Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-980-1038/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41255-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3;
2.1.15.3.3.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,
kaltinamajam D. I.,
nukentėjusiajam L. S.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I. (D. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) prekių rūšiuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Teismas
n u s t a t ė :
D. I. (D. I.) 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 129, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. S. metu, sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį L. S. į galvą, ko pasekoje L. S. pargriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltuotą kelio dangą, taip padarydamas nukentėjusiajam kairio dilbio nubrozdinimą, apatinės lūpos muštinę žaizdą, apatinės lūpos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, kairės akies poodinę hematomą, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkštųjų audinių kraujosruvą, daugybinius kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžius, kairės akies obuolio proptozę, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemą, dešinės smilkininės smegenų srities sumušimo židinį.
Tokiais savo veiksmais D. I. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. S. sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. I. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po pietų, apie 14-15 val., kartu su draugu D. D. automobiliu Volvo, kurį vairavo jis (kaltinamasis), iš Liepkalnio gatvės važiavo į Šeškinės mikrorajoną pas pažįstamą. Iš vakaro buvo vartojęs nemažai alkoholinių gėrimų, taip pat ryte buvo vartojęs alkoholio, buvo išgėręs vieną skardinę alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė, įvykio aplinkybes prisimena gerai. Jis važiavo Kalvarijų gatve link Šeškinės, nukentėjusįjį pamatė prie 127 ar prie 139 namo, jis (nukentėjusysis) stovėjo viduryje kelio, kurį sudaro keturios eismo juostos. Jis (kaltinamasis) važiavo antra eismo juosta, jam pasirodė, kad nukentėjusysis bandė šokti po jo automobilio ratais. Staigiai sustojo, buvo išsigandęs, nes manė, kad partrenks nukentėjusįjį, tačiau jo nekliudė. Iš automobilio jis išlipo vienas, nukentėjusysis stovėjo prie automobilio galo, jis paprašė, kad nukentėjusysis pasitrauktų nuo kelio. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs, todėl jis dar kartą paprašė, kad pastarasis pasitrauktų nuo kelio. Draugas norėjo nukentėjusįjį patraukti nuo kelio. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo automobilio durelių, pakėlė ranką, jis (kaltinamasis) nesuprato ko šis nori, pamanė, kad nukentėjusysis nori jam suduoti, todėl pastūmė nukentėjusįjį ir trenkė dešine ranka į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito prie automobilio, ant žemės, susitrenkė galvą, kokia poza nukrito, nepamena. Nukritęs nukentėjusysis buvo sąmoningas, jis (kaltinamasis) paklausė, ar reikia iškviesti pagalbą, nukentėjusysis linktelėjo galva. Taip pat buvo ir nukentėjusiojo draugas, kuris atėjo L. S. pasiimti nuo važiuojamosios kelio dalies. Jo (kaltinamojo draugas) sėdėjo automobilyje. Jie (kaltinamasis ir nukentėjusiojo draugas) pakėlė L. S. nuo važiuojamosios kelio dalies ir patraukė ant šaligatvio. Jis (kaltinamasis) neturėjo mobiliojo telefono, todėl pas stotelėje stovinčius žmones paprašė, kad šie iškviestų greitąją pagalbą. Jis nelaukė kol atvyks greitoji pagalba, buvo išsigandęs. Po įvykio jis pats nuvarė automobilį į šalia esančios parduotuvės stovėjimo aikštelę, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tai buvo apie 16 val. Civilinio ieškinio suma didelė, tačiau sutinka ją sumokėti, taip pat atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. Jis su sugyventine gyvena socialiniame būste, moka tik už šviesą, pats įsidarbino tik prieš mėnesį, sugyventinė gauna išmokas už vaikų priežiūrą, gyvena iš išmokų ir jo atlyginimo, už šešias darbo dienas jam buvo sumokėta 200 Eur, taip pat turi antstoliams skolą, kurios suma yra apie 2000 Eur, skolą dalimis moka įmonė, kurioje jis dirba.
Kaltinamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: „<...> Aš tuo metu buvau neblaivus, buvau išgėręs kažkiek degtinės ir 1 l alaus <...>“ (t. 1, b. l. 113), juos patvirtino, nurodė, kad davė tokius parodymus, degtinę gėrė bei skardinę alaus, iš vakaro vartojo nemažai alkoholio.
Nukentėjusysis L. S. teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, paties įvykio neprisimena. Patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Atsakydamas į klausimus, susijusius su jo civiliniu ieškiniu, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma nurodė, kad ligoninėje buvo gydomas iki rugsėjo 27 d., jam buvo paskirta reabilitacija, sveikata nesiskundžia, bet pasireiškia atminties sutrikimai, neprisimena kai kurių įvykių iš praeities. Prieš įvykį dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal specialybę jis yra virėjas, tačiau šiuo metu nedirba, sunku susirasti darbą, nes darbo pokalbių metu klausiama apie aplinkybes, kurių nepamena, o po įvykio grįžti į darbą nebuvo galimybės, kadangi darbo vieta jau buvo užimta. Užimtumo tarnyboje registruotas apie pusę metų. Į psichologus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Šeimos neturi, su panele gyvena nuomojamame bute, pragyvena iš socialinės pašalpos, taip pat padeda močiutė, išmokos iš draudimo bendrovės nėra gavęs. Civilinį ieškinį surašė ekspromtu, nurodė tokią civilinio ieškinio sumą, nes norėjo susitvarkyti dantis. Gali būti, kad po patirtos traumos liko liekamieji reiškiniai, kurie apsunkina darbo paieškas. Medikai sakė, kad jam viskas gerai, atminties neprarado, išvada – sveikas. Po įvykio tiek fiziškai, tiek morališkai, jaučiasi gerai. Jis supranta, kad jam reikia kreiptis į psichologus dėl prieš trisdešimt metų įvykusių įvykių, po kurių liko padariniai. Civilinį ieškinį palaiko, pasilieka prie nurodytos civilinio ieškinio sumos.
Kaltinamasis D. I. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Kiti duomenys baudžiamojoje byloje
Kaltinamasis D. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 14.30 val., kartu su D. D. automobiliu Volvo V40, valstybinio numerio nepamena, važiavo iš Liepkalnio gatvės į Šeškinės mikrorajoną. Jis vairavo automobilį, buvo neblaivus, buvo išgėręs kažkiek degtinės ir 1 l alaus, nežino, ar D. D. buvo blaivus, jam pasirodė, kad pastarasis blaivus. Važiuojant Kalvarijų gatve, tikslaus adreso nurodyti negali, ties viešojo transporto stotele, esančia prie „Maxima“ parduotuvės, neprivažiavus „Lidl“ parduotuvės, pamatė viduryje kelio vaikštantį vyrą. Jie važiavo antra kelio juosta. Vyras lyg ir pereidinėjo kelią, tačiau vėliau staiga pajudėjo atgal. Nežino, kodėl vyras ten vaikščiojo. Vyrui pradėjus eiti atgal, jis (kaltinamasis) vos spėjo sustabdyti automobilį. Sustojo, išlipo iš automobilio ir pasakė vyrui, kad pastarasis pasitrauktų iš kelio. Vyras kažką atsakė, tačiau ką sakė nesuprato, nes jis nerišliai kalbėjo. Tuo metu prie minėto vyro pribėgo ant šaligatvio stovėjęs vyras, kaip suprato, jo pažįstamas, kuris pradėjo jį (nukentėjusįjį) traukti nuo kelio. Jie ėjo šaligatvio link, tačiau vyras, kuris prieš tai vaikščiojo po kelią, staiga prišoko prie jo (kaltinamojo) ir užsimojo, po ko jis (kaltinamasis) vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vyrui į kairę veido pusę. Po suduoto smūgio vyras nukrito, kiek jis matė, niekuo neatsitrenkė į kelio dangą. Po suduoto smūgio vyras buvo praradęs sąmonę. Jis pats suduodamas smūgį prasiskėlė krumplį. Po to, kai vyras nukrito, vėl pribėgo jo (nukentėjusiojo) pažįstamas vyras, taip pat iš automobilio išlipo D. D.. Jis, D. D. ir pribėgęs pažįstamas vyras nutempė parkritusį vyrą ant šaligatvio. Automobilį patraukė nuo kelio, nuvarė į aikštelę, tada vėl priėjo prie to vyro. Matė, kad vyrui iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu, kai priėjo, vyras jau buvo atgavęs sąmonę. Jis paklausė vyro, ar šiam reikalinga medikų pagalbą, ir kai vyras atsakė teigiamai, kažkurio iš aplinkui buvusių žmonių paprašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu pro šalį važiavo policijos automobilis, pamatęs policijos pareigūnus, jis kartu su D. D. iš ten pasišalino. Nuėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią Šiaurės miestelyje, kurioje nusipirko dar du po 1 l talpos butelius alaus bei pleistrą žaizdai ant rankos užklijuoti. Apsipirkę, kažkur po 10 min., grįžo prie automobilio. Kai grįžo prie automobilio, gatvėje nei sužaloto vyro, nei jo draugo jau nebuvo, taip pat nebuvo ir specialiųjų tarnybų. Sėdo į automobilį ir važiavo namo, link Liepkalnio gatvės. Būdami netoli Liepkalnio gatvės nusuko į šoninę gatvę, kurioje sustojo ir gėrė nusipirktą alų. Toje vietoje buvo apie porą valandų, gal šiek tiek mažiau. Išgėręs turėtus alkoholinius gėrimus nusprendė važiuoti namo. Už automobilio vairo sėdo D. D., kuris pavažiavęs apie 1,5 km nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į iš kiemo išvažiuojantį mikroautobusą. Autoįvykio metu jam buvo išnarintas dešinės rankos pirštas, o, kiek matė, D. D. susižalojo kairę ausį. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, po ko jie buvo sulaikyti. Juos sulaikė dėl įvykio, įvykusio Kalvarijų gatvėje, tačiau jis nežino, iš kur pareigūnai sužinojo apie tai, kad jie dalyvavo tame įvykyje. Įvykio, įvykusio Kalvarijų gatvėje, metu D. D. tam vyrui nesudavė nė vieno smūgio. Jis (kaltinamasis) sudavė vieną smūgį vyrui į veidą. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 113-114).
Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. metu, kaltinamasis D. I. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1, b. l. 119-124).
Kaltinamasis D. I. apklausos, vykusios 2019 m. vasario 4 d., metu kaltę pripažino visiškai, nurodė pasiliekąs prie ankstesnėje apklausoje duotų parodymų, taip pat parodė, kad suduodamas smūgį nesiekė taip stipriai sužaloti nukentėjusiojo, planuoja įsidarbinti ir stengsis atlyginti padarytą žalą, daugiau paaiškinti nieko negali (t. 1, b. l. 117).
Nukentėjusysis L. S. 2018 m. rugsėjo 10 d. apklausoje parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.00 val., jis kartu su pažįstamu T., pavardės nežino, nuvažiavo į Kalvarijų turgų. Prieš važiuojant į turgų, jis buvo išgėręs tris butelius po 0,5 l talpos alaus. Į turgų važiavo, nes T. turėjo vaikui nupirkti žaislinius guminius kamuoliukus. Atvažiavę į turgų ir nupirkę kamuoliukus, jie nuėjo į viešojo transporto stotelę, nes turėjo kartu važiuoti į Žirmūnų mikrorajoną, T. namo, o jis ketino užsukti pas krikštatėvius. Atėję į viešojo transporto stotelę, jie kurį laiką laukė troleibuso, tačiau jo nesulaukę, Kalvarijų gatve pėsčiomis ėjo link kuro aparatūros gamyklos. Praėję keletą stotelių, jie sustojo už „Baldų rojus“ esančioje viešojo transporto stotelėje, kurioje laukė troleibuso. Belaukiant autobuso, T. pasiėmė nupirktą guminį kamuoliuką ir pradėjo jį mėtyti į sieną. Kažkurį kartą mesto kamuoliuko nepagavo, jis atšoko ir nuriedėjo į važiuojamąją kelio dalį. Tada jis (nukentėjusysis) pasakė T., kad atneš nuriedėjusį kamuoliuką. Nuo šio momento daugiau nieko nepamena. Atsigavo ligoninėje, sužinojo, kad patyrė sunkią galvos traumą, buvo operuotas. Šiuo metu gydosi ligoninėje, planuoja gydytis dar apie tris savaites. Pats apie įvykį nieko nepamena, tačiau jo aplankyti atvykęs T. jam papasakojo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., kai jis (nukentėjusysis) išėjo į kelią paimti nuriedėjusio kamuoliuko, prie jo sustojo kažkoks automobilis, iš kurio išlipo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo ant jo šaukti, jog jis vaikšto po kelią, o vėliau sudavė jam smūgius į galvą, po kurių jis (nukentėjusysis) nukrito ir susižalojo. Detalių ar smulkmenų nežino, T. pateikė bendrą informaciją (t. 1, b. l. 11-13).
Liudytojas T. T. (T. T.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. laiką leido kartu su draugu L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Buvo nuėję į Kalvarijų turgų, kur esančioje kavinėje išgėrė po vieną bokalą alaus. Vėliau viešuoju transportu nuvažiavo iki Kalvarijų gatvės pastato Nr. 127, kur viešojo transporto stotelėje laukė jo draugo. Jis Kalvarijų turguje vaikui nupirko nedidelių kamuoliukų, stovėdamas ant šaligatvio mėtė kamuoliuką į grindinį. Atšokęs kamuoliukas nuriedėjo į gatvę, kelio važiuojamąją dalį. L. S. nusprendė paimti kamuoliuką. Jis sakęs L. S., kad šis neitų ir neimtų, tačiau pastarasis neklausė ir įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Kai L. S. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, prie jo (nukentėjusiojo) sustojo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio markės neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo du asmenys, kurie priėjo prie L. S.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Abu vyrai įžeidinėdami L. S. provokavo konfliktą. L. S. vyrams pasakė, kad tik norėjo paimti kamuoliuką, į konfliktą su vyrais nesivėlė, muštis nepuolė. Iš vairuotojo pusės išlipęs vyras staiga trenkė L. S. kumščiu į veidą, po ko L. S. nukrito ir labai stipriai trenkėsi galva į asfaltą. Jis (liudytojas) iš karto pribėgo prie vyrų ir pradėjo ant jų šaukti, jog pastarieji daro nesąmones. L. S. buvo be sąmonės, jis (liudytojas) bandė jį pakelti, tačiau nepavyko dėl sunkios nukentėjusiojo būklės. Tuomet vyras, trenkęs L. S., padėjo jam pakelti nukentėjusįjį ir nutempti jį iki šaligatvio. Nematė, ar minėti vyrai dar mušė L. S., tačiau galėjo to ir nepastebėti, kadangi buvo labai išsigandęs. Kitas asmuo, buvęs kartu su vairuotoju, L. S. nieko nedarė, tik reiškė jam priekaištus. Po įvykio abu vyrai įlipo į automobilį ir nuvažiavo, jis nematė, į kurią pusę jie nuvažiavo, suspėjo tik užsirašyti automobilio valstybinius numerius, kuriuos pasakė atvykusiems policijos pareigūnams. Kai L. S. išvežė į ligoninę, jis (nukentėjusysis) buvo be sąmonės. Vyras, vairavęs automobilį buvo smulkesnio sudėjimo už keleivį, aprangos detalių ir kitų bruožų daugiau papasakoti negali. Negali pasakyti, ar galėtų atpažinti abu vyrus (t. 1, b. l. 58).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 14-38 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, tiek pastatu Nr. 127, važiuodama link miesto centro pastebėjo sustojusį automobilį. Automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, jis buvo šviesesnės spalvos, daugiau automobilio požymių neįsidėmėjo, nes buvo išsigandusi, patyrė didelį stresą. Automobilis stovėjo antroje eismo juostoje kryptimi nuo miesto centro. Ji pamatė prie automobilio stovinčius tris vyriškius, sulėtino greitį, nes pamanė, kad kažkas yra nutikę ir žmonėms gali būti reikalinga pagalba. Važiavo viena, buvo atidarytas langas, staiga pamatė, kad pirmoje eismo juostoje iš kažkur atsirado dar vienas vyras. Vienas iš vyrų, kurie stovėjo prie automobilio, pribėgo prie kito ir kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, po ko vyras aukštielninkas krito ant žemės. Krisdamas vyras labai stipriai trenkėsi galva į asfaltą, buvo girdėti stiprus duslus trenksmas. Nematė, ar vyras buvo sąmoningas [...] (t. 1, b. l. 62-63).
Liudytojas D. D. apklausoje, vykusioje 2019 m. sausio 30 d., nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.00 val., kartu su savo draugu D. I. pastarojo automobiliu „Volvo V40“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neatsimena, važiavo nuo Liepkalnio gatvės link Ukmergės. Tuo metu jie abu buvo neblaivūs, kiekvienas iš jų buvo išgėręs po 1 l alaus. Jiems važiuojant Kalvarijų gatve, antra eismo juosta, staiga į kelią iššoko nepažįstamas vyras. D. I. staigiai sustabdė automobilį. Kiek matė, tas vyras iššoko į kelią, nes į kelią išriedėjo guminis kamuoliukas ir vyras bandė jį sugauti. Tikslios vietos nurodyti negali, nes neįsidėmėjo pastatų numeracijos, bet tai buvo ties sustojimu, esančiu šalia parduotuvės „Maxima“, šiek tiek neprivažiavus parduotuvės „Lidl“. Sustabdęs automobilį D. I. išlipo ir pradėjo rėkti ant to vyro, kad šis iššoko tiesiai prieš juos. Tas vyras pradėjo atsikalbinėti ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis visą tą laiką buvo automobilyje. Matė, kad D. I. jau ėjo link automobilio, tačiau tas vyras jam dar kažką pasakė ir tada D. I. staigiai atsisuko, grįžo prie to vyro ir kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairę veido pusę. Nuo šio smūgio tas vyras pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą. Po suduoto smūgio ir pargriuvimo, tas vyras prarado sąmonę. Kiek matė, D. I. jam daugiau smūgių nesudavė. Kai tas vyras pargriuvo ir prarado sąmonę, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Tuo pat metu prie jų pribėgo dar vienas vyras, kuris įvykio metu stovėjo ant šaligatvio. Jis suprato, kad tai to sužaloto vyro pažįstamas. Jie visi 3: jis, D. I. ir tas pribėgęs vyras tą sužalotą nutempė ant šaligatvio nuo kelio ir tas jo pažįstamas pradėjo skambinti bei kviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Matė, kad pas tą sužalotą vyrą iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas. Po to, kai nutempė tą vyrą nuo kelio, D. I. patraukė savo automobilį nuo kelio, jį pastatė aikštelėje netoli parduotuvės „Maxima“. Po to jie dar kažkiek laiko pastovėjo prie tų vyrų, tas sužalotas taip ir neatsigavo. Belaukiant spec. tarnybų, D. I. jam pasiūlė nueiti į parduotuvę. Tada jie kartu su juo nuėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią Žirmūnų mikrorajone, adreso nežino. Parduotuvėje jie nusipirko 2 butelius po 1 l talpos alaus ir grįžo prie automobilio. Taip pat parduotuvėje jie nusipirko pleistro, nes suduodamas smūgį tam vyrui D. I. praskėlė dešinės rankos krumplį, kurį reikėjo sutvarstyti. Prie automobilio jie grįžo maždaug po pusvalandžio. Tų vyrų – nei sužaloto, nei jo draugo – jau toje vietoje nebuvo, taip pat nebuvo nei greitosios pagalbos, nei policijos. Grįžę jie sėdo į automobilį ir išvažiavo link Liepkalnio gatvės, link D. I. namų. Automobilį vairavo D. I.. Pakeliui link D. I. namų, netoli Liepkalnio gatvės, D. I. užsuko į gatvę, kurios pavadinimo nežino, ir ten jie išgėrė turėtą alų. Ten jie prabuvo apie 2 val. Iš tos vietos už automobilio vairo atsisėdo jis. Kodėl pats D. I. nevairavo, nežino. Pavažiavęs apie 0.5 km jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą automobilį – mikroautobusą, kuris išvažinėjo iš kiemo. Po šio autoįvykio buvo iškviesta policija. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems papasakojo apie tą įvykį Kalvarijų gatvėje, kurio metu buvo sužalotas tas vyras, ir juos su D. I. sulaikė. Šio autoįvykio metu jam buvo apdraskytas kairys petys, kairė koja bei sužalota kairė ausis. Ar buvo sužalotas D. I., nežino, nematė. Gali pasakyti, kad viso to įvykio metu Kalvarijų gatvėje, kai buvo sužalotas tas nepažįstamas vyras, t. y. kai D. I. jam sudavė smūgį ir šis nuo smūgio griūdamas atsitrenkė į važiuojamąją kelio dangą, jis pats sėdėjo automobilyje, nebuvo išlipęs. Kiek matė, D. I. tam vyrui sudavė tik vieną smūgį. Kai šis vyras prarado sąmonę, jis išlipo iš automobilio ir padėjo jį nutempti nuo kelio. Daugiau nieko paaiškinti negali. (t. 1, b. l. 99-100).
D. D. 2018 m. rugpjūčio 27 d. vykusioje apklausoje, kurioje apklaustas kaip įtariamasis, nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir 2019 m. sausio 30 d. apklausiamas liudytoju (t. 1, b. l. 72, 73-74). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 1-1-41255-18 dalyje įtariamojo D. D. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 93-97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje N.. G 2969/2018(01) nurodyta, kad L. S. nustatyta: 1.1. kairio dilbio odos nubrozdinimas, padarytas buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. Apatinės lūpos muštinės žaizdos, apatinės lūpos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai). 1.3. Kairės akies poodinė hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkštųjų audinių kraujosruva, daugybiniai kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiai, kairės akies obuolio proptozė, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemą, dešinės smilkininės smegenų skilties sumušimo židinys. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu. Sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai). 1.4. Sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunku sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetame galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3 Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiais po vieną trauminį poveikį į kairės pusės kaktos – kairės akies viršutinio voko sritį, apatinės lūpos kairę pusę ir kairė dilbį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui paveikus paminėtas sritis kietais, bukais daiktais, tiek ir pačiam tiriamajam sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais, bukais daiktais. 4. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo ranka. 5. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį daiktą (daiktus) (t. 1, b. l. 29-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2998/2018(01) nurodyta, kad D. I. nustatyta: 1.1. dešinio peties ir daugybiniai dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. 1.2. Dešinės plaštakos II krumplio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva. Žaizda, pagal lokaciją ir pobūdį, labiausiai tikėtina yra muštinė, todėl labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryto vienmomentiškai, kietu, buku daiktu (daiktais) iki pažiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. Tiksliau pasisakyti apie nustatyto žaizdos pobūdį, kuris nustatytų apie jos tikslų padarymo mechanizmą, nėra galimybės, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra žaizdos makromorfologinio aprašymo, o apžiūros metu žaizda buvo jau gyjanti antriniu būdu. 1.1. punkto sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito, pasakyti kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau – nėra galimybės. 1.2. punkto sužalojimai, labiausiai tikėtina, padaryti vienmomentiškai, tačiau pasisakyti tarpusavio seka su 1.1. sužalojimais, nėra galimybės, kadangi 1.2. sužalojimuose minima žaizda apžiūros metu jau gyjanti antriniu būdu. 1.1. punkto sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. punkto sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir vertinami tik visumoje. Atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo ranka. Neatmetama galimybė, kad 1.2. punkto sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam tiriamajam suduodant smūgį (smūgius). 1.1. punkto sužalojimai nėra būdingi smūgio sudavimui. Savigyna yra juridinė sąvoka ir nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojusių daiktų kiekį, formą ar dydžius (t. 1, b. l. 168-169).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 127 (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.40 val.), kurio metu gatvėje sustojęs automobilis, du asmenys viduryje gatvės muša kitą vyriškį, pranešėja sujungta su AVPK, dėl GMP neaišku; papildoma informacija – įtariamieji pasišalino su Volvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas pranešė apie įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 14.00 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 129 (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.34 val.); VšĮ RVUL slaugytoja S. telefonu į 1-ąjį PK pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.10 val., GMP į ligoninę dėl epidūrinės hematomos (kraujo išsiliejimas į smegenis) pristatė ir paguldė į antrą reanimacijos skyrių L. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių); atvežtas iš Kalvarijų g. 129, Vilnius, aplinkybės neaiškios, susiję su ROIK Nr. 0118000463592, 0118000463592; pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, nes 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, gatvėje kilo konfliktas, kurio metu trys vyrai įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sumušė kitą vyrą, tokiais savo veiksmais asmenys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sumuštam vyrui nustatyti veido ir kaukolės kaulų lūžiai bei kraujo išsiliejimas į smegenis (t. 1, b. l. 7).
Iš Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patrulio V. Š. 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.40 val., jis kartu su viršila O. G. atvyko į Kalvarijų g. 127, kur po muštynių ant šaligatvio gulėjo sumuštas, kraujuojantis, be sąmonės vyras. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė, kad yra neblaivaus nukentėjusiojo (L.) pažįstamas. Minėtas asmuo nurodė, kad L. išėjo į važiuojamąją kelio dalį pasiimti iškritusių kamuoliukų, tuo metu iš pravažiuojančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo du asmenys, iš kurių vienas ranka smogė L. į veidą, po ko L. nukrito ant asfalto, automobilis Volvo išvažiavo, GMP išvežė L. į ligoninę. Automobilis Volvo buvo pastebėtas adresu Kalvarijų g. 129, jis buvo užrakintas. Įvykį – muštynes užfiksavo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros (t. 1, b. l. 9).
Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad L. S. pripažintas nukentėjusiuoju, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad padaryta fizinė ir neturtinė žala (t. 1, b. l. 14-15).
Nukentėjusysis L. S. 2018-10-04 pateikė pareiškimą dėl ieškinio, kuriame nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, nepažįstamas vyras jam sudavė smūgį ir taip stipriai sutrikdė jo sveikatą, dėl įvykusio įvykio jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4800 Eur suma (t. 1, b. l. 16). 2018 m. spalio 4 d. nutarimu L. S. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 17).
Vilniaus teritorinės ligonių kasa 2018 m. spalio 19 d. ieškiniu prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 3739,36 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 49-50). 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 53-54).
Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – L. S.; apžiūros atlikimo eiga: apžiūrėtas L. S. ir jo ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini); L. S. nustatytas kairės akies poodinė kraujosruva, lūpų žaizda, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo kairėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį ir židinys, daugybiniai veido kaulų ir kaukolės pamato lūžiai; sužalojimai visumoje dėl galvos smegenų sumušimo bei nuspaudimo krauju bei kaukolės pamato lūžio yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val., privatus fizinis asmuo pranešė apie eismo įvykį, įvykusį 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini) (registruota 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.25 val.), kuriame dalyvauja automobilis Mercedes Benz, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas automobilis apsivertęs ant stogo, prispaustų ir nukentėjusiųjų nėra, galimai vienas iš vairuotojų neblaivus; nustatyta, kad: automobilio Volvo vairuotojas neblaivus, jam nustatytas 2,21 promilių girtumas, įvykio metu nukentėjo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (galvos trauma, sąmoningas) ir keleivis (rankos trauma, sąmoningas), kuriuos medikai nuvežė į VšĮ RVUL, pareigūnai lydi <...> (t. 1, b. l. 43).
Iš Vilniaus AVPK PR vyr. patrulio A. N. (A. N.) 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., patruliuojant kartu su U. P., apie 17.54 val., iš VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvauja automobilis Mercedes Benz, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. Atvykę į vietą suėmė automobilio keleivį D. I., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi dešinės plaštakos skausmais, po apžiūros Lazdynų ligoninėje D. I. pristatytas į 1-ąjį PK dėl įvykio ROIK 118000463592, kuriame dalyvavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45).
Kaltinamojo D. I. veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 135 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog D. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo šio baudžiamojo proceso metu buvo gana nuosekli – D. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu ir tiek apklausiamas teisme prisipažino kaltu visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje, iš vakaro vartojęs alkoholio, ryte gėręs degtinės ir alaus, važiavo su draugu Kalvarijų gatve link Šeškinės, nukentėjusįjį pamatė prie 127 ar prie 139 namo, jis (nukentėjusysis) stovėjo viduryje kelio, jo važiavimo antroje eismo juostoje, jam pasirodė, kad nukentėjusysis bandė šokti po jo automobilio ratai, todėl staigiai sustojo, jo nekliudė. Išlipęs kaltinamasis nurodo paprašęs, kad nukentėjusysis, kuris jam pasirodė apsvaigęs, pasitrauktų nuo kelio, tada jam pasirodė, kad nukentėjusysis pakėlė ranką, jis (kaltinamasis) nesuprato, ko šis nori, gal suduoti, todėl pastūmė nukentėjusįjį ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė (trenkė) nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Po suduoto smūgio vyras nukrito ant žemės, susitrenkė galvą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir iš dalies nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuris įvykio aplinkybių nuo išėjimo į gatvę momento neprisimena, tačiau iš esmės tapačias aplinkybes jam po įvykio pasakojo liudytojas T. T.. Taip pat analogiškas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojai, tiesiogiai matę įvykį: T. T., nurodęs, kad iš vairuotojo pusės išlipęs vyras staiga trenkė L. S. kumščiu į veidą, po ko L. S. nukrito ir labai stipriai trenkėsi galva į asfaltą; D. D., buvęs su kaltinamuoju automobilyje ir nurodęs, kad D. I. sustabdęs automobilį išlipo ir pradėjo šaukti ant to vyro, kad šis iššoko tiesiai prieš juos; vyras pradėjo atsikalbinėti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas; D. I. jau ėjo link automobilio, tačiau tas vyras kažką jam pasakė, po ko D. I. staigiai atsisuko, grįžo prie to vyro ir kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairę veido pusę; nuo smūgio vyras parkrito ant važiuojamosios kelio dalies ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, vyras prarado sąmonę. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad vienas iš vyrų, kurie stovėjo prie automobilio, pribėgo prie kito ir kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, po ko vyras aukštielninkas krito ant žemės; krisdamas vyras labai stipriai trenkėsi galva į asfaltą, buvo girdėti stiprus duslus trenksmas. Minėtų liudytojų parodymai dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam sudavimo aplinkybių visiškai sutampa tarpusavyje bei su paties kaltinamojo parodymais, nėra prieštaringi ir jais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog trenkdamas nukentėjusiajam kaltinamasis susižalojo ranką – krumplį, tokią aplinkybę iš tiesų patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2998/2018(01), kurioje nurodoma, kad D. I., be kita ko, nustatyta 1.2. dešinės plaštakos II krumplio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva; žaizda, pagal lokaciją ir pobūdį, labiausiai tikėtina yra muštinė, todėl labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryto vienmomentiškai, kietu, buku daiktu (daiktais) iki pažiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d. <...> Neatmetama galimybė, kad 1.2. punkto sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam tiriamajam suduodant smūgį (smūgius) (t. 1, b. l. 168-169). Teismas pažymi, kad nei vienas iš aptartų liudytojų nenurodė apie jokius nukentėjusiojo veiksmus prieš kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenustatyta, visi nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam pokalbio metu, ganėtinai staiga. Teismas, vertindamas kaltinamojo ir nurodytų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė (trenkė) nukentėjusiajam į kairę veido pusę, ko pasekoje nukentėjusysis krisdamas į asfaltuotą kelio dangą susitrenkė galvą ir patyrė galvos traumą. Tokias faktines įvykio aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, pripažintini įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės išrašai apie pranešimus dėl šio įvykio ( t. 1, b. l. 7, 44), Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patrulio V. Š. 2018 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 9). Nukentėjusiajam po šio įvykio padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2969/2018(01), kurioje nurodyta, kad L. S. nustatyta: kairio dilbio odos nubrozdinimas, apatinės lūpos muštinės žaizdos, apatinės lūpos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodinė hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkštųjų audinių kraujosruva, daugybiniai kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiai, kairės akies obuolio proptozė, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemą, dešinės smilkininės smegenų skilties sumušimo židinys <...> (t. 1, b. l. 29-31). Be to, iš šios specialisto išvados matyti, kad pirmiau įvardyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2018 m. rugpjūčio 26 d., galimai užduotyje nurodyto 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu; sužalojimai visumoje, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai). <...> Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiais po vieną trauminį poveikį į kairės pusės kaktos – kairės akies viršutinio voko sritį, apatinės lūpos kairę pusę ir kairė dilbį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui paveikus paminėtas sritis kietais, bukais daiktais, tiek ir pačiam tiriamajam sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais, bukais daiktais <...> (t. 1, b. l. 29-31). Taigi, tiek iš nurodytos specialisto išvados, tiek kaltinamojo, aptartų liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu visiškai pasitvirtino pirmiau nustatytos ir aptartos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo faktinės aplinkybės, kaltinamojo veiksmas ir atsiradę padariniai nukentėjusiajam. Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo smūgio dešine ranka į nukentėjusiojo kairę veido pusę ir nukentėjusiajam padarytų visų pirmiau įvardytų ir kaltinime nurodytų sužalojimų yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis griuvo ant asfaltuotos kelio dangos būtent po to ir dėl to, kad patyrė kaltinamojo smūgį į veidą.
Pagal BK 135 straipsni atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitą žmogų sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus sunkiam sveikatos sutrikdymui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į krūtinę, galvą ar kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. I. konflikto su nukentėjusiuoju metu suduodamas vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į šio veido kairę pusę, po ko šis nugriuvo ir susitrenkė galvą, alkūnę į asfaltą, veikė netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kita žmogų sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams – sunkiam nukentėjusiojo L. S. sveikatos sutrikdymui – atsirasti.
Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007, 2K-227/2011), t. y. pagal atsiradusius padarinius nukentėjusiajam.
Teismas konstatuoja, kad bylos įrodymų viseto pagrindu neabejotinai nustatyta, jog D. I. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 129, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. S. metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį L. S. į galvą, po ko nukentėjusysis nukrito ir trenkėsi į asfaltą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį visumoje: kairio dilbio nubrozdinimu, apatinės lūpos muštine žaizda, apatinės lūpos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodinę hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkštųjų audinių kraujosruva, daugybiniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiais, kairės akies obuolio proptoze, kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemą, dešinės smilkininės smegenų srities sumušimo židiniu. Taigi D. I. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.
Teismas nurodo, kad kaltinime, pareikštame D. I. buvo nustatytas rašymo apsirikimas, kurį teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė pašalinti ir prokuroras. Kaltinime dukart nurodyta, kad D. I. kaltinamas padaręs L. S. „kraujo išsiliejimą į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių į skilvelių sistemą“. Nurodytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, pašalinus iš kaltinimo perteklinius žodžius „į skilvelių“. Nurodytas rašymo apsirikimas, įvertinus ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2969/2019(01) konstatuotus L. S. padarytus sužalojimus, kaltinimo esmės nekeičia.
Dėl bausmės skyrimo
Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Kaltinamojo D. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis patvirtino iš vakaro vartojęs nemažai alkoholinių gėrimų, įvykio ryte taip pat gėręs alkoholinius gėrimus ir vairavęs transporto priemonę neblaivus. Liudytojas D. D. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio rytą abu (su kaltinamuoju D. I.) buvo neblaivūs. Iš tokių kaltinamojo, liudytojo parodymų, iš įvykio eigos, staigaus kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam pokalbio metu, kaltinamojo veiksmų ir po nusikalstamos veikos padarymo, teismo vertinimu, pagrįstai nustatyta ir patvirtinta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas vartojęs alkoholio ir apsvaigęs, ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams. Kadangi kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, po to vartojo dar alkoholinių gėrimų, buvo sulaikytas tik 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. (t. 1, b. l. 110), jo girtumas – 1,75 promilės buvo nustatytas alkotesteriu tik 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.02 val. (b. l. 187).
Skiriant bausmę kaltinamajam D. I. įvertinama tai, kad jis padarė vieną tyčinę (netiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika padaryta kilusio asmeninio konflikto su nepažįstamu asmeniu metu, šiam, pagal paties nukentėjusiojo parodymus taip pat buvus neblaiviam, elgusis neapgalvotai ir neadekvačiai – išėjus į važiuojamosios kelio dalies antrąją eismo juostą, prieš kaltinamojo vairuotą transporto priemonę, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad D. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (t. 2, b. l. 1-3). Vertinant kaltinamojo asmenybę, svarbu įvertinti ir tai, kad jis jauno amžiaus, vos sulaukęs 24 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, tačiau turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, kurių vienam ketveri, kitam vos vieneri metai, vaikai ir sugyventinė gyvena kartu su kaltinamuoju socialiniame būste, yra jo išlaikomi, nes sugyventinė šiuo metu yra vaikų priežiūros atostogose (t. 1, b. l. 189-193 ), dirbantis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini), prekių rūšiuotoju, jo pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 10-27). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 31), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas ir nekonsultuotas (t. 2, b. l. 32).
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, bausmės atidėjimo galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje galima būtų pasirinkti lengviausią kelią – skirti D. I. ir prokuroro baigiamųjų kalbų prašomą realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau, teismo nuomone, tokia bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaltinamasis šiai dienai nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Paminėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, vis dėlto pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam D. I. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kaltinamasis nėra atlyginęs padarytos žalos, nors visiškai su ja sutinka, nėra ir kitų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas vis dėlto mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pabrėžtina, kad D. I. padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, suduodama tik vieną smūgį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, vis dėlto nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo savijauta gera ir fiziškai ir morališkai, daugiau niekas nebuvo pažeista, medicinos darbuotojai sakė, kad jam viskas gerai, atminties nepraradęs, sveikas. Nagrinėjamu atveju, vertintina ir nukentėjusiojo pozicija: teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis nurodė, kad galimai tai jo kaltė, jei nebūtų išėjęs į gatvę, jis (kaltinamasis) būtų tiesiog pravažiavęs. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę D. I. išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinių ieškovų interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo terminą maksimalų (BK 48 straipsnio 2 dalis), su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais: įpareigojant kaltinamąjį D. I. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); per laisvės apribojimo laikotarpį visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žala (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas); siekiant užtikrinti tiek turtinės, tiek neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą D. I. taip pat įpareigotinas per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas); taip pat, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, D. I. įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Būtent nustatyti įpareigojimai, teismo vertinimu, užtikrins kaltinamojo didesnį užimtumą ir atitinkamą jo elgesio kontrolę, skatins dirbti, siekiant ne tik išlaikyti savo šeimą, tačiau ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei užtikrins, kad kaltinamasis, turėdamas mažiau laisvo laiko, savo jėgas nukreips tinkama linkme ir ateityje tokie smurto ir neapgalvoto elgesio protrūkiai nebebus įmanomi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės ir už BK 135 straipsnio 2 dalyje (t. y. kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą) numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-870/2016).
Šioje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamajam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, nustatant, kad galutinė bausmė D. I. yra – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su pirmiau nurodytais įpareigojimais.
D. I. pagal BPK 140 straipsnio nuostatas buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. (t. 1, b. l. 110), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.) (t. 1, b. l. 137-138), kuris 2018 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu panaikintas ir D. I. 2018 m. rugsėjo 21 d. paleistas į laisvę (t. 1, b. l. 142-143). Šis laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (26 paros), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo/suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. I. atsakingas už nukentėjusiojo L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir kito civilinio ieškovo patirtą žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3739,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog L. S. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3739,36 Eur, pagal prie civilinio ieškinio pridedamą 2018 m. spalio 11 d. L. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašą (t. 1, b. l. 49-51). Kaltinamasis D. I. Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinio ieškinio neginčijo. Byloje nustatyta, kad minėtus sužalojimus dėl kurių buvo gydytas L. S., smurtiniais veiksmais padarė kaltinamasis D. I., todėl būtent jis turi atlyginti šią žalą. Žala visiškai pagrįsta pridedamu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 51). Esant pirmiau aptartai situacijai ir įrodymams iš kaltinamojo D. I. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 3739,36 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.245–6.249 str., 6.263 str., 6.280 str.).
Nukentėjusysis L. S. byloje pareiškė kaltinamajam D. I. civilinį ieškinį 4800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. T. 1, b. l. 16-17). Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. Kalvarijų gatvėje, prie pastato Nr. 127, Vilniuje, nepažįstamas asmuo sudavė jam smūgius ir stipriai sutrikdė jo (L. S.) sveikatą, dėl įvykio patirta neturtinė 4800 Eur žala, dėl kurios prašoma nukentėjusįjį L. S. pripažinti civiliniu ieškovu. Teisiamojo posėdžio metu, pasisakydamas dėl savo pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, kad jį palaiko, pasilieka prie prašomos priteisti 4800 Eur sumos. Paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tokią prašomą priteisti sumą negalėjo. Nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Ligoninėje buvo gydomas iki rugsėjo 27 d., jam buvo paskirta reabilitacija, sveikata nesiskundžia, bet pasireiškia atminties sutrikimai, neprisimena kai kurių įvykių iš praeities. Prieš įvykį dirbo (duomenys neskelbtini) virėju, tačiau šiuo metu nedirba, sunku susirasti darbą, nes darbo pokalbių metu klausiama apie aplinkybes, kurių nepamena, o po įvykio grįžti į darbą nebuvo galimybės, kadangi darbo vieta jau buvo užimta. Užimtumo tarnyboje registruotas apie pusę metų. Į psichologus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Civilinį ieškinį surašė ekspromtu, nurodė tokią civilinio ieškinio sumą, nes norėjo susitvarkyti dantis. Gali būti, kad po patirtos traumos liko liekamieji reiškiniai, kurie apsunkina darbo paieškas. Medikai sakė, kad jam viskas gerai, atminties neprarado, išvada – sveikas. Po įvykio tiek fiziškai, tiek morališkai, jaučiasi gerai.
Kaltinamasis D. I. su nukentėjusiojo L. S. civiliniu ieškiniu taip pat sutiko, nurodė, kad suma didelė, stengsis atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam L. S. iš kaltinamojo D. I. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu smurtiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (pasireiškusį nukentėjusiojo kairio dilbio nubrozdinimu, apatinės lūpos muštine žaizda, apatinės lūpos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akies poodine hematoma, kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų minkštųjų audinių kraujosruva, daugybiniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato lūžiais, kairės akies obuolio proptoze, kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį su prasiveržimu į skilvelių sistemą, dešinės smilkininės smegenų srities sumušimo židiniu), dėl ko nukentėjusysis neabejotinai jautė didelį skausmą, beveik mėnesį laiko buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 51), vėliau sekė reabilitacija. Be to, kaip akivaizdu ir iš nukentėjusiojo parodymų, po įvykio jo atmintis sutriko, jis visiškai neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių, taip pat, kai kurių faktų iš savo praeities, o tai neabejotinai apsunkina jo kasdienį gyvenimą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio jam sudėtinga susirasti darbą, pats nežino kodėl, bet galimai dėl atminties sutrikimų, nes negali paaiškinti kai kurių savo praeities įvykių. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, t. y. D. I. jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, gyvenantis su šeima, turi du mažamečius vaikus. Iš tiesų kaltinamojo turtinė padėtis pagal jo parodymus nėra itin gera, gyvenama socialiniame būste, gaunamos pajamos šiai dienai nėra visiškai aiškios, nes kol kas buvo išdirbtos tik 6 darbo dienos, kita vertus, kaltinamasis pajėgus dirbti ir nenustatyta jokių aplinkybių, trukdančių aktyviam jo darbui, siekiant užtikrinti kuo greitesnį jo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Iš to, kas nurodyta, spręstina, kad kaltinamasis anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio. Atsižvelgtina ir į tai, kad kilusi situacija išsirutuliojo ir dėl paties, kaip jis pats nurodė ir patvirtino kaltinamasis, neblaivaus nukentėjusiojo veiksmų išeinant į važiuojamąją kelio dalį prieš kaltinamojo automobilį. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam L. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2500 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis nėra susiformavęs. Priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-300-222/2017).
Kaltinamajam D. I. 2018 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 145-147), kuri paliktina nepakeista iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, įsiteisėjusį nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. I. (D. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I.:
1. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2. per laisvės apribojimo laikotarpį visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
3. per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
4. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. I. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių metų) 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I.:
1. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2. per laisvės apribojimo laikotarpį visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
3. per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
4. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime D. I. išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.
Kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 3739,36 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir trisdešimt šešis euro centus) už nukentėjusiojo L. S. gydymą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. I. nukentėjusiojo L. S. naudai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Indrė Rimkevičienė
Nuorašas tikras
Teisėja Indrė Rimkevičienė