Administracinė byla Nr. A-1192-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01115-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas J. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–14), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), 2 000 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40–41).

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities VPK įgaliotas pareigūnas A. D. 2014 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 20H-8942614-14 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b. l. 18) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino J. V. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą bei paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu byloje Nr. 11-129-358/2014 panaikino minėtą Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl nepagrįsto ir neteisėto nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Valdžios institucijos – Kauno apskrities VPK – neteisėti veiksmai kildinami iš policijos pareigūno A. D. veiksmų priimant Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nors šio pažeidimo padaręs nebuvo. Priimdamas Nutarimą policijos pareigūnas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Tai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą gindamas savo teises, pažeistas jo atžvilgiu priėmus neteisėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjas nurodė, kad su advokatės Dianos Višinskienės kontora buvo sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo dėl atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl Kauno apskrities VPK neteisėtai ir nepagrįstai priimto Nutarimo pareiškėjas patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo patirtos išlaidos advokatui yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimumo, todėl 2 000 Lt laikytini realiai patirtais J. V. nuostoliais. Pareiškėjas dėl neteisėto ir nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises, o tai yra pagrindas pripažinti, jog tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir J. V. patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas nuolatos jautė stresą, pergyveno, dėl ko sutriko jo įprastinis gyvenimo ritmas, pradėjo kankinti nemiga. Apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, buvo informuotas ir J. V. darbdavys – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo darbdavys norėjo žinoti ir galutinį sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, kadangi įvykio metu pareiškėjas vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, todėl pareiškėjas turėjo pranešti darbdaviui apie priimtą Nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs eismo įvykį, kurio metu sužalojo asmenį, dėl ko pablogėjo pareiškėjo reputacija.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–33) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Kauno apskrities VPK paaiškino, kad pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 16.00 val. Kaune, vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, visuomeninio transporto stotelėje uždarydamas autobuso priekines duris, privėrė lipančiai į autobusą keleivei ranką, pajudėjęs priekin pargriovė ją ant grindinio ir autobuso platformos apačia patraukė į priekį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto, 106 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo nuomone, Kauno apskrities VPK policijos pareigūnas priėmė sprendimą byloje vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl teigti, jog pareigūnas veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, negalima. Rekomendacijų 6 punkte įtvirtinta, kad advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, 8 punkte nustatyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pareiškėjas nepateikė advokato detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, todėl atsakovas teigė, kad skunde nurodyta turtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis tikrai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, realiai pajuto, jog pablogėjo jo reputacija, todėl jo skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju Kauno apskrities VPK policijos pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo pareiškėjui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir ja vadovaujantis priteisti žalos, patirtos dėl administracinio teisės pažeidimo bylos, atlyginimą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 49–55) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui J. V. 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui J. V. iš Kauno apskrities VPK 325 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog Kauno apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00862-13 dėl eismo įvykio, įvykusio 2013 m. lapkričio 21 d. apie 16.00 val. Kaune, Kęstučio g. visuomeninio transporto stotelėje „Gedimino“, kurio metu pareiškėjas, uždarydamas maršrutinio autobuso priekines duris, galimai privėrė lipančiai keleivei raką, po to, tempdamas į priekį, galimai pargriovė ją ant žemės, nukentėjusioji atsidūrė po autobusu tarp priekinių ir galinių ratų. 2014 m. vasario 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, J. V. iškeliant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje (b. l. 15–17). Kauno apskrities VPK įgaliotas pareigūnas A. D. 2014 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 20H-8942614-14, kuriuo pripažino J. V. padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą bei paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą (b. l. 18). Nutarimą apskundus Kauno apylinkės teismui, teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu byloje Nr. 11-129-358/2014 panaikino minėtą Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 19–22). Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi byloje Nr. ATP-792-593/2014 Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 23–26). Dėl nepagrįsto ir neteisėto nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį J. V. patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimais (1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) ir pabrėžė, jog atsižvelgiant į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), darytina išvada, jog valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, kad įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.).

Teismas vadovavosi CK 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatomis ir pasisakė, jog, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atkreipė dėmesį į CK 6.249 straipsnio 4 dalį ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu (2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270–277 p.). Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos dėl žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų bylose, atlyginimo nagrinėjamos administraciniuose teismuose.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą (Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-129-358/2014), konstatavo, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, institucija neįrodė J. V. kaltės, padarius teisės pažeidimą. Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, Kauno apygardos administracinis teismas priėjo prie išvados, kad dėl to, jog pareigūnas aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo ilgą laiką turėjo bylinėtis teisme, todėl dėl teisinės pagalbos teikimo patyrė išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui atlyginimą, nėra, tačiau tai neužkerta kelio valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, todėl teismas tokių išlaidų atlyginimą CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka laikė pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas.

Teismas vadovavosi bendromis nuostatomis dėl teismo išlaidų atlyginimo, įtvirtintomis ABTĮ 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje bei Rekomendacijose. Teismas vertino byloje esančius duomenis: 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. birželio 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokate Diana Višinskiene (b. l. 27, 29), administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir pažymėjo, kad advokatė pareiškėjo vardu parengė skundą Kauno apylinkės teismui, jos padėjėja atstovavo pareiškėjui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat advokatė parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui (administracinio teisės pažeidimo bylos (toliau – ir ATP byla) l. 25, 55–57). Turėtas išlaidas pareiškėjas grindė pinigų priėmimo kvitais Serija LAT Nr. 726747 ir Nr. 740388 (b. l. 28, 30). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 ir 5 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjo prašomą priteisti 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimą teismas laikė pareiškėjo realiai patirtais nuostoliais, kurie priteistini pareiškėjui.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konstitucinio Teismo išaiškinimais (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, teismas darė išvadą, kad minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Nepaisant to, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis (nuo Nutarimo skirti pareiškėjui nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą iki Kauno apygardos teismo nutarties, kuria galutinai konstatuotas nuobaudos neteisėtumas, praėjo kiek daugiau nei 4 mėnesiai), be to, nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas realiai patyrė stresą ir reputacijos pablogėjimą. Medicinos išrašas (b. l. 43) patvirtina, kad dėl hipertoninės ligos pareiškėjas nuo 2004 metų nuolat vartoja vaistus, o dėl sveikatos būklės pablogėjimo kreipėsi į medikus tik 2014 m. rugsėjo 10 d., t. y. po to, kai pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ir sprendimas byloje jau buvo įsiteisėjęs, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl Kauno apskrities VPK įgalioto pareigūno 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 20H-8942614-14 tiesioginio priežastinio ryšio su pareiškėjo sveikatos pablogėjimu, byloje taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms (ABTĮ 57 str.). Vertindamas bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.), teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 600 Lt suma. Teismas konstatavo, kad tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nurodytą žalos atlyginimo sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK (ABTĮ 57 str.).

Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012) ir CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą (b. l. 40–41). Minėtas išlaidas patvirtina 2014 m. liepos 25 d. pinigų mokėjimo kvitas Serija LAT Nr. 681618 (b. l. 42). Teismas vertino, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimaliai priteistinos sumos už skundo parengimą, todėl pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 2 dalį bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinamas tik 30 proc. (t. y. priteisiant 600 Lt), sprendė, jog pareiškėjui priteistinas 325 Lt patirtų išlaidų atlyginimas iš Kauno apskrities VPK.

III.

Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė apeliacinį skundą (b. l. 57–61), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde Kauno apskrities VPK nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu palikdamas galioti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. vasario 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertino ir tai, kad J. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta pagrįstai ir teisingai. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas veikė sąžiningai ir pagal situaciją ėmėsi visų galimų priemonių pažeidimui išaiškinti. Pažeidimo faktą patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, nutarimu priėmęs sprendimą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. V. atžvilgiu, taip pat aukštesnio prokuroro nutarimas išnagrinėjus nukentėjusiosios skundą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos: jis nebuvo persekiojamas ar baudžiamas kerštaujant, darant moralinį spaudimą bei kitaip žeminant jo garbę ir orumą. Jis nebuvo kaltinamas šiurkščiais teisės pažeidimais, informacija apie pareiškėjo veiksmus nebuvo paviešinta, moralinė žala nepadaryta. J. V. buvo kaltinamas smulkaus pažeidimo padarymu, todėl reikalaujamos žalos dydis neatitinka nusižengimo pobūdžio. Turtinė žala yra neįrodyta, nes samdyti advokatą – asmens teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, todėl ir išlaidos tenka jam pačiam. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad jis realiai patyrė stresą ir reputacijos pablogėjimą, nėra jokio pagrindo spręsti tiesioginio priežastinio ryšio dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos.

Teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, suabejojo tik J. V. kaltės įrodymų pakankamumu. Taigi, iš esmės administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų, taip pat ir ATPK 256 straipsnio 3 dalies, įpareigojančios administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Konstatavus, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą J. V. paskyrusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir jos pagrindu priteisti žalą.

Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjo reikalaujamos atlyginti kaip žala atstovavimo teisme išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. ABTI nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis. ABTĮ nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Tačiau atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas (LVAT 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme.

Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovo atstovas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Dėl palūkanų priteisimo atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių prievolių vykdymo, bet yra deliktinė (LVAT 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014).

Pareiškėjas J. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 72–76) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos, o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A42-330/2008, Nr. A858- 940/2010, Nr. A442-155/2010, Nr. A822-207/2010, Nr. A662-491/2010, Nr. A858-3321/2011, Nr. A85S-326/2014). Nutarimą, kuriuo J. V. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, priėmė vienas iš ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose įvardytų organų (pareigūnų), o būtent – policijos pareigūnas, todėl tokio pobūdžio ginčas patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą išimtį.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė Kauno apskrities VPK policijos pareigūno neteisėtus veiksmus, žalos J. V. padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Kauno apskrities VPK pareigūnas, nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Buvo pažeistos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (Nutarimo Nr. 20H-8942614-14 priėmimo metu instrukcija buvo galiojanti) 57 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, taip pat ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 257 straipsnio nuostatos. Policijos pareigūnas, priėmęs Nutarimą, teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme parodė, kad pagrindinis įrodymas konstatuojant J. V. kaltę buvo specialisto išvada Nr. G3106/13(02). Taigi Nutarimas buvo priimtas objektyviai neįvertinus visų ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00862-13 duomenų, o būtent: liudytojų ir paties J. V. parodymų, kurie paneigia tai, kad J. V. vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, uždarydamas priekines duris, privėrė lipančiai keleivei P. K. dešinę ranką, po to pajudėjęs priekin pargriovė ją žemėn ir atsidūrus P. K. po autobusu, patraukė ją į priekį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodomi prokuroro ir teismo priimti procesiniai sprendimai besąlygiškai nesuteikė pagrindo J. V. patraukti administracinėn atsakomybėn, juose nebuvo sprendžiamas J. V. kaltės klausimas.

J. V. patirti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, J. V. nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, todėl bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, kad pažeidimas, kurio metu nežymiai sutrikdoma asmens sveikata, gali būti laikomas smulkiu pažeidimu, bei tvirtina, kad nepagrįstas kaltinimas padarius tokį „smulkų“ pažeidimą jam sukėlė ypatingai neigiamus padarinius.

Priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamu teismo sprendimu 5 procentų metinės palūkanos priteistos teisėtai, laikantis teismų praktikos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-73/2009, Nr. A756-2195/2010, Nr. A62- 1119/2011).

Be to, pareiškėjas pateikė prašymą (b. l. 78) priteisti jam iš atsakovo teismo išlaidas, patirtas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 000 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš Kauno apskrities VPK pareigūno neteisėtų veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies patenkino – t. y. priteisė pareiškėjui J. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 2 000 Lt turtinės ir 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui J. V. iš Kauno apskrities VPK 325 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities VPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantas iš esmės nesutinka su tuo, kad nagrinėjamo ginčo atveju teismas Kauno apskrities VPK pareigūno veiksmus patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, t. y. priimant 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 20H-8942614-14 dėl pripažinimo J. V. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir administracinės nuobaudos (750 Lt baudos) jam skyrimo, pripažino neteisėtais, taip pat nesutinka su teismo procesiniu sprendimu atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti palūkanas.

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo: valstybė arba savivaldybė) lemia tai, kad minėtoje normoje numatyta civilinė atsakomybė atsiranda esant trim sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), tai yra: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma šių sąlygų visuma.

Siekiant konstatuoti valstybės valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo sąlygą CK 6.271 straipsnio prasme reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą sieja jo patraukimu administracinėn atsakomybėn, priimant 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 20H-8942614-14, kuriuo J. V. (pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda.

Lietuvos policijos veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas ir kt. nustato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (bylai aktuali 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2256 redakcija). Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tai yra: žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra.

ATPK 225 straipsnio (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XII-585 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad policija nagrinėja inter alia šio kodekso 127 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Pagal ATPK 248 straipsnį (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija), vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta institucijos (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 256 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1931 redakcija) apibrėžta, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje – tai yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 dalis). To paties ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigūno), turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pirmiau paminėtų kodekso normų analizė suponuoja išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis institucijos (pareigūno) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta išvada, kai įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą nustatomi bylai reikšmingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 str. 1 d.). Be kita ko, pažymėtina, kad asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaip viena iš privalomai nustatytinų pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybių, gali būti konstatuojama tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tokia išvada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apskrities VPK 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 20H-8942614-14 priėmimo metu galiojusios Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija; Instrukcija neteko galios 2014 m. liepos 1 d.), 57 punktas nustatė policijos pareigūnui, nagrinėjančiam bylą, analogiškas pareigas, kaip ir ATPK 284 straipsnio 1 dalis, be kita ko, pareigą išaiškinti, ar asmuo kaltas pažeidimo padarymu (57.2 p.). Remiantis tos pačios Instrukcijos 67.2, 70 punktais, policijos pareigūnas, išnagrinėjęs pažeidimo bylą ir konstatavęs vieną iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 ir 251 straipsniuose, privalo priimti nutarimą nutraukti bylą.

Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šiuo imperatyvu, nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamos aplinkybės ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-129-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-02433-2014-1). Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, dalyvaujant tiems patiems asmenims, Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartyje (bylos Nr. ATP-792-593/2014), patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu panaikindamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 20H-8942614-14 ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog Kauno apskrities VPK pareigūnas, priimdamas sprendimą patraukti J. V. administracinėn atsakomybėn, pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu J. V. kaltę, laikė specialisto išvadą. Tačiau, kaip nustatė Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartyje, ši specialisto išvada yra reikšminga tik dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, tuo tarpu sprendžiant J. V. kaltės klausimą turėjo būti atsižvelgta į įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų įvykio liudytojų L. Z., I. P., R. A. nurodytos faktinės aplinkybės, minėtų liudytojų parodymai, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius ir logiškus, leido teismui prieiti išvadą, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaltę padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pirmiau nurodytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-129-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-02433-2014-1) nustatytos aplinkybės ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo prasme šioje byloje vertintinos kaip neįrodinėtinos ir nagrinėjamai bylai reikšmingos tuo aspektu, kad šios aplinkybės paliudija, jog Kauno apskrities VPK įgaliotas pareigūnas, pripažindamas J. V. kaltu ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu ir 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 20H-8942614-14 skirdamas jam administracinę nuobaudą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus šis valstybės valdžios institucijos pareigūnas privalėjo veikti, tai yra: netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo policijai nustatytus uždavinius dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir pan. (Policijos veiklos įstatymo 3 str., 5 str. 1 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Nutarimo priėmimo metu galiojusioje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje nustatytus konkrečius reikalavimus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu (ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 284 str. 1 d., 250 str. 1 p., Instrukcijos 57 p., 70 p.), taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, o tuo pačiu ir J. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį teisėtumą patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. vasario 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo J. V. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Kaip konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartyje, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nespręstas J. V. kaltės klausimas, o tik pasisakyta, kad jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl ir priimtas nutarimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai nėra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normose, neturi teisės spręsti asmens kaltės dėl administracinės teisės pažeidimo, o šį klausimą paveda atlikti institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, ir tik tokia institucija (šiuo atveju Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius), ištyrusi ir įvertinusi esančius įrodymus, turi teisę priimti procesinį sprendimą byloje. Be to, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos iškėlimas neatleidžia policijos įstaigos ir jos įgalioto pareigūno nuo pirmiau aptartų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. vasario 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste turi būti vertinamas kaip Kauno apskrities VPK veiksmų teisėtumą patvirtinantis įrodymas, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos J. V. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisena buvo nutraukta institucijai – Kauno apskrities VPK neįrodžius J. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, institucijai (pareigūnui) aplaidžiai vykdant įstatymuose bei kituose teisės aktuose policijai pavestus uždavinius ir funkcijas, pažeidžiant nustatytas konkrečias pareigas, ypač pareigą surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus ir juos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bei įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės suteikė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjo nurodyta žala atsirado būtent dėl valdžios institucijos – Kauno apskrities VPK neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taigi šioje byloje konstatuotina CK 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų visuma valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas spręsti dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimu iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK. Teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-129-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-02433-2014-1) medžiaga, pagrįstai priėjo prie išvados, kad dėl to, jog Kauno apskrities VPK pareigūnas aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas priimant 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 20H-8942614-14, dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teismuose, todėl akivaizdu, kad dėl to pareiškėjas J. V. patyrė išlaidų, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį vertintinos kaip jam padaryta turtinė žala. Pareiškėjo nurodytos turtinės žalos susidarymo aplinkybes ir šios žalos dydį (2 000 Lt) pagrindžia nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai – išrašai iš sutarčių dėl teisinių paslaugų teikimo, pinigų priėmimo kvitai (b. l. 27–30), pareiškėjo vardu jo atstovės advokatės ATP byloje parengti procesiniai dokumentai, advokato orderiai, teismo pasėdžio protokolai (ATP bylos l. 3–7, 9, 12, 13, 25–30, 37–41, 55–57), – kurių vertinti priešingai nė vertino pirmosios instancijos teismas nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ar neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistos turtinės žalos dydį.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, įstatymai nenumatyto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl turtinės žalos, patirtos neteisėtai patraukus asmenį administracinės atsakomybėn ir vėliau nutraukus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo, atlyginimo yra konstatuota, kad specialaus įstatymo, reglamentuojančio asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nebuvimas negali atimti iš minėto asmens teisės reikalauti, remiantis Konstitucija, žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių išlaidų atlyginimas CK 6.271 straipsnio nustatyta tvarka laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011, 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015, kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kiekvienu atveju byloje neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, įvertinus tos konkrečios bylos aplinkybes, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvadų, kad neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Nepaisant to, teismas vertino valstybės institucijos pažeidimą kaip ne itin intensyvų ir ilgalaikį, be to, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas 2014 m. rugsėjo 10 d. susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Kauno apskrities VPK įgalioto pareigūno 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 20H-8942614-14 priėmimu, todėl teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 600 Lt suma ir nusprendė priteisti pareiškėjui šią sumą iš atsakovo.

Minėta, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnį, bylos proceso šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai išsamius paaiškinimus, pagrįsdamas kokiais būtent neigiamais išgyvenimais pasireiškė jo patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Reputacijos pablogėjimas atitinkamais atvejais gali būti pagrįstas ir rašytiniais įrodymais, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas tokių rašytinių įrodymų, kad realiai pablogėjo jo reputacija darbovietėje, jis buvo neigiamai vertinamas, pažemintas pareigose ar pan., į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog Kauno apskrities VPK neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą pareiškėjo nurodyta 2 000 litų suma. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis keitėsi pareiškėjui palankia prasme (ATP bylos teisena buvo nutraukta, apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo nutarimą patvirtino). Atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui.

Dėl likusios skundžiamo teismo sprendimo dalies (5 procentų dydžio metinių palūkanų, 325 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies, ABTĮ ir Rekomendacijų nuostatas bei vadovavosi tinkama teismų praktika, todėl keisti ar naikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nustatė esmines nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), be kita ko, atsižvelgdamas į bylai aktualią teismų praktiką. Materialinės teisės normos taikytos iš esmės teisingai, procesinės teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti sprendimą ABTĮ 142 straipsnio pagrindu, byloje taip pat nenustatyta. Remdamasi išdėstytasis motyvais, apelianto argumentus, esą pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, kolegija vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Apeliacinis skundas jame išdėstytais argumentais negali būti tenkinamas. Dėl pirmiau nurodytų motyvų konstatuotina, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (b. l. 78) priteisti jam iš atsakovo 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Šią sumą pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2014 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 681642 (b. l. 79) ir išrašas iš 2014 m. gruodžio 2 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo (b. l. 77). Apeliacinis procesas buvo inicijuotas atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities VPK, dėl to pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas advokatei už atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą parengimą 500 Lt. Kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestas, tuo pačiu apginant pareiškėjo interesus, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių, 133 straipsnio nuostatomis, apeliantui kyla pareiga atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl jo prašymas priteisti iš atsakovo 144,81 Eur (500 Lt) atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 191008196, 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai aštuoniasdešimt vienas euro centas) atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

                                                                      Dainius Raižys

Virginija Volskienė