2022 m. gruodžio 20 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo G. K..
Teismas
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. K. (toliau – atsakovas) 37,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, 2019 metais deklaravęs 29,97 ha žemės ūkio naudmenų plotą (duomenys neskelbiami), todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui kartą į metus buvo siųsti mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, tačiau atsakovas tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 susidarė 37,46 Eur įsiskolinimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurių 7, 31 ir 32 punktai nustato, kad pareiškėja administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą, bei pagal šiuo sprendimu patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 3.3.18. p., kur numatyta, jog ūkininkai, deklaravę žemės ūkio naudmenų plotus, priskiriami vietinės rinkliavos mokėtojų grupei. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Radviliškio rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu nustato vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu.
Pareiškėjos prašymas tenkinamas.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai), kurių 4.12. punktas numato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, o 6 punktas pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1. p.), gyvenamosios paskirties patalpų vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba (12.2. p.), gyventojams, įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka Nuostatų 12.1., 12.2., 12.3. punktuose nurodyti asmenys, kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos. Nuostatų 1 priede numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojams priklauso ir ūkininkai, deklaravę žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau (18 eilutė). Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos 3.3.18 punkte nurodyta, kad rinkliavos mokėtojai yra ir ūkininkai, kurių deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas yra daugiau kaip 20 ha.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas 2019 metais (duomenys neskelbiami) buvo deklaravęs ir dirbo 29,97 ha žemės, taigi jis 2019 metais buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 4.12. punkto, 1 priedo 18 eilutės bei Metodikos 3.3.18 punkto pagrindu. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 37,46 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A525-471/2010), yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).
Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe ir specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.
Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362, todėl siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, iš esmės nebelieka prasmės naudotis advokato pagalba, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis (LVAT 2022-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021) analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo G. K. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 37,46 Eur (trisdešimt septynis Eur 46 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė