Civilinė byla Nr. e2-713-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00692-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pakeistas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ ieškinį atsakovui P. U. dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termopalas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. (toliau – ir atsakovas) 1 032 308 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apygardos teisme 2023 m. gegužės 8 d. gautas atsakovo P. U. prašymas pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis.

3.       Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kurių pagrindu atsakovo prašymas buvo netenkintas, 2023 m. sausio 25 d. kreipėsi į antstolį prašydamas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną mėnesį reikalinga atsakovo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Antstolis 2023 m. sausio 30 d. patvarkymu dėl 2023 m. sausio 25 d. prašymo atmetė atsakovo prašymą dėl nenurašomos sumos, todėl atsakovas 2023 m. vasario 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (vykdomoji byla Nr. 0123/22/01766). Antstolis, nesutikdamas su skundu, persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą dėl antstolio veiksmų, 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė skundą kaip nepagrįstą (civilinė byla Nr. 2YT-6409-475/2023). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismas sutiko su antstolio padaryta išvada, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo nustatyta, kad atsakovui leidžiama atsiskaityti su kitais kreditoriais, negu tie, kurie yra nurodyti nutartyje, todėl antstolis neturėjo pagrindo išlaidų sumas įmokoms kredito įstaigoms pagal kredito, lizingo ir draudimo sutartis įtraukti į būtinąsias atsakovo išlaidas.

4.       Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, nurodydama, kad antstolis, vykdantis nutartį, bet ne teismas turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri kiekvieną mėnesį gali būti naudojama atsakovo (jo šeimos) būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta būtinųjų išlaidų suma nebuvo nustatyta tik dėl tos priežasties, kad atsakovas nevykdė pareigos pateikti šiam antstoliui įrodymus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, jog atsakovo reikalaujama nustatyti lėšų suma, kuri, atsakovo teigimu, yra reikalinga jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįsta. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodyta, kad atsakovui neužkirstas kelias pakartotinai kreiptis į antstolį, pateikiant motyvuotą ir pagrįstą prašymą nustatyti lėšų sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ieškovės vertinimu, byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neturi būti keičiamas, nes atsakovas nevykdo pareigos pateikti antstoliui dokumentus, pagrindžiančius jo paties prašomų nustatyti būtinųjų išlaidų pagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi patenkino atsakovo P. U. prašymą – pakeitė 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatė, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis.

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad atsakovui galima su lėšomis atlikti tokias operacijas: atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Nesant konkrečiai teismo nurodytų operacijų, jų negalėtų atlikti ir antstolis vykdantis nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo nuomone, nei CPK, nei kituose įstatymuose nepateiktas baigtinis operacijų, kurias gali leisti atlikti teismas atsakovui, areštavęs jo lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, sąrašas.

7.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į teismą: prašydamas: 1) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio (toliau – ir antstolis) 2023 m. sausio 30 d. patvarkymą dėl 2023 m. sausio 25 d. prašymo (vykdomoji byla Nr. 0123/22/01766) ir leisti nustatyti ne didesnę kaip 3 018,98 Eur laisvai disponuojamą sumą, kuri per kalendorinį mėnesį gali būti panaudojama atsakovo ir jo šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2-1659-342/2022); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. U. (atsakovo) skundą dėl antstolio 2023 m. sausio 30 d. patvarkymo. Antstolis 2023 m. sausio 30 d. patvarkymu nutarė atmesti pareiškėjo (atsakovo) prašymą nustatyti 3 018,98 Eur sumą reikalingą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, remdamasis tuo, kad atsakovo prašyme nurodyti poreikiai yra didesni negu jo turimos lėšos ir gaunamos pajamos, prašyme nurodyti kiti kreditoriai neturi pirmumo į savo prievolės įvykdymą prieš galiojantį teismo procesinį sprendimą, taip pat tai, kad atsakovo banko sąskaitoje jau yra nustatyta nenurašoma 1 040 Eur suma, o padidinti ją iki 3 018,98 Eur nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad, priimdamas ginčijamą 2023 m. sausio 30 d. patvarkymą, antstolis pagrįstai nustatė, jog 3 019,98 Eur suma neatitinka tikrosios pareiškėjo (atsakovo) būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos.

8.       Teismas sutiko su atsakovu, kad netenkinus jo prašymo leisti iš sąskaitoje esančių lėšų (kurios šiuo metu areštuotos) atlikti mokėjimų kredito įstaigoms pagal kredito ir lizingo sutartis prisiimtas prievoles, kredito įstaigos ne tik galėtų nutraukti sutartis su atsakovu, bet taip pat ir, vadovaudamosios sutarčių nuostatomis, pareikalauti patirtų nuostolių atlyginimo (nesumokėtų įmokų už kreditą, delspinigių, ir pan.). Dėl kredito ar lizingo sutarčių nevykdymo atsakovui galėtų iškilti grėsmė netekti turto. Tai sukeltų neadekvačius teisinius padarinius (pavyzdžiui, turtas būtų parduotas iš varžytynių ir pan.). Be to, būtų nepagrįstai suvaržytos tokių asmenų teises. Tai prieštarautų pačios ieškovės teisėtiems interesams (turtas paprastai parduodamas už mažesnę negu rinkos kainą). Teismas nurodė, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „Termopalas“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Objektyvus pagrindas pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovo reikalaujamu būdu – suteikiant atsakovui galimybę atlikti įmokas kitiems kreditoriams pagal sudarytas kredito ir lizingo sutartis – galėtų būti tik atsakovo pateiktais įrodymais patvirtintos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovui kilsiančios žalos atsiradimo faktą tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pakeistos. Tai galėtų būti kredito įstaigos reikalavimas įvykdyti prievolę, išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą, įspėjimas apie pradedamą išieškojimą.

9.2.                      Patenkinus atsakovo prašymą, kai nėra nustatytos aplinkybės, galinčios pagrįsti atsakovui kilsiančios žalos atsiradimo faktą, būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas kitiems atsakovo kreditoriams, bet ne ieškovei, ir kartu būtų paneigti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai bei prasmė. Atsakovo prašymas buvo grindžiamas tik prielaidomis, kad nepatenkinus prašymo, galėtų iškilti grėsmė atsakovui dėl sudarytų kredito ir lizingo sutarčių nutraukimo bei nuostolių atlyginimo.

9.3.                      Atsakovas kartu su prašymu nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas iš turto nuomos. Tikėtina, kad jis siekė užsitikrinti didesnę pateikto prašymo patenkinimo tikimybę. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad lizinguojamu automobiliu naudojasi atsakovo sutuoktinė.

9.4.                      Teismas nepagrįstai sudarė sąlygas atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti ne tik su tais kreditoriais, kurie buvo nurodyti atsakovo prašyme, bet taip pat ir atlikti mokėjimus pagal visas su atsakovu sudarytas kreditavimo sutartis (tiek sudarytas su bankais, tiek ir su kitais kreditoriais). Nutartimi atlikti laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimai pažeidžia atsakovo kreditorių teisių lygybės principą.

10.       Atsakovas P. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ieškovės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumo, nes nurodytos bylos (civilinė byla Nr. e2-1257-790/2020) faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė gali būti taikoma tik įvertinus faktinių aplinkybių visumą, kurioje ji buvo suformuluota. Apeliantės cituojamoje byloje išdėstyti išaiškinimai priimti atsakovui esant juridiniam asmeniui (t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos juridiniam asmeniui). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo.

10.2.                      Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Jis reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Pagal ekonomiškumo principą reikalaujama išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina teisėtam tikslui pasiekti.

10.3.                      Skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į abiejų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikiant nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržant nė vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina teisėtam tikslui pasiekti. Dėl to nepažeisti ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai.

10.4.                      Ieškovė skunde neneigia, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka atsakovui pareikšto reikalavimo dydį. Dėl to jomis užtikrinamas ieškinio reikalavimas.

10.5.                      ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia padidinti iki tol mokėtas įmokų sumas ar kitais būdais pakeisti įsipareigojimų pagal kredito ar lizingo sutartis vykdymo tvarką ar kad ketina prisiimti kitų finansinių įsipareigojimų ar pan., nėra pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis neproporcinga ieškovės atžvilgiu ar nepagrįstai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pakeistas byloje 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas nusprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalimi), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

13.       CPK normos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

14.       Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

15.       Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės. Neabejotina, kad ekonomiškumo bei teisingumo principai svarbūs ir nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų pakeitimui ar jų sumažinimui. Taigi, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar būtų taikomos kitos rūšies ar masto tokio pobūdžio priemonės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1009-381/2018, 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-319-553/2021).

16.       Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos matyti, kad abiem atvejais – tiek siekiant dalies taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir jų pakeitimo (masto sumažinimo) – esminę reikšmę turi teismo taikytų ribojimų atitiktis proporcingumui ir ekonomiškumui, taip pat proceso šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas ir taikytų ribojimų efektyvumas. Neabejotina, kad pertekliniai, pernelyg teises varžantys ribojimai šių principų neatitinka.

17.       Pirmiau nurytų proceso teisės principų turinio kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad, vadovaujantis CPK 148 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti pakeistos tik esant faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovui kilsiančios realios žalos atsiradimo faktą tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pakeistos, atsiradimui. Priešingai negu teigia apeliantė, taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ir įrodžius jų neatitiktį proporcingumo ar ekonomiškumo principams, šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimą. Aptartų principų pažeidimas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiek, kiek jos susijusios su piniginėms operacijoms – privalomųjų įmokų pagal kredito ir lizingo sutartis mokėjimų (pagal lizingo sutartį Nr. 2021-110524, susitarimą dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 1, būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 11/09/02GR ir Nr. SL-16-3719931, kreditavimo sutartį Nr. 2022013256) sustabdymu, yra pernelyg varžančios atsakovo teises.

19.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).

20.       Apeliantė į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. 1 032 308 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Antstolio 2023 m. sausio 25 d. sudarytu turto aprašu aprašytas skolininko (turto savininko) P. U. turtas. Apribota turto suma 1 032 308 Eur, neišieškoma suma 1 040 Eur; apribojus skolininko turtą, jam leista atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat sumokėti mokesčius valstybei. Atsakovas iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, prašė leisti atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal konkrečias kredito ir lizingo sutartis (žr. šios nutarties 18 punktą).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus, jų teisių apsaugą.

22.       Taigi, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo tokia faktinė situacija, kai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdyti atsakovo prisiimtų finansinių įsipareigojimų privalomieji mokėjimai pagal kredito ir lizingo sutartis. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne tik į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet, atsižvelgiant į proporcingumo principą, svarbu yra ne tik šis procesinis tikslas, bet ir konkretaus asmens teisių bei teisėtų interesų apsauga. Tai, kad kartu su šiuo prašymu atsakovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas iš turto nuomos ir lizinguojamu automobiliu faktiškai naudojasi atsakovo sutuoktinė, savaime nėra pagrindas palikti galioti ieškovės pageidaujamos apimties laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip minėta, privalomųjų įmokų, susijusių su skundžiamoje nutartyje nurodytomis konkrečiomis kredito ir lizingo sutartimis, mokėjimas priskirtinas prie fizinio asmens – atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimo ir tokių mokėjimų sustabdymas yra pernelyg varžanti atsakovo teises.

23.       Nuosekliai plėtojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

24.       Sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1257-790/2020, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiuo metu nagrinėjamos bylos. Viena vertus, apeliantės cituojamoje byloje išdėstyti išaiškinimai priimti dėl atsakovo – juridinio asmens, o nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo. Kita vertus, teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė gali būti taikoma tik įvertinus faktinių aplinkybių visumą, kurioje ji buvo suformuluota. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis nurodyta  Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

25.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant apeliantės argumentus, kad teismas leido atlikti mokėjimus pagal visas su atsakovu sudarytas kreditavimo sutartis (tiek sudarytas su bankais, tiek ir su kitais kreditoriais), yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama ir taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyta pagal kokias konkrečias kredito ir lizingo sutartis atsakovui leidžiama atlikti mokėjimus.

26.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šio instituto taikymo sąlygas, derindamas abiejų šalių interesus. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip spręsti šį klausimą ir dėl to naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.