgėrę, bet aplinkybes atsimena.

Nežino kas jam buvo užėję, nežino kas man pasidarė, kad negynė. R. S. ir tie vyrukai sakė, kad čia jo reikalas, liepė nesikišti. Jis buvo virtuvėje ir jam viskas per duris matyt buvo, viską matė. Jie neatsivedė jokių vaikų, nebuvo mažiukų vaikų. Lauke išėjęs nebuvo, jis dar norėjo išeiti, bet tie vyrukai neleido. Atsistojo ir tas vienas sakė, kad sėdėk, niekur neik. Šitas vyrukas irgi ten buvo. Jie dar paėmė jo cigaretes, o ar rūkė patalpoje neatsimena, gal nerūkė.

Tyrimo metu tyrėja davė jam atpažinti vyrukus, rodė nuotraukas. Iš sykio tiksliai neatpažino, o po to parodė kokias šešias nuotraukas ir atpažino. Tas kur buvo su pirštinėmis tai šitas vyrukas, kuris yra čia salėje.

Išvažiuodami jie dar pagrasino, kad dar sugrįš ir kad tada būtų piniginė. Apie policiją atrodo nebuvo kalbos. Ant rytojaus atvyko jo sūnus su drauge, jis jau norėjo greitąją kviesti, bet V. V. sakė, nereikia, bet vis tiek iškvietė sūnaus draugė, ir atvažiavo policija, greitoji. (t. 3, b.l. 27-28)

        M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo antrame aukšte ir pro langą rūkė, ir pamatė, kad už namo sukasi mašina. Po kelių minučių pirmame aukšte pasigirdo triukšmas. Vyriško balso negirdėjo tik kaltinamosios, suprato, kas atvažiavo, jos balsą jis žino. Jis nenusileido žemyn, o po kelių minučių ji šaukia, kad atvežė jam vaiką. Bet vaiko nebuvo, o stovėjo šitas asmuo (parodomas V. T.) ir R. S., ir pradėjo kelti konfliktą kur dingo jos dėdės pinigai. Jis bandė gražiai kalbėti su ja, o ji nekreipė dėmesio ir susiginčijo. Ji pradėjo su kumščiu daužyti stalą, girta, o jis nenorėjo konflikto ir nuėjo į antrą aukštą. Tiek ir buvo, suprato, kad dėl kažkokių pinigų viskas.

Jis su R. S. turi bendrą vaiką. Nebuvo jo patalpoje, tikrai jo ten nebuvo, o kam melavo, kad atvežė jis nežino. Ir vėliau negirdėjo vaiko balso.

Kai nusileido žemyn buvo ji ir šitas asmuo, daugiau nebuvo. Dabar tikrai nepasakys, bet buvo ji apsvaigusi, o nuo ko nežino, ar nuo alkoholio, ar nuo ko, bet apsvaigusi. Ką jis jai sakė ji neklausė. Ant vaikino nesimatė, kad būtų girtas. R. S. klausinėjo V. V. apie pinigus, sakė, kad nežino, o ji vis atiduokite. Vaikinas stovėjo prie durų ir tylėjo, nieko nesakė.

Iki šio įvykio V. V. nebuvo sumušta, nebuvo jokių sužalojimų. Jie visi vakare buvo alaus išgėrę truputį. Jų girtumas buvo lengvas, tikrai ne girti. Jis jautėsi puikiai, viską atsimena.

Jis net nežinojo, kad ten konfliktas, kad muša, o sekančią dieną pamatė, kad ji sumušta, bet išvyko į darbą. Ji buvo užsiklojusi, bet buvo sumuštas veidas ir visas kambarys kraujo buvo pilnas. Praeidamas pamatė stalo koją prie televizoriaus. Bet išvyko į darbą ir daugiau nieko nežino.

Kai R. S. neblaivi tai visko būna, o taip tai būdavo gera, nepaskysi, kad blogas žmogus, o su išgėrusia sunkoka.

Kai grįžo iš darbo neįsikalbėjo namuose kas ten buvo. Jis pats nematė, kaip mušė, paliko juos dviese ir daugiau nieko nežino (t. 3, b.l. 28-29).         

Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad užsuko į svečius, prieš kokius du metus ir rado sumuštą, ir iškvietė greitąją. Labai buvo sumušta, pasakė kas sumušė, su kuo sumušė ir iškvietė greitąją. Tiek ir matė.

Nukentėjusi sakė, kad sumušė R. S., o kitų asmenų nepažįsta. Jo tėtis minėjo tris asmenis, bet sakė, kad daugiausiai R. S. mušė, o atvažiavę buvo trise su taksi. Nelabai prisimins ką sakė nes beveik du metai praėjo. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats nieko nematė, tik iškvietė greitąją.

Matė ten seno stalo medines kojas. Kraujo ant jų neįsidėmėjo, daugiau kraujo tai buvo ant sienų, o kur kitur nepasakys. Kiek buvo stalo kojų nežino, neatsimena, vienoje vietoje ir kitoje, gal keturios.

Bendras vaizdas įėjus buvo ne kažką. Žiauriai moteris sumušta lovoje gulėjo, nejudėjo, visa sumušta buvo. Sakė, kad sumušė dėl kažkokios dingusios kažkieno piniginės.

Asmeniškai nieko iš nurodytų asmenų nepažinojo, šiek tiek tik R. S. žino. Bet kaip ją apibūdinti kaip asmenybę nežino, netekę būti kažkur kartu su ja.

Kai atvyko į vietą ten buvo sumušta moteris ir jo tėvas. Jis buvo labai girtas ir sakė, kad nieko neprisimena. Gal jis miegojo, bet sakė, kad neprisimena nieko ir jis jam nieko negalėjo pasakyti.

Tą dieną jis su drauge pro šalį važiavo ir užsuko pas jo tėvą R. A.. Buvo gruodis, bet nepamena dienos.

Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš apklausos protokolo:

Teisingai užrašyti jo parodymai apie sužalojimus ir stalo kojas.

Kažką nerišliai tėvas pasakojo. Kas surašyta protokole taip viskas ir buvo, gal dar šiek tiek tada atsiminė. Kalbėjo su V. V. ir ką ji jam sakė, jis tą sakė apklausoje. Po to kvietė greitąją. Jis su drauge buvo ir pasitarę nutarė iškviesti. Tėvas tikrai neprašė kviesti pagalbos.

Nepamena ar V. V. sakė, kad jai skambino R. S. ir grasino, tiksliai neprisimena ar taip sakė, ar ne, ilgas laikas praėjęs jau. (t. 3, b.l. 38)

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsintas E. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktos apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas moterį, kuri buvo sumušta, važiavo taksi automobiliu kartu su R. S., V. T.. Įvykis galimai buvo 2019 metų gruodžio mėnesį. R. S. važiavo kažko aiškintis. Nuvykus R. S. atidarė namo duris, prikėlė moterį ir ėmė mušti - sudavė smūgius delnais, kumščiais, kojomis. Į veido sritį R. S. galėjo suduoti apie dešimt smūgių. Moteris, kuri buvo mušama, nesigynė. Buvo kalba apie piniginę. Matė, jog dėl R. S. suduotų smūgių moteriais buvo prakirsta nosis, bėgo kraujas. Po to R. S. mušė su stalo koja, kuria sudavė smūgius į veidą, rankas. Kiek sudavė smūgių stalo koja, nežino. Matė, kaip R. S. paėmusi už plaukų moterį nuo lovos nutempė ant grindų. Po suduotų smūgių moteris atrodė baisiai. Moteris bandė gintis, prašė nemušti. Nurodė, jog jis, t.y. E. D. delnu sudavė keturi kartus moteriai į veido sritį. Kambaryje buvo ir tos moters sugyventinis. Jis V. T. pakvietė iš taksi automobilio. V. T. atėjo į kambarį. Nurodė, jog jie, t.y. jis, V. T., R. S. buvo neblaivūs, daug gėrė alkoholio. Moteris, kuri buvo mušama, jam pasirodė, jog blaivi. Nurodė, jog R. S. su koja sudavė smūgius nukentėjusiai moteriai į kojas, veidą, šoną, gal penkis kartus. Medine stalo koja sudavė smūgius veidą, rankas, kojas. Po suduotų smūgių stalo koja, moteris buvo baisi, nepanaši į save, visa mėlyna. V. T. nieko nedarė, bandė atitraukti nuo moteris R. S.. Nurodė, jog iki atvykstant jam su R. S. moteris nebuvo sumušta (t. 1, b.l. 152-154).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2019-12-28 V. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2019-12-27 d., apie 21.00 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su sugyventiniu R. A., į namus atėjo trys asmenys iš kurių buvo du nepažįstami vyriškiai ir moteris R. S.. Šie asmenys be pateisinamos priežasties sudavė jai smūgių rankomis, kojomis bei medine stalo koja į įvairias kūno vietas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ Skubios pagalbos skyrių (t. 1, b.l. 3).

2019-12-28 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamąsias patalpas iš gatvės pusės. Pravėrus medines duris, patenkame į bendro naudojimo patalpas - prieškambarį, po to į virtuvę. Paėjus virtuvėje iki galo ir pasukus į dešinę pusę yra svetainės kambarį, kuriame galimai vyko nusikalstama veika. Įėjus į svetainės kambarį, pasukus į kairę pusę yra durys, ant kurių yra rusvos spalvos (galimai kraujo) dėmės, taip pat šios dėmės matomos ant sienos prie minėtų durų bei ant kėdutės matomos galimai kraujo dėmės. Kambaryje yra medinė, galimai kėdės koja, su kuria buvo galimai mušama. Iš įvykio vietos paimtos keturios medinės kojos (t.1, b.l. 5-12).

Specialisto išvada Nr. G711/2019(09) nustatyta, jog V. V. klinikiniais duomenimis konstatuota sukrėtimas, o taip pat kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose - paakyje, kraujosruvos dešinės akies vokuose - paakyje, abiejų lūpų, kairio žando-kaklo-krūtinės, dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimai abiejų kelių ir dešinės blauzdos srityse padaryti kontaktuojant su kietais bukais, bukabriauniais daiktais, galimai 2019-12-27 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti penkiolika trauminių poveikių. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek kojomis, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais (t. 1, b.l. 66-67).

Specialisto išvada Nr. pG219/2020(09) nustatyta, jog V. V. konstatuota kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžimas. V. V. konstatuotas sukrėtimas, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžimas, o taip pat kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose - paakyje, kraujosruvos dešinės akies vokuose - paakyje, abiejų lūpų, kairio žando-kaklo-krūtinės, dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimai abiejų kelių ir dešinės blauzdos srityse padaryti artimu vienas kitam metu, galimai 2019-12-27 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti teismo medikui pateiktomis stalo kojomis, galimai penkiolika trauminių poveikių. V. V. konstatuoti kraujosruvos ir nubrozdinimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kairio alkūnkaulio lūžimas - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išvados tiriamojoje dalyje pateiktas daiktų aprašymas, t.y. nurodyta, jog teismo medikui pateiktos keturios, vienodos medinės stalo kojos, nudažytos juodai, kurios yra 57 cm. ilgio, viename gale į jas įtvirtinti 0,8 cm. skersmens pilkšvo metalo detalės su sriegiu, šiame gale koja yra 4cm., skersmens, siaurėdama suplonėja iki 1,5 cm. skersmens. Ant stalo kojų sutepimų nėra (t. 1, b.l. 72-73).

BK 138 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, 1 dalis nustato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamųjų R. S. ir V. T. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymius – V. V. konstatuoti sukrėtimas, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžimas, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose-paakyje, kraujosruvos dešinės akies vokuose-paakyje, abiejų lūpų, kairio žando-kaklo-krūtinės, dešinės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimai abiejų kelių ir dešinės blauzdos srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Atlikus įrodymų tyrimą R. S. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad veiksmus atliko iš savigynos. V. T. kaltę neigė visiškai ir teigė, kad smurto nenaudojo. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad abiejų kaltinamųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu yra nenuoseklūs, jie detalėse nedera nei tarpusavyje ne su teismo posėdžių metu apklaustų nukentėjusiosios teik ir su liudytojų parodymais. R. S. pripažįsta, kad sudavė smūgius, bet vertina tai kaip savigyną, nepripažino visų smūgių. R. S. šioje byloje atvyko į svetimą būstą be leidimo, inicijavo konfliktą, vartojo smurtą, pati nepatyrė, jai nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, į policiją nesikreipė ir jos veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teismas jais nesivadovauja. Priešingai, tiek nukentėjusiosios V. V., tiek tiesioginio liudytojo R. A., tiek ir iš dalies įvykį mačiusio M. A. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, papildantys bei patvirtinantys vieni kitus. Nei V. V., nei R. A. , nei M. A., V. T., ir E. D. nepažinojo, jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad jie apkalba kaltinamąjį V. T. ar asmenį kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – E. D., nenustatyta, todėl netikėti jų duotais parodymais nėra pagrindo.

R. S. ir V. T. smūgių sudavimas nukentėjusiajai į ypač pavojingą galvos sritį bei smūgiu sudavimas panaudojant įrankius suponuoja sveikatos sutrikdymo numatymą. Jie turėjo suvokti jog suduodami smūgius į galvą bei suduodami smūgius su įrankiu (stalo koja)  kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Turėjo numatyti galinčius kilti padarinius, taigi tiek R. S. tiek ir V. T. veikė tyčia.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika numatyta BK 138 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).  Kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmes kaltinamajai R. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teista, teistumas neišnykęs), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių neatsirado.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistė.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. administracine tvarka bausta (t. 2, b.l. 117-121). Psichiatro įskaitoje neįrašyta,  2020-01-16 diagnozuota adaptacijos sutrikimas, asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (t. 2, b.l. 94).

Įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, R. S. pagal BK 138 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei įstatymo numatytas vidurkis.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę paskirti kaltinamajam V. T., teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 2, b.l. 58-60), nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą (t. 2, b.l. 62-65), charakteristiką (t. 2, b.l. 51-53, 55) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t.y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių neatsirado.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. T. administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 45-48). Psichiatro bei narkologo įskaitoje neįrašytas.

Įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, V. T. pagal BK 138 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnio nei įstatymo numatytas vidurkis dydžio.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 48 straipsnio redakcija, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria asmeniui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi analizuojamo straipsnio redakcija leidžia teismui kartu su intensyviąja priežiūra arba vietoj jos paskirti asmeniui BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus įpareigojimus bei draudimus. Be to, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra teismas gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad aukščiau aptartais BK 48 straipsnio pakeitimais - nuteistojo buvimo vietos kontrolės sugriežtinimu, galimybe skirti kaltininkui neribotą skaičių įpareigojimų ir draudimų, derinant juos su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir kt. - įstatymų leidėjas siekė: išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas; optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą; sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas.

Teismo vertinimu paskyrus R. S. ir V. T. laisvės apribojimo bausmes, nėra tikslinga skirti šiems kaltinamiesiems intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskiriant tikslingus ir į nuteistųjų asmenybes orientuotus draudimus bei įpareigojimus, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant R. S. ir V. T. ir užtikrinant jiems realias galimybes pasitaisyti.

R. S. skirtini draudimai - visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. D. ir V. T..

V. T. skirtini draudimai - visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. D. ir R. S..

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. ir V. T. teisiami už smurtinį nusikaltimą, jiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72-2 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia kaltinamiesiems skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

R. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

V. T. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 237,41 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiosios V. V. gydymo išlaidų, priteisimo (1 t., b.l. 86-89). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų R. S. ir V. T. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 7-10). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad jai buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, stresą, vien vykimas į teismą pripažintina kaip nepatogumai, ji vėl turi prisiminti nemalonius išgyvenimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų V. T. ir R. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų – 428,94 eurus - už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis) nukentėjusiajai V. V. (t. 3, b.l. 52). Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. V. civilinį ieškinį patenkinus visa apimtimi, šios valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Keturios medinės baldų kojos saugomos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK (t. 1, b.l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. V..

Teismas, vadovaudamasis BPK 109 - 115 straipsniais, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,                                                           

n u s p r e n d ė :

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros

Vadovaujantis 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi R. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. D. ir V. T..

Vadovaujantis BK 72-2 str. skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros

Vadovaujantis 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi V. T. visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. D. ir R. S..

Vadovaujantis BK 72-2 str. skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistiesiems R. S. ir V. T., kad jie privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis); 4) intensyviosios priežiūros taikymo laikotarpiu nešioti asmens identifikavimo įrenginį ir jo nesugadinti.

Paskirtą R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtą V. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturios medinės baldų kojos saugomos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinos V. V..

Civilinio ieškovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą, o atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį priteisti iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį, iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 237,41 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir 41 cnt.) Kauno teritorinei ligonių kasai, (buveinės adresas Kaunas, Aukštaičių g. 10, įmonės kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad pinigai turi būti pervesti Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).

Išieškoti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą ½ valstybės patirtų proceso išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai V. V. – 214,47  Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir 44 cnt).

Išieškoti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį, iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, įmonės kodas 301085907, į Valstybės biudžetą ½ valstybės patirtų proceso išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai V. V. – 214,47 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir 44 cnt).

Išaiškinti R. S. ir V. T., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                                Vitalijus Krivičius