Administracinė byla Nr. AS-785-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01882-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.10 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I.

Pareiškėjas T. S., atstovaujamas advokato V. A., elektroniniu paštu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė elektroniniu parašu pasirašytą skundą, prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T. S. ir A. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-177 „Dėl T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau ­– ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, įpareigoti Tauragės AVPK sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas ir atleistas iš pareigų, taip pat delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalies bei 24 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytą atstovo elektroniniu parašu, tačiau ne per elektroninių paslaugų portalą, todėl pareiškėjas privalėjo per 3 kalendorines dienas (t. y. iki 2021 m. spalio 18 d. 24 val.) pateikti skundo originalą su tinkamai patvirtintais priedais bei pasirašytą. Pareiškėjui įstatyme nustatytu terminu skundo originalo su priedais nepateikus, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo skundą.

III.

Pareiškėjas T. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. (atskirajame skunde nurodyta nutarties data – 2021 m. spalio 21 d. – laikytina rašymo apsirikimu) nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir priimti skundą.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 33 straipsniu, teigia, kad skundui neatitinkant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi turi būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo pažeisti ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyti skundo formos reikalavimai, todėl privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo T. S. skundas atsisakytas priimti ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas per tris kalendorines dienas privalėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį  variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad paminėti skundo formos ir pateikimo tvarkos trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų,  teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                  Arūnas Gadliauskas

                                                                                                                     Ernestas Spruogis

                                                                                                                     Arūnas Sutkevičius