Civilinė byla Nr. e2-146-881/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01455-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2

                (S)                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Garta“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovės
UAB „LIMS“ turto: negyvenamųjų patalpų – pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini, negyvenamųjų patalpų – valymo įrengimų pastato patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą – draudimą turtą perleisti tretiesiems asmenims (išskyrus galimybę turtą perleisti ieškovei) ar kitaip suvaržyti teises į turtą, ir apie tai neinformuojant ir nepranešant atsakovei.

2.       Ieškovė nurodė, kad ketina reikšti ieškinį atsakovei UAB „LIMS“, ieškiniu prašant patvirtinti jos su atsakove suderinto perleidžiamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o nepatvirtinus – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą; nustatyti ieškovei prievolę sumokėti atsakovei 1 200 000 Eur už turtą. Ieškovės teigimu, šiuo metu ji negali pateikti ieškinio, nes nėra gavusi atsakovės atsakymo su aiškia pozicija dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo notarine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas pažymėjo, kad jau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė įrodinėja, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, t. y. teikia įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius būsimo ieškinio dalyką. Teismas konstatavo, kad prašyme nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė negali pateikti ieškinio iš karto, t. y. tuo pačiu metu, kai teikia šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nenurodyta ir tai, kada ketinama pareikšti ieškinį atsakovei. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė įrodinėja, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, t. y. teikia įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius būsimo ieškinio dalyką. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji iki šiol nėra gavusi atsakovės atsakymo su aiškia pozicija dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo notarine tvarka, teismo vertinimu, nėra svarbi aplinkybė ieškinio atidėjimui pagrįsti, kadangi, kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovė jau prašymo pateikimo metu teigia, kad atsakovė veikia neteisėtai ieškovės atžvilgiu, nesudarydama turto pirkimo–pardavimo sutarties.

5.       Teismas nurodė, kad iš prašyme pateiktų duomenų taip pat nėra pagrindo išvadai, jog byloje yra kilusi neįprasta ir / ar sudėtinga teisinė situacija, kuriai tinkamai kvalifikuoti būtų reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, byla būtų didelės apimties ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė prašymo pateikimo metu objektyviai negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio. Iš prašymo darytina išvada, kad visos esminės ieškinio pareiškimui būtinos nustatyti faktinės aplinkybės ieškovei yra žinomos, ji yra surinkusi pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus, taigi, nėra pagrindo spręsti, jog prašymo pateikimo metu ieškovė negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Garta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Pareiškime buvo akivaizdžiai nurodyti duomenys su įrodymais ir aplinkybėmis, kad pardavėja ketina sudaryti sutartį su kitu asmeniu, nutarties priėmimo dieną tokia sutartis su trečiuoju asmeniu ir buvo sudaryta notarų biure, o teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo būdu pažeisdamas ieškovės turtinius interesus.

6.2.       Ieškinio nustatyta tvarka ieškovė teikti negalėjo, nes pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė galėjo kreiptis tik į teismą, ką atitinkamai ir padarė. Sutartimi nustatyto teismingumo kreipiantis į arbitražą ieškovė nepažeidė.

6.3.       Neįsigilinus į bylos medžiagą priimta neteisinga ir nepagrįsta nutartis, dėl ko akivaizdu, kad buvo pažeistos ieškovės teisės ir turtiniai interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK)
320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad prašyme nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė negali pateikti ieškinio iš karto, t. y. tuo pačiu metu, kai teikia šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, visos esminės ieškinio pareiškimui būtinos nustatyti faktinės aplinkybės ieškovei yra žinomos, ji yra surinkusi pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus, taigi, nėra pagrindo spręsti, jog prašymo pateikimo metu ieškovė negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad ji ieškinio nustatyta tvarka teikti negalėjo, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė galėjo kreiptis tik į teismą, ką atitinkamai ir padarė.

9.       Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio
1 dalis numato bendrąjį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi tikėtinai (lot. prima facie) pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Taigi, iš minėtų teisės normų turinio seka, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo kaip teisme, taip ir arbitraže gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams; 3) ieškinio reikalavimų prima facie pagrindimas.

10.       Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nėra pagrindo spręsti, jog prašymo pateikimo metu ieškovė negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio, nekonkretizuojant, kad ieškovė turi kreiptis į arbitražą, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo tiek teismui, tiek arbitražui, vertinamos tapačios aplinkybės, t. y. priežastys, dėl kurių ieškovas negali kreiptis į teismą / arbitražą.

11.       Apeliantė nurodo, kad pareiškime buvo akivaizdžiai nurodyti duomenys su įrodymais ir aplinkybėmis, jog pardavėjas ketina sudaryti sutartį su kitu asmeniu, nutarties priėmimo dieną tokia sutartis su trečiuoju asmeniu ir buvo sudaryta notarų biure. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodomos aplinkybės yra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams, vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti pirmiausia dėl to, kad apeliantė neįrodė pateisinamų priežasčių, dėl ko ieškinys negali būti paduotas iš karto.

12.       Atskirajame skunde apeliantė taip pat nenurodo pateisinamų priežasčių, dėl ko ji negali kreiptis į arbitražą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad apeliantė jau prašymo pateikimo metu nurodo egzistuojant pakankamai faktinių aplinkybių, jos manymu, pagrindžiančių būsimo ieškinio dalyką, dėl ko vien papildomo vieno įrodymo neturėjimas – atsakovės nuomonės dėl pagrindinės prikimo–pardavimo sutarties sudarymo, nelaikytinas svarbia priežastimi iš esmės jau suformuluoto ieškinio pateikimo atidėjimui. Pažymėtina, kad apeliantė pati sau prieštarauja – nurodo, kad egzistuoja pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovė ketina perleisti turtą, tačiau tuo pačiu teigia, kad atsakymo dėl sutarties sudarymo iš atsakovės negavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktu prašymu apeliantė siekė ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo (šiuo atveju arbitražo) sprendimu, įvykdymą, o sudaryti spaudimą atsakovei dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių sudarytos sutarties įvykdymui užtikrinti, jų paskirtis, kaip jau minėta – užtikrinti sprendimo įvykdymą.

13.       Be kita ko, apeliantė pati nurodo, kad prašomas areštuoti turtas skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo perleistas notarine tvarka. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys – 2021 m. gruodžio 20 d. UAB „LIMS“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ginčo turtas buvo perleistas byloje nedalyvaujančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“
(CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantė prašo areštuoti turtą, kuris atsakovei nepriklauso, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų byloje nedalyvaujančių asmenų interesus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pateikimo momento, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

    Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja