Civilinė byla Nr. e2A-780-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00283-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.1.14.1

(S) 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Glass LT“ dėl išmokėtos banko garantijos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nerda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Veikmės statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovės UAB „Glass LT“ 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 1825 pateiktą reikalavimą sumokėti 40 000 Eur sumą, nurodytą Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. garantijoje Nr. JCF151207/259; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Glass LT“ pagal banko garantiją nepagrįstai gautą 40 000 Eur sumą, 345,21 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 345,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 

3.       Ieškovei pašalinus didžiąją dalį nustatytų darbų trūkumų, 2018 m. kovo 19 d. tarp šalių buvo pasirašyta darbų perėmimo pažyma, patvirtinanti, kad rangos sutartyje numatyti gamybos paskirties pastato statybos darbai buvo baigti 2018 m. vasario 5 d. Dėl likusių darbų trūkumų pašalinimo tvarkos bei terminų šalys tarėsi elektroniniais laiškais, raštais ir susitikimų metu. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 1782 ieškovei pareiškė, kad teritorija prie gamybos paskirties pastato nėra apželdinta žalia veja – žolė nesudygusi, todėl atsakovė organizuos defektų pašalinimo darbus. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad defektus šalins atsakovės pasirinkta kita rangovė UAB „Žalias lokys“ už 38 571,20 Eur be PVM sumą, o šias išlaidas turės kompensuoti ieškovė, priešingu atveju atsakovė kreipsis į banką dėl garantijos panaudojimo.

4.       Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 12-00586 nesutiko su atsakovės pretenzijomis, pateikdama atsakovei nuotraukas, kad pastatyto pastato teritorijoje žolė yra sudygus, atkreipė dėmesį į tai, jog vejos įrengimo darbų metu vyravo sausringas laikotarpis, pateikė kitų bendrovių komercinius pasiūlymus, pagal kuriuos trūkumų šalinimo kaina būtų daugiau nei dvigubai mažesnė negu UAB „Žalias lokys“ siūloma kaina. Šalys 2019 m. rugsėjo 12 d. susitarė pratęsti pirmosios garantijos galiojimą iki 2020 m. gruodžio 31 d., nustatydamos 40 000 Eur garantijos sumą, ir toliau ieškoti sprendimo dėl vejos įrengimo darbų trūkumų pašalinimo. Atsakovei buvo pateikta Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. garantija Nr. JCF151207/259 (antroji garantija), galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

5.       Siekdama išspręsti kilusį ginčą dėl vejos įrengimo darbų kokybės, atsižvelgdama į UAB „Mikus“ pateiktą komercinį pasiūlymą, ieškovė pasiūlė atsakovei sumokėti 18 537 Eur be PVM arba reikiamus darbus atlikti savo jėgomis. Ieškovė planavo darbus pradėti 2020 m. balandžio mėn. ir apie tai pranešė atsakovei. Tačiau 2020 m. balandžio 2 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė,  kad esami įvažiavimai, veikiant gamyklai, negali būti panaudojami žemėms, technikai vežti, nes teritorijoje yra saugoma pagaminta produkcija bei žaliavos ir vyksta intensyvus judėjimas. Atsakovė pasiūlė numatyti alternatyvų patekimo į teritoriją kelią, išsiardant dalį tvoros, tačiau, ieškovės vertinimu, tokia atsakovės pasiūlyta alternatyva buvo sudėtingai įgyvendinama bei rizikinga dėl mažo atstumo tarp pastato ir tvoros, už kurios yra suformuotas šlaitas. Nors šalys ir toliau susirašinėjo, bet sutarimo dėl įvažiavimo į teritoriją ir darbų eigos nepasiekė. Ieškovė prašė atsakovės informuoti, kai bus galimybė patekti į teritoriją per pagrindinius įvažiavimo vartus, tačiau atsakovė nurodė, kad nesvarstys vejos tvarkymo darbų atlikimo galimybės per pagrindinį įvažiavimą į teritoriją.

6.       Ieškovė, su subrangove UAB „Nerda“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai įvertinusi situaciją, 2020 m. rugsėjo 10 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad teritorijoje žolė yra tinkamai sudygusi, todėl nebereikia perdaryti visų vejos įrengimo darbų, taip pat siūlė atsakovei taikiai užbaigti ginčą, sumokant jai 18 537 Eur kompensaciją. Su tuo nesutikdama atsakovė teigė,  kad netinkamai buvo įrengta ne tik pati veja, bet ir jos pagrindas, todėl reikia pakeisti dirvožemį ir iš naujo perdaryti visus vejos įrengimo darbus. Atsakovė priėmė sprendimą pati organizuoti defektų šalinimo darbus, kurių kaštus turės padengti ieškovė, šiuo tikslu nurodė pasinaudosianti antrąja banko garantija. Atsakovė taip pat pranešė savo iniciatyva pasitelkusi ekspertą, kuris įvertino ieškovės atliktus vejos įrengimo darbus.

7.       Ieškovės teigimu, ji gavo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimą  apie tai, kad atsakovė bankui pateikė reikalavimą sumokėti 40 000 Eur sumą pagal antrąją garantiją ir kad minėta suma atsakovei bus sumokėta. Tokio reikalavimo pagrindu atsakovė 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 1825 įvardijo ieškovės pagal rangos sutartį netinkamai įvykdytus garantinius įsipareigojimus, t. y. ieškovės vėlavimą ir laiku neįrengimą žalios vejos, kaip buvo  numatyta sutartyje. Bankas 2021 m. sausio 7 d. nuo ieškovės sąskaitos nurašė 40 000 Eur, skirtus mokėjimui pagal antrąją garantiją.

8.       Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai pareikalavo iš banko sumokėti antrojoje garantijoje nurodytą sumą, kadangi esamos situacijos susidarymą iš esmės lėmė pačios atsakovės veikimas (neveikimas), nesudarant ieškovei tinkamų techninių galimybių atvykti į objektą bei atlikti reikiamus trūkumų šalinimo darbus. Siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, ieškovė teikia ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės jos nepagrįstai gautą 40 000 Eur sumą ir įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 7 d. (pinigų nurašymo iš ieškovės sąskaitos) iki ieškinio padavimo teismui dienos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Veikmės statyba“ atsakovei UAB „Glass LT“ 4 731,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vejos įrengimo darbų kokybės ir atsakovės teisės pasinaudoti banko suteikta garantija, tačiau pats šalių santykis su garantu neginčijamas.

11.       Teismas iš 2018 m. liepos 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kartu su juo pateiktų nuotraukų padarė išvadą, kad ginčo veja nebuvo tinkamai įrengta. Nuotraukose akivaizdžiai matyti sužėlusios piktžolės, nėra susiformavusi kultūrinė žolė, matomas tuščias dirvožemio plotas. Atsakovės užsakymu buvo atliktas vejos įrengimo ginčo objekte tyrimas, kurį atliko specialistės A. S. ir R. J. M. Šios specialistės 2020 m. spalio – lapkričio mėn. apžiūrėjo objektą ir nustatė, kad teritorijos dalyje, kur buvo įrengiama veja (gazonas), netolygiomis proporcijomis paskleistas augalinis gruntas, o tai blogina estetinį vaizdą. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad vietose, kur buvo atsėjama žolė, atsėjimui panaudotas gruntas akivaizdžiai buvo rūgštus, dėl to sunkiai dygo žolė ir ėmė veistis piktžolės. Be to, sklype želdynai nepilnai suformuoti, o pats sklypo paviršius nelygus. Neišspręstas ir paviršinio vandens nuvedimas, išretėjus vejai arba nesudygus vienos ar kitos rūšies sėkloms, atsirado galimybė augti ir vešėti piktžolėms. Specialisčių vertinimu, veja sudaryta tarsi iš skirtingų plotų, susidaręs blogas estetinis vaizdas bei nesukurtos tinkamos žaliųjų plotų rekreacinės savybės, reikalingos tinkamam naudojimui. Tokia veja neatitinka ne tik projekto, bet ir vejoms keliamų bendrųjų reikalavimų, objekto estetinė būklė tokia, kokia labiau būdinga natūralioms pievoms ir ganykloms, todėl esamo žolės įrengimo rezultato vadinti veja iš viso negalima.

12.       Teismas pažymėjo, kad vejos išvaizda užfiksuota ir 2019 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Jame nurodyta, kad veja nėra prigijusi, auga piktžolės, be to, keturiose skirtingose vietose rankiniu prietaisu paėmus žemės mėginius, dirvožemio sluoksnis nesiekė 20 cm – buvo nuo 2,5 cm iki 6 cm, o kai kuriose vietose dirvožemio sluoksnio iš viso nebuvo. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Glass LT“ darbų saugos ir ūkio vadovas K. R. taip pat nurodė, kad veja nebuvo sudygusi ir atrodė kaip piktžolių laukas.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė leistinomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų (liudytojo parodymų, fotofiksacijos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, specialisčių išvadų) dėl rangos sutartyje numatytos vejos nekokybiško įrengimo. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos neįrodo, kad vejos įrengimo darbai atlikti tinkamai arba defektai yra pašalinti, juo labiau kad pradėjus šalių derybas ir pati ieškovė akivaizdžiai pripažino darbų trūkumus. Ieškovės argumentai dėl darbų pradžioje buvusios sausros jos  atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą taip pat nešalina. Ieškovė yra verslininkė, turėjusi pareigą pati ar per subrangovą įvertinti esamą hidrometeorologinę būklę, gamtines bei kitas sąlygas ir atitinkamai reaguoti, t. y. imtis priemonių papildomam mulčiavimui, laistymui. Negalima pripažinti tinkamu sutarties vykdymu tokio rangovės elgesį, kai tikimasi, kad buvusiomis oro sąlygomis pakaks tik išbarstyti sėklas. Akivaizdu, kad esant nepalankioms sąlygomis turėjo būti imamasi papildomų veiksmų, kurie leistų darbus atlikti kokybiškai, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovės argumentas, kad veja galimai nesudygo dėl suprojektuotos drenažo sistemos, taip pat tėra tik prielaida, kuri nėra pakankamai pagrįsta. Jeigu nurodyta aplinkybė ir galėjo turėti įtakos darbų kokybei, ieškovė turėjo ją įvertinti, numatyti galimas pasekmes ir pasiūlyti atsakovei konkrečius sprendimo būdus.

14.       Teismo vertinimu, nepagrįsti ir tokie ieškovės argumentai, kuriais atsakovė kaltinama piktnaudžiavimu savo teisėmis ir pareigos bendradarbiauti pažeidimu. Šalių paaiškinimai ir šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką sudarė sąlygas ieškovei šalinti vejos įrengimo trūkumus, tačiau ieškovė, nors ir ėmėsi tam tikrų defektų šalinimo darbų, maksimalių pastangų nedėjo. Pagrindiniu darbų atlikimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m., ieškovė iš esmės nevaržomai galėjo planuoti darbus teritorijoje. Tačiau vėliau, atsakovei objekte pradėjus stiklo produkcijos gamybą, atsirado pateisinamas atsakovės reikalavimas apsaugoti savo produkciją ir dulkėms jautrią įrangą (optinius įrengimus). Be to, ginčo teritorijoje buvo įrengti saulės elektrinės moduliai. Taigi, ieškovė nepateikė svarių argumentų, kodėl per tokį ilgą laiką iki garantijos panaudojimo nebuvo galima racionaliai suplanuoti darbų, į teritoriją patenkant per atsakovės siūlytas vietas, t. y. laikinai nuimant tvoros segmentus, pasitelkiant lengvesnę techniką ar vėliau atstatant šlaitą, kuriam teoriškai buvo galima pakenkti įvažiuojant sunkia technika, arba atliekant dulkes keliančius darbus nedarbo dienomis. Delsdama pašalinti trūkumus, ieškovė pati sukėlė sau sunkumų šiuos darbus atlikti. Nors ieškovė tvirtino, kad savivaldybė galimai net nebūtų davusi sutikimo įvažiuoti per atsakovės nurodytą pusę (per pėsčiųjų taką), tačiau aplinkybės, kad buvo prašoma išduoti tokį leidimą, net ir neįrodinėjo.

15.       Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentais, kad panaudotos garantijos suma yra neprotingai didelė. Šalys ilgą laiką derėjosi dėl darbų atlikimo ir dėl kitų subrangovų paieškos, taip pat dėl galimos kompensacijos dydžio. Atsakovė reikalaujamą kompensacijos sumą ir garantijos dydį grindė vienu iš gautų galimų rangovų komercinių pasiūlymų – UAB „Žalias lokys“ pateikta darbų sąmata. Byloje nėra paneigta atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodomų darbų apimtis ar būtinybė įrengti joje numatytus ir projektinę dokumentaciją bei bendruosius reikalavimus atitinkančius darbus, siekiant ištaisyti visus vejos defektus, taip pat nėra įrodyta, kad darbų kainos būtų per aukštos. Darbų atlikimas esamomis sąlygomis, t. y. atsakovei vykdant gamybą, sudarant reikiamą papildomą apsaugą atsakovės įrangai ir produkcijai, klientų priėmimui, neabejotinai pareikalautų papildomų išlaidų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo panaudota per didelė garantijos suma.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovė UAB „Veikmės statyba“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Antroji garantija buvo pateikta tik ieškovės garantiniams įsipareigojimams užtikrinti. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose motyvuotai akcentavo, kad vejos įrengimo darbų kokybė objektyviai priklausė ne tik nuo jos, tačiau ir nuo kitų asmenų veiksmų. Toks atsakomybės už darbų kokybę pasiskirstymas atsispindi ir šalių sudarytoje sutartyje. Konkrečių sutarties sąlygų 11.12 punkte nurodyta, kad už defektus atsako ne tik rangovė (ieškovė), bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas. Rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė nėra solidari. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, privalėjo įvertinti visų šių asmenų veiksmus, nulėmusius vejos įrengimo darbų kokybę, tačiau teismas tokio vertinimo neatliko, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo į bylą neįtraukė.

16.2.                      Vienas iš dokumentų, sudarančių rangos sutartį, yra specifikacija. Konkrečių sutarties sąlygų 1.1.1.5 punkte įtvirtinta, kad sąvoka „specifikacija“ apima ir terminą „techninio projekto techninė specifikacija“. Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2016 m. rugsėjo 6 d. leidimo statyti naują statinį matyti, kad ginčo atveju techninį projektą statyti gamybos paskirties pastatą parengė projektuotoja UAB „RA studija“. Techniniame projekte buvo numatyta įrengti drenažo sistemą, kurią ieškovė privalėjo numatyti ir savo parengtame darbo projekte ir kurią atitinkamai turėjo įrengti. Tačiau techniniame projekte nebuvo numatyta laistymo sistema, todėl ieškovė negalėjo savo nuožiūra tokios sistemos įrengti. Akivaizdu, kad techninio projekto sprendiniai tiesiogiai lėmė darbo projekto sprendinius ir tuo pačiu vejos įrengimo darbų kokybę. Techninio projekto sprendinių teismas apskritai nevertino ir projektuotojos UAB „RA studija“ į bylą neįtraukė.

16.3.                      Teismas sprendime, be kita ko, rėmėsi atsakovės su atsiliepimu pateikta tyrimo išvada (specialisčių išvada), kurioje teigiama, kad atliekant vejos įrengimo darbus buvo nukrypta nuo techninio projekto. Ieškovė savo dublike buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad sutikimas su tokia išvada reikštų, jog už defektus taip pat yra atsakinga statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Sweco Lietuva“. Kitaip tariant, jei atliekant vejos įrengimo darbus iš tiesų buvo nukrypta nuo techninio projekto, kaip teigiama tyrimo išvadoje, tai kartu reiškia, jog statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas vykdžiusi inžinierė UAB „Sweco Lietuva“ neatliko savo pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje, todėl taip pat yra atsakinga už vejos įrengimo darbų trūkumus. Nors dėl galimos statybos techninės prižiūrėtojos atsakomybės ieškovė buvo pasisakiusi dublike, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir UAB „Sweco Lietuva“ į bylą neįtraukė.

16.4.                      Ieškovė savo dublike paaiškino, kad 2018 m. vykę šalių susirašinėjimas ir susitikimai, kuriuose buvo aptariami vejos įrengimo darbų trūkumai, neatspindi vėliausios faktinės ginčo situacijos bei 2019 – 2020 m. buvusios vejos kokybės. Ieškovė nuo pat vejos įrengimo, t. y. nuo 2018 m., vadovaudamasi atsakovės teiktais nurodymais, perdarinėjo, persodino, laistė, tręšė, sėjo, ravėjo ir kitaip gerino vejos kokybę savo sąskaita, dėl to patirdama dideles išlaidas. Visa tai lėmė, kad galiausiai vejos kokybė atitiko sutarties reikalavimus, žolė buvo tinkamai sudygusi, ką patvirtina 2019 – 2020 m. darytos nuotraukos. Nenorėdama konfliktuoti su atsakove, ieškovė buvo sutikusi dar labiau pagerinti vejos kokybę arba sumokėti atsakovei 18 537 Eur kompensaciją ir tokiu būdu taikiai užbaigti kilusį ginčą. Nors teismas nurodė, kad ieškovės pateikta fotofiksacija neįrodo, kad vejos įrengimo darbai atlikti tinkamai, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie atsakovės į bylą pateiktas nuotraukas, t. y. jos neįrodo, kad darbai buvo atlikti netinkamai.

16.5.                      Atsakovės teiginių dėl netinkamos vejos kokybės neįrodo ir kiti teismo įvardyti įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, tyrimo išvada (specialisčių išvada). Dublike ieškovė pateikė konkrečius argumentus, kurie leidžia pagrįstai abejoti atsakovės į bylą pateiktų 2018 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d.  antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir tyrimo išvadoje nurodytų duomenų patikimumu, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir sprendime dėl jų net nepasisakė.

16.6.                      Teismas sprendime teisingai nurodė, kad byloje tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas dėl vejos įrengimo darbų kokybės, tačiau šio ginčo taip ir neišsprendė. Teismas šioje byloje turėjo atsakyti į esminius klausimus: ar vejos įrengimo darbų kokybė yra tinkama; jei buvo tam tikrų defektų – nustatyti, kokia suma reikalinga šiems defektams pašalinti; kas (rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas) yra atsakingas už nustatytus defektus. Į minėtus klausimus buvo galima atsakyti tik turint specialių žinių. Atsakovės į bylą pateiktą tyrimo išvadą, kuria rėmėsi teismas, parengė reikiamų žinių akivaizdžiai neturintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo savo iniciatyva byloje paskirti ekspertizę.

16.7.                      Teismas sprendime nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog 40 000 Eur garantijos suma yra neprotingai didelė, tačiau konkrečios sumos nenustatė ir negalėjo nustatyti, kadangi tam objektyviai buvo reikalinga ekspertizė. Teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra paneigta UAB „Žalias lokys“ sąmatoje nurodytų darbų apimtis ar tai, kad sąmatoje pateiktos darbų kainos būtų per aukštos. Tačiau ieškovė į bylą buvo pateikusi ne vieną, o tris kitų bendrovių komercinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad atsakovės nurodytų trūkumų šalinimo kaina būtų daugiau nei dvigubai mažesnė negu kaina, kurią atsakovei siūlė UAB „Žalias lokys“. Todėl lieka neaišku, kokius kitus įrodymus, jeigu ne kitą sąmatą, ieškovė turėjo pateikti teismui, siekdama paneigti atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytus duomenis. Antra vertus, net jei garantijoje nurodyta suma nėra per didelė, atsakovė bet kokiu atveju negalėjo šios sumos reikalauti tik iš ieškovės, nes rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė nėra solidari.

16.8.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, reikalaudama pašalinti vejos įrengimo darbų trūkumus, nesudarė ieškovei tinkamų techninių galimybių atvykti į objektą bei atlikti reikiamus darbus. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą bendradarbiauti su ieškove ir būtent dėl šių atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovė objektyviai negalėjo įvykdyti savo garantinių įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. pašalinti vejos įrengimo darbų trūkumus. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 3 dalimi, ieškovė negali būti laikoma pažeidusia savo garantinius įsipareigojimus, todėl atsakovė nepagrįstai pareikalavo sumokėti banko garantijos sumą.

16.9.                      Teismas, pasisakydamas dėl darbų atlikimo sąlygų, nepagrįstai vertino darbų atlikimo laikotarpį iki 2018 m., kuomet nebuvo poreikio būtent tokio pobūdžio darbams, dėl kurių šalys susitarė žymiai vėliau, t. y. tik 2020 m. Be to, priešingai nei teigiama sprendime, ieškovė dėjo maksimalias pastangas savo įsipareigojimams įvykdyti, kitaip nei atsakovė, kuri, gavusi antrąją garantiją, vietoje vejos įrengimo darbų trūkumų pašalinimo ėmė siūlyti ieškovei tartis dėl kompensacijos, kurios suma būtų artima UAB „Žalias lokys“ komercinio pasiūlymo sumai, t. y. dėl 38 571,20 Eur sumokėjimo. Todėl akivaizdu, kad atsakovė visą laiką realiai siekė tik nesąžiningai įgyti jai pateiktoje banko garantijoje nurodytą sumą.

16.10.                      Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, galėjo prašyti banko išmokėti mažesnę sumą, pavyzdžiui 38 571,20 Eur, tačiau paprašė maksimalios garantijoje nurodytos 40 000 Eur sumos. Byloje nėra įrodymų, kad būtent ši suma yra reikalinga vejai pagerinti.

17.       Atsakovė UAB „Glass LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Ieškovė skunde visiškai nepagrįstai bando perkelti savo atsakomybę kitiems asmenims. Projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ir atsakomybė niekada nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra nagrinėjami ieškovės, kaip rangovės, veiksmai ir garantijos panaudojimo klausimai. Kadangi rangovė pažeidė rangos sutartimi prisiimtus ir įstatyme nustatytus įsipareigojimus, atsakovė pagrįstai bei teisėtai pasinaudojo garantija, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.

17.2.                      Rangos sutarties preambulė, šios sutarties 3 punktas ir konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.1 punktas įtvirtina būtent ieškovės, kaip rangovės, pareigą tinkamai ir laiku pašalinti defektus. Konkrečiųjų sąlygų 7.1 punktas įpareigoja ieškovę vykdyti darbus rangos sutartyje numatytu būdu, tinkamai, rūpestingai, pagal pripažintą gero darbo praktiką ir naudojant tinkamą įrangą bei medžiagas. Garantijoje yra aiškiai nurodyta, kad pagrindas atsakovei pasinaudoti garantija ir gauti joje nurodytą sumą yra ieškovės garantinių įsipareigojimų pagal rangos sutarties sąlygas neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas, t. y. sutartinių (rangos sutarties) ir įstatyminių ieškovės pareigų pažeidimas. Kadangi ieškovė objekte neįrengė žalios vejos, atitinkančios sutarties reikalavimus (techninių specifikacijų ir normatyvinių statybos dokumentuose nustatytų rodiklių), o atsiradusių defektų per 3 metus nepašalino, nors turėjo visas tam reikiamas sąlygas ir galimybes, galiausiai apskritai atsisakiusi tą daryti, atsakovė sąžiningai ir teisėtai pasinaudojo garantija.

17.3.                      Ieškovės skundo teiginiai apie galimą projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Jeigu būtų buvęs netinkamas techninis projektas ar netinkami techninės priežiūros veiksmai, ieškovė, kaip ilgametė statybų srities profesionalė, neabejotinai būtų tai pastebėjusi ir kėlusi dėl to klausimus dar rangos sutarties vykdymo metu, tačiau niekada to nedarė. Tik apeliaciniame skunde ieškovė pradėjo nepagrįstai ieškoti kitų asmenų, tariamai atsakingų už jos pačios rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Antra vertus, ieškovė, būdama rūpestinga, sąžininga ir manydama, kad kitų asmenų dalyvavimas šioje byloje yra būtinas, turėjo teisę pateikti teismui prašymą dėl tokių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, ką ji padarė subrangovės UAB „Nerda“ atveju. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašydama trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo, ieškovė pati pripažino, kad tokio poreikio byloje nebuvo, todėl neturi teisės šia aplinkybe remtis apeliaciniame skunde.

17.4.                      Ieškovės atstovas pirmuosiuose teismo posėdžiuose buvo nurodęs, kad ieškovė planuoja šioje byloje pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Tačiau viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tokio prašymo taip ir nepareiškė, tuo patvirtindama, kad tokios savo minties atsisakė ir poreikio bei pagrindų prašyti teismo skirti ekspertizę nenustatė. Tokio prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovė nepareiškė ir po to, kai į bylą buvo pateiktos net kelios specialistų išvados. Tai reiškia, kad pat ieškovė nemanė, jog byloje egzistuoja pagrindas ir poreikis skirti ekspertizę. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl ekspertizės skyrimo laikytini visiškai nepagrįstais ir nesąžiningais.

17.5.                      Į bylą pateiktos specialisčių išvados, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir pačios ieškovės raštai, kuriuose ji aiškiai pripažįsta defektų egzistavimą bei savo pareigą juos pašalinti, taip pat kiti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neįrengė žalios vejos, atitinkančios nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Žalias lokys“ komercinis pasiūlymas, UAB „STN Group“ ir UAB „Bellaria“ lokalinės sąmatos, 2021 m. gegužės 25 d. specialisčių išvadose esančios sąmatos ir paskaičiavimai patvirtina, kad tinkamam defektų pašalinimui yra būtina ne mažesnė kaip 40 000 Eur suma. 

17.6.                      Pati ieškovė sutiko ir pripažino, kad darbų kaina, siekiant tinkamai ir kokybiškai įrengti žalią veją, gali siekti 40 000 Eur ir daugiau, todėl ir pateikė šios sumos banko garantiją. Pačios ieškovės 2016 m. pasiūlyme ir rangos sutartyje nurodoma žalios vejos įrengimo darbų kaina siekė ne mažiau kaip 35 742 Eur be PVM, o atsakovė už visus darbus yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškove. Šį skaičių imant kaip atskaitos tašką ir atsižvelgus į tai, kad nuo 2016 m. statybos kainų indeksas pakilo daugiau nei 11 procentų, akivaizdu, jog šiuo metu vejos įrengimui ir defektų pašalinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 40 000 Eur.

17.7.                      Į bylą pateiktos specialisčių išvados patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai yra visiškai netinkami, nepriimtini ir su itin reikšmingais defektais. Išvadose nurodyta, kad tokie darbai neatitinka nei techninio projekto, nei normatyvinių dokumentų reikalavimų, o tinkamam vejos, nuogrindų ir sustiprintos vejos defektų pašalinimui yra būtina ne mažesnė kaip 116 777,10 Eur suma. Taigi, tinkamam defektų pašalinimui visa būtina suma yra beveik trigubai didesnė nei panaudotos garantijos suma. Vien jau tinkamam vejos defektų pašalinimui pagal išvadą būtina 74 796,15 Eur suma. Todėl atsakovė pagrįstai pasinaudojo 40 000 Eur garantijos suma, reikalinga bent iš dalies padengti nustatytų darbų defektų šalinimo išlaidas. Aplinkybių ar kitų duomenų, kurie leistų abejoti į bylą pateiktomis specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, ieškovė nenurodė.

17.8.                      Apeliaciniame skunde yra dėstomi jokiais bylos duomenimis nepagrįsti argumentai dėl atsakovės pareigos bendradarbiauti tariamo pažeidimo ar piktnaudžiavimo. Priešingai, atsakovė ilgai ir daug kartų geranoriškai prašė ieškovės ištaisyti defektus, susijusius su žalios vejos tinkamu įrengimu, nuolatos ragino vykdyti ieškovę savo įsipareigojimus, organizuodavo susitikimus, derino įvairius scenarijus ir variantus, kaip ieškovė galėtų pašalinti defektus. Nors defektai ir žalios vejos tinkamo neįrengimo faktas užfiksuotas ir pačios ieškovės buvo pripažintas dar 2018 m. vasario mėn., be to, ieškovei buvo sudarytos visos galimybės ne vieną kartą tokius defektus pašalinti, tokių savo pareigų ieškovė taip ir neįvykdė. Atsakovė, siekdamas konstruktyviai išspręsti kelis metus trunkantį jos teisių pažeidimą ir ieškovei toliau vengiant atlikti darbus, 2020 m. gegužės 11 d. raštu pasisiūlė pati organizuoti darbus, kartu prisiimdama tokių darbų organizavimo rizikas, jeigu ieškovė kompensuos tiesioginius vejos įrengimo kaštus, tačiau ir toks variantas ieškovės netenkino.

17.9.                      Jeigu iš tiesų atsakovė būtų buvusi suinteresuota tik pasinaudoti garantija, kaip visiškai nepagrįstai teigia ieškovė, atsakovė nebūtų delsusi 3 metus ir skyrusi geranoriškam bendradarbiavimui savo pinigus, laiką ir kitus resursus, o būtų pasinaudojusi dar pirmąja garantija, t. y. pasinaudojusi ja tuomet, kai ieškovė pažeidė nustatytą 2018 m. gegužės 11 d. terminą garantiniams įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovės pozicija, ilgalaikis ir sistemingas įsipareigojimų nevykdymas bei defektų neištaisymas net kelerius metus nebeatitiko ne tik teisės aktų ir rangos sutarties reikalavimų, bet ir jokių sveiko proto, profesionalaus verslo ir etikos standartų, dėl to atsakovė ir ėmėsi tokių veiksmų.

17.10.                      Negana to, būdama sąžininga ir rūpestinga, dar iki realizuodama savo teisę pasinaudoti garantija, atsakovė gavo reikiamą išsilavinimą bei specialių žinių turinčių asmenų išvadas dėl aplinkotvarkos darbų atitikimo projektui. Iš šių išvadų, be kita ko, tapo aišku, kad vejos paviršius suformuotas ne pagal projekto reikalavimus, o pasėti sėklų mišiniai ir pati veja neatitinka techninio projekto reikalavimų, be to, veja neišvalyta nuo statybinių šiukšlių. Išvadose buvo nurodyta ir tai, kad geotekstilė paklota tik fragmentiškai ir neapima viso nuogrindos pločio, o vejos borteliai yra žemesni nei žolė, nuolydis suformuotas netinkamai, todėl augalinis gruntas nuo pievos paviršiaus pateko ant nuogrindos ir jau apaugo augalais, akmenukų sluoksnis taip pat per plonas. Taigi, atsakovė pasinaudojo garantija, kuri buvo išduota vejos defektų pašalinimui, tik įsitikinusi tokio savo veikimo pagrįstumu ir būtinumu ir tik po to, kai tapo aišku, kad ieškovė vejos defektų nepašalins.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių santykių kvalifikavimo ir kitų asmenų veiksmų  

18.       Garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl to nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017).

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos dvi mokėjimo garantijų rūšys: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018).

20.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017).

21.       Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021).

22.       Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2019 m. spalio 9 d. garantija besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti užsakovei (atsakovei) bet kurią sumą, bet ne didesnę kaip 40 000 Eur, po pirmo užsakovės rašytinio reikalavimo sumokėti pateikimo, užsakovei neprivalant pagrįsti savo reikalavimų, tačiau savo rašte nurodžius, kad reikalaujama suma jai priklauso, nes rangovė (apeliantė) neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo garantinius įsipareigojimus pagal 2016 m. lapkričio 28 d. rangos sutarties Nr. ST-165 dėl gamybos paskirties pastato statybos sąlygas.

23.       Vertinant 2019 m. spalio 9 d. banko garantijos, dėl kurios panaudojimo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, turinį, konstatuotina, kad ji yra nepriklausoma garantija (CK 6.90 straipsnio 2 dalis).

24.       Siekiant atskirti skolininko, kreditoriaus ir garanto įsipareigojimų apimtį ir šias šalis siejančius teisinius santykius, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo), ar kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019).

25.       Šioje byloje susiklostė būtent antroji situacija, t. y. ginčas kilo tarp skolininkės (apeliantės) ir kreditorės (ieškovės), kai skolininkė mano, kad kreditorė nepagrįstai kreipėsi į banką, reikalaudama išmokėti 2019 m. spalio 9 d. banko garantijoje nurodytą 40 000 Eur sumą. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą svarbios yra šios dvi aplinkybių grupės: 1) ar kreditorės (atsakovės) reikalavimas ir prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas, ar reikalavimas pateiktas nepasibaigus garantijos terminui, ar garantija užtikrinta prievolė nėra vykdyta, ar nepasibaigė kitais pagrindais arba buvo pripažinta negaliojančia; 2) ar skolininkė (apeliantė) yra pažeidusi garantija užtikrintą prievolę.

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios grupės aplinkybių, t. y. dėl formaliųjų sąlygų, susijusių su banko garantijos galiojimu, apeliantės reikalavimo atitikimo garantijos sąlygoms ar kitų aplinkybių, šalinančių garanto (banko) pareigą išmokėti garantijos sumą. Todėl nurodytos aplinkybės atskirai byloje nevertinamos ir dėl jų nepasisakoma.

27.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju byloje reikšmingas tik antrosios aplinkybės nustatymas – atsakymas į klausimą, ar apeliantė yra pažeidusi garantija užtikrintą prievolę. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantės prievolė, kuri užtikrinta 2019 m. spalio 9 d. banko garantija (antrąja garantija), yra jos įsipareigojimo pašalinti statybos darbų defektus, atsiradusius įrengiant veją, vykdymas. Tokią išvadą suponuoja tiek ginčo šalių sudarytos 2016 m. lapkričio 28 d. rangos sutarties sąlygos, tiek antrosios garantijos tikslas, kurį atspindi šalių ikiteisminis bendravimas tarpusavyje susirašinėjant elektroniniais laiškais, siunčiant pretenzijas, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai.

28.       Šalių 2016 m. lapkričio 28 d. sudarytos rangos sutarties preambulėje nurodyta, kad rangovė (apeliantė) įsipareigoja atlikti visus gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbus bei ištaisyti bet kuriuos darbų defektus. Pagal sutarties 3 punktą rangovė įsipareigoja užsakovei tinkamai atlikti ir baigti darbus per 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos programoje nustatytais terminais, bet ne vėliau nei iki 2017 m. gruodžio 1 d., bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus, laikantis sutarties ir CK nuostatų. Rangos sutarties 6 punkte nurodyta, kad užsakovė įsipareigoja sumokėti sutarties kainą rangovei, atsižvelgdama į darbų vykdymą bei jų baigimą ir bet kurių defektų ištaisymą per tą laiką ir tuo būdu, kurie yra numatyti sutartyje. Pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.4.1 punktą priimta sutarties suma – rangos sutartyje nurodyta suma, už kurią rangovas įsipareigoja atlikti visus darbus bei ištaisyti visus defektus.

29.       Vadinasi, pagal rangos sutarties sąlygas apeliantė buvo įsipareigojusi atlikti ne tik visus pastato statybos darbus, bet ir atsiradus darbų defektams, juos ištaisyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018 m. sausio 16 d. buvo sudarytas statybos užbaigimo aktas, o 2018 m. kovo 19 d. šalys pasirašė darbų perėmimo pažymą, patvirtinančią, kad rangos sutartyje numatyti gamybos paskirties pastato statybos darbai buvo baigti 2018 m. vasario 5 d. Apeliantei perduodant, o atsakovei priimant statybos darbus, šalys 2018 m. vasario 5 d. papildomai pasirašė neatitikčių pašalinimo aktą, kuriuo apeliantė įsipareigojo iki 2018 m. gegužės 11 d. pašalinti akto pasirašymo metu vis dar likusius statybos darbų defektus, kurie išvardinti 2018 m. vasario 5 d. apeliantės pasirašytame garantiniame rašte. Šiuo raštu apeliantė įsipareigojo pašalinti žalios vejos įrengimo, fasado ir vidaus sienų plokščių ir apskardinimų, trinkelių, asfalto dangos ir kitus trūkumus.

30.       Bylos duomenys (elektroniniai laiškai, raštai, susirinkimų protokolai) patvirtina, kad apeliantė iki sutarto termino pabaigos žalios vejos įrengimo trūkumų nepašalino, todėl atsakovė 2018 m. birželio 27 d. rašytine pretenzija paragino apeliantę iki 2018 m. liepos 11 d. su atsakove suderinti defektų ištaisymo būdą ir naują terminą darbams atlikti. Šalys, dalyvaudamos 2018 m. liepos 26 d. susirinkime, patvirtino, kad vejos defektai vis dar egzistuoja, o dėl jų pašalinimo darbų bus susitarta iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Toliau vykstant šalių bendravimui, apeliantė atsakovei persiuntė subrangovės UAB „Nerda“, atlikusios vejos įrengimo darbus, raštus, kuriuose buvo numatyti darbų šalinimo būdai ir terminai. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškė pretenziją apeliantei, nurodydamas, jog terminas defektams pašalinti suėjo ir nors defektų šalinimo darbai buvo vykdomi, defektai iki šiol nėra pašalinti. Šalys 2018 m. lapkričio 9 d. dalyvavo susitikime, kuriame bendrai nutarė iki 2019 m. gegužės 24 d. pašalinti vejos defektus t. y. iki šio laiko turėjo būti tolygiai sudygusi žolė, be piktžolių. Atsakovės 2019 m. gegužės 24 d. darbuotojų susitikimo protokole užfiksuotas vejos vertinimas ir konstatuotas faktas, kad žolė nėra sudygusi, pačios vejos nėra, dirvožemio sluoksnis neatitinka reikiamo. Šalys 2019 m. rugsėjo 12 d. susitikime susitarė dėl pirmosios banko garantijos pratęsimo (antrosios banko garantijos išdavimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d., jos suma apribojant 40 000 Eur, kurie būtų skirti žalios vejos įrengimo trūkumų pašalinimui, taip pat sutarė toliau bendradarbiauti ir ieškoti žalios vejos defektų taisymo būdo.

31.       Taigi, konstatavus aplinkybę, kad apeliantės prievolė, kuri užtikrinta antrąja banko garantija, yra tik jos įsipareigojimo pašalinti žalios vejos darbų defektus įvykdymas, o pačios garantijos, kaip vieno iš prievolių užtikrinimo būdo, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta, šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra reikšmingi kitų apeliantės nurodytų statybos dalyvių (projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo) atsakomybės dėl atsiradusių darbų trūkumų klausimai. Nagrinėjamu atveju pareiga pašalinti statybos darbų defektus tiek pagal aptartas rangos sutarties normas, tiek pagal atskirus šalių susitarimus (pvz. 2018 m. vasario 5 d. apeliantės garantinį raštą) pareiga teko būtent apeliantei, kaip rangovei. Kitiems statybos subjektams tokia pareiga tiesiogiai nekilo, juolab kad jų prievolių vykdymas ir nebuvo užtikrintas 2019 m. spalio 9 d. banko garantija. Todėl atsakovės galimybė pasinaudoti būtent šia garantija objektyviai negali būti siejama su kitų statybos dalyvių prievolėmis.

32.       Kadangi šioje byloje yra kilęs ginčas tik dėl apeliantės pasinaudojimo garantija pagrįstumo, o ne dėl kitų statybų dalyvių prievolių vykdymo, todėl klausimai, susiję su šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygomis, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Tokią išvadą neabejotinai suponuoja ir apeliantės suformuotas ieškinio dalykas bei pagrindas, kuriuo, realizuojant dispozityvumo principą, nustatomos ir teisminio nagrinėjimo ribos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

33.       Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei spręsdamas bylas pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

34.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu buvo prašoma pripažinti nepagrįstu atsakovės 2020 m. gruodžio 8 d. rašte pateiktą reikalavimą garantui (bankui) išmokėti 40 000 Eur garantijos sumą, atitinkamai, priteisti apeliantei iš atsakovės pagal banko garantiją pastarajai išmokėtą šią garantijos sumą. Ieškinyje apeliantė laikėsi pozicijos, kad atsakovė yra nepagrįstai pasinaudojusi garantija, kadangi: 1) statybos darbų trūkumų nepašalinimą lėmė pačios atsakovės neteisėti veiksmai (nebendravimas ir galimybių trūkumams pašalinti nesudarymas); 2) galutinė vejos kokybė, apeliantei atliktų defektų šalinimo darbų (darbus, kuriuos jai suteikė galimybę atlikti atsakovė), atitiko rangos sutartyje aptartas sąlygas; 3) pasinaudota garantijos suma neatitinka atsakovės siekiamų ištaisyti trūkumų masto.

35.       Kaip matyti, ieškinio reikalavimai nėra nukreipti kitų statybos dalyvių atžvilgiu ir nėra siejami su jų prievolių vykdymu atsakovei arba apeliantei, o apeliantės prievolė pašalinti darbų defektus  buvo kvestionuojama įrodinėjant atsakovės, kaip sutarties kontrahentės, netinkamą pareigų vykdymą ir paties poreikio šiuo metu taisyti defektus (ne)egzistavimą. Tai reiškia, kad ieškinio dalykas ir pagrindas apeliantės buvo suformuluotas taip, kad bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui net nebuvo prielaidos vertinti projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų, kiek jie susiję su pačių žalios vejos įrengimo trūkumų atsiradimu, kuriuos apeliantė ne tik įsipareigojo pašalinti, bet ir tokios savo prievolės atsakovei įvykdymą garantavo pateikdama banko garantiją. Teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir jame pareikštų reikalavimų, tą draudžia proceso taisyklės, nustatytos, be kita ko, CPK 265 straipsnio 2 dalyje. Sutiktina ir su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad apeliantė, kuri viso teisminio proceso metu buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, pirmosios instancijos teismo neprašė kitų statybos dalyvių įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar kitokiu procesiniu statusu.

36.       Dar daugiau, apeliantė kitų asmenų atsakomybės dėl atsiradusių darbų defektų net neįrodinėjo, t. y. neteikė įrodymų būtent tokioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Apeliantė, savo dublike pasisakydama dėl projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo galimo prisidėjimo prie atsiradusių defektų, iš esmės deklaratyviai rėmėsi bendro pobūdžio CK 6.697 straipsnio 3 dalies norma, nustatančia, kad tiek rangovas, tiek projektuotojas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, tačiau jokių konkrečių duomenų, būtinų projektuotojo ir (ar) statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei už kilusius defektus identifikuoti, nepateikė. Be apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktų subjektyvių  pasvarstymų, šioje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti bent prielaidą, kad atsiradusius darbų defektus, susijusius su vejos įrengimu, lėmė netinkamai parengtas techninis projektas (laistymo sistemos nesuprojektavimas). Tuo tarpu techninio prižiūrėtojo atsakomybę apeliantė formaliai sieja vien su konstatuotų trūkumų faktu, neįrodinėdama, kaip ir kokiu būdu Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje šiam subjektui nustatytų pareigų pažeidimas nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė, ignoruodama ir tokį esminį faktą, kad defektai buvo nustatyti ne garantiniu laikotarpiu, o dar iki statybos darbų užbaigimo ir perdavimo atsakovei.  

37.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su kitų statybos dalyvių (projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo) atsakomybe dėl atsiradusių darbų trūkumų, neturėjo jokios teisinės reikšmės šioje byloje kilusio ginčo teisingam išsprendimui, juo labiau kad jos nesudarė ir šios bylos nagrinėjimo dalyko. Apeliacinio skundo argumentais nepagrįstai siekiama išplėsti kilusio ginčo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas, to nevertindamas ir atskirai neaptardamas, procesinio pažeidimo nepadarė. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos, kurioje ginčijama atsakovės teisė pasinaudoti banko garantija, iškėlimas neriboja apeliantės galimybės savo teises ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, t. y. inicijuoti teisminius ginčus, kuriuose leistinomis priemonėmis būtų įrodinėjama kitų statybos dalyvių atsakomybė dėl atsiradusių darbų trukumų ir su tuo susijusi žala apeliantei.

Dėl statybos darbų trūkumų (ne)pašalinimo

38.       Statybos rangą reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis), kiti teisės aktai. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir, atitinkamai, bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

40.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

41.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nuo pat pradžių pripažino, kad žalios vejos įrengimo darbai turi trūkumų, todėl juos įsipareigojo ištaisyti (žr. šios nutarties 29, 30 punktus). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantė faktiškai ėmėsi defektų šalinimo darbų atlikimo. Tuo leidžia įsitikinti byloje esantis šalių susirašinėjimas, kur viename iš laiškų (2019 m. balandžio 17 d. elektroninis laiškas) pati atsakovė atkreipė dėmesį, kad apeliantė jau ketvirtą kartą mėgina atsodinti veją. Taigi, šioje byloje aktualus tik toks klausimas, ar apeliantė yra tinkamai ištaisiusi statybos darbų (žalios vejos įrengimo) defektus. Atsižvelgus į prieš tai paminėtą kasacinio teismo praktiką, tinkamas defektų ištaisymas galėtų būti konstatuojamas tik tokiu atveju, jeigu galutinis darbų rezultatas (po defektų ištaisymo) visiškai atitiktų kokybės reikalavimus, nustatytus rangos sutarties sąlygose. Byloje esanti įrodymų visuma tokios išvados nesuponuoja, t. y. neleidžia daryti išvados, kad apeliantė yra tinkamai ištaisiusi darbų defektus ir tinkamai įvykdžiusi sutartinę prievolę, kas, atitinkamai, eliminuotų atsakovės teisę pasinaudoti banko garantija.

42.       Žalios vejos įrengimo darbams keliami reikalavimai buvo apibrėžti techninės specifikacijos 4 dalyje. Šioje specifikacijoje, be kita ko, nurodyta, kad vejos paviršiaus nuolydžiai turi būti tokie, kad nesusidarytų įdubimai, kuriose galėtų rinktis vanduo kitaip, negu yra vertikalaus plano brėžinyje; prie šaligatvių pakraščių, užbaigto vejos dirvožemio lygis turi būti 20 mm žemiau šaligatvio paviršiaus; dirvožemio storis po sutankinimo turi būti mažiausiai 200 mm. specifikacijoje nurodyta ir žolės mišinio sudėtis bei proporcijos, aprašytas pats sėjimo procesas. Į bylą atsakovės pateiktų specialisčių tyrimo išvadose vienareikšmiškai teigiama, kad net ir po defektų šalinimo darbų, kuriuos apeliantė atliko, nebuvo pasiekti ne tik šie techninėje specifikacijoje žalios vejos įrengimui keliami reikalavimai, bet ir joje atskirai neaptarti tokio pobūdžio darbams įprastai keliami reikalavimai (estetinė išvaizda, vejos tolygumas ir pan.).

43.       Specialistės A. S. ir R. J. M., 2020 m. spalio – lapkričio mėn. apžiūrėjusios objektą, parengė bendrą 2020 m. lapkričio 19 d. tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad žolės būklė prasta – žolė reta, su įsisėjusiomis piktžolėmis; apžiūrimoje teritorijoje vyrauja smėlingi molingi gruntai ir dirvožemis; teritorijos dalyje, kur buvo įrengiama veja (gazonas), netolygiomis proporcijomis paskleistas augalinis gruntas, o tai blogina estetinį vaizdą; didelė tikimybė, kad paskleistas prieš statybas sandėliuotas viršutinis dirvos sluoksnis; akivaizdu, kad nuolydžiai sklype nėra pilnai suformuoti, akivaizdūs įdubimai ir nelygumai; sklype nėra tolygių nuolydžių lietaus vandeniui nutekėti; netinkamai įrengta nuogrinda (plačiau žr. šios nutarties 11 punktą).

44.       Atsakovės užsakymu po pusmečio buvo atliktas dar vienas – išsamesnis vejos kokybės tyrimas, kurį atliko specialistė R. J. M. Specialistei 2021 m. balandžio – gegužės mėn. apžiūrėjus objektą, buvo parengta 2021 m. gegužės 25 d. tyrimo išvada, kurioje konstatuoti iš esmės tie patys trūkumai, papildomai pasisakant, kad vietomis derlingas augalinis sluoksnis (juodžemis) siekia vos 50 – 100 mm, vietoje techniniame projekte numatyto 200 mm; per giliai sumontuotas vejos bortelis, todėl vejos nuolydis yra link pastato, o ne nuo jo; per plonas nuogrindos akmenukų sluoksnis ventiliuojamoje nuogrindoje užsinešęs žemėmis ir priaugęs žolių dėl neteisingai įrengtų visų nuogrindos sluoksnių ir neteisingos nuogrindos konstrukcijos; neteisingi sustiprintos vejos sluoksniai – sustiprintos vejos iškasos gylis, vietoje projektinio 700 mm jis svyruoja nuo 650 mm iki 770 mm; sustiprinta veja įrengta nesutankinus pagrindų, todėl lengvai kasasi rankiniu būdu.

45.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

46.       Paminėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad atsakovės į bylą pateiktos specialisčių išvados yra leistini rašytiniai įrodymai, todėl jais pirmosios instancijos turėjo pagrindą remtis, konstatuodamas žalios vejos įrengimo defektų nepašalinimo faktą. Tokio pobūdžio rašytinių įrodymų pateikimas į bylą bei aplinkybė, kad pačios šalys, įskaitant apeliantę, bylos nagrinėjimo metu nepageidavo, jog byloje būtų atlikta teismo ekspertizė, neabejotinai paneigia ir apeliaciniame skunde pateiktus samprotavimus apie tai, kad byloje kilusiam ginčui išspręsti buvo būtinas teismo ekspertizės atlikimas, kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti savo iniciatyva. Nagrinėjama byla aiškiai dispozityvi, taigi ir poreikio ginti viešą interesą ar rinkti už ginčo šalis įrodymus pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Atsakovei į bylą pateikus rašytinius įrodymus, kurie pagal savo prigimtį visgi yra ekspertinio pobūdžio dokumentai, byloje taip pat esant ir kitų duomenų rangos darbų trūkumams identifikuoti (fotonuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų), pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, juo labiau – savo paties iniciatyva spręsti dėl teismo ekspertizės paskyrimo byloje.

47.       Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai abejojama ir specialisčių parengtų išvadų patikimumu, jų kompetencija. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisčių parengtos išvados yra išsamios, jose ne tik aprašyti, bet ir vizualiai atvaizduoti (nufotografuoti) tyrimo metu atlikti bandymai. Atliekant antrąjį tyrimą dalyvavo ir nepriklausoma akredituota laboratorija UAB „Laboratorinių bandymų centras“, padėjusi specialistei atlikti tyrimui reikalingus bandymus, į bylą yra pateikti ir šių  bandymų protokolai. Pačių specialisčių kompetencija pagrįsta kartu su išvadomis pateiktais dokumentais (atestatais, diplomais, sertifikatais), iš kurių matyti, kad R. J. M. turi ypatingo statinio statybos vadovės ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovės kvalifikaciją, o A. S. – architektės ir želdynų projektų rengimo vadovės kvalifikacijas. 

48.       Apeliantė, be savo pačios darytų fotonuotraukų ir procesiniuose dokumentuose pateiktos subjektyvios kritikos dėl atsakovės užsakymu parengtų išvadų bei kitų bylos įrodymų patikimumo, į bylą neteikė jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ji yra tinkamai pašalinusi rangos darbų defektus, t. y. kad ginčo darbai atitinka rangos sutarties sąlygose (techninėje specifikacijoje) nustatytus reikalavimus (CK 178 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina ir tai, kad apeliantės teiktų duomenų vien dėl jų pobūdžio akivaizdžiai nepakanka būtent tokiai išvadai padaryti, atitinkamai, jais nepaneigti atsakovės pateikti ekspertinio pobūdžio įrodymai. Nors iš  vėliau apeliantės padarytų fotonuotraukų (2019 – 2020 m. darytos nuotraukos) matyti, kad žolė yra išaugusi ir jos išvaizda, ją lyginant su anksčiau darytomis nuotraukomis, yra žymiai geresnė (ankstesnėse nuotraukose matoma iš viso neišdygusi žolė, o didelės ploto dalys padengtos tik išaugusiomis piktžolėmis), tačiau vien vejos išvaizda pati savaime nepatvirtina atliktų darbų atitikimo techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams. Vienas iš esminių trūkumų, kurie konstatuoti specialisčių išvadose, yra netinkamas (neatitinkantis numatyto techninėje specifikacijoje) derlingo augalinio (juodžemio) sluoksnis. Teisėjų kolegijos nuomone, kurią patvirtina ir specialisčių išvados, šis trūkumas neabejotinai susijęs su pačios vejos kokybe, ilgaamžiškumu. Todėl akivaizdu, kad tokio esminio trūkumo pašalinimas gali būti patvirtintas tik atlikus specialius matavimus ar kitaip įrodant tokių darbų atlikimo faktą, bendros žalios vejos vaizdo (fotofiksacijos) tam aiškiai nepakanka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir pačios apeliantės pripažinimą, kad tokio pobūdžio darbai nebuvo atliekami, kadangi šalys nesusitarė dėl jų atlikimo tvarkos, t. y. dėl patekimo į teritoriją būdo.

49.       Taip pat būtina pažymėti, kad apeliantės dubliko argumentais, kurių pirmosios instancijos, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, atskirai neįvertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, buvo išreikšta kritika tik dėl pirmosios, o ne antrosios specialisčių išvados turinio. Be to, tokie apeliantės dubliko argumentai buvo paremti ne kito specialių žinių turinčio asmens nuomone ir (ar) atlikto panašaus tyrimo rezultatais, o tik pačios apeliantės (jos atstovo advokato) bendro pobūdžio pastebėjimais dėl išvadoje vartojamų sąvokų teisingumo, specialisčių teiginio apie galimo žemės rūgštingumo pagrindimą laboratoriniais tyrimais, grunto tyrimo atlikimą ir pan. Akivaizdu, kad vien tokio pobūdžio apeliantės teiginiai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui suabejoti 2020 m. lapkričio 19 d. tyrimo išvados, kaip įrodinėjimo priemonės,  patikimumu, juo labiau kad jai nėra keliami specialieji formos ir turinio reikalavimai, kurie keliami teismo ekspertizės aktui, o apeliantė būtent tokius išvados trūkumus savo dublike ir buvo nurodžiusi. Be to, šios pirmosios specialisčių išvados pagrįstumas buvo patvirtintas ir 2021 m. gegužės 25 d. išvadoje, atlikus dar išsamesnius tyrimus, jų rezultatus, kaip minėta, užfiksuojant bandymų protokoluose, kurių patikimumas ar pačios 2021 m. gegužės 25 d. išvados teisingumas nėra apeliantės nuginčytas.

Dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir panaudotos garantijos sumos

50.       CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą (CK 6.64 straipsnio 4 dalis).

51.       Iš CK 6.64 straipsnio konstrukcijos matyti, jog atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir šia aplinkybe gali remtis skolininkas, turi sieti priežastinis ryšys, kai vienos prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia kitos prievolės vykdymo galimybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

52.       Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.64 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant apeliantė negali būti laikoma pažeidusia savo prievolę pašalinti žalios vejos įrengimo defektus. Apeliantės dėstoma pozicija, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nesudarė apeliantei sąlygų trūkumų pašalinimui, visiškai neatitinka byloje esančių įrodymų, suponuojančių priešingą išvadą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių vyko nuolatinis bendravimas dėl nustatytų darbų trūkumų pašalinimo – šalys beveik trejus metus įvairiomis formomis bendravo (susirašinėdamos, dalyvaudamos susitikimose), abi turėdamos tikslą išspręsti su žalios vejos defektų pašalinimu susijusius klausimus. Šias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose ne kartą yra pripažinusi ir pati apeliantė, jas patvirtina ir byloje esančios šalių susirašinėjimo, pretenzijų bei kitų raštų kopijos (jų turinys iš dalies buvo aptartas šios nutarties 29, 30 punktuose, o išsamiai aprašytas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 – 37 punktuose). Iš jų matyti, kad atsakovė ne vieną kartą pratęsė apeliantei terminą darbų trukumams pašalinti, dėl ko šis procesas ir užsitęsė, skatino apeliantę parengti trūkumų šalinimo planą, ragino geranoriškai vykdyti savo įsipareigojimus ir pan.

53.       Nors atsakovė nesutiko, kad apeliantės (jos subrangovės) technika, skirta darbų defektams šalinti (žemėms vežti ir lyginti), į gamybos pastato teritoriją patektų pro pagrindinius vartus, tačiau toks atsakovės nesutikimas, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, buvo visiškai pateisinamas atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką, atitinkamai, ir nelemiantis išvados, jog atsakovė tokiu būdu siekė tyčia apsunkinti defektų šalinimo darbus. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė apeliantei pasiūlė konkrečius alternatyvius patekimo į teritoriją būdus. Tuo tikslu atsakovė apeliantei ne kartą siuntė gamybos pastato teritorijos nuotraukas ir planus, kuriuose buvo tiksliai pažymėti alternatyvaus patekimo būdai, paaiškintos jiems įgyvendinti reikalingos priemonės ir sąlygos (pavyzdžiui, laikinas tvoros demontavimas). Apeliantei 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku buvo siunčiamos ir nuotraukos, įrodančios, kad nemaža dalis apeliantės kiemo teritorijos yra naudojama stiklo gaminių laikinam sandėliavimui ir jų pakrovimo darbams atlikti, todėl teritorijos užteršimas dulkėmis pakenktų atsakovės gamybos procesui, jos gamyboje naudojamiems įrenginiams ir tai galėtų sukelti žymiai didesnius nuostolius, negu pati žalios vejos darbų šalinimo kaina. Atsakovė iš anksto buvo informavusi apeliantę ir apie tai, kad jos teritorijoje artimiausiu laiku bus įrengti saulės elektrinės moduliai, todėl ragino apeliantę kuo skubiau atlikti žalios vejos defektų šalinimo darbus, kadangi alternatyvių patekimo būdų galimybė į teritoriją bus dar labiau apsunkinta.

54.       Taigi, atsakovė bendradarbiavimo pareigos su apeliante nepažeidė, ji sudarė visas ginčo situacijoje įmanomas sąlygas pašalinti darbų defektus, tačiau apeliantė tokia galimybe nusprendė nepasinaudoti. Be to, pačios situacijos, kad defektų šalinimo darbų atlikimas tapo galimas naudojantis tik alternatyviais patekimo į teritoriją būdais, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, lėmė būtent pačios apeliantės veiksmai (ilgalaikis neveikimas), t. y. apeliantė tinkamai ir laiku, visų pirma – per rangos sutartyje nustatytą terminą, kokybiškai neatliko žalios vejos įrengimo darbų, o iki darbų perdavimo nustatytus trūkumus įsipareigojo pašalinti vėliau – po statybos darbų užbaigimo ir galutinio visų darbų perdavimo apeliantei. Maža to, apeliantė darbų defektus ilgą laiką delsė taisyti, t. y. jų atlikimas buvo atidedamas vėlesniam terminui, dėl ko per šį laikotarpį atsakovės ginčo objekte pradėta gamybos veikla objektyviai apribojo defektų pašalinimo būdų pasirinkimą.

55.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kuriais apeliantė nesutinka su panaudos garantijos sumos dydžiu. Byloje esantys įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad 40 000 Eur suma viršytų realią apeliantės neištaisytų defektų pašalinimo kainą, kad ši suma nebūtų pagrįsta faktiniais duomenimis. Pagal specialistės R. J. M. parengtoje 2021 m. gegužės 25 d. tyrimo išvadoje pateiktą išsamų paskaičiavimą, apeliantės padarytų ir neištaisytų darbų trūkumų, susijusių vien su žalios vejos įrengimu, preliminari pašalinimo kaina yra 74 796,15 Eur (su PVM). Iš pačios tyrimo išvados ir kartu su ja pateiktų priedų matyti, kad šiai specialistei yra išduotas kvalifikacinis atestatas, suteikiantis teisę atlikti sąmatinius skaičiavimus, o patys skaičiavimai atlikti naudojant programą „Sistela“, remiantis statyboje apskaičiuojamų kainų principais, valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro nustatytomis statybos resursų rinkos kainomis. Dėl šių ir prieš tai aptartų priežasčių, susijusių su tyrimo ataskaitos įrodomąja galia bei jos patikimumu, joje (ataskaitoje) pateikta darbų defektų šalinimo kaina teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir, atitinkamai, spręsti, kad atsakovės pasinaudojimas visa garantijos suma 40 000 Eur yra neteisėtas ir nepagrįstas.

56.       Šią išvadą pagrindžia ir faktinis šalių elgesys, t. y. jos pačios, tardamos dėl garantijos sumos, bendru sutarimu preliminariai įvertino, kad defektų ištaisymo kaina gali siekti 40 000 Eur sumą, todėl būtent šios sumos dydžiu ir buvo apribota garantija. Šios sumos dydį iš esmės pagrindžia ir pradinė UAB „Žalias lokys“ pateikta darbų sąmata bei komercinis pasiūlymas, kuriame defektų šalinimo išlaidos buvo įvertintos 38 571,20 Eur (be PVM) suma. Nurodytos bendrovės pateiktas skaičiavimas, įvertinus dar ir tai, kad jis atliktas 2019 m. kovo mėn. kainomis (pradinių šalių derybų dėl defektų pašalinimo metu), o šalyje vykstant ekonominiams procesams statybos darbų ir medžiagų kainos tik augo (defektų šalinimas dėl apeliantės veiksmų užsitęsė, todėl aktualios naujesnės kainos), yra artimesnis būtent specialistės pateiktam skaičiavimui, juolab kad viena suma apskaičiuota su, o kita be PVM. Tuo tarpu apeliantės į bylą pateikti kitų bendrovių (UAB „Mikus“, UAB „Gilmera“, UAB „Dzūkijos tvenkiniai“) komerciniai pasiūlymai yra neišsamūs ir nekonkretūs, juos lyginant su atsakovės pateiktais duomenimis, t. y. prie jų atskirai nėra pateiktos darbų sąmatos, juose nėra pateiktas atliktinų darbų kainos pagrindimas (nenurodyti jos apskaičiavimo kriterijai), todėl jais vadovautis pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

57.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, šalių ginčą išsprendė teisingai. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ar, juo labiau, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašo apeliantė, nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58.       Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos ir sumokėtas žyminis mokestis apeliantei nekompensuojami. Tačiau turi būti atlygintos atsakovės išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

59.       Atsakovė nurodė patyrusi 841,07 Eur išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsakovei suteiktas teisines paslaugas galėtų būti 2 183,09 Eur (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3). Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos gerokai mažesnės už galimą maksimalų dydį, jos atlygintinos visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas 300510465, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Glass LT“, juridinio asmens kodas 124578825, 841,07 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 07 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė

                                                Neringa Švedienė

                                                Agnė Tikniūtė