Civilinė byla Nr. e2A-891-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01891-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4;

2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5241-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biseris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), prašydama panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 183887) (toliau – Pirkimas), priteisti iš atsakovės 472 336,57 Eur dydžio nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuotinų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat prašė nustatyti, kad ieškinio 14 priedo ir dubliko 1–4, 6–9 priedai neteiktini susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT), nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose bei nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. vasario 23 d. paskelbė ir vykdė Pirkimą. Pirkimas buvo suskaidytas į 2 dalis – miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbus dešinėje ir kairėje Neries pusėje. Ieškovė pateikė pasiūlymus dėl abiejų pirkimo dalių, jos įsitikinimu, šie pasiūlymai turėjo būti pripažinti laimėjusiais. Atsakovė su ieškove Pirkimo sutarties nesudarė, o Pirkimo procedūras nutraukė, nes VPT 2017 m. liepos 12 d. pateikė išvadą (toliau – Išvada), kuria įpareigojo atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu nutraukti Pirkimą, tinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, nes nepraleido ieškinio senaties termino, ieškinio ir pretenzijos reikalavimai sutampa ir ieškovė turi teisinį suinteresuotumą.
3. Ieškovės teigimu, VPT, žinodama apie Pirkimo sąlygas, kurios su ja buvo suderintos, net kelis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų ir tik prieš pat Pirkimo sutarties sudarymą įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimą, taip buvo pažeista VPT kompetencija (viešojo administravimo subjektas pakeitė savo anksčiau priimtą sprendimą) ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tokio pobūdžio pirkimai vykdomi nuo 2004 metų ir VPT neturėjo jokių priekaištų dėl ankstesnių viešųjų pirkimų objektų suformavimo ir kvalifikacijos reikalavimų pagal suformuotas viešųjų pirkimų dalis. VPT neturėjo įtarti jokių viešųjų pirkimų pažeidimų ir šiame Pirkime, ji tik sudarė sąlygas apsaugoti Pirkime nesąžiningai besielgusio kito dalyvio interesus. Išvada apie tariamai netinkamai suformuotą Pirkimo objektą yra grindžiama šiam Pirkimui netaikytinais teismų praktikos išaiškinimais, o minimalaus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumas – vien prielaidomis apie konkurencijos ribojimą. VPT nevertino esminių aplinkybių – Pirkimo objekto specifikos ir horizontaliojo ženklinimo darbų rinkos ypatumų.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto gatvių horizontalusis ženklinimas yra ne sudėtinis, bet vientisas Pirkimo objektas, o teismų praktika neįpareigoja skaidyti vientiso objekto į smulkesnes dalis, todėl atsakovė neturėjo pareigos jo skaidyti ir to techniškai neįmanoma (arba labai sudėtinga) padaryti. Šią aplinkybę pagrindžia tiek Lietuvos (Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių administracijos įsigijo viso miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbus vienu pirkimu), tiek užsienio valstybių miestų gatvių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimai. Valstybinės reikšmės horizontaliojo kelių ženklinimo darbų skaidymo taisyklės (pagal prižiūrimus kelių ruožus) negali būti taikomos miesto gatvių tinklo ženklinimo darbų skaidymui. Vilniuje Pirkimo objekto skaidymas į 2 Neries upės puses buvo vienintelis racionalus galimas Pirkimo objekto techninis padalinimas. VPT, teigdama, kad atsakovė galėjo dar labiau skaidyti Pirkimo objektą, nepateikė jokio tokio skaidymo pavyzdžio ar rekomendacijų. Skaidymas pagal Vilniaus miesto seniūnijas, kurių yra 21, ar konkrečias gatves, nėra tinkama alternatyva.
5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas dėl tam tikros apyvartos yra pagrįstas siekiu įsitikinti būsimo rangovo techniniu ir profesiniu pajėgumu, nes Pirkimo objektas yra specifinis, darbų kiekiai yra dideli, įvairūs, darbai turi būti vykdomi sudėtingomis sąlygomis, pakankamai ilgai. Šis reikalavimas atitiko pačios VPT patvirtintas rekomendacijas ir teismų praktikos išaiškinimus. VPT išvada, kad reikalavimas dėl tam tikros apyvartos eliminuoja rinkos dalyvius, padaryta neištyrus rinkos, neįvertinus rinkos specifikos ir kitų svarbių aplinkybių, t. y. ji grindžiama tik prielaidomis ir yra nepakankamai motyvuota, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Ieškovės žiniomis, reikalavimą dėl tam tikros apyvartos atitiko daugiau rinkos dalyvių, o tie, kurie neatitiko, galėjo Pirkime dalyvauti jungtinės veiklos ar subrangos pagrindais, tačiau pasiūlymus pateikė tik du dalyviai. Atsakovė neturėjo pasiūlymą pateikusios UAB „Gatas“ kvalifikacijos tikrinti antrą kartą po to, kai ši įmonė su pretenzija pateikė tam tikrus papildomus dokumentus.
6. Dėl neteisėtos VPT Išvados ir jos pagrindu priimto atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras ieškovė neteko galimybės sudaryti Pirkimo sutartis dėl abiejų Pirkimo dalių, kurios neabejotinai būtų sudarytos, jeigu Pirkimas nebūtų buvęs nutrauktas, ir gauti pagrįstą pelną, t. y. ieškovė patyrė realių netiesioginių nuostolių, kurie apskaičiuoti pagal teismų praktiką (iš pasiūlymo kainos atėmus planuotas patirti sąnaudas ir pelno mokesčio dalį), todėl patirti nuostoliai turėtų būti atlyginti. VPT įpareigojimo vykdymas, jo neginčijant, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės dėl neteisėto sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo.
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį, netenkinus šio prašymo, bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nutraukti, o likusią ieškinio dalį atmesti arba visą ieškinį atmesti.
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą. Sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. liepos 25 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė, manydama, kad sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus, dėl jo panaikinimo privalėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, kadangi pretenzijos gali būti nagrinėjamos tol, kol nėra pasibaigęs pats viešasis pirkimas, t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma. Pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų yra teikiamos tik viešojo pirkimo procedūrų vykdymo eigoje – nutraukus pirkimą, pretenzijų teikimas netenka prasmės, kadangi tai prieštarautų ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos esmei užtikrinti viešųjų pirkimo procedūrų operatyvumą. Nors atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, tačiau iš rašto turinio matyti, kad tai buvo informacinio pobūdžio pranešimas, nesukėlęs ieškovei jokių teisinių padarinių. Teismui nusprendus, kad ieškovė pagrįstai įgyvendino ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, bylos dalis dėl žalos atlyginimo nutrauktina, nes pretenzijoje ieškovė neprašė atlyginti žalą, t. y. pretenzijos ir ieškinio reikalavimai nesutampa. Atsakovė ketina skelbti naują viešąjį pirkimą Vilniaus gatvių ženklinimo darbams nupirkti ir ieškovė turėtų visas galimybes dalyvauti naujai paskelbtame pirkime, tačiau tai, jog ieškovė nereiškia reikalavimo sudaryti su ja Pirkimo sutartį, rodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo sudaryti sutartį, o reikalavimu dėl žalos atlyginimo tik siekia pasipelnyti.
9. Dėl neteisėtų veiksmų atsakovė pažymėjo, kad Pirkimas buvo nutrauktas vadovaujantis kompetentingos institucijos pateikta Išvada ir joje suformuluotu valdingu įpareigojimu. Atsakovė neturėjo pareigos skųsti Išvadą, už kurios teisėtumą atsako VPT. Atsakovei neįvykdžius VPT įpareigojimo ir toliau tęsus Pirkimo procedūras, VPT, gindama viešąjį interesą, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir / ar alternatyvių sankcijų taikymo, taip pat atsakovei grėstų administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą, veikė teisėtai. Net jeigu Išvada būtų pripažinta neteisėta, sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu ji buvo galiojanti ir vykdytina.
10. Ieškovė nuostolių dydį grindžia darbų atlikimo išlaidų suvestine lentele, kuri nėra pasirašyta ar kitaip patvirtinta skaičiavimus atlikusio asmens, prie lentelės nėra pridedami oficialūs ieškovės buhalterinės apskaitos ar kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatytas sąnaudų dydis, nurodyti paskaičiavimai atlikti tik 2017 m. kovo 14 d., t. y. prieš pusę metų. Be to, ieškovės nurodomi nuostoliai yra teisiškai pernelyg nutolę nuo tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų.
11. Trečiasis asmuo VPT atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad VPT, priimdama Išvadą, savo įgaliojimų neviršijo, o tai, jog atsakovė įvykdė įpareigojimą, reiškia, kad ji sutiko su nustatytais pažeidimais ir vertino juos kaip esminius. Teisės aktuose nėra perkančiųjų organizacijų pareigos viešųjų pirkimų sąlygas derinti su VPT. Išvada yra motyvuota, o ieškovės teiginiai dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo yra tik prielaidos. Jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas į daugiau nei 2 dalis, būtų skatinama tiekėjų konkurencija, sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, tai taip pat leistų racionaliau panaudoti lėšas. Trečiojo asmens teigimu, kvalifikacinis reikalavimas tiekėjų patirčiai patikrinti, susijęs su tam tikro dydžio apyvarta, yra per aukštas. Ieškovės negautos pajamos yra menamos, nes Pirkime darbų apimtis nebuvo tiksliai apibrėžta, ji galėjo didėti arba mažėti, todėl keičiantis darbų kiekiui, turėtų keistis ir negautų pajamų dydžio skaičiavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarė neteikti susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT ieškinio 14 priedo ir dubliko 1–4, 6–9 priedų bei užtikrinti, kad nurodyta medžiaga nebūtų prieinama per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismo vertinimu, ši informacija patenka į konfidencialios informacijos apimtį.
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu UAB „Biseris“ ieškinį atmetė.
14. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nurodydamas, kad ieškovė pagrįstai ir teisingai naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir ieškinį teismui padavė nepraleidusi ieškinio senaties termino.
15. Dėl ginčo esmės teismas pažymėjo, kad VPT įpareigojimas perkančią organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Perkančioji organizacija privalo arba tokį teisės aktą vykdyti, arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti, tačiau negalimos tokios piktnaudžiavimo teise situacijos, kai perkančioji organizacija kartu nevykdytų ir teisme neginčytų viešojo administravimo subjekto jai skirto įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras. Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas vykdant VPT įpareigojimą, analizuotinas VPT sprendimo pagrįstumas. Tai, kad perkančioji organizacija, nekvestionuodama VPT pozicijos, priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, reiškia, jog ji sutiko su VPT nustatytais pažeidimais, bei pripažino, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai.
16. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl VPT Išvados argumentų prieštaringumo. Teismo vertinimu, VPT įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, priešingai, paskelbus naują, teisėtą pirkimą, bus užtikrintas visų suinteresuotų tiekėjų dalyvavimas pirkime. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl Pirkimo objekto vientisumo ir techninės galimybės nebuvimo jį skaidyti į smulkesnes dalis, nes toks pirkimas vykdomas ne pirmą kartą ir pirkimo objekto skaidymas į 2 dalis vyksta nuo 2004 metų. Nei perkančioji organizacija, nei ieškovė nenurodė, kad dėl Pirkimo objekto skaidymo į smulkesnes dalis yra visiškai neįmanoma numatyti darbų kiekius ar / ir apimtis, jų atlikimo laiką bei galimybes. Iš techninės specifikacijos 19 punkte įtvirtintų sąlygų, pagal kurias sutartis turėjo būti sudaroma 36 mėnesiams ir darbai nebūtų vykdomi vienu metu visame objekte, o etapais, darbus užsakant kiekvienai Pirkimo daliai pagal atsakovės poreikius, teismas sprendė, kad Pirkimą galima skaidyti į smulkesnes dalis. Nors ieškovė teigia, kad Kauno ir Klaipėdos miestai tokio pobūdžio pirkimų neskaido, tačiau Vilniaus miestas yra didžiausias Lietuvos miestas, kuris skiriasi savo gatvių infrastruktūra nuo kitų Lietuvos miestų, todėl viename ar kitame mieste pasirinktas pirkimo būdas negali būti identiškai taikomas ir Vilniaus miestui. Užsienio valstybių miestuose atliekami ženklinimo darbų pirkimai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog Vilniaus mieste gatvių ženklinimo darbų negalima suskaidyti į dalis, o juos suskaidžius, nebūtų užtikrinta tiekėjų konkurencija.
17. Kaip nurodė VPT Išvadoje, formalus Pirkimo objekto išskaidymas į 2 objekto dalis, lėmė aukšto kvalifikacinio reikalavimo tiekėjų patirčiai patikrinti nustatymą, todėl Pirkime dalyvavo tik 2 įmonės, iš kurių viena yra ieškovė. Teismas sutiko su VPT pozicija, jog nustatytas kvalifikacinis reikalavimas sudaro prielaidas dalyvauti tik tokiems tiekėjams, kurie turi patirtį perkančiųjų organizacijų vykdytuose kelių ar gatvių horizontaliojo ženklinimo darbų viešuosiuose pirkimuose, o tai leidžia nepagrįstai didinti savo siūlomų darbų kainas ir prieštarauja pirkimo tikslui – sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų darbų, racionaliai panaudojanti lėšas. VPT teigimu, kelių horizontaliojo ženklinimo konkursus laimi 2 įmonės – UAB „Biseris“ ir UAB „Kasandros grupė“, todėl situacija, kai rinkoje du verslo subjektai atlieka kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, negali būti laikoma kaip užtikrinanti tiekėjų konkurenciją, be to, leidžia manipuliuoti kainomis, eliminuoja iš Pirkimo kitus potencialius tiekėjus.
18. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad perkančiajai organizacijai ir VPT suderinus Pirkimo sąlygas, šios negalėjo būti pripažįstamos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms, nes už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą atsakingos būtent perkančiosios organizacijos, teisės aktai nenustato pareigos VPT ir perkančiosioms organizacijoms iš anksto derinti pirkimų sąlygas, o VPT, tikrindama skelbimų turinį, tik vertina, ar yra visos privalomos jo dalys, gali įvertinti, ar yra akivaizdžių VPĮ ar kitų teisės aktų pažeidimų, tačiau neatlieka išsamaus kiekvieno skelbimo sąlygų tikrinimo. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad VPT galimai gina kito tiekėjo interesus, kaip paremtus prielaidomis ir subjektyviais spėliojimais.
19. Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba kad jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), jog reikėjo nutraukti Pirkimo procedūras. Konstatavęs, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl patirtų nuostolių pagrindo ir dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovė UAB „Biseris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą, priimti naujus įrodymus (po Pirkimo nutraukimo atsakovės sudarytas naujas viešųjų pirkimų sutartis dėl horizontaliojo gatvių ženklinimo), nustatyti, kad ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT, nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša, o tuo atveju, jei byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismas ginčą išsprendė formaliai, iš esmės apsiribodamas VPT argumentų perkėlimu į ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį.
2. Teismas nesivadovavo teise ir teismų praktikos išaiškinimais. Skaidyti pirkimą gali reikėti tik tuo atveju, kai į vieną pirkimą sujungiami keli skirtingi objektai, dėl kurių tiekėjai galėtų konkuruoti atskirai, tačiau VPĮ ir jame įtvirtinti principai negali būti aiškinami kaip nustatantys pareigą skaidyti vienalytį (vientisą) pirkimo objektą pagal kiekį, todėl VPT neturėjo teisinio pagrindo (ir jo Išvadoje nenurodė) įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras, o teismas, pritardamas VPT pozicijai, nustatė įstatymuose nenumatytą reikalavimą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vieno miesto horizontaliojo ženklinimo darbai yra vienalytis (vientisas) pirkimo objektas, nes nei VPT, nei atsakovė to neginčijo. Ne visais atvejais privalomas ir dirbtinis pirkimo objekto skaidymas užtikrins tokią konkurenciją, kuri leis perkančiajai organizacijai pasiekti racionalų pirkimo rezultatą. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-913-302/2017, Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės labai panašių darbų atveju – specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbų Vilniaus miesto pirkime, dėl to, kaip buvo suformuotas pirkimo objektas, nenustatė jokio pažeidimo.
3. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino, kad Išvada nėra grindžiama jokiais faktais ir objektyviais duomenimis, o Išvados priėmimo aplinkybės apskritai kelia įtarimus dėl VPT objektyvumo. Net jeigu atsakovė turėjo pareigą skaidyti Pirkimo objektą, Pirkimo objekto skaidymas į 2 dalis pagal Neries puses buvo visiškai pakankamas konkurencijai užtikrinti. Be to, teismas turėjo įvertinti, ar to nepadariusi, atsakovė iš tikrųjų apribojo konkurenciją, tačiau netikrino ir nevertino konkurencijos ribojimo fakto. Vien tai, kad Pirkime dalyvavo du tiekėjai, savaime nereiškia Pirkimo objekto ir apyvartos reikalavimo neteisėtumo. VPT pripažįsta, kad Pirkimo objekto suformavimas yra atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, diskrecija ir atsakomybė. Todėl VPT, norėdama įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, turėjo pateikti įrodymais pagrįstą išvadą, kad tiekėjų konkurencija buvo apribota. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad: 1) VPT neatliko jokio konkurencijos tyrimo, nevertino horizontaliojo ženklinimo darbų rinkos (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba, prieš taikydama bet kokias poveikio priemones už draudžiamus susitarimus rinkoje, privalo atlikti išsamius ir duomenimis pagrįstus tyrimus); 2) atsakovė pateikė Pirkimo objekto ir apyvartos reikalavimo pagrindimą ir paaiškinimą, kodėl neskaidė Pirkimo (atsakovės 2017 m. gegužės 17 d. raštas), tačiau VPT ir teismas nevertino šių reikšmingų įrodymų; 3) ieškovė taip pat pateikė Išvadai paneigti reikšmingus įrodymus; 4) jau Pirkimo paskelbimo metu VPT turėjo duomenų apie Pirkimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų.
4. VPT turėjo aiškintis: 1) kiek tiekėjų veikia horizontaliojo kelių ženklinimo rinkoje; 2) kas nulemia tiekėjų skaičių horizontaliojo kelių ženklinimo rinkoje; 3) kiek tiekėjų atitiko apyvartos reikalavimą; 4) kodėl kiti tiekėjai nesiekė savo interesų apsaugos ir neskundė apyvartos reikalavimo teismine tvarka; 5) kaip smulkesni tiekėjai gali kooperuotis ir teikti pasiūlymus Pirkime; 6) ar Pirkimo objektas ir apyvartos reikalavimas gali būti grindžiamas darbų specifika ir atlikimo aplinkybėmis; 7) ar darbų užsakymų kiekis (Pirkimo objekto apimtis) gali nulemti mažiausios kainos pasiūlymus (dėl masto ekonomijos). Tačiau VPT neanalizavo nė vieno iš šių kriterijų ir aplinkybių. Patvirtindamas reikalavimą skaidyti pirkimą pagal kiekį, teismas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį. Tokia praktika yra iš esmės ydinga, nes neleidžia pasinaudoti masto ekonomija ir prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo principui. Po Pirkimo nutraukimo atsakovė pirko horizontaliojo ženklinimo baltais dažais darbus ir, apeliantės skaičiavimais, per pirmuosius metus už gatvių ženklinimą baltais dažais sumokėjo 26 proc. daugiau nei siūlė ieškovė.
5. Nors įrodyti konkurencijos ribojimą privalėjo VPT savo Išvadoje, ieškovė pateikė teismui įrodymus, kodėl Pirkimo objektas ir apyvartos reikalavimas neturėjo jokios reikšmės tiekėjų konkurencijai Pirkime ir vien tik Lietuvos rinkoje buvo pakankamai tiekėjų, galinčių atitikti apyvartos reikalavimą. Ieškovės pateiktų įrodymų pakako pripažinti faktui dėl tiekėjų konkurencijos egzistavimo Pirkime ir gatvių ženklinimo rinkoje, tačiau tik dalis turinčių teisę verstis tokia veikla bendrovių realiai specializuojasi horizontaliojo kelių ir gatvių ženklinimo srityje, kuri yra itin rizikinga dėl riboto užsakymų skaičiaus. Viena Pirkime galėjo dalyvauti ne tik ieškovė, tačiau taip pat UAB „Kasandros grupė“, UAB „Maniga“, UAB „Gatas“, stambios užsienio bendrovės, o subrangos arba jungtinės veiklos pagrindais – ir mažesnės bendrovės. Ieškovė neturi duomenų, kodėl šie tiekėjai neteikė pasiūlymų Pirkime, tačiau vien tik dėl to VPT neturėjo pagrindo pripažinti tariamų pažeidimų ir įpareigoti nutraukti Pirkimą.
6. Apyvartos reikalavimas visiškai atitiko VPT patvirtintas rekomendacijas ir atitiko Pirkimo vykdymo aplinkybes, kurios patvirtinta, kad atsakovei, turinčiai teisę nustatyti darbų atlikimo terminą ir užsakymų mastą, tačiau siekiančiai išvengti transporto grūsčių darbų metu, reikia pajėgaus tiekėjo. Tiek kiti didieji Lietuvos miestai, tiek kiti Europos miestai iš karto įsigyja ženklinimo darbus vieno miesto teritorijai (pavyzdžiui, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje miestai yra ženklinami samdant 1–2 tiekėjus) ir niekur tai nevertinama kaip konkurencijos ribojimas, tačiau teismas vertino užsienio praktikos pavyzdžius kaip nereikšmingus. Teismas nurodė, kad Vilnius yra didžiausias miestas ir jo gatvių infrastruktūra skiriasi nuo Kauno ar Klaipėdos miestų, tačiau neatsižvelgė į tai, jog Pirkimas buvo skaidytas į 2 dalis, todėl pusė Vilniaus miesto yra kur kas mažesnė teritorija nei visas Kauno ar Klaipėdos miestas. Teismas turėjo išsamiau įvertinti užsienio valstybių ir kitų Lietuvos miestų pirkimų vykdymo praktiką, nes tai yra vienas iš reikšmingų įrodymų sprendžiant dėl tiekėjų konkurencijos ribojimo, tačiau nesigilino į jam pateiktus su tuo susijusius įrodymus. Teismas pripažino, kad VPT gali vertinti akivaizdžius viešųjų pirkimų pažeidimus dar skelbimo apie viešąjį pirkimą metu. Kadangi tariamą pažeidimą VPT ir teismas vertino kaip esminį, VPT galėjo ir turėjo taip jį įvertinti dar skelbimo apie Pirkimą tikrinimo metu, nes Pirkimo objektas ir su juo susijęs apyvartos reikalavimas buvo aiškus nuo pat pradžių. Nors atsakovė nurodė, kad ji nederino su VPT Pirkimo sąlygų, tačiau atsakovė nepaneigė, jog konsultavosi su VPT šiuo klausimu. Priešingai, atsakovė 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į VPT, nurodė apyvartos reikalavimą ir paprašė konsultacijos, kaip turi būti vertinama tiekėjo patirtis įgyta pagal neišviešintas subrangos sutartis.
21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Po Pirkimo nutraukimo atsakovė organizavo naują pirkimą tų pačių Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbams įsigyti, išskaidydama pirkimą į 4 dalis bei nustatydama mažesnius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Konkurse be apeliantės dalyvavo dar trys tiekėjai, tačiau visose pirkimo dalyse laimėtoja buvo pripažinta mažiausias kainas pasiūliusi apeliantė. Akivaizdu, kad Pirkimo nutraukimas pasiekė savo tikslus – buvo užtikrinta tiek tiekėjų konkurencija, tiek racionalus lėšų panaudojimas, nes esant didesnei konkurencijai atsakovė tas pačias paslaugas įsigijo už mažesnę kainą. Apeliantės turtinis interesas gauti naudą iš Pirkimo pažeistas nebuvo, nes ji laimėjo iš naujo paskelbtą tų pačių Vilniaus gatvių ženklinimo darbų pirkimą, todėl tariamos turtinės žalos priteisimas dėl teisėto Pirkimo nutraukimo reikštų nepagrįstą apeliantės praturtėjimą bei neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomos naujos aplinkybės, kuriomis teismas, nagrinėdamas bylą, nesirėmė, ir teikiami šioms aplinkybėms patvirtinti nauji įrodymai (po Pirkimo nutraukimo atsakovės sudarytos sutartys), nors ginčo ribos susijusios tik su Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo tyrimu, o ne su kitais vykdytais pirkimais. Turėtų būti atsisakyta priimti naujus apeliantės pateiktus įrodymus ir vertinti su jais susijusius apeliacinio skundo argumentus, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
3. Apeliantė, teigdama, kad atsakovė po Pirkimo nutraukimo tuos pačius darbus įsigijo brangiau, nurodė maksimalius darbų kiekius, nors tiek Pirkime, tiek vėliau sudarytose sutartyse buvo nurodomi preliminarūs kiekiai. Be to, skyrėsi įsipareigojimų laikotarpis ir perkami darbai (Pirkime buvo nurodyti ne tik horizontaliojo ženklinimo baltais dažais, bet ir kiti darbai (pavyzdžiui, ženklinimas termoplastiku), o pagal vėliau sudarytas sutartis buvo perkami tik horizontaliojo ženklinimo baltais dažais darbai), todėl akivaizdu, kad pasiūlytos kainos galėjo skirtis. Tai patvirtina ir pačios apeliantės pavyzdys, kai ji atsakovei Pirkime pasiūlė mažesnę kainą negu kitose su ja sudarytose sutartyse, tačiau tai savaime nereiškia neracionalaus lėšų panaudojimo. Po Pirkimo nutraukimo įvykusio tokių pačių darbų ir tam pačiam laikotarpiui pirkimo metu apeliantė pasiūlė mažesnę kainą ir laimėjo naują pirkimą. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl permokėjimo už darbus turėtų būti atmesti kaip netikslūs ir nesusiję su bylos dalyku.
4. Teismas, vertindamas Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, darė tai, ką privalėjo daryti, tačiau vertinti kitų miestų pirkimų praktikos nebuvo pagrindo, nes tai nėra susiję su Pirkimu, o kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sąlygos, jų pagrįstumas turi būti vertinami individualiai. Apeliantė, lygindama Vilnių su kitais miestais, neteisingai nurodo Vilniaus gatvių, kurios yra net 50 proc. ilgesnės, nei nurodė apeliantė, ilgį. Be to, VPT apeliaciniame skunde nepagrįstai lyginama su Konkurencijos taryba, nes šių tarnybų veiklą reglamentuoja skirtingi teisės aktai.
5. Atsakovė nederino su VPT Pirkimo sąlygų, nes to nenustato teisės aktai, tačiau atsakovė buvo kreipusis į VPT su prašymu pateikti nuomonę dėl dalyvių patirties vertinimo pagal subrangos sutartis naujausios kasacinio teismo praktikos kontekste. VPT pateikė savo siūlymus bei nuomonę, tačiau tai nebuvo Pirkimo sąlygų derinimas, tvirtinimas ar teisėtumo įvertinimas. Jokių kitokių konsultacijų dėl Pirkimo į VPT kreiptasi nebuvo. VPT neatlieka visuotinės ir išsamios pirkimų skelbimų turinio kontrolės.
6. Civilinės bylos dalis dėl žalos atlyginimo nutrauktina, nes pretenzijos ir ieškinio reikalavimai nesutampa. Apeliantė pretenzijoje kėlė reikalavimus panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, atnaujinti Pirkimą bei sudaryti Pirkimo sutartis su apeliante, o ieškinyje keliamas naujas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimai rodo, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo sudaryti sutartį, nes nesiekia būti grąžinta į iki sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo buvusią padėtį, o siekia tik praturtėti, nes tuo pačiu dalyvauja ir naujame atsakovės paskelbtame pirkime dėl tų pačių darbų atlikimo. Be to, žalos atlyginimas nėra galimas dar ir dėl to, kad apeliantė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Apeliantė iš esmės ginčija Išvados neteisėtumą, tačiau nenurodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė negalėjo numatyti, kad VPT, kurios prerogatyva prižiūrėti pirkimų procedūras, priims tokią Išvadą. Pirkimas buvo nutrauktas vadovaujantis kompetentingos institucijos pateikta Išvada ir joje suformuluotu valdingu įpareigojimu, kuris sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu buvo galiojantis ir nenuginčytas, todėl atsakovė privalėjo jį vykdyti ir tai darydama elgėsi teisėtai. Nėra ginčo, kad VPT turi teisę duoti privalomus nurodymus perkančiosioms organizacijoms. Atsakovė neturėjo pareigos skųsti Išvadą, už kurios teisėtumą atsako VPT ir kuri nėra akivaizdžiai nepagrįsta ar neteisėta. Išvados neskundimas taip pat nėra neteisėtas neveikimas, nes teisės aktai nustato teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą. Taigi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jos atsakomybė nėra galima.
7. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, kuria remiasi apeliantė, tiekėjui nuostolių atlyginiams nebuvo priteistas. Apeliantė nenurodė ir atsakovė nerado jokios teismų praktikos, pagal kurią tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, tiekėjui būtų priteistas žalos atlyginimas. Bendro pobūdžio taisyklių, susijusių su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, taikymas nagrinėjamoje byloje yra netinkamas, nes byloje keliamos iki šiol nenagrinėtos problemos.
8. Apeliantė nėra patyrusi jokių realių nuostolių, o nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas, nes Pirkimo sąlygose buvo nurodytas tik preliminarus darbų kiekis, kuriuo apeliantė rėmėsi skaičiuodama nuostolius ir neatsižvelgė į galimus darbų kiekio pokyčius, t. y. apeliantė įrodinėja maksimaliai gautinas pajamas. Be to, apeliantės nurodyta pelno marža neatitinka normalios ekonominės veiklos vykdymo praktikos. Šiuo atveju svarbu, kad apeliantė laimėjo naują atsakovės paskelbtą pirkimą tiems patiems darbams, todėl neįrodyta, jog ji patyrė kokius nors nuostolius.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

22. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė naujų įrodymų, nurodydamas, kad jie iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku, t. y. Pirkimo procedūrų nutraukimu, tačiau priėmė apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes bylos šalis (dalyvis) turi teisę teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu (Lietuvos Respublikos civilinio proeso kodekso (toliau – CPK) 42 ir 302 straipsniai).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija neturėjo teisės nesivadovauti Išvadoje pateiktais argumentais ir nevykdyti įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad priešingu atveju perkančiajai organizacijai galėjo kilti atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Atsakovė nekvestionavo Išvados, sutiko su joje nurodytais VPĮ pažeidimais ir nustatyto įpareigojimo neskundė.
25. Nagrinėjamu atveju Pirkimo procedūros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimą, todėl neigiami padariniai ieškovei kyla ne dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos perkančiosios organizacijos atžvilgiu, bet dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjekto santykio ieškovė, manydama, kad perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, privalėjo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrindą, t. y. nuginčyti VPT sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nei ieškovė, nei perkančioji organizacija neskundė Išvados, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neturi pagrindo vertinti VPT padarytų išvadų teisingumo.
26. Nesant nuginčytos Išvados, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės apeliaciniame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su žalos atlyginimu.
27. Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša teismas nurodė, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nesaisto aukštesnės instancijos teismo. Teismo vertinimu, ieškovė nedetalizavo, kokia konkreti informacija laikytina saugotina, nepateikta pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą riboti konstitucinį teisės viešumo imperatyvą, todėl teismas apeliantės prašymą atmetė.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ kasacinį skundą, 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
29. Kasacinis teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė du reikalavimus: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą; 2) priteisti dėl to jos patirtus nuostolius (t. y. taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo tik pirmąjį reikalavimą ir, išanalizavęs Išvados pagrįstumą bei nenustatęs perkančiosios organizacijos, vykdžiusios VPT nurodymą nutraukti Pirkimą, sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, atmetė abu reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, iš esmės nevertinęs argumentų dėl Išvados turinio, tačiau nurodęs, kad ieškovė privalėjo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrindą, t. y. nuginčyti VPT sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
30. Kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 pateikti išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto įpareigojus VPT, vertinimo, taikytini nepriklausomai nuo to, ar šis vertinimas atliekamas nagrinėjant savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, ar sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdai, naudotini priklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija įvykdė viešojo administravimo subjekto nurodymą: jei perkančioji organizacija įvykdė administraciniame akte nurodytą įpareigojimą, tiekėjas gali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą; jei perkančioji organizacija nesutinka su valstybės institucijos sprendimu ir jį skundžia teisme, tiekėjas turi teisę procese prisidėti prie perkančiosios organizacijos bei kartu ginčyti kompetentingų institucijų įpareigojimą.
31. Šiuo atveju byloje perkančioji organizacija, nekvestionuodama VPT pozicijos, priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, de jure sutikdama su Išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat su VPT pozicija, jog nustatyti pažeidimai esminiai. Dėl to tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti Pirkimo procedūras. VPT nustatytų pažeidimų nuginčijimas reiškia ieškovo procesinę pareigą dėl ieškinio pagrindo, bet ne dėl dalyko, t. y. tiekėjas neteikia reikalavimo panaikinti įvykdytą administracinį aktą, nes ginčas dėl jo prarado objektą, bet savo reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą grindžia VPT nustatytomis, tačiau nenuginčytomis aplinkybėmis.
32. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog ieškovė privalėjo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrindą (Išvadą) atskirame procese Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdų, taip pat pažeidė tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principą, nes toks apeliacinės instancijos teismo nurodytas tiekėjo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo skaidymas į du savarankiškus procesus, ypač atsižvelgiant į tiekėjo ir viešojo administravimo subjekto (VPT) santykį, t. y. tai, jog tiekėjas nebuvo nei administracinės procedūros subjektas, nei VPT Išvados adresatas, būtų akivaizdžiai ilgesnis ir komplikuotas, neužtikrintų gynybos efektyvumo. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdų, pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą, pasunkino jos galimybes įrodyti savo ieškinio pagrįstumą.
33. Dėl tiekėjo pateiktų dokumentų, nurodytų kaip konfidenciali informacija, pripažinimo nevieša bylos medžiaga kasacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė, jog ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai neteiktini susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT, užtikrino, kad nurodyta medžiaga nebūtų prieinama per EPP sistemą. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad nurodyta informacija patenka į konfidencialios informacijos apimtį, o VPT, nors ir nėra ieškovės konkurentė, tačiau jos atstovai nėra įsipareigoję užtikrinti ieškovės pateikiamos informacijos konfidencialumo, todėl yra galimybė, jog nekontroliuojant pateiktų duomenų ir informacijos sklaidos, su ja gali susipažinti ieškovės konkurentai.
34. Apeliaciniame skunde ieškovė buvo suformulavusi tris procesinio pobūdžio prašymus, susijusius su bylos medžiagos viešumu: 1) nustatyti, kad ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT; 2) nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša; 3) tuo atveju, jei byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose.
35. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė iš esmės tik dėl pirmo iš nurodytų ieškovės prašymų, susijusio su konkrečiais ieškinio ir dubliko priedais, tačiau jį vertino kaip prašymą pripažinti šią medžiagos dalį nevieša, o ne kaip prašymą neteikti jų susipažinti ir kopijuoti trečiajam asmeniui, kaip buvo suformuluota ieškovės apeliaciniame skunde, ir konstatavo, kad prašyme nepateikta pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą riboti konstitucinį teisės viešumo imperatyvą, tačiau expressis verbis (aiškiai) nepasisakė dėl antrojo ieškovės prašymo – pripažinti visą bylos medžiagą nevieša. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakyta nė vienu iš šių klausimų. Atsižvelgęs į tai, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepakankamai tiksliai ir aiškiai pasisakė dėl ieškovės apeliaciniame skunde pateiktų procesinio pobūdžio klausimų (CPK 10 straipsnio 2, 4 dalys), todėl dėl šių klausimų spręstina pakartotinai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO visa proceso pirmosios instancijos teisme medžiaga yra nevieša.
36. Kasacinis teismas nesutiko su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakęs dėl ieškovės prašymo, susijusio su bylos medžiagos (ne)viešumu, nepagrįstumo, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pablogino ieškovės padėtį, nes šalies teikiami procesinio pobūdžio klausimai nesudaro apeliacinio skundo dalyko, todėl jų (ne)tenkinimas negali būti vertinamas kaip apeliacinio skundo ribų peržengimas.
37. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, turėtų įvertinti, pirma, ar Išvadoje nurodyti VPĮ pažeidimai yra esminiai ir sudarė pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras, antra, ar egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės prašymus nustatyti, kad jos nurodyta konkreti bylos medžiaga negali būti teikiama susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT, bei nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.
38. Kasacinės instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 6 038,25 Eur žyminio mokesčio, sprendė, jog ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
40. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo UAB „Biseris“ ieškinys dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) sprendimo nutraukti Pirkimą panaikinimo ir dėl Pirkimo nutraukimo patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovės atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.
41. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, iš naujo šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui yra privalomi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

42. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
43. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė informaciją apie atsakovės nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. su UAB „Biseris“, UAB „Kasandros grupė“, UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ sudarytas sutartis dėl gatvių ženklinimo darbų pirkimo. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. A39-1275/17(3.10.15-UK5) „Dėl pasiūlymų eilių, laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartis dėl I-os, II-os, III-ios ir IV-os pirkimo objekto dalių“, iš kurio matyti, kad po Pirkimo nutraukimo atsakovės organizuotame naujame gatvių ženklinimo darbų pirkime, kuris buvo suskaidytas į 4 dalis, visų dalių laimėtoja pripažinta UAB „Biseris“. Apeliantė 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų naujų aplinkybių. 2018 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir prašymas pridėti prie bylos atsakovės ir apeliantės 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytą pirkimo sutartį su priedais. 2018 m. birželio 11 d. apeliantė pateikė prašymą atmesti atsakovės prašymą pridėti papildomus įrodymus.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, jog atsakovė permokėjo už ginčo darbus, dėl jų sudarymo datos galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė juos būtų teikusi pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Apeliantės argumentai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atmestini, nes ginčo dalykas ir byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo žinomos jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus dokumentus apie atsakovės nuo 2017 m. birželio 15 iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. su UAB „Biseris“, UAB „Kasandros grupė“, UAB „Gatas“ ir UAB „Maniga“ sudarytas sutartis dėl gatvių ženklinimo darbų pirkimo.
45. Kitaip yra su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, nes objektyvi galimybė juos pateikti teismui dėl jų sudarymo datos atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė šiais įrodymais grindžia aplinkybę, kad nebuvo pažeistas apeliantės turtinis interesas gauti naudą iš Pirkimo, nes ji laimėjo iš naujo paskelbtą tų pačių Vilniaus gatvių ženklinimo darbų pirkimą. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga byloje, nes ginčo dalykas yra ne tik Pirkimo nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau apeliantė taip pat yra pareiškusi reikalavimą atlyginti jai dėl Pirkimo nutraukimo patirtą žalą (negautas pajamas). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus – Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. A39-1275/17(3.10.15-UK5) „Dėl pasiūlymų eilių, laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartis dėl I-os, II-os, III-ios ir IV-os pirkimo objekto dalių“ bei atsakovės ir apeliantės 2017 m. gruodžio 15 d. sudarytą pirkimo sutartį su priedais.
46. Pažymėtina, kad apeliantė yra išreiškusi savo poziciją dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų vertinimo, nes 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po 2017 m. gruodžio 15 d. pirkimo sutarties sudarymo, yra pateikusi apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus dėl naujo tų pačių darbų pirkimo rezultatų reikšmės šiam ginčui, o 2018 m. birželio 11 d. prašyme atmesti atsakovės prašymą pridėti papildomus įrodymus nurodė, jog palaiko 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą savo poziciją. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 22 d. gauti apeliantės ir 2018 m. birželio 8 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta šalių pozicija dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitusių aplinkybių įtakos kilusiam ginčui, priimami, nes šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus ne tik žodžiu, tačiau ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis ir 302 straipsnis).

Dėl faktinių ginčo aplinkybių

47. Nustatyta, kad atsakovė Administracija vykdė viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 183887. Perkančioji organizacija numatė įsigyti Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbus (Pirkimo sąlygų 4 punktas). Pirkimo objektas skaidomas į 2 dalis: Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbai dešiniojoje Neries pusėje ir Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbai kairiojoje Neries pusėje, pasiūlymus galima teikti vienai arba abiem Pirkimo objekto dalims (Pirkimo sąlygų 7 punktas). Kiekvienos Pirkimo objekto dalies planuojama vertė – po 550 000 Eur su PVM per metus, numatomos sudaryti sutarties trukmė – 36 mėnesiai. Pirkimo procedūrų vertinimas VPT buvo atliktas po vokų atplėšimo procedūros, bet iki Pirkimo pabaigos. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. liepos 12 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad:
1. perkančioji organizacija, siekdama atverti rinką ir užtikrinti tiekėjų konkurencingumą atsižvelgusi į tai, jog sutartis sudaroma 36 mėnesiams, darbai nebus vykdomi vienu metu visame objekte, o vyks palaipsniui, etapais, darbai kiekvienai Pirkimo objekto daliai bus užsakomi pagal perkančiosios organizacijos poreikį, turėjo Pirkimą išskaidyti smulkiau;
2. perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 9.6 punkte nustatė neproporcingą, nepagrįstą ir dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, kad vidutinė metinė svarbiausių tinkamai atliktų gatvių ir / ar kelių ženklinimo darbų apimtis kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnė kaip 630 000 Eur be PVM;
3. perkančioji organizacija, tik iš dalies išnagrinėjusi UAB „Gatas“ pretenziją, pažeidė VPĮ 941 straipsnio 3 dalies nuostatas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus.
48. Atsižvelgusi į nustatytus VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, VPT įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras, raštu informuoti VPT apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgusi į Išvadą, atsakovė 2017 m. liepos 19 d. raštu informavo apeliantę, kad Pirkimo procedūros yra nutrauktos. Apeliantė pateikė perkančiajai organizacijai 2017 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, prašydama panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, priimti sprendimą atnaujinti ir tęsti Pirkimo procedūras bei sudaryti su tiekėja UAB „Biseris“ sutartį dėl abiejų Pirkimo objekto dalių pirkimo. Apeliantė pretenzijoje taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė neatnaujins Pirkimo procedūrų, ji gins savo pažeistus interesus teismine tvarka, t. y. ginčys sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumą ir prašys netiesioginių nuostolių – negauto pelno – atlyginimo. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo apeliantę, kad jos pretenzija yra atmesta kaip nepagrįsta, nes atsakovė, nutraukdama Pirkimą, vykdė VPT įpareigojimą. UAB „Biseris“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą ir priteisti iš atsakovės dėl nepagrįsto Pirkimo nutraukimo patirtus nuostolius.
49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kaip matyti, apeliantė po sprendimo nutraukti Pirkimą naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atsakovė išnagrinėjo apeliantės pateiktą pretenziją. Po pretenzijos išnagrinėjimo apeliantė, nepraleisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, kreipėsi į teismą. Taip pat nesutiktina su atsakovės pozicija, kad civilinės bylos dalis dėl žalos atlyginimo turėjo (turi) būti nutraukta, nes pretenzijos ir ieškinio reikalavimai nesutampa. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). Kita vertus, apeliantė pretenzijoje ne tik įrodinėjo, kad sprendimas nutraukti Pirkimą nėra teisėtas, tačiau taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neatnaujins Pirkimo procedūrų, ji gins savo pažeistus interesus teismine tvarka, t. y. ginčys sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumą ir prašys netiesioginių nuostolių – negauto pelno – atlyginimo. Taigi nutraukti civilinės bylos dalį dėl žalos atlyginimo nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Dėl Pirkimo nutraukimo sąlygų

50. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
51. VPT, įtarusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol VPT pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
52. Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyvios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
53. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju VPT pasinaudojo savo teise įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras ir Išvadoje suformulavo perkančiajai organizacijai įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūras, o atsakovė, iš esmės sutikdama su nustatytais pažeidimais, įvykdė VPT įpareigojimą ir nutraukė Pirkimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Išvados pagrįstumą, nenustatė perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimą nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, iš esmės nevertinęs argumentų dėl Išvados turinio. Kaip nurodė šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti, ar Išvadoje nurodyti VPĮ pažeidimai yra esminiai ir sudarė pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė ieškinio reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo Pirkimas buvo nutrauktas, pagrįstumo, nes nepaneigė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba kad jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), jog reikėjo nutraukti Pirkimo procedūras.
54. Apeliantės teigimu, šiuo atveju buvo pažeista VPT kompetencija (viešojo administravimo subjektas pakeitė savo anksčiau priimtą sprendimą) ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes VPT, žinodama apie Pirkimo sąlygas, kurios su ja buvo suderintos, net kelis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų ir tik prieš pat Pirkimo sutarties sudarymą įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pagrįstais šių apeliantės argumentų, nes VPT savo teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras įgyvendino laiku, t. y. iki tol, kol Pirkimas nebuvo pasibaigęs. VPT, įpareigodama perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras, nepakeitė jokio savo anksčiau priimto sprendimo, nes joks sprendimas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo anksčiau nebuvo priimtas.

Dėl pagrindo skaidyti Pirkimo objektą

55. Pagrindinis Išvadoje nurodytas VPĮ pažeidimas, VPT nuomone, pasireiškė tuo, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir racionaliai panaudoti lėšas, turėjo Pirkimą išskaidyti ne į 2 dalis, o smulkiau. Apeliantė, nesutikdama su tokia VPT pozicija, teigia, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos skaidyti vienalytį (vientisą) Pirkimo objektą pagal kiekį, o jeigu atsakovė turėjo tokią pareigą, atliktas Pirkimo objekto skaidymas į 2 dalis buvo visiškai pakankamas užtikrinti konkurenciją. Apeliantės teigimu, priešinga VPT, perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo išvada nėra grindžiama jokiais faktais ir objektyviais duomenimis.
56. Pagal VPĮ 9 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo objektą skaido į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo dokumentuose gali būti nurodyta, kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ir daugiau) tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus. Jeigu pirkimo dokumentuose nenurodyta, kelioms pirkimo objekto dalims tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus, laikoma, kad tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims. Perkančioji organizacija, skaidydama pirkimo objektą į dalis, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 24 straipsnio 6 dalis).
57. VPT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 3.1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama paskatinti tiekėjus dalyvauti pirkimuose, sudaryti palankesnes sąlygas tiekėjams juose dalyvauti, turėtų skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Mažesnis pirkimo dalių dydis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitinka tiekėjų pajėgumus. Tokiu atveju pirkimų skaidymas į dalis, sudarantis sąlygas didelės apimties pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, skatina konkurenciją rinkoje. Perkančioji organizacija gali neskaidyti didelės apimties pirkimo į dalis tais atvejais, kai ji pagrįstai mano, kad pirkimo skaidymas lems techniškai sudėtingesnį ir (ar) brangesnį pirkimo sutarties vykdymą ir pan. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams turi būti nustatomi proporcingai atskiroms pirkimo dalims, o ne visoms joms kartu (Rekomendacijų 4.1 punktas).
58. Dėl tokio Pirkimo objekto, koks yra nagrinėjamoje byloje (tam tikros teritorijos gatvių horizontaliojo ženklinimo darbai), skaidymo į dalis, pirmiausia pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-469/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų konkurenciją gali pažeisti ne tik skirtingų, bet ir vienalyčių pirkimo objektų sujungimas į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Nurodytoje byloje kasacinis teismas, apibendrinęs aktualią praktiką, pateikė kelis svarbius išaiškinimus:
1. galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją;
2. nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais;
3. kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną;
4. perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis.
59. Dažniausiai didelės apimties pirkimo neskaidymas į dalis lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šį pirkimo objektą išskaidžius. Kadangi pirkimo objekto neskaidymas į dalis gali riboti konkurenciją, iš aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 pateiktų išaiškinimų matyti, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga pateikti aiškius ir įtikinamus argumentus (objektyvų pagrindimą), pateisinančius didelės apimties pirkimo neskaidymą į dalis (arba nepakankamą skaidymą, t. y. skaidymą į didelės apimties dalis).
60. Atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. rašte pateikė VPT paaiškinimą, kodėl neskaidė Pirkimo smulkiau (atsižvelgė į ankstesnę patirtį, upė yra aiškus teritorijos (jos ribų) atskyrimo objektas, kitu atveju būtų labai sudėtinga numatyti, kiek ir kokių darbų bus atliekama tam tikrose gatvėse). VPT įvertino šį perkančiosios organizacijos paaiškinimą kaip formalų ir nepagrindžiantį negalimumo skaidyti objektą smulkiau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu Išvadoje pateiktu atsakovės VPT išdėstytų argumentų vertinimu.
61. Nors apeliantė šioje byloje įrodinėjo, jog suskaidyti Pirkimo objektą smulkiau nei į 2 dalis, kurias skiria upė, techniškai neįmanoma (arba labai sudėtinga), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Pirkimą galima skaidyti į smulkesnes dalis. Smulkesniam objekto išskaidymui nėra jokių objektyvių kliūčių, tam tiesiog reikia aiškiai apibrėžti teritorijos dalis, kuriose bus atliekami perkami darbai. Šią galimybę neabejotinai patvirtina po Pirkimo nutraukimo įvykęs naujas tų pačių darbų pirkimas, kuriame objektas buvo išskaidytas į 4 dalis. Taigi ginčo objektas (darbai tam tikroje teritorijoje) nėra tokio pobūdžio, kad jo nebūtų įmanoma išskaidyti smulkiau negu į 2 dalis. VPT, Išvadoje nurodžiusi, kad perkančioji organizacija turėjo Pirkimą išskaidyti smulkiau, neprivalėjo pateikti tokio smulkesnio objekto skaidymo pavyzdžių ar rekomendacijų, kaip tai turėtų būti daroma, nes būtent perkančioji organizacija, geriausiai žinodama savo poreikius, galimybes ir kitas svarbias su perkamais darbais susijusias aplinkybes, turi nustatyti pirkimo sąlygas, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama pareigos laikytis VPĮ nuostatų, įskaitant ir viešųjų pirkimų principų.
62. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiau įvertinti užsienio valstybių ir kitų Lietuvos miestų pirkimų vykdymo praktiką. Akcentuotina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra konkretaus Pirkimo nutraukimo dėl tam tikrų VPĮ pažeidimų, padarytų nustatant konkurenciją ribojančias Pirkimo sąlygas, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo tirti ir vertinti, ar Pirkimo sąlygos sudaro sąlygas užtikrinti konkurenciją tarp tiekėjų. Tai, kad Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbai ir anksčiau buvo perkami objektą skaidant tik į 2 dalis, kad kituose Lietuvos ar užsienio miestuose analogiški darbai perkami objekto neskaidant į dalis (ar skaidant į 2 dalis), savaime nepatvirtina Pirkimo sąlygų teisėtumo.
63. Apeliantė šioje byloje laikosi pozicijos, kad Išvada yra nepakankamai motyvuota ir nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes VPT neatliko jokio konkurencijos tyrimo, nevertino Pirkimo objekto specifikos ir horizontaliojo ženklinimo darbų rinkos ypatumų. Apeliantės pateikiamas Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų dėl konkurencijos ribojimo pavyzdys negali būti tapatinamas su VPT atliekamais tyrimais dėl VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų. Nors pirkimo sąlygos turi užtikrinti konkurenciją, tačiau VPT neatlieka tyrimo dėl konkurencijos ribojimo, o vertina pirkimo sąlygas pagal VPĮ įtvirtintas nuostatas, t. y. ar pirkimo sąlygos sudarė sąlygas konkurencijai. Nėra pagrindo teigti, kad Išvada, kurioje nurodytos Pirkimo sąlygos, ribojančios konkurenciją, VPĮ normos, kurios buvo pažeistos, įvertinti atsakovės pateikti paaiškinimai, yra nemotyvuota.
64. Nepripažintinas pagrįstu apeliantės argumentas, kad praktika, įpareigojanti didelės apimties pirkimus skaidyti į dalis, yra iš esmės ydinga, nes neleidžia pasinaudoti masto ekonomija ir prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo principui. Pirkimo išskaidymas į tam tikras dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti pasiūlymus visose jo dalyse (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą, nes abejotina, kad tiekėjas, pajėgus atlikti visų Vilniaus miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbus ir siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas, tik dėl to, jog jam reikėtų pateikti ne vieną, o kelis ar keliolika pasiūlymų. Nepakankama ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų didesnė, neprisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Mažesnis pirkimo dalių dydis turėtų suteikti galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o tai turėtų sudaryti sąlygas tiekėjų konkurencijai ir racionaliam pirkimui skirtų lėšų panaudojimui.
65. Po Pirkimo nutraukimo atsakovė pirko horizontaliojo ženklinimo baltais dažais darbus ir, apeliantės skaičiavimais, per pirmuosius metus už gatvių ženklinimą baltais dažais sumokėjo 26 proc. daugiau nei siūlė ieškovė. Byloje nėra ginčo, kad tol, kol nebuvo sudaryta sutartis dėl Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų įsigijimo, atsakovė šiuos darbus pirko iš kelių subjektų. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, skyrėsi perkamų darbų teritorijos išskaidymas (darbai buvo perkami pagal seniūnijas), pirkimų laikotarpis buvo trumpesnis ir atitinkamai darbų kiekis mažesnis, be to, nevisiškai sutapo ir perkami darbai. Šių aplinkybių apeliantė neginčija. Tačiau po Pirkimo nutraukimo įvykusio tokių pačių darbų ir tam pačiam laikotarpiui pirkimo metu apeliantė pasiūlė mažesnę kainą ir laimėjo naują pirkimą, išskaidytą į 4 dalis. Taigi naujasis pirkimas iš esmės sudarė sąlygas racionaliau panaudoti pirkimui skirtas lėšas. To nepaneigia apeliantės 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad naujame pirkime dalyviai teikė mažesnes pasiūlymų kainas dėl priežasčių, kurios nesusijusios su objekto skaidymu: naujo pirkimo vykdymo metu dalyviai jau žinojo nutraukto Pirkimo kainas, o ir situacija horizontaliojo ženklinimo rinkoje buvo iš esmės pasikeitusi, nes po Pirkimo nutraukimo, tačiau dar prieš naują pirkimą, įvyko Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos horizontaliojo kelių ženklinimo pirkimai (šių pirkimų nelaimėję tiekėjai, siekdami užsitikrinti pakankamą užsakymų kiekį, naujame pirkime siūlė mažesnes kainas, o kadangi apeliantė laimėjo daugelį Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdytų horizontaliojo ženklinimo darbų viešųjų pirkimų, ji gavo itin palankius medžiagų kainos pasiūlymus iš savo tiekėjų ir tai leido sumažinti apeliantės siūlomas ženklinimo darbų kainas ir laimėti naują pirkimą). Šios apeliantės prielaidos, kad pasiūlymų kainos naujame pirkime sumažėjo ne dėl didesnės konkurencijos, o dėl kitų su tuo nesusijusių priežasčių, nėra pagrįstos jokiais jos pateiktais įrodymais.
66. Apeliantė 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose kelia galimą Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, tiesioginio veikimo klausimą ir atkreipia dėmesį į nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios VPĮ redakcijos 28 straipsnį, kuriame pirkimo objekto skaidymas į dalis yra įtvirtintas expressis verbis, nurodant, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Apeliantės teigimu, nurodyta direktyva ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi VPĮ redakcija neįpareigoja skaidyti supaprastinto viešojo pirkimo objekto. Viena vertus, ši įstatymo redakcija ginčo atveju netaikytina, o taikytina iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi VPĮ redakcija, nes tai priklauso nuo pirkimų procedūros pradžios – Pirkimo paskelbimo momento. Kita vertus, tiek pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusią, tiek ir pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią VPĮ redakciją perkančiosios organizacijos diskrecija supaprastinto pirkimo atveju spręsti dėl pirkimo (ne)skaidymo nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į viešųjų pirkimų tikslą, principus ir pagal VPĮ nuostatas.
67. Nors nurodyta direktyva neįpareigoja skaidyti supaprastinto viešojo pirkimo objekto, tačiau joje įtvirtinta, kad siekiant skatinti konkurenciją, perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis (kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų mažųjų ir vidutinių įmonių sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus).
68. Atsižvelgusi į ginčui taikytiną (o lyginamuoju aspektu ir į dabar galiojantį) VPĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, siekį pritaikyti viešuosius pirkimus mažųjų ir vidutinių įmonių poreikiams, į aptartas Rekomendacijų nuostatas, šioje nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką ir į nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju perkančiosios organizacijos pasirinktas Pirkimo objekto išskaidymo būdas (į 2 dalis) nebuvo pakankamas konkurencijai užtikrinti, o svarbios priežastys, dėl kurių nebuvo pasirinktas objekto skaidymas į smulkesnes dalis ir tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos tiekėjams varžytis dėl vienos, kelių ar visų Pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos iš esmės nebuvo nurodytos. Trečiasis asmuo pagrįstai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas į daugiau nei 2 dalis, būtų skatinama tiekėjų konkurencija, sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, tai taip pat leistų racionaliau panaudoti lėšas.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo

69. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).
70. Iš tikrųjų VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
71. Jau minėta, kad, VPT nuomone, perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 9.6 punkte nustatė neproporcingą, nepagrįstą ir dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, susijusį su reikalaujama apyvarta. Nors VPT prašė perkančiosios organizacijos pagrįsti šį reikalavimą ir pateikti informaciją apie tiekėjus, atitinkančius šį reikalavimą, atsakovė informacijos apie šį reikalavimą atitinkančius tiekėjus nepateikė. Atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. rašte nurodė, kad ji, nustatydama šį kvalifikacijos reikalavimą, vadovavosi VPT direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Metodinės rekomendacijos) 25.1 punktu ir atsižvelgė į tai, jog perkamų darbų apimtis yra didelė ir visi darbai bus atliekami mieste, kuriame yra labai didelis eismo intensyvumas, važiuoja daug viešojo transporto, todėl šių darbų atlikimas reikalauja kompetentingo ir sutartį pajėgaus vykdyti tiekėjo.
72. Pažymėtina, kad VPT pagrįstai aptariamo kvalifikacijos reikalavimo nepagrįstumą Išvadoje iš esmės įvertino dviem aspektais. Viena vertus, jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas ne į 2 dalis, o smulkiau, Pirkimo sąlygų 9.6 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl reikalaujamos apyvartos taip pat būtų išskaidytas ir dėl mažesnės apyvartos reikalavimo būtų sudarytos sąlygos daugiau įmonių varžytis bent dėl dalies Pirkimo objekto. Kita vertus, nors perkamų darbų apimtis buvo didelė, tačiau sutartis turėjo būti sudaroma 36 mėnesiams ir darbai nebūtų vykdomi vienu metu visame objekte, o etapais, darbus užsakant kiekvienai Pirkimo daliai pagal atsakovės poreikius, todėl perkančioji organizacija, nustatydama itin aukštą (artimą Metodinių rekomendacijų 25.1 punkte nustatytam rekomenduojamam reikšmės dydžiui) kvalifikacijos reikalavimą turėti vidutinę metinę apyvartą, susijusią su gatvių ar kelių ženklinimu, netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę, nes toks reikalavimas šiuo atveju, atsižvelgiant į planuojamą darbų išdėstymą per 3 metus, yra neproporcingas. Darbų atlikimo sąlygos (dideliame mieste, kuriame vyksta intensyvus eismas), poreikis užtikrinti tinkamą darbų atlikimą ir panašios aplinkybės nepateisina tokio aukšto reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai nustatymo. Jokie perkančiosios organizacijos deklaruojami teisėti tikslai, kurių buvo siekiama nustatant šį su tiekėjų apyvarta susijusį kvalifikacijos reikalavimą, negali pateisinti imperatyvių VPĮ normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su Išvadoje nustatytu pažeidimu, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 9.6 punkte nustatė neproporcingą, nepagrįstą ir dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojantį kvalifikacijos reikalavimą.
73. Nors apeliantė viešais duomenimis apie sudarytas sutartis įrodinėja, kad Pirkime galėjo dalyvauti ne tik ieškovė, tačiau taip pat UAB „Kasandros grupė“ ir UAB „Maniga“, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė informacijos apie šį reikalavimą atitinkančius subjektus VPT nepateikė, o apeliantės šioje byloje pateikti duomenys apie sudarytas sutartis nėra pakankami dokumentai, kurie neabejotinai patvirtintų, jog nurodytų tiekėjų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, nes tokie dokumentai pagal Pirkimo sąlygų 9.6 punktą yra atliktų gatvių ir / ar kelių ženklinimo darbų sąrašas kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai. Byloje nėra ginčo, kad vienai Pirkimo objekto daliai pasiūlymus pateikė UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris“, o kitai – tik UAB „Biseris“. Kaip nustatė VPT, pasiūlymų vertinimo metu tiekėjos UAB „Gatas“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto būtent Pirkimo sąlygų 9.6 punkte.
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo, kuris buvo nutrauktas, aplinkybės, iš esmės patvirtina, kad reali konkurencija dėl Pirkimo sutarties sudarymo tarp tiekėjų nevyko, nes abiejų Pirkimo dalių laimėtoja buvo pripažinta apeliantė, kuri vienintelė iš pasiūlymus pateikusių subjektų atitiko kvalifikacijos reikalavimus. Naujame tų pačių darbų pirkime, išskaidytame į 4 dalis, dalyvavusių tiekėjų, atitikusių kvalifikacijos reikalavimus, skaičius (po 2–3 tiekėjus kiekvienoje iš pirkimo dalių) ir mažesnė darbų įsigijimo kaina sudaro pagrindą sutikti su atsakovės pozicija, kad Pirkimo nutraukimas pasiekė savo tikslus – buvo užtikrinta tiek tiekėjų konkurencija, tiek racionalaus lėšų panaudojimo tikslas, nes esant didesnei konkurencijai atsakovė tas pačias paslaugas įsigijo už mažesnę kainą.

Dėl nuostolių atlyginimo

75. Kaip jau minėta, ieškinyje buvo pareikštas ne tik reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą, tačiau ir reikalavimas priteisti dėl to apeliantės patirtus nuostolius, t. y. taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę.
76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl tiekėjų veiksmingumo principo taikymo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procesuose nepaneigiama bendroji ginčo šalių procesinio elgesio taisyklė, jog pagrįsti ir įrodyti savo argumentus pirmiausia turi juos teikianti šalis, t. y. ieškovas (tiekėjas) kaip kreditorius, reikalaujantis iš skolininko įvykdyti piniginę prievolę, privalo įrodyti šios prievolės teisinį pagrindą, šiuo atveju deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017).
77. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kaip neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, sukėlusius apeliantei žalos, įrodinėjo nepagrįstą Pirkimo nutraukimą. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Pirkimo nutraukimas nėra neteisėtas veiksmas. Nesant vienos iš deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų (atsakovės veiksmų neteisėtumo), kitų sąlygų vertinimas nėra tikslingas, nes atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra nurodytų sąlygų visuma. Konstatavęs, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo apeliantės argumentų dėl patirtų nuostolių, nes deliktinės atsakomybės taikymas šiuo atveju nėra galimas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl patirtos žalos.

Dėl bylos medžiagos (ne)viešumo

78. Apeliaciniame skunde yra suformuluoti 3 procesinio pobūdžio prašymai, susiję su bylos medžiagos viešumu: 1) nustatyti, kad ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT; 2) nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša; 3) tuo atveju, jei byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose.
79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, nurodė, kad šie apeliantės prašymai spręstini pakartotinai bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą, skundžiamoje nutartyje nepakankamai tiksliai ir aiškiai pasisakė dėl jų.
80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliantės prašymas nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose nėra aktualus, nes byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
81. Dėl apeliantės prašymo nustatyti, kad ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT, atkreiptinas dėmesys, jog toks pats prašymas buvo pareikštas ir pirmosios instancijos teisme, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino, nutardamas neteikti susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT ieškinio 14  priedo ir dubliko 1–4, 6–9 priedų bei užtikrinti, kad nurodyta medžiaga nebūtų prieinama per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši informacija patenka į konfidencialios informacijos apimtį. Pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti (nagrinėjamos bylos atveju – dalyvaujančiam byloje asmeniui).
82. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi ankstesne savo praktika ir 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodė, jog tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą; informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti; teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
83. Apeliantė siekia, kad VPT nebūtų teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti ieškinio 14 priedas (darbų atlikimo išlaidų suvestinė, kurioje atskleista apeliantės pelno marža), dubliko 1 (pažyma dėl medžiagų statistinių sąnaudų, kurioje atskleisti sąnaudų kiekiai ir kainos), 2 (pagrindinių medžiagų tiekėjų pasiūlymai, kuriuose atskleistos pasiūlymų detalės), 3 (darbuotojams mokamo darbo užmokesčio pagal išdirbį apskaičiavimo metodika, kurioje atskleisti darbuotojams mokami atlyginimai), 4 (darbų atlikimo išlaidų suvestinė, kurioje atskleista apeliantės pelno marža), 6 (pažyma dėl horizontaliojo kelių ženklinimo veiklos, kurioje atskleistos apeliantės pajamos iš horizontaliojo kelių ženklinimo veiklos pagal tam tikrus subjektus), 7 (pažyma dėl UAB „Biseris“ sąnaudų ir pajamų 2016 m. vykdant sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kurioje atskleistas savikainos ir gautos sumos santykis), 8 (išrašas iš UAB „Biseris“ didžiosios knygos apie 2016 m. operacijas, susijusias su kelių ženklinimu dažais pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kuriame atskleistos įmonės finansinės operacijos) ir 9 (išrašas iš UAB „Biseris“ didžiosios knygos apie 2016 m. operacijas, susijusias su kelių ženklinimu termoplastu pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kuriame atskleistos įmonės finansinės operacijos) priedai.
84. Nėra pagrindo abejoti, kad apeliantės prašomi apsaugoti įmonės duomenys nėra vieši, t. y. iš esmės jie, kaip komercinę paslaptį sudaranti informacija, yra konfidencialūs, slapti, apeliantė deda protingas pastangas, jog nurodyti duomenys būtų laikomi konfidencialia informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos apie apeliantės bendradarbiavimo su tiekėjais detalės, itin detalus veiklos sąnaudų, pajamų išskaidymas ir pelno maržos atskleidimas galėtų pažeisti sąžiningą konkurenciją ir padaryti žalos įmonių konkurencingumui. Nors VPT nėra apeliantės konkurentė, tačiau jos atstovai nėra įsipareigoję užtikrinti apeliantės pateikiamos informacijos konfidencialumo, todėl yra galimybė, jog nekontroliuojant pateiktų duomenų ir informacijos sklaidos, su ja gali susipažinti apeliantės konkurentai. Pažymėtina, kad šie byloje esantys duomenys dėl procesinės bylos baigties (apeliantės įrodinėtos žalos dydžio aspekto nevertinimo) net nėra teisiškai reikšmingi, todėl jų neteikimas susipažinti ir kopijuoti VPT niekaip nesuvaržo šios institucijos teisių. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarė neteikti susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT ieškinio 14 priedo ir dubliko 1–4, 6–9 priedų bei užtikrinti, jog nurodyta medžiaga nebūtų prieinama per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Kadangi ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra galiojanti, nėra pagrindo pakartotinai priimti tokį patį procesinį sprendimą ir apeliacinės instancijos teisme.
85. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl bylos medžiagos neviešumo nesprendė, tačiau apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša. Dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų, dėl kurių neteiktini susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti VPT ieškinio 14 priedas ir dubliko 1–4, 6–9 priedai, yra pagrindas šiuose dokumentuose esančią informaciją saugoti ir nuo kitų asmenų, kurie po bylos išnagrinėjimo turi teisę susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga. Apeliantės prašymas tokią apsaugą suteikti ir kitai bylos medžiagai nėra motyvuotas, todėl prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša tenkintinas tik iš dalies, nevieša bylos medžiaga pripažįstant ieškinio 14 priedą ir dubliko 1–4, 6–9 priedus.

Dėl procesinės bylos baigties

86. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą ir priteisti dėl Pirkimo nutraukimo apeliantės patirtus nuostolius yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma ieškinį tenkinti, netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
88. Kadangi galutinis bylos rezultatas nėra palankus ieškovei, nėra pagrindo jai priteisti nei vienoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymų priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas ir duomenų apie tokias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinio 14 priedą ir dubliko 1–4, 6–9 priedus pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Teisėjai                                                                                                                              Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                                                            Artūras Driukas

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis