Baudžiamoji byla Nr. e1-2863-1181/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38821-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas 26 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2022 m. rugsėjo 2 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
nustatė:
A. B. 2022 m. spalio 11 d., apie 20.18 val., Vilniuje, Antakalnio g., ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 15.30 val., jis išėjo iš teismo po skyrybų. Jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose jis išgėrė tris skardines alaus „Švyturio gintarinis“ ir išgėrė beveik visą 0,5 l talpos butelį degtinės. Apie 20 val. jis sugalvojo nuvažiuoti pas mamą ant kapų į Pabradės kapines. Jis jautėsi ganėtinai blaivus ir manė, kad gali vairuoti, jis važiavo su automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugei R., pavardės dabar pasakyti negali, kuri gyvena užsienyje, ji jam žodiniu susitarimu, draugiškai paliko naudotis automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam išvažiavus iš namų ir važiuojant Antakalnio g. priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo sukti, bet nerodė posūkio, jis pradėjo staigiai stabdyti, tačiau nesuvaldė automobilio ir užšoko ant bortelio, ir atsitrenkė į stulpą. Jis išlipo iš automobilio, pasiėmė lagaminą, kuriame jis turėjo 20 blokų kontrabandinių cigarečių, su lagaminu pradėjo eiti iš įvykio vietos, nes žinojo, kad atvažiuos pareigūnai ir ras tas cigaretes. Jis nuėjo iki Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, ten jį ir rado pareigūnai. Jis iš pradžių neprisipažino, kad vairavo automobilį, nes bijojo, o paskui prisipažino, jam patikrino blaivumą, kiek pamena, pirmu pūtimu įpūtė 1.83 prom., o antru – 1.77 prom. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Jis supranta, kad būdamas neblaivus negali vairuoti transporto priemonės ir dėl to labai gailisi.
Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. 18.00 val. jis pradėjo tarnybą ekipaže V1756 kartu su vyriausiuoju patruliu V. B. 2022 m. spalio 11 d., apie 20.20 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Antakalnio g. 31, nežinomas automobilis įvažiavo į apšvietimo stulpą. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pranešėjas jį mato pro langą. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsitrenkęs į stulpą, vairuotojo vietoje nebuvo, tačiau prie automobilio priėjo grupelė asmenų, kurie paaiškino, kad automobilį vairavo vyras. Jis buvo apsirengęs pilkomis sportinėmis kelnėmis, juoda striuke ir su savimi turėjo juodą lagaminą. Tas vyras pasišalino link Petro ir Povilo bažnyčios. Dirbdami pagal požymius, minėtą vyriškį surado prie įėjimo į „Sapiegos parką“, adresu Vilniuje, Antakalnio 15. Vyriškio ranka buvo kruvina, kalbinant vyriškį, šis iš karto aiškino, kad transporto priemonės nevairavo, nežino apie tai nieko, o minėtas vyriškio lagaminas stovėjo prie „Sapiegos parko“ įėjimo. Bendraujant su vyriškiu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, šis jiems prisistatė kaip A. B., gim. (duomenys neskelbtini). A. B. buvo atlikta dalinė apžiūra, kurios metu prie jo buvo rasti automobilio „Opel“ raktai, dar kartą paklausus A. B., ar jis vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į stulpą, šis prisipažino, kad tai jis vairavo minėtą transporto priemonę. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog vartojo prieš 1 val. Atliekant neblaivumo nustatymo testą, A. B. tiesia linija galėjo eiti ir pirštu pataikyti į nosies galą užsimerkęs ir atsimerkęs. Nustatinėjant A. B. neblaivumą, pirmu pūtimu 20.49 val. buvo nustatytas 1.83 promilės neblaivumas, o antru pūtimu 21.07 val. – 1.77 prom. neblaivumas. A. B. faktinis sulaikymo laikas 20 val. 49 min. Toliau bendraujant su A. B. dėl lagamino, jis vis kartojo, kad tai ne jo. Patikrinus lagamino turinį, jame buvo rasti 207 pakeliai „NZ“ Gold cigarečių. Sugrįžus į įvykio vietą aiškintis aplinkybių, A. B. paaiškino ir prisipažino, kad tai jo lagaminas ir jame esantis turinys priklauso jam. Dar kartą patikrinus lagamino turinį, jo skyrelyje buvo rasti kredito unijos dokumentai, ant kurių figūravo A. B. vardas, taip pat dokumentas apie jį, kad jis yra paleistas iš Alytaus pataisos namų rugsėjo mėn. Atvykus į įvykio vietą, prie jų priėjo vyriškis, E. K. (E. K.), kuris paaiškino, jog iš liudininko, kuris nelaukė įvykio vietoje, gavo vaizdo medžiagą, kaip „Opel“ vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos su lagaminu rankose. Taip pat aiškinantis įvykio aplinkybes, prie jų priėjo K. K., kuris paaiškino, kad įvykio vietos sankryža yra filmuojama, nuo Antakalnio 21A, Vilniuje, pastato, nuo kurio jis gali pateikti filmuotą vaizdo stebėjimo medžiagą, taip pat, jo teigimu, sankryža yra filmuojama nuo Antakalnio g. 23, Vilniuje, pastato, esančio serviso, kurio jis turi tiktai darbuotojo kontaktus. Į įvykio vietą atvykęs V1766 ekipažas įformino eismo įvykį. Pildant procesinius dokumentus, A. B. paskaudo ranka, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP 0803 brigada, kuri apžiūrėjo A. B., suteikė jam pirmąją pagalbą. Automobilis 22.15 val. buvo išvežtas į saugojimą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje, o jie sulaikytąjį pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių. Atvykus į Operatyvaus valdymo skyrių, A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22185307463, šis supažindintas su protokolu, taip pat jam įteiktas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas kartu su administracinio nusižengimo protokolu. Visas įvykis filmuotas BODY 1703, BODY 1712. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali.
Policijos pareigūno M. P. 2022 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį.
Liudytoja R. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra jos dukra K. B., kuri gyvena užsienyje, ji yra minėto automobilio valdytoja, tai yra nurodyta ir registracijos dokumentuose. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas ją kambarį nuomojasi A. B., jis kambarį nuomojasi jau apie pusantro mėnesio. Pažįstami jai pasakė, kad A. B. ieško nuomotis kambario, ji sutiko jam išnuomoti kambarį, jie jokios nuomos sutarties nepasirašė. Automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pati naudoja savo reikmėms ir važinėja su juo. 2022 m. spalio 11 d. ji miegojo savo kambaryje, raktai buvo pakabinti ant veidrodžio, jie ten būna visada, A. B. žinojo, kur ji laiko raktus. Kad nėra automobilio, ji pastebėjo tik 2022 m. spalio 14 d., kadangi jos sveikata šiuo metu yra labai bloga, ji pastarąją savaitę nesikelia iš lovos, jai paskambino kaimynė ir paklausė, kur ji važinėja, kur jos automobilis, pasakė, kad jo kieme nėra, ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad automobilio tikrai nėra, tada pamatė, kad ir automobilio raktelių nėra. Raktus paimti galėjo tik A. B., nes daugiau nieko namuose nebuvo. Tuomet 2022 m. spalio 14 d. ji A. B. paklausė, kur jos automobilis, jis pradėjo jai rodyti kažkokius popierius, ji jo klausė, ar automobilis nesudaužytas, jis pasakė, kad ne, bet jai jo draugai pasakė, kad jis sudaužė jos automobilį. Ji tuomet 2022 m. spalio 14 d. parašė pareiškimą policijai, kad A. B. pavogė jos automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo jai gražinti automobilį.
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai ir Body kamerų įrašai, juose užfiksuotos su nagrinėjamu įvykiu susijusios aplinkybės.
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. 20.49 val. A. B. nustatytas 1,83 prom. girtumas, o 21.07 val. jam nustatytas 1,77 prom. girtumas.
Iš 2022 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. B. 2022 m. spalio 11 d. 20.49 val. nustatytas 1,83 prom. girtumas, o 21.07 val. jam nustatytas 1,77 prom. girtumas. Nustatytas neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.
Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso K. B.
Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2022 m. spalio mėn. duomenimis automobilio „Opel Astra 1.9 CDTI Caravan“ (2005 m., universalas, dyzelis) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 020 Eur.
A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2022 m. spalio 11 d., apie 15.30 val., išėjo iš teismo, grįžo namo, išgėrė tris skardines alaus ir beveik visą 0,5 l talpos butelį degtinės. Apie 20 val. sugalvojo nuvažiuoti į Pabradės kapines aplankyti motinos kapą, kaltinamojo teigimu, jis jautėsi ganėtinai blaivus ir manė, kad gali vairuoti. Kaltinamojo teigimu, jis važiavo su automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugei R., pavardės dabar pasakyti negali, kuri gyvena užsienyje, ji jam žodiniu susitarimu, draugiškai paliko naudotis automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam išvažiavus iš namų ir važiuojant Antakalnio g. priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo sukti, bet nerodė posūkio, jis pradėjo staigiai stabdyti, tačiau nesuvaldė automobilio ir, užšokęs ant bortelio, atsitrenkė į stulpą. Jis išlipo iš automobilio, pasiėmė lagaminą, kuriame jis turėjo 20 blokų kontrabandinių cigarečių, su lagaminu pradėjo eiti iš įvykio vietos, nes žinojo, kad atvažiuos pareigūnai ir ras tas cigaretes. Jis nuėjo iki Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, ten jį ir rado pareigūnai. Pareigūnai patikrino blaivumą, kiek pamena, pirmu pūtimu įpūtė 1.83 prom., o antru – 1.77 prom. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, kita bylos medžiaga. Aplinkybę, kad kaltinime nurodytu metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. 20.49 val. A. B. nustatytas 1,83 prom. girtumas, o 21.07 val. jam nustatytas 1,77 prom. girtumas. Šiuos duomenis detalizuoja byloje esantis 2022 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad A. B. nustatytas šis neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad A. B. 2022 m. spalio 11 d., apie 20.18 val., Vilniuje, Antakalnio g., ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Dėl A. B. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis, vairuodamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį (nesuvaldė automobilio, užšoko ant bortelio ir atsitrenkė į stulpą) ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – yra brandaus amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 26 kartus, tarp jų – ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, aptariamą nusikaltimą padarė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracinių nuobaudų nemoka. Teismo vertinimu, A. B. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad A. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, nustatant maksimalų jos dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal A. B. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. 20.49 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 13.56 val. (t. y. viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. B.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. B. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, anksčiau yra 26 kartus teistas, tarp jų – ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 12 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. B., pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso K. B. Įvertinus aplinkybę, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad kaltinamasis naudosis automobiliu būdamas neblaivus, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra brandaus amžiaus, darbingas. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės automobilio „Opel Astra 1.9 CDTI Caravan“ (2005 m., universalas, dyzelis) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 020 Eur, t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2022 m. spalio mėn. nustatyta 2 020 Eur su PVM, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 11 d. 20.49 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 13.56 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti A. B. nubaustu galutine 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausme.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo pradžios.
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. B. transporto priemonės „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. B., kad:
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Zina Vilnienė