Civilinė byla Nr. e2A-229-343/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00696-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2;2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei K. K. (buvusi Ž.), jos atstovei advokatei I. Z., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovams Ž. G., advokatui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artus LT“ dėl avanso grąžinimo, nuostolių, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Ž. (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Artus LT“ (toliau – atsakovė) 2 200 Eur sumokėtą avansą, 200 Eur dydžio atsakovei sumokėtą sumą už projektavimo darbus, 1 895,65 Eur nuostolius, į kuriuos įskaitomos 147,60 Eur dydžio sutartinės netesybos (delspinigiai), 300 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė 363 Eur dalies ieškinio reikalavimo už pretenzijos parengimą bei 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje patikslino, jog ieškiniu iš atsakovės prašo priteisti 2 200 Eur sumokėtą avansą, 200 Eur atsakovei sumokėtą sumą už projektavimo darbus, 1 532,65 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 147,60 Eur dydžio sutartinės netesybos (delspinigiai), 532,65 Eur už sienų apgadinimą, 1 000 Eur nuostolius dėl kainų skirtumo tarp ginčo baldų kainos ir kainos, kurią siūlo kiti rangovai, 300 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. šalys sudarė projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ieškovei virtuvės baldus, o projekte turėjo būti pateiktas 3D virtuvės komplekto vaizdas, virtuvės komplekto išklotinės su matmenimis, naudotinos medžiagos ir kainų pasiūlymas. 2020 m. liepos 3 d. ieškovei buvo pateiktas virtuvės baldų projektas, su kuriuo ieškovė susipažino ir sutikdama su juo, 2020 m. liepos 16 d. jį pasirašė. Projektavimo sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, kad visa projekto parengimo kaina yra 200 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kurią ieškovė atsakovei sumokėjo. Sutartimi buvo sulygta, kad 200 Eur su PVM ieškovei bus grąžinama tuo atveju, jei ieškovė suprojektuotus virtuvės baldus užsakys pas atsakovę. Ieškovė virtuvės baldus užsakė pas atsakovę, su ja 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės suprojektuotų baldų pagaminimo. Šios sutarties 5.1 punkte numatyta, kad visa baldų kaina 4 500 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 2 200 Eur avansą, o likusi suma turėjo būti sumokama per 3 dienas nuo baldų perdavimo ieškovei ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punkte numatyta, kad baldai turi būti pagaminti ir ieškovei pristatyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 16 d. 2020 m. spalio mėnesį atsakovei montuojant baldus paaiškėjo, kad jie pagaminti ne pagal projektą ir turi esminių kokybės bei asortimento trūkumų, kurie yra akivaizdūs ir neatitiko projekto parametrų. Ieškovės tvirtinimu, dalies jungiamųjų intarpų matmenys buvo 5 cm, kitos dalies – 6 cm, baldai nuo grindų pakelti į 16 cm aukštį – aukščiau nei planuota, tačiau baldų viršui esant projekte numatytame aukštyje, spintelių vidus tapo mažiau talpus nei planuota. Dėl sumažėjusios spintelių talpos buvo sumažintas virtuvės baldų funkcionalumas. Nurodė ir tai, kad tarpas tarp stalviršio ir prikabinamų spintelių yra 51,5 cm, nors turėjo būti 58 cm. Vienoje lango pusėje tarpas iki pakabinamos spintelės yra 9 cm, kitoje – 11,5 cm. Dešinėje pusėje esančios pakabinamos spintelės plotis – 65,5 cm, nors turėjo būti 67,6 cm, kairėje pusėje esančios pakabinamos spintelės plotis – 75 cm, nors turėjo būti 74,7 cm, pastatomų spintelių plotis 59 cm, nors turėjo būti 60 cm. Anot ieškovės, baldai sumontuoti skirtingais atstumais nuo sienų, taip pat atsakovė savavališkai pasirinko netinkamą stalviršio apdirbimo būdą, kuris nesuteikia stalviršiui atsparumo, patvarumo bei estetinio vaizdo. Ieškovė, siekdama apginti savo, kaip vartotojos teises, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuriai nagrinėjant jos prašymą, atsakovė patvirtino, jog baldai pagaminti su trūkumais. Tai konstatuota ir 2020 m. vasario 1 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės tvirtinimu, atsakovė nepagamino sutartyje bei projekte numatytų baldų, todėl ieškovė turi teisę nutraukti sutartį bei atgauti visą, ką yra sumokėjusi atsakovei. Ieškovės vertinimu, tarp šalių yra sudaryta ne pirkimo–pardavimo, o vartojimo rangos sutartis, kadangi atsakovės pagaminti ir montuojami baldai privalėjo atitikti rangos sutarties ir projektavimo sutarties reikalavimus bei projektą. Be to, ieškovė įgijo teisę atsisakyti rangos sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl per lėto darbų vykdymo, kadangi atsakovė savo pareigos pagaminti projekte nurodytus baldus iki 2020 m. spalio 16 d. ir iki ieškinio pateikimo dienos neįvykdė. Ieškovė pagrįstai nutraukė rangos sutartį, todėl prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą, 200 Eur už projekto parengimą, 147,60 Eur delspinigius, 1 000 Eur nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp baldų kainos pagal sutartį ir kainos, kurią rangovai siūlo už analogiško baldų komplekto pagaminimą, 532,65 Eur už sienų apgadinimą, 300 Eur neturtinę žalą.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė užsakė pagaminti U formos virtuvės baldų komplektą. Vykdant projektavimo sutartį, ieškovė išreiškė individualius pageidavimus dėl virtuvės baldų matmenų, medžiagiškumo, spalvos, papildomų priedų – rankenėlių, šiukšliadėžės, spintelių atidarymo būdo, stalviršio spalvos, apdirbimo būdo bei kitų specifikacijų. Atsižvelgdama į ieškovės nurodymus, atsakovė parengė virtuvės baldų vizualizacijas ir projektą, kurie su ieškove buvo suderinti, jai tiko ir 2020 m. liepos 16 d. buvo pasirašyti. Pagal 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį (rangos sutartį), atsakovė įsipareigojo pagal parengtą ir su ieškove suderintą virtuvės baldų projektą pagaminti ir perduoti ieškovei virtuvės baldus iki 2020 m. spalio 16 d. Baldai buvo pristatyti 2020 m. rugsėjo 30 d. ir pradėti jų montavimo darbai. Virtuvės baldų montavimo metu ieškovė pradėjo reikšti pageidavimus – pakeisti stalviršį, spintelių aukštį ir kt. Atsakovė sutiko atlikti tam tikrus pagamintų baldų koregavimo darbus. Vėliau ieškovė atsisakė bendradarbiauti ir nesudarė galimybės atsakovei patekti į namą bei užbaigti pradėtus baldų montavimo darbus. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodomais tariamais baldų defektais, kadangi šiuo metu baldai nėra galutinai sumontuoti ir sureguliuoti, objektyviai galimybės įvertinti nesumontuotų ir nesureguliuotų virtuvės baldų atitikties pirkimo–pardavimo sutartyje ir projekte nustatytiems reikalavimams nėra. Atsakovės teigimu, tam tikri baldų neatitikimai atsirado dėl pačios ieškovės noro pakeisti pagal suderintą projektą pagamintus baldus. Jeigu ieškovė sudarytų galimybę atsakovei užbaigti virtuvės baldų montavimo darbus, jos nurodytas „trūkumas“ – tarpas tarp spintelių ir sienos, būtų ištaisytas. VVTAT išvadoje nurodė, jog virtuvės baldai nėra galutinai sumontuoti ir sureguliuoti, todėl nėra galimybės vertinti nesumontuotų baldų tarpų, aukščių bei atstumo tikslių matmenų. Atsakovės tvirtinimu, net jeigu ir būtų nustatyti nežymūs 1–2 cm virtuvės baldų parametrų nukrypimai nuo numatytų projekte, jie montavimo metu būtų ištaisyti. Atsakovei kelia abejones ieškovės nurodyta pažeistų sienų atstatymo darbų kaina – 532,65 Eur, kadangi VVTAT ieškovė reikalavo atlyginti 200,14 Eur. Taipogi ieškovė painiojasi dėl sutarties nutraukimo – tai teigia, kad dar turi teisę nutraukti sutartį, tai tvirtina, kad ji pagrįstai ją nutraukė. Pažymėjo, kad atsakovė jau yra įvykdžiusi didžiąją dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį – pagamino visus pirkimo–pardavimo sutartyje ir projektavimo sutartyje numatytus virtuvės baldus, tačiau ieškovei neleidus, dalis jų nebuvo sumontuoti. Taigi, ieškovė mėgina nutraukti didžia dalimi jau įvykdytą sutartį. Be kita ko, atsakovė nepripažino, kad projektavimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis ieškovės buvo nutrauktos vienašališkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 200 Eur avansą, 200 Eur už projektavimo darbus, 147,60 Eur sutartines netesybas, 300 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 984,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 5,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3955-887/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dalyje dėl 363 Eur priteisimo.
6. Teismas priėmė ieškovės 363 Eur ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kadangi nenustatė, jog pateiktas ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ar pažeistų šalių teises bei interesus.
7. Nustatė, kad šalys 2020 m. birželio 18 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei suprojektuoti virtuvės baldus, projekte pateikiant 3D virtuvės komplekto vaizdą, virtuvės komplekto išklotines su matmenimis, naudotinas medžiagas ir kainų pasiūlymą. 2020 m. liepos 16 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl atsakovės suprojektuotų baldų pagaminimo. Baldų kaina – 4 500 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 2 200Eur avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti per 3 dienas nuo baldų perdavimo ieškovei ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį baldai turėjo būti pagaminti ir ieškovei pristatyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 16 d.
8. Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, kadangi užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas, internete įvertinęs (duomenys neskelbtini) modelio stalviršius, jų apkantavimą, nustatė, jog estetinis vaizdas ženkliai skiriasi nuo ieškovei pagaminto stalviršio vaizdo, todėl darė išvadą, kad stalviršis buvo pagamintas ne pagal su ieškove suderintas bei šalių susitarimu įtvirtintas specifikacijas, ieškovei nebuvo aiškiai ir suprantamai suteikta esminė informacija apie prekės vaizdą, kuris neatitiko ieškovės lūkesčių.
10. Teismas nesivadovavo atsakovės liudytojos A. S. parodymais, kadangi 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje Ž. G. ir A. S. dalyvavo nuotoliniu būdu, parodymus duodami iš savo darbo vietų, t. y. girdėdami vienas kito parodymus.
11. Nesutiko su atsakove, kad ieškovė, patikslinusi išmatavimus, yra atsakinga už jų netikslumą. Nurodė, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, teikianti paslaugą, atsakinga už gaminio kokybę, kuriai didelę įtaką turi vienos iš jos funkcijų atlikimas – tikslūs išmatavimai. Neturėdama tikslių išmatavimų, atsakovė turėjo nedelsdama įspėti ieškovę apie aplinkybes, sudarančias grėsmę jos darbų atlikimo tinkamumui ir sustabdyti darbą, jeigu yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
12. Darė išvadą, kad, siekiant išlaikyti projektinį sprendinį – stalviršis vientisas su palange, pastatomų spintelių kojos buvo padidintos iki 160 mm todėl, kad buvo pagamintos per mažos pastatomos spintelės. Šią teismo išvadą patvirtina antstolio G. S. 2021 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti faktai.
13. Konstatavo, jog atsakovės pagaminti virtuvės baldai neatitinka projektinių sprendinių, įtvirtintų šalių susitarimu, nepateikti įrodymai, jog trūkumai buvo pašalinti. Nustatęs, kad darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, jog ieškovė iki šiol (daugiau negu du metus) neturi galimybės naudotis baldais pagal paskirtį, sprendė, jog nustatyti baldų trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sudarytą sutartį bei pasirašytą projektą, sprendė, jog ieškovė, nutraukdama šalių sudarytas sutartis ir prašydama atlyginti nuostolius, įgyvendino jai, kaip vartotojai, įstatymu suteiktą pažeistų teisių gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimus priteisti atsakovei sumokėtą 2 200 Eur avansą ir 200 Eur už projekto parengimą bei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
14. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 147,60 Eur delspinigius, kadangi atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 4.6 punktą, t. y. atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nepristatė tinkamų baldų ir galutinai viso virtuvės komplekto nesumontavo.
15. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
16. Atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1 000 Eur nuostolius, t. y. skirtumą tarp ginčo baldų kainos ir kito rangovo siūlomo pagaminti analogiško baldų komplekto kainos, kadangi įstatymas nenumato galimybės vartotojui atsisakius sutarties ir susigrąžinus sumokėtas sumas, įsigyjant kitą virtuvės baldų komplektą, reikalauti, jog rangovas kompensuotų baldų verčių skirtumą. Taip pat teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 532,65 Eur atlyginimo dėl sienų pažeidimo kabinant baldus. Vertino, kad sumontuoti baldus prie sienų, nepadarant jose skylių, neįmanoma, be to, pati ieškovė nurodė, jog ketina įsigyti analogišką virtuvės baldų komplektą pas kitą rangovą, todėl laikėsi pozicijos, jog nėra reikalinga atlikti pilną sienų remontą, kadangi senąsias angas uždengs nauji baldai.
17. Bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą, dalyje, kurioje jos reikalavimas dėl 1 000 Eur nuostolių priteisimo atmestas, ir ieškinį šioje dalyje tenkinti, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog įstatymas nenumato galimybės vartotojui atsisakius sutarties ir susigrąžinus sumokėtas sumas, įsigyjant kitą virtuvės baldų komplektą, reikalauti, kad rangovas kompensuotų baldų verčių skirtumą. Ieškovės teigimu, tiek įstatymas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika aiškiai numato, jog vartotojas turi teisę kartu su kitais teisių gynimo būdais reikalauti ir nuostolių atlyginimo. Tai patvirtina CK 6.680 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
18.2. Nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra grindžiamas analogiškų baldų komerciniais pasiūlymais. Ieškovė į bylą buvo pateikusi dviejų skirtingų rangovų komercinius pasiūlymus, kurie yra parengti pagal tą patį brėžinį, kurio pagrindu baldus gamino ir atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. balandžio 19 d. A. B. komercinis pasiūlymas bei 2021 m. gegužės 21 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arpolis“ komercinis pasiūlymas. Ieškovės teisę reikalauti atlyginti būsimus nuostolius, kurie susidarys dėl naujos virtuvės įsigijimo kainos skirtumo patvirtina CK 6.249 straipsnio 3 dalis, kuri aiškiai numato, jog teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
18.3. Teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad ieškovės pateikti komerciniai pasiūlymai neatitinka realios virtuvės kainos, yra nepagrįstai brangūs ar pan.
18.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Be to, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovė lieka blogesnėje padėtyje, negu iki kreipiantis į teismą. Toks bylos rezultatas taip pat prieštarauja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
19. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą, dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas visiškai nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį, triplike bei teismo posėdžių metu nurodytų svarbių aplinkybių dėl ieškovės užsakomo stalviršio derinimo iki sutarties pasirašymo, stalviršio tinkamos kokybės bei atsakovės bendradarbiavimo, siūlant ieškovei alternatyvias stalviršio bei jo kanto keitimo galimybes. Be to, ieškovė, įrodinėdama egzistuojant stalviršio trūkumus, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, keitė savo poziciją.
19.2. Priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, ieškovės pasirinktas stalviršio apdirbimo būdas – stati briauna, yra pavaizduotas projekte pateiktose virtuvės baldų vizualizacijose, kurias ieškovė pasirašė. Ieškovė, manydama, jog toks stalviršio apdirbimo būdas (stati briauna su priekyje užkantuotu HPL kantu) yra neestetiškas, dar iki projekto ir sutarties pasirašymo turėjo galimybę stalviršio apdirbimo būdą pakeisti, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad ieškovės išsirinktas stalviršio apdirbimo būdas jai tiko. Aplinkybę, jog HPL medžiaga yra aukštos kokybės ir yra plačiai naudojama virtuvės baldų gamyboje, patvirtina tiek VVTAT 2020 m. vasario 1 d. Vertinimo išvada, tiek atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2 (UAB „Trukmė“ dokumentas – HPL (aukšto slėgio) kompaktinių laminatų apdirbimas). Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
19.3. Teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų aplinkybių, jog atsakovė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, siūlė ieškovei pakeisti pagaminto stalviršio kantą ieškovės pageidaujamu būdu, tačiau ieškovė atsisakė.
19.4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nesilaikydama CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Atsakovės vertinimu, ieškovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, pažeidė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, kadangi prieš 30 dienų neinformavo atsakovės apie sutarties vienašališką nutraukimą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad būtų pranešusi atsakovei apie sutarties vienašališką nutraukimą.
19.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė iki šiol (daugiau, negu du metus) neturi galimybės naudotis baldais pagal paskirtį, o nustatyti baldų trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Atsakovė nesutinka su teismo įvardijamais baldų trūkumais: 1) netinkamas stalviršio apdirbimo būdas; 2) pagamintos per mažos pastatomos spintelės. Tvirtina, kad net ir pripažinus, jog tai yra virtuvės baldų trūkumai, tačiau jie yra mažareikšmiai ir netrukdo virtuvės baldų naudoti pagal jų paskirtį.
19.6. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas, yra proporcinga teisių gynimo priemonė. Atsakovės teigimu, teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi CK 6.665 straipsnio, 6.666 straipsnio ir 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi baldai yra galutinai nesumontuoti ir darbo rezultatas ieškovei nėra perduotas. Akivaizdu, jog teismas, priimdamas sprendimą, nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų kriterijų taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą.
19.7. Teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų, dėl kokių priežasčių atsirado poreikis padidinti keliais centimetrais pastatomų spintelių kojelių aukštį siekiant, kad stalviršis būtų bendras su palange. Atsakovės teigimu, poreikis padidinti pastatomų spintelių kojelių aukštį atsirado dėl ieškovės kaltės, kadangi ji neinformavo atsakovės, jog ant palangės papildomai bus užklijuotas polistirolas, taip pat nurodė netikslų matmenį nuo grindų iki palangės, pagal kurį buvo parengtas projektas. Anot atsakovės, priešingai, nei konstatavo teismas, pastatomų spintelių kojelių padidinimas 5–6 centimetrais, taip pat neestetiškas stalviršio kantas netrukdo virtuvės baldų naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymi, kad virtuvės baldai ieškovei buvo pagaminti pagal individualų užsakymą, kurie pritaikyti išimtinai ieškovės patalpai, todėl išmontavus virtuvės baldus, jų parduoti kitam asmeniui atsakovė neturėtų jokios galimybės. Dėl to atsakovė patirtų neproporcingai didelius nuostolius. Tvirtina, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė taip pat ir dėl to, jog ieškovė dalinai sumontuotais baldais naudojasi jau daugiau nei dvejus metus, todėl nėra aišku, kokia šiuo metu yra virtuvės baldų būklė.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovės pozicija dėl trūkumų mažareikšmiškumo yra nepagrįsta ir paneigta byloje surinktais įrodymais.
20.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Atsakovei nesutinkant pergaminti projekto matmenų neatitinkančių spintelių, ieškovė neturėjo kito galimo teisių gynimo būdo, kaip tik atsisakyti sutarties.
20.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog neįmanoma vertinti baldų atitikties kokybės reikalavimams, kol jie nėra galutinai sumontuoti.
20.4. Atsakovė netinkamai aiškina CK 6.674 straipsnio 2 dalį. Šioje normoje nekalbama apie defektus, sąlygotus informacijos nepakankamumo. Joje expressis verbis nurodyta, kad teisė nutraukti sutartį siejama su daikto savybių neatitikimu, ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir įrodinėjo, t. y., kad ji užsakė stalviršį su vientisu, nenupjautu kantu. Vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaujasi atsakovė, yra liudytojos, kuri paaiškinimų davimo metu buvo vienoje patalpoje su atsakove, teiginiai, kuriuos teismas pagrįstai atsisakė vertinti.
20.5. Atsakovės pozicija, jog baldai buvo pagaminti nesilaikant projekte numatytų matmenų, yra ieškovės kaltė, nes ji netinkamai nurodė virtuvės matmenis, yra nepagrįsta. Ieškovė jokių pareigų, susijusių su tinkamu erdvės išmatavimu ir baldų suprojektavimu neturėjo, todėl ir pažeisti jų objektyviai negalėjo.
20.6. Atsakovės argumentai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo procedūrų jau buvo išnagrinėti pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir pripažinti nepagrįstais. Ši išvada ginčo šalių santykiuose yra privaloma, kadangi byloje neįvyko joks aplinkybių pasikeitimas, kuris sąlygotų kitokį šios aplinkybės teisinį kvalifikavimą.
20.7. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė tinkamai nutraukė sutartį.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymas nenumato galimybės, vartotojui atsisakius sutarties ir susigrąžinus sumokėtas sumas, įsigyjant kitą virtuvės baidų komplektą reikalauti, jog rangovas kompensuotų baldų verčių skirtumą. Be to, ieškovės prašomų nuostolių atlyginimas yra neprotingas ir neproporcingas atsakovės atžvilgiu, kadangi jos žinioje lieka iš dalies sumontuotas gaminys ir pagamintos bei nesumontuotos dalys.
21.2. Nors ieškovė teigia, kad jos pateikti kitų rangovų komerciniai pasiūlymai patvirtina, jog, norėdama įsigyti virtuvę iš kito rangovo, ji turės mokėti 1 000 – 1 500 Eur didesnę kainą, tačiau tokios išvados ieškovė prieina remdamasi neteisingomis prielaidomis.
21.3. Skundžiamas sprendimas dalyje, kurioje buvo pripažinta, kad, jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl avanso grąžinimo, nuostolių, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
24. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: susirašinėjimą su ieškove 2020m. spalio 4-5 dienomis, 2021 m. sausio 27 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktą paaiškinimą, taip pat plokštės (duomenys neskelbtini) tiekėjo interneto svetainėje patalpintą informaciją, patvirtinančią, jog pagaminto stalviršio kanto medžiaga HPL yra aukštos kokybės ir yra įprastai naudojama stalviršio (duomenys neskelbtini) kantavimui. Nurodo, kad šie įrodymai yra labai svarbūs tinkamo sprendimo byloje priėmimui, todėl išimties tvarka turėtų būti priimti nepaisant CK 314 straipsnio nustatytų apribojimų. Teismo nuomone, susirašinėjimas su ieškove 2020 m. spalio 4-5 dienomis naujų aplinkybių nepatvirtina, nes šioje byloje yra vertinama vartojimo sutartis, sudaryta 2020 m. liepos 16 d., ir pagamintų baldų atitikimas sutarties nuostatoms. Duomenys, ar rangovo siūlomas stalviršio apdirbimo būdas apskritai gali būti naudojamas baldų gamyboje, taip pat nėra šios bylos ginčo dalykas, nes ginčas kilo dėl to, koks buvo šalių susitarimas dėl stalviršio apdirbimo būdo, jeigu jis apskritai buvo. Todėl naujai pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl ginčo esmės.
25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 18 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei suprojektuoti virtuvės baldus, projekte pateikiant 3D virtuvės komplekto vaizdą, virtuvės komplekto išklotines su matmenimis, naudotinas medžiagas ir kainų pasiūlymą. 2020 m. liepos 16 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl atsakovės suprojektuotų baldų pagaminimo. Baldų kaina – 4 500 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 2 200Eur avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti per 3 dienas nuo baldų perdavimo ieškovei ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį baldai turėjo būti pagaminti ir ieškovei pristatyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 16 d. Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, kadangi užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pagamino nekokybiškus baldus, šalių sutartu terminu sutarties neįvykdė, todėl ji sutartį nutraukė. Ieškinyje ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 2 200 Eur sumokėtą avansą, 200 Eur atsakovei sumokėtą sumą už projektavimo darbus, 1 532,65Eur nuostolius, kuriuos sudaro 147,60Eur dydžio sutartinės netesybos (delspinigiai), 532,65 Eur už sienų apgadinimą, 1 000 Eur nuostolius dėl kainų skirtumo tarp ginčo baldų kainos ir kainos, kurią siūlo kiti rangovai, 300 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
26. Alytaus apylinkės teismas ieškinį 2022 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino iš dalies. Teismas vertino, kad atsakovė pagamino nekokybiškus baldus: stalviršis buvo pagamintas ne pagal su ieškove suderintas bei šalių susitarimu įtvirtintas specifikacijas, ieškovei nebuvo aiškiai ir suprantamai suteikta esminė informacija apie prekės vaizdą, kuris neatitiko ieškovės lūkesčių; nesutiko su atsakove, kad ieškovė, patikslinusi išmatavimus, yra atsakinga už jų netikslumą; kadangi atsakovė yra savo srities profesionalė, teikianti paslaugą, ji yra atsakinga už gaminio kokybę, kuriai didelę įtaką turi vienos iš jos funkcijų atlikimas – tikslūs išmatavimai; darė išvadą, kad siekiant išlaikyti projektinį sprendinį – stalviršis vientisas su palange, pastatomų spintelių kojos buvo padidintos iki 160 mm todėl, kad buvo pagamintos per mažos pastatomos spintelės. Teismas konstatavo, jog atsakovės pagaminti virtuvės baldai neatitinka projektinių sprendinių, įtvirtintų šalių susitarimu, nepateikti įrodymai, jog trūkumai buvo pašalinti. Nustatęs, kad darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, t. y. jog ieškovė iki šiol (daugiau negu du metus) neturi galimybės naudotis baldais pagal paskirtį, sprendė, jog nustatyti baldų trūkumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai; todėl ieškovė, nutraukdama šalių sudarytas sutartis ir prašydama atlyginti nuostolius, įgyvendino jai kaip vartotojai įstatymu suteiktą pažeistų teisių gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimus: priteisė 2 200 Eur avansą ir 200 Eur už projekto parengimą bei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 147,60 Eur delspinigius (atsakovė pažeidė sutarties 4.6 punktą, nes nepristatė tinkamų baldų ir galutinai viso virtuvės komplekto nesumontavo). Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1 000 Eur nuostolius, t. y. skirtumą tarp ginčo baldų kainos ir kito rangovo siūlomo pagaminti analogiško baldų komplekto kainos, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 532,65 Eur atlyginimo dėl sienų pažeidimo. Bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
27. Su sprendimu iš dalies nesutinka ieškovė ir prašo jos reikalavimą dėl 1 000 Eur nuostolių priteisimo tenkinti, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Jos vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog įstatymas nenumato galimybės vartotojui atsisakius sutarties ir susigrąžinus sumokėtas sumas, įsigyjant kitą virtuvės baldų komplektą, reikalauti, kad rangovas kompensuotų baldų verčių skirtumą, nes vartotojas turi teisę kartu su kitais teisių gynimo būdais reikalauti ir nuostolių atlyginimo. Tai patvirtina CK 6.680 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra grindžiamas analogiškų baldų komerciniais pasiūlymais, nes ji į bylą buvo pateikusi dviejų skirtingų rangovų komercinius pasiūlymus, kurie yra parengti pagal tą patį brėžinį, kurio pagrindu baldus gamino atsakovė. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad ieškovės pateikti komerciniai pasiūlymai neatitinka realios virtuvės kainos, yra nepagrįstai brangūs ar pan. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės.
28. Su sprendimu iš dalies nesutinka ir atsakovė, t. y. atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje ieškinys patenkintas, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį atmesti. Teismas nevertino atsakovės nurodytų svarbių aplinkybių dėl ieškovės užsakomo stalviršio derinimo iki sutarties pasirašymo, stalviršio tinkamos kokybės bei atsakovės bendradarbiavimo, siūlant ieškovei alternatyvias stalviršio bei jo kanto keitimo galimybes. Ieškovės pasirinktas stalviršio apdirbimo būdas – stati briauna, yra pavaizduotas projekte pateiktose virtuvės baldų vizualizacijose, kurias ieškovė pasirašė. Aplinkybę, jog HPL medžiaga yra aukštos kokybės ir yra plačiai naudojama virtuvės baldų gamyboje, patvirtina tiek VVTAT 2020 m. vasario 1 d. Vertinimo išvada, tiek UAB „Trukmė“ dokumentas – HPL (aukšto slėgio) kompaktinių laminatų apdirbimas. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, siūlė ieškovei pakeisti pagaminto stalviršio kantą ieškovės pageidaujamu būdu, tačiau ieškovė atsisakė. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nesilaikydama CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, kadangi prieš 30 dienų neinformavo atsakovės apie sutarties vienašališką nutraukimą. Atsakovė nesutinka su teismo įvardijamais baldų trūkumais: 1) netinkamas stalviršio apdirbimo būdas; 2) pagamintos per mažos pastatomos spintelės. Tvirtina, kad net ir pripažinus, jog tai yra virtuvės baldų trūkumai, tačiau jie yra mažareikšmiai ir netrukdo virtuvės baldų naudoti pagal jų paskirtį. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas, yra proporcinga teisių gynimo priemonė, kadangi baldai yra galutinai nesumontuoti ir darbo rezultatas ieškovei nėra perduotas. Teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų, dėl kokių priežasčių atsirado poreikis padidinti keliais centimetrais pastatomų spintelių kojelių aukštį siekiant, kad stalviršis būtų bendras su palange. Atsakovės teigimu, poreikis padidinti pastatomų spintelių kojelių aukštį atsirado dėl ieškovės kaltės, kadangi ji neinformavo atsakovės, jog ant palangės papildomai bus užklijuotas polistirolas, taip pat nurodė netikslų matmenį nuo grindų iki palangės, pagal kurį buvo parengtas projektas. Anot atsakovės, priešingai, nei konstatavo teismas, pastatomų spintelių kojelių padidinimas 5–6 centimetrais, taip pat neestetiškas stalviršio kantas netrukdo virtuvės baldų naudoti pagal jų paskirtį.
29. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vartojimo rangos sutarties šalių atsakomybės už sutarties rezultatą (objekto kokybę) ir dėl vartotojo teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (CK 6. 680 straipsnis, CK 6. 334 straipsnio 1 dalis).
30. Šioje byloje nėra ginčo, kad šalių sutartis yra vartojimo rangos sutartis ir kad ieškovei turi būti taikoma vartotojo teisių apsauga CK XVIII¹ skyriaus prasme.
Dėl atsakomybės už sutarties rezultatą
31. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 18 d. sudarė projektavimo darbų sutartį - atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ieškovei virtuvės baldų komplektą. Projektas buvo parengtas 2020 m. liepos 3 d., užsakovės pasirašytas liepos 16 d. ir tą pačią dieną šalys pasirašė vadinamąją pirkimo-pardavimo sutartį, kurią teismas pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį.
32. Jau kitą dieną po projekto pasirašymo, 2020 m. liepos 17 d. atsakovės darbuotoja, dizainerė A. S. parašė užsakovei (ieškovei) elektroninį laišką - prašė patikslinti, koks aukštis bus iki palangės sudėjus grindis (dubliko priedas 6). Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. parašė tokio turinio atsakymą: „kai jūs matavote palangės aukštį, dar nebuvo uždėtas polistirolas. Dabar palangės aukštis nuo betono 88 cm. Tai bus nuo laminato apie 86 cm“. Į šį ieškovės laišką atsakovė neatsakė, projekto netaisė, permatuoti atstumų neatvyko.
33. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė atvežė baldų ruošinius ir pradėjo juos montuoti ieškovės patalpoje. Montavimo metu ieškovė pastebėjo baldų defektus. Ieškovės teigimu, esminiai baldų defektai buvo šie: netinkamai apdirbta stalviršio briauna, netinkamo aukščio baldų kojelės (16 cm vietoje turėjusių būti 10 cm), stalviršis nesutampa su palange, nevienodi pakabinamų spintelių atstumai abipus lango angokraščių (vienoje lango pusėje 9 cm, kitoje - 11,5 cm). Ieškovė nurodė ir kitus baldų defektus, kurie yra smulkesni.
34. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalis nustato bendruosius vartotojų teisės į informaciją reikalavimus, be kita ko, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Šios bylos atveju, kaip kad pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vartotojai nebuvo suteikta informacija apie stalviršio apdirbimo būdą. Atsakovė proceso metu keitė poziciją: iš pradžių atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė esą išreiškė savo pageidavimą dėl stalviršio apdirbimo būdo, tai nurodyta projekte, kurį ieškovė pasirašė. Gavęs dubliką, kuriame atkreiptas atsakovės dėmesys, kad projekte stalviršio apdirbimo būdas nėra nurodytas, atsakovė triplike nurodė, kad ieškovės pasirinktas stalviršio apdirbimo būdas yra „pavaizduotas Projekte pateiktose virtuvės baldų vizualizacijose, kurias Ieškovė pasirašė, tokiu būdu išreikšdama sutikimą dėl pasirinkto stalviršio medžiagos apdirbimo būdo“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gaminio vizualizacijoje matyti tik stati stalviršio briauna, tačiau tai neatskleidžia stalviršio apkantavimo būdo bei medžiagos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad stalviršis buvo pagamintas nesuderinus su ieškove jo apdirbimo būdo, ieškovei nebuvo aiškiai ir suprantamai suteikta esminė informacija apie prekės vaizdą. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Šiuo atveju stalviršio briaunos pavaizdavimas baldų projekte, net jeigu būtų laikomas sutarties sąlyga, yra išreikštas visiškai neaiškiai ir nesuprantamai, todėl aiškintinas vartotojos naudai, kuri teigia, kad nesuprato, kokiu būdu bus apdirbamas stalviršis. Aplinkybė, ar atsakovo faktiškai pagamintas stalviršis technine prasme yra tinkamas naudoti virtuvei, ar netinkamas, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes vartotojai nebuvo aiškiai ir suprantamai pateikta, kaip bus apdirbamas stalviršis. Spręstina, kad verslininkas netinkamai įvykdė informavimo pareigą, o atlikto darbo savybės neatitinka tokių, kokias vartotoja turėjo omenyje, pateikdama užsakymą.
35. Pažymėtina, kad rangovo suteiktos informacijos nepakankamumas, netikslumas yra vienas iš pagrindų nutraukti sutartį neapmokant už atliktus darbus, jeigu darbas neatitinka to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
36. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 straipsnis).
37. Antras esminis pagamintų baldų defektas yra neišpildyti užsakovės pageidavimai, kad stalviršis sutaptų su palange (būtų viename aukštyje), tuo pačiu baldų kojelės būtų 100 mm aukščio ir tuo pačiu niša tarp apatinių spintelių viršaus ir viršutinių spintelių apačios būtų 580 mm. Sutiktina, kad pradinis 2020 m. liepos 16 d. parengtas ir vartotojos pasirašytas baldų projektas nėra tinkamas ieškovės virtuvės patalpai. Tačiau teisėjų kolegija atmeta atsakovės atsikirtimus, kad tai yra pačios vartotojos atsakomybė, nes ji pasirašė liepos 16 d. projektą, todėl verslininkas toliau už baldų išmatavimus nėra atsakingas. Minėta, kad vartotoja liepos 20 d., atsakydama į A. S. klausimą, pagal savo supratimą tikslino matavimus ir nurodė esminę naują aplinkybę, kad ant palangės bus uždėtas polistirolas, palangės aukštis nuo betono 88 cm., tai nuo laminato bus „apie 86 cm“. Todėl visi vėlesni atsakovės aiškinimai, kad ant palangės uždėtas polistirolas jai buvo staigmena, yra neatitinkantys tikrovės. Be to, vartotojos teiginiai 2020 m. liepos 20 d. laiške nors ir nekonkretūs, tačiau buvo aiškiai signalizuojantys, kad projektas yra tikslintinas, nes atsiranda polistirolas ant palangės, neaišku, kokio storio, aukštis nurodomas 88 ir apie 86, taip pat nekonkrečiai. Verslininkas neturėjo pagrindo nei ignoruoti tokio tikslinimo, nei priimti kliento teiginių kaip tikslių matavimų, akivaizdu, turėjo būti tikslinamas baldų projektas nuvykus į vietą. Atsakovės teiginiai, kad pati vartotoja pageidavo padidinti kojelių aukštį iki 16 cm., yra taip pat niekuo neįrodyta gynybinė versija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė kaip savo srities profesionalė yra atsakinga už gaminio kokybę, kuriai didelę įtaką turi vienos iš atsakovės funkcijų atlikimas – tikslūs išmatavimai. Neturėdama tikslių išmatavimų, atsakovė turėjo nedelsdama įspėti ieškovę apie aplinkybes, sudarančias grėsmę jos darbų atlikimo tinkamumui ir sustabdyti darbą, jeigu atsirado nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie CK 6.659 straipsnyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).
38. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje atsakovės (duomenys neskelbtini) Ž. G. paaiškino, kad klientės pageidaujamą rezultatą, kad ir stalviršis sutaptų su palange, ir kojelių aukštis būtų 10 mm, būtų galima pasiekti tik nuėmus nuo palangės polistirolą. Tokie teiginiai įrodo, kad verslininkas netinkamai vykdė sutartį ir šiuo metu neturi realaus sprendimo, kaip pasiekti klientės pageidaujamą rezultatą. Akivaizdu, kad abu projekte nurodyti sprendiniai (ir stalviršio sutaptis su palange, ir 10 mm aukščio kojelės) negali būti pasiekti, nes pats projektas yra neteisingas, neatitinka realių patalpos išmatavimų. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakomybė už teisingą ir tinkamą projekto parengimą tenka verslininkui, o ne vartotojui. Perkelti atsakomybę vartotojui yra nepagrįsta, prieštarauja ir įstatymui, ir šalių sudarytai sutarčiai.
39. Dar vienas esminis baldų trūkumas yra tas, kad pakabinamos spintelės yra nevienodai nutolusios nuo lango angokraščių, nors projekte yra aiškiai nurodyta, kad iš abiejų lango angokraščių turi būti po 10 cm. Atsakovas atsikirtinėjo, kad montavimo metu jis tą trūkumą ištaisytų, tačiau negalėjo detaliai paaiškinti, kaip tai padarytų iš naujo nepergaminęs spintelių arba vienos iš jų. Todėl atsakovo atsikirtimai, kad montavimo eigoje jis būtų defektus pašalinęs, teismo pagrįstai atmesti.
40. Ieškovė, kaip minėta, nurodė ir kitus mažiau esminius baldų defektus: nevienodi atstumai nuo sienų, nelygus plokščių išpjovimas, ištrupėję kraštai, dėmės, dėl jų teismas pasisakė ir įvertino kaip papildomus įrodymus, kad baldai pateikti nekokybiški. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.
Dėl pažeistų teisių gynimo būdo
41. Vartotojo kaip užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį pažeistų teisių gynimo būdai yra nustatyti CK 6.680 straipsnyje, savo ruožtu nukreipiančiame į CK 6.334 straipsnyje nustatytas pirkėjo teises, t. y. savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad netinkamas daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; 2) kad kaina būtų sumažinta; 3) pašalinti daikto trūkumus per protingą terminą arba atlyginti išlaidas trūkumų šalinimui; 4) susigrąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kad vartojimo rangos atveju užsakovo teisių gynimo būdai yra reglamentuoti specialiai nukreipiant ne į bendrąsias rangos nuostatas, t. y. CK 6.665 straipsnį, bet į teisių gynimo būdus, kurie taikomi netinkamos kokybės daiktą nusipirkusiam pirkėjui (CK 6.334 straipsnis), yra pasisakoma ir teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-767-852/2023, kurioje buvo sprendžiamas netinkamai pagamintų baldų klausimas). Pažymėtina, kad pažeistos teisės gynimo būdą turi teisę pasirinkti vartotojas. Įstatymas nenustato apribojimų, kada ir koks būdas turi būti pasirinktas, nes jau minėta CK 6.680 straipsnio dispozicija (sąlygos) pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą yra taikytina tuo atveju, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, kitaip tariant, šiuo atveju nėra būtina sulaukti baldų montavimo pabaigos ir tik tada spręsti, ar tinkamai atliktas darbas, jeigu jau pradiniuose etapuose matyti esminiai daikto trūkumai.
42. Todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės atsakovės argumentai, kad baldai dar nebaigti montuoti, todėl jokie trūkumai dar nenustatyti, kai baigs montuoti, tada bus galima spręsti, ar baldai turi kokių nors trūkumų. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoti baldų trūkumai yra akivaizdūs dar nebaigus baldų montuoti. Šalių sudaryta sutartis ir projektas yra pateikti, stalviršio apdirbimo būdas yra matomas, aukščių nesuderinimas taip pat yra akivaizdus. Atstumai nuo langokraščių iki spintelių yra nevienodi, ir tai matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. vasario 1 d. vertinimo išvada patvirtina aplinkybę, kad stalviršio kraštinių laminavimo medžiaga nėra aptarta, todėl tarnyba net ir negalėjo duoti išvados apie produkto kokybę šiuo aspektu (stalviršio briaunos apdirbimo). VVTAT teiginys, kad projektiniuose brėžiniuose nėra nurodyto atskiro 100 mm matmens nuo lango kraštų iki spintelių abiejose lango pusėse, yra akivaizdžiai klaidingas, nes tokie matmenys brėžinyje yra nurodyti. Lygiai taip pat VVTAT netiksliai vertino tarpusavyje susijusius projekto sprendinius, kad baldų kojelės būtų 100 mm aukščio, stalviršis sutaptų su palange ir niša tarp spintelių būtų 580 mm aukščio. Visų trijų projektinių sprendinių neįmanoma įgyvendinti iš naujo neperdarius spintelių, o poreikis perdaryti spinteles būtent ir parodo esminį pagamintų baldų trūkumą ir esminį neatitikimą projektui arba, kitaip tariant, paties projekto neteisingumą.
43. Aplinkybė, kad pagaminti baldai ar jų dalys jau dveji metai yra ieškovės patalpose, neturi teisinės reikšmės, nes visus dvejus metus tęsiasi ginčas tarp vartotojos ir rangovo. Taip pat nepagrįsti yra atsakovės argumentai, kad ji nebuvo įspėta dėl sutarties nutraukimo prieš vieną mėnesį. Įspėjimo terminas yra nustatytas tikslu rangovui sužinoti pretenziją ir kitos šalies ketinimą nutraukti sutartį, per įspėjimo terminą rangovas gali imtis veiksmų susitarti su vartotoju. Šiuo atveju nuo pradinės pretenzijos 2020 m. spalio pradžioje yra praėję daugiau negu mėnuo laiko, ir atsakovė laikytina įspėta apie galimą sutarties nutraukimą tinkamai. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pati atsakovė 2022 m. spalio 5 d. rašte ieškovei nurodė, kad: „mes nutraukiame sutartį“.
44. Atsakovė atsikirtinėjo ir tuo argumentu, kad vartotojos pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas yra neproporcingas lyginant su, atsakovės teigimu, mažareikšmiais jos pagamintų baldų trūkumais. Šie atsakovės argumentai yra atmestini. Iš VVTAT vertinimo išvados aprašomosios dalies matyti visa ginčo tarp vartotojos ir rangovo eiga. Iš pradžių vartotoja 2020 m. spalio 2 d. prašė rangovo pakeisti stalviršį, į ką rangovas atsakė 2020 m. spalio 2 d. laišku, kad siūlo du variantus, vieną už 1700 Eur +PVM, kitą - už 670 Eur +PVM, kitaip tariant, į prašymą pakeisti prekę rangovas paprašė primokėti. Į vartotojos reikalavimą dėl baldų kojelių aukščio, stalviršio sutapimo su palange ir spintelių tūrio (tai tarpusavyje susiję sprendiniai, kaip jau minėta aukščiau), rangovas nurodė, jog tai nėra paslėptas brokas, todėl atsisako pergaminti spinteles. Vėliau, defektiniame akte Nr. (duomenys neskelbtini) (DOC 22055, tripliko priedas) atsakovė nurodė, kad įsipareigoja pakeisti pastatomų spintelių aukštį iki numatyto brėžinyje 860 mm su stalviršiu, pakeisti cokolio aukštį iki 100 mm, (...) tarpą tarp pakabinamų ir pastatomų spintelių išlaikyti 580 mm, (...) sumontuoti stalviršį, koks numatytas sutartyje (nors ginčas kilo dėl stalviršio apdirbimo būdo, o ne dėl pačios stalviršio medžiagos). Iš pacituoto defektinio akto matyti, kad visi rangovo įsipareigojimai taisyti defektus būtų pradėti 2021 m. vasario 22 d. ir pabaigti per 2 savaites, nors plokštė baldams būtų užsakoma iš Italijos ir būtų parsiųsta per 3 savaites. Iš defektinio akto darytina išvada, kad rangovas nenurodė, kokiu būdu jis pašalintų esminius baldo trūkumus, būtent, stalviršio sutapimą su palange, tuo pačiu išlaikydamas nepakitusius kitus projektinius sprendinius (kojelių aukštį ir nišą tarp spintelių), be to, rangovo nurodyti terminai yra nerealūs, vienas kitam prieštaraujantys. Paprašytas patikslinti defektinį aktą, rangovas 2021m. sausio 27d. e-laišku VVTAT nurodė, kad spintelių su stalviršiu aukščio su palange jis nesuvienodins, o už spintelių perdarymą papildomai priskaičiuos vartotojai išlaidas už medžiagas ir perdarymą, (...) spintelių nedidins, nes uždengs jas stalviršiu.
45. Apibendrindama pacituotą VVTAT tyrimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, ginčui jau pasiekus VVTAT, buvo bandoma panaudoti kitą vartotojo teisių gynimo būdą - defektų šalinimą, tačiau rangovas iš esmės nesutiko pašalinti visus baldų trūkumus, nepripažino savo paties padarytų projektavimo klaidų ir savo paties netinkamai ir netiksliai pateiktos informacijos dėl stalviršio apdirbimo būdo. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės pasirinkto netinkamo pažeistos teisės gynimo būdo atmetami. Atsakovės bendrą nusiteikimą netaisyti pagamintų baldų ir nebendradarbiauti su ieškove patvirtina ir atsakovės dar 2020 m. spalio 5 d. parašytas laiškas, kuriame ji nurodo nutraukianti sutartį su ieškove. Nors bylos eigoje atsakovė teigė, kad tas laiškas buvo tik emocijų pasireiškimas, tačiau minėtas susirašinėjimas su VVTAT patvirtina nesutikimą taisyti baldų defektus.
46. Todėl ieškovės reikalavimai dėl 2 200 Eur avanso, 200 Eur už projektavimo darbus, 300 Eur neturtinės žalos, 5 procentų palūkanų yra pagrįstai patenkinti.
Dėl nuostolių atlyginimo
47. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1000 Eur nuostolius, motyvuodamas, kad įstatymas nenumato galimybės vartotojui atsisakius sutarties ir susigrąžinus sumokėtas sumas, įsigyjant kitą virtuvės baldų komplektą reikalauti, jog rangovas kompensuotų baldų verčių skirtumą. Pirmosios instancijos teismo motyvai nėra tiksliai išdėstyti, todėl papildytini. Ieškovė iš esmės prašė taikyti jos situacijai CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nurodydama, kad, nutraukusi sutartį su atsakove dėl virtuvės baldų gamybos, ji turės užsisakyti tokius pačius virtuvės baldus pas kitą rangovą, ir dėl įvykusios infliacijos (pabrangimo) analogiški baldai kainuos 1000 Eur brangiau, vadinasi, patirs 1000 Eur nuostolį. Ieškovė įrodinėjo nuostolių dydį pateikdama du komercinius pasiūlymus pagal analogišką virtuvės baldų projektą, koks buvo užsakytas pas atsakovę. Tačiau CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota kitokia.
48. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato CK 6.258 straipsnio 5 dalis, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Šiuo atveju yra tenkinamos tik pirmosios dvi sąlygos: rangos sutartis yra nutraukta dėl rangovo kaltės, tačiau ieškovė nėra sudariusi pakeičiančios sutarties, pateikti tik komerciniai pasiūlymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą.
Dėl delspinigių
49. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 147,60 Eur sutartinių netesybų, argumentuodamas, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.6 punktą, nes nepristatė tinkamų baldų ir galutinai viso virtuvės komplekto nesumontavo. Atsakovė nesutinka, kad šiuo atveju taikytinas sutarties 4.6 punktas, nes atsakovė baldus pristatė.
50. Šalys sutarties 4.6 punkte susitarė, kad atsakovė, nepristačius baldų iki 2020 10 16, moka 0,02 proc.delspinigius už kiekvieną dieną. Nustatyta, kad atsakovė baldus ieškovei pristatė 2020 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė nustatė baldų trūkumus, nesudarė sąlygų pabaigti montuoti atvežtus baldus, nors terminas įvykdyti sutartį buvo nustatytas iki 2020 m. spalio 16 d., iniciavo sutarties nutraukimą 2020 m. spalio pradžioje. Atsakovė 2020 m. spalio 5 d. nurodė, kad sutartį nutraukia. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias faktines aplinkybes, sprendžia, kad taikyti sutarties 4.6 punktą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškovės teigimu, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovė lieka blogesnėje padėtyje, negu buvo iki bylos pradžios. Ieškovės argumentai atmestini. Teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti apie 65 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai patenkintiems reikalavimams. Argumentas, kad ieškovė, paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atsidūrė blogesnėje padėtyje, negu iki bylos, yra ne teisinio, bet ekonominio ir vertinamojo pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo keisti tinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindama, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos sutarties šalių atsakomybę (CK 6.658, 6.659 straipsniai), verslininko pareigą suteikti išsamią ir aiškią informaciją, vartotojo pažeistų teisių gynimo būdus (CK 6.680 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad delspinigiai buvo priteisti nepagrįstai, sprendimas iš dalies pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl 147,60 Eur delspinigių priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje, paskirstomos jas priteisiant už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, už apeliacinių skundų parengimą proporcingai pagal patenkintus reikalavimus.
55. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos už jo parengimą nepriteisiamos. K. Ž. turėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Jas patvirtina 2022 12 14 PVM sąskaita faktūra serija CEE20221214438 ir sąskaitos išrašas, kad ieškovė sąskaitą apmokėjo 2022 12 17. Kadangi atsakovės apeliacinio skundo patenkinta 5 procentai, tai jai priteistina iš atsakovės 380 Eur (CPK 93 straipsnis)
56. Atsakovė UAB „ArtusLT“ turėjo 1800 Eur (su PVM 2178 Eur) bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Jas patvirtina 2022 10 31 PVM sąskaita faktūra serija NWT22 Nr. 0492. Apmokėta 2023 02 07 1178 Eur ir 2022 12 29 – 1000 Eur ir 950 Eur (su PVM 1149Eur) už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Jas patvirtina 2022 11 30 PVM sąskaita faktūra serija NWT22 Nr.0555. Apmokėta 200 Eur 2023 03 30. Pateikta 2023 04 25 PVM sąskaita faktūra serija NWT23 Nr.0157 už atstovavimą teismo posėdyje 200 Eur (su PVM 242 Eur). Apmokėjimas nepateiktas. Kadangi patenkinta 5 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, tai iš ieškovės priteistina 109 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Todėl viso iš ieškovės atsakovei priteistinos 309 Eur (200 Eur+109 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
57. Teisėjų kolegija apskaičiavo, kad iš viso ieškiniu buvo reikalaujama priteisti 4380,25 Eur (200 Eur avansas, 200 Eur už projektavimo darbus, 147,60 Eur delspinigių, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 1000 Eur dėl baldų pabrangimo, 532,65 Eur už apgadintas sienas). Pirmosios instancijos teismas priteisė 2847 Eur, todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro 65. Teisėjų kolegijai atmetus reikalavimą priteisti delspinigius, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 61 procentą. Todėl atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme.
58. Ieškovė K. Ž. pirmosios instancijos teisme patyrė 4 592,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-09-26 DOK 35437). Atsakovė UAB „Artus LT“ patyrė 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-09-26 DOK 35371). Kadangi patenkinta 61 procentas ieškinio reikalavimų, todėl perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: iš atsakovės ieškovei priteistina 2801 Eur (buvo 2 984,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei priteistina 1699 Eur (buvo 1 524,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ ieškovei K. Ž. priteista 147,60 Eur delspinigių ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Ieškovei K. Ž. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 2801 Eur, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artus LT“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme padidinti iki 1699 Eur.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ (juridinio asmens kodas 303126904) ieškovei K. Ž. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 380 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Artus LT“(juridinio asmens kodas 303126904) iš ieškovės K. Ž. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 309 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė