Civilinė byla Nr. 2SP-2386-514/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00673-2021-2                    

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

3.2.7.1; 3.4.5.20                    

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Plungė

              Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. P. prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo,

  n u s t a t ė :

  pareiškėja prašė patvirtinti pareiškėjos 420,00 Eur turtinį reikalavimą mirusiojo palikėjo  S. B. įpėdinei Ž. J.. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas S. B. mirė 2021 m. kovo 23 d., pareiškėja jį palaidojo iš savo lėšų. Laidojimo paslaugos gedulo namuose kainavo 1 606,95 Eur. Dalis šių lėšų buvo padengta iš Socialinės paramos skyriaus gauta 320,00 Eur pašalpa ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – VSDFV) gauta vienkartine 566,95 Eur pašalpa. Likusią pinigų sumą – 840,00 Eur sumokėjo pareiškėja. Laidojant mirusįjį pagal katalikiškas tradicijas, Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pareiškėja paaukojo 120,00 Eur. Pareiškėja tėvo laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, todėl turi teisę jas atgauti iš paveldėtojų.  

            Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 5.63 straipsnyje numatyta palikėjo kreditorių teisė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo priėmimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šios teisės tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Taigi, kreditoriaus pareiškimas, paduotas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nėra ieškinio reikalavimas, tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 23 d. mirė (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plungės sveikatos centras“ 2021 m. kovo 23 d. medicininio mirties liudijimo kopijos duomenys). 

Pareiškėja pateikė teismui rašytinių įrodymų apie jos turėtas tėvo S. B. laidojimo išlaidas: UAB „Žemaitijos gralis“ pažymos duomenimis, už laidojimo paslaugas mokėtiną galutinę sumą – 1 606,95 Eur, VSDFV 2021 m. kovo 28 d. sprendimo dėl vienkartinės išmokos mokėjimo, mirus S. B., duomenimis, UAB „Žemaitijos gralis“ skirtą 566,95 Eur vienkartinę išmoką, Telšių vyskupijos Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2021 m. kovo 23 d. pranešimo duomenimis apie Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos už 2021 m. kovo 23 d. mirusio S. B. laidotuves gautą 120,00 Eur auką. 

Iš pareiškėjos pateikto Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2021 m. balandžio 8 d. liudijimo duomenų matyti, kad pareiškėja I. P. yra S. B., mirusio 2021 m. kovo 23 d., įpėdinė pagal testamentą priėmusi palikimą, padavusi notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, Plungės rajono 3-iajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla.

Teismui gavus duomenis iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad palikėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ne tik pareiškėja I. P. (2021 m. balandžio 8 d.), bet ir Ž. J. (2021 m. balandžio 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką taikant CK 5.63 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl paveldimo turto CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka tik kai nėra palikimą priėmusių įpėdinių, paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, ar įpėdiniai nežinomi. Pareiškėja prašyme teismui nurodė palikėjo įpėdinę Ž. J., taigi, žinojo, turėjo duomenis apie kitą palikėjo įpėdinę, vadinasi, turėjo galimybę kreditorinius reikalavimus pareikšti tiesiogiai šiai palikėjo įpėdinei, o ne juos reikšti per teismą. Pažymima ir tai, kad įpėdiniui jam pareikšto reikalavimo netenkinus, nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

Įvertinęs nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei aplinkybę, kad palikėjo S. B. palikimas jau yra priimtas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos teismui pateiktas prašymas negali būti tenkinamas, o pareiškėja savo turtines pretenzijas turi tiesiogiai pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams (nagrinėjamu atveju – Ž. J.) arba prašyti notaro išduoti vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą, jeigu palikimas buvo priimtas pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1, 2, 7, 8 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjos I. P. prašymo dėl paveldėjimo procedūrų taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                         Aušra Volskytė