Civilinė byla Nr. e2-3872-1143/2021
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00128-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.4.2.12.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei D. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lelija“ atstovams advokatui S. U., teisininkei I. M., generalinei direktorei G. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, gyvai ir naudojantis vaizdo bei garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) negatorinį ieškinį atsakovei UAB „Lelija“ dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, ir atsakovės UAB „Lelija“ priešieškinį dėl servituto nustatymo ir kompensacijų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis: 1) atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), t. y. pašalinti išnykusio pastato – poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius ir išlyginti buvusių pamatų duobes, pašalinti tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2) atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), t. y. pašalinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3) pašalinti įvažiavimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu „a“, kuris patenka į valstybinės žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (siuvimo cechui), dalį, pažymėtą simboliu „b2“, kuri patenka į valstybinės žemės sklypą Nr. 2, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (siuvimo cechui), dalį pažymėtą simboliu „b1“, kuri patenka į valstybinės žemės sklypą Nr. 2, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomi ieškovės. Žemės sklypas Nr. 1 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovei lengvatine tvarka (be aukciono). Žemės sklypas Nr. 2 1994-10-28 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovei aukciono būdu. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2017-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ buvo nutraukta 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius šios nuomos sutarties pažeidimus, t. y., kad valstybinės žemės sklypas Nr. 1 yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklype pastato – poliklinikos nėra, buvę pamatai demontuoti. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2017-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ buvo nutraukta 1994-10-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius šios nuomos sutarties pažeidimus, t. y., kad valstybinės žemės sklypas Nr. 2 yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklype pastato – siuvimo fabriko nėra. UAB „Lelija“, nesutikdama su minėtais NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymais, kreipėsi i teismą su ieškiniu prašydama juos panaikinti. Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-5-560-2020, buvo paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-153-880/2018, kuriuo buvo pripažinta, kad 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Kr. (duomenys neskelbtini) ir 1994-10-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos teisėtai ir pagristai. Ieškovė pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažinus teisėtą minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą, valstybinės žemės nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui – žemės savininkui (patikėtiniui) atlaisvintą valstybinę žeme, t. y. nusikelti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus ir išregistruoti daiktus bei daiktines teises iš Nekilnojamojo turto registro, tuo užtikrinant valstybinės žemės patikėtinio teisę, remiantis imperatyviomis teisės normomis disponuoti valstybine žeme. Nurodė, kad pagal 2021-03-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, valstybinės žemės sklype Nr. 1 yra įregistruotas pastatas-poliklinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1998-01-07 duomenimis, baigtumo procentas buvo 14 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 24 proc., tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir į kurią atsakovės nuosavybės teisė įregistruota tik nuo 2017-11-03 pagal 2017-10-27 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 ir 2017-08-04 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 2, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui poliklinikai, dalis. Valstybinės žemės sklype Nr. 2 yra įregistruota tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (siuvimo cechui), dalis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui siuvinio cechui, dalis ir įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui poliklinika, dalis. Nuosavybės teisė į prašomus pašalinti iš valstybinės žemės nekilnojamus daiktus, kurie neatlieka jokios savarankiškos funkcijos ir yra priklausiniai (įvažiavimas, tvoros, takas, aikštelė), yra įregistruota tik po atliktos 2017-04-20 žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir konstatuotų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, būtent 2017-08-09, 2017-11-03, 2017-07-19, tuo piktnaudžiaujant teise ir siekiant apsunkinti valstybinės žemės atlaisvinimo procedūras. Akcentavo, kad atsakovė abiejuose ginčo valstybinės žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti atsakovei, pažeisdama nuomos sutartis ilgą laiką žemės nenaudojo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebuvo pastačiusi ir nenaudojo pagal paskirtį nuomos sutartyse numatytų pastatų, tačiau šiuos du valstybinės žemės sklypus apsitvėrė tvoromis, išasfaltavo įvažiavimą ir aikštelę, kurie faktiškai naudojami aptarnauti atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą – siuvimo cechą, esantį nuomojamame valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 3). Pažymėjo, kad visi trys žemės sklypai yra pačiame Širvintų miesto centre šalia vienas kito. Tačiau tik žemės sklypas Nr. 3 yra užstatytas pastatais ir statiniais bei yra naudojamas atsakovės pagal paskirtį, tuo tarpu, kiti du žemės sklypai nėra užstatyti pastatais ir ilgą laiką nebuvo naudojami pagal paskirtį, o naudojami neracionaliai, faktiškai aptarnauti ir užtikrinti per juos pravažiavimą iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato – siuvimo cecho. NŽT Širvintų skyrius 2020-04-08 raštais prašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020-05-01, atlaisvinti valstybinės žemės sklypą Nr. 1 ir valstybinės žemės sklypą Nr. 2, nusikeliant iš valstybinės žemės sklypų statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius, pašalinant visus atsakovės laikomus (sandėliuojamus) ir/ar atsakovei priklausančius daiktus. NŽT Širvintų skyrius 2020-05-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-331-(5.63.) ir Nr. FD-332-(5.63.), kuriuose konstatuota, kad valstybinės žemės sklypas Nr. 2 neatlaisvintas, žemės sklype matosi tujos, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, valstybinės žemės sklypas Nr. 1 neatlaisvintas, sklype matosi pastato – poliklinikos liekanos (pamatų blokų ir perdengimo plokščių krūvos), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltuoto įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Nuo 2020-05-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje vyko derybos (susirašinėjimai ir pokalbiai) dėl sąlygų, kokiomis turėtų būti nuomotojui NŽT grąžinami minėti žemės sklypai, kokiomis sąlygomis paliekama dalis statinių, kurie skirti privažiavimui, valstybinėje žemėje nustatant kelio servitutus, tačiau šalims taikiai susitarti nepavyko. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendime konstatavo, kad privažiavimas ir aikštelė yra būtini UAB „Lelija“ veiklai vykdyti, ir UAB „Lelija“ gali kreiptis į NŽT dėl servituto nustatymo. UAB „Lelija” parengė ir su NŽT Širvintų skyriumi iš esmės suderino kelio servitutų ribas, plotus ir turinį, tačiau UAB „Lelija“ nesutiko atlyginti už kelio servitutus. Pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtą Servitutų nustatymo žemės sklype planą, buvo numatomas žemės sklype Nr. 1, 338 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S1, viešpataujantiems daiktams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (siuvimo cechas), Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė), kompensacijos dydis yra 980 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-174-1. Pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtą Servitutų nustatymo žemės sklype planą, buvo numatomas žemės sklype Nr. 2, 499 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S1, 51 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S2, 566 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S3, viešpataujantiems daiktams, siuvimo cechui, katilinei, kompensacijos dydis yra 1 812 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-1, kompensacijos dydis yra 185 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-2, kompensacijos dydis yra 2 055 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-3. Pagal 2020-12-14 UAB „ Sanora“ parengtus servitutų nustatymo žemės sklypuose planus, servitutais užimti plotai sudarytų 1454 kv. m., už kuriuos valstybei turėtų būti kompensuota 5 032 Eur. Nustatyti kelio servitutų valstybinės žemės sklypuose sandoriu tarp ieškovės ir atsakovės pasiūlytomis sąlygomis – neatlygintinai, ieškovė nemato galimybių. Be to, privažiavimo sprendiniai, dėl kurių buvo tartasi nustatant kelio servitutus net dviejose valstybinės žemės sklypuose (tuo apsunkinant jų naudojimą) iš esmės yra skirti patogesniam, bet neobjektyviai būtinam, patekimui į atsakovės nuosavybės teise priklausantį pastatą – siuvimo cechą, ir siuvimo cechui naudoti nuomojamą žemės sklypą Nr. 3. Tuo tarpu, atsakovės naudojamas žemės sklypas Nr. 3 yra šalia pagrindinės gatvės ((duomenys neskelbtini)) ir įvaža gali būti prie šio sklypo formuojama atskirai, o ne per ginčo žemės sklypus. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui poliklinikai ir yra įregistruota valstybinės žemės sklype Nr. 1, ir tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, ir yra įregistruota valstybinės žemės sklype Nr. 2, ilgiau kaip metus laiko nuo minėtų nuomos sutarčių nutraukimo nepašalinimas iš valstybinės žemės niekaip nepateisinamas. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui poliklinikai, statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu „t“, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu „a“, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalies statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu „t1“, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu „b2“, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui siuvimo cechui, dalies statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu „b1“ statymui nebuvo duoti NŽT sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyse. Pažymėjo, kad prejudicinę reikšmę turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartyje teismas konstatavo, kad „bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. atsakovas atliko ieškovui išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir patikrinimo aktuose užfiksavo, kad žemės sklype poliklinikos pamatų nėra, jie yra išmontuoti, pietrytinėje dalyje yra likusi buvusių pamatų duobė, šalia jos yra sukrauti pamatų blokai ir perdangos plokštės, aplink duobę yra savaime želiančių medžių ir krūmų, o likęs žemės sklypo plotas užlygintas ir nušienautas“. Todėl, konstatavus tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas poliklinika yra visiškai išnykęs, o tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statymui nebuvo duoti NŽT sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyje, laikytina, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo naudotis valstybines žemes sklypu Nr. 1, juo naudojasi, tuo pažeisdama ieškoves teises ir teisėtus interesus. Be to, konstatavus, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra įregistruoti valstybinės žemės sklype Nr. 2, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai dėl esminio sutarties pažeidimo, o tokių statinių statybai nebuvo duoti NŽT sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyje, laikytina, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo naudotis valstybinės žemes sklypu Nr. 2, juo naudojasi, tuo pažeisdama ieškoves teises ir teisėtus interesus. Ieškovė patikėjimo teise valdo ginčo sklypus, todėl turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius patikėjimo teisės pažeidimus.
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad be ieškovės nurodytų valstybinės žemės nuomos sutarčių (atsakovės vadinamų aukciono žemės nuomos sutartis, poliklinikos žemės nuomos sutartis),1994-10-28 atsakovė su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau ją atsakovė pavadina fabriko žemės nuomos sutartimi). 1995 m. atsakovė pastatė komercinį kompleksą su siuvimo cechu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – siuvimo cechas) fabriko žemės sklype ir ant aukciono žemės sklypo ribos, kurie užfiksuoti 1995 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatų inventorinėje byloje pastatai ir kiti statiniai inventorizuoti kaip vientisas nedalomas kompleksas. Įvažiavimas ir automobilių aikštelė prie komercinio komplekso su siuvimo cechu, einanti per aukciono, fabriko ir poliklinikos žemės sklypus, suderinta 1994-05-01 su Širvintų rajono savivaldybės architektu ir įrengta per minėtus žemės sklypus. Komplekso kaip vientiso objekto duomenys nurodyti ir atnaujintoje 2017-08-04 kadastrinių matavimų byloje, užregistruotoje VĮ Registrų centre. VĮ Registrų centro duomenimis, ant fabriko žemės sklypo, kuris ribojasi su aukciono žemės sklypu yra šie atsakovės nuosavybės teise valdomi objektai: pastatas – siuvimo cechas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau –siuvimo cechas), katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – katilinė); kiti inžinieriniai statiniai: takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis patenka į aukciono žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „b1“ (toliau - takas); aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis patenka į aukciono žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „b2“ (toliau - aikštelė), bordiūrai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „b3“; tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis patenka į aukciono žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „t1“ (toliau – tvora), varteliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be nurodytų inžinierinių statinių atsakovei nuosavybės teise priklauso įvažiavimas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis patenka į aukciono ir poliklinikos žemės sklypus (toliau –įvažiavimas). Ant poliklinikos žemės sklypo, kuris ribojasi su aukciono žemės sklypu, yra šie atsakovės nuosavybės teise valdomi objektai: pastatas – poliklinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtumas 14 proc.) (toliau – poliklinikos pastatas);kiti inžinieriniai statiniai: tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „t“ (toliau - poliklinikos tvora); įvažiavimas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis patenka į aukciono žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „a“ (toliau – įvažiavimas). Atsakovė poliklinikos žemės sklype vykdo turimo pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą. Per sklypą eina atsakovės nuosavybės teise valdomas vienintelis asfaltuotas privažiavimas, skirtas privažiuoti prie atsakovės nuosavybės teise valdomo poliklinikos pastato ir kitų statinių, bei atsakovės nuosavybės teise valdomo kito pastato komercinio centro su siuvimo cechu, esančio kitame siuvimo cecho ir besiribojančio su aukciono žemės sklypu. Komercinio centro pastate veikia atsakovės Širvintų siuvimo įmonė, siuvimo cechas, kavinė, svečių namai. Todėl vienintelis privažiavimas ir pateikimas iki komercinio centro pastato yra būtinas atsakovės veiklai užtikrinti. VĮ Registrų centre įregistruoti atsakovės nuosavybės teise valdomi pastatai ir kiti statiniai yra nenuginčyti, todėl teisėti. Atsakovė nesutikdama su NŽT Širvintų skyriaus 2017 m. atliktu patikrinimu, užsakė ir atliko fiksaciją poliklinikos žemės sklype 2017-10-02 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) matomi sumontuoti pamatai, ant kurių sumontuotos perdangos plokštės. Akcentavo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu, kurį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, buvo padaryta išvada, kad privažiavimas ir aikštelė yra būtini atsakovės veiklai vykdyti, bei, kad šių objektų tolesnio naudojimosi klausimą šalys turi spręsti servitutais. Mano, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.104 straipsnio nuostatomis, kadangi atsakovės veiksmuose nėra tyčios (remiasi minėtu teismo 2018-01-29 sprendimu). Todėl mano, kad šiuo atveju taikytinos CK 4.105 straipsnio nuostatos. Atsakovė ant žemės sklypų turi nuosavybės teisės objektus, kurie pastatyti teisėtai ir pagrįstai, turint sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, nuosavybės objektai įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl atsakovės nuosavybės teisės objektams yra taikomas savininko nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas, kuris yra ginamos Konstitucijos, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl nuosavybės teisių apsaugos ir jų ribojimo ir Lietuvos Respublikos įstatymų. Atsakovė tvorą, taką, aikštelę ir įvažiavimą įrengė teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistravo VĮ Registrų centre. Atsakovė taip pat moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Pažymėjo, kad žemės nuomos sutartyje buvo įtvirtinta atsakovės teisė žemės sklype vykdyti statybas. Atsakovei buvo suteikta statytojo teisė, todėl papildomi sutikimai nebuvo reikalingi. Mano, kad NŽT reikalavimas pašalinti statinius, kurie yra būtini kito statinio – siuvimo cecho funkcionavimui ir priežiūrai, yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad poliklinikos pastatą įsigijo iš fizinio asmens, kuris jį įsigijo aukciono būdu iš savivaldybės. Atsakovė jį valdė ir naudojo teisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovei priklausantys statiniai ginčo sklypuose stovi neteisėtai ar nepagrįstai. Pažymėjo, kad teismui nusprendus, kad yra pagrindas dalį statinių pašalinti nuo ginčo žemės sklypų, tokiu atveju už statinius turėtų būti priteista kompensacija, lygi visų griaunamų statinių vertei.
4. Ieškovė dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija. Pažymėjo, kad minėtuose prejudicinę galią šioje byloje turinčių teismo procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad, neva, siuvimo cechas yra pastatytas per du žemės sklypus kaip vientisas nedalomas kompleksas, taip pat tai, kad įvažiavimo ir aikštelės statybai buvo duoti kokie nors sutikimai. Pagal minėtas valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo būti pastatyti konkretūs pastatai ir valstybiniai žemės sklypai turėjo būti naudojami konkrečiam tikslui, būtent siuvimo fabriko ir poliklinikos eksploatavimui. Be to, aplinkybes, kad ginčo vietoje yra suformuoti trys atskiri savarankiškai žemės sklypai ir kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 nėra sujungti, yra patvirtinamos ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Tai, kad atsakovė savo veiklą jai išnuomotose žemės sklypuose vykdė ne pagal sutarties sąlygas, valstybinės žemės sklypus naudojo neracionaliai, pastatė statinius (tvoras, taką, įvažiavimą, aikštelę), nenumatytus nuomos sutartyse ir nesusijusius su ta paskirtimi ir ši (su šių sklypų tiesioginių naudojimu), kuriai buvo suformuoti žemės sklypai, nepatvirtina tokių statinių statymo teisėtumo. Aplinkybes, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu, nebuvo pastatytų antraeilių daiktų (t. y. žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina žemės sklypų planai, kuriuose šie objektai nėra pažymėti. Pažymėjo, kad tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo aplinkybės niekaip nesusijos su poliklinikos pastato eksploatavimu. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. raštų, akivaizdu, kad atsakovės tuo metu jau buvo prašoma sutvarkyti teritoriją išvežant išnykusio poliklinikos pastato pamatų blokus ar juos kitaip sutvarkyti, nes jie gadino Širvintų miesto centro vaizdą, kėlė grėsmę žmonių saugumui. Nurodė, kad atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl poliklinikos žemės sklype turimo pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploatacijos ir priežiūros neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad teisinė registracija atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, o ne jų suteikimo, todėl nesant faktinių statinių, turi būti panaikinami ir teisinės registracijos duomenys. Mano, kad teismai nenustatė pareigos ieškovei nustatyti servitutus (įvažiavimui ir aikštelei), o savo sprendimuose konstatavo, kad UAB „Lelija“ gali kreiptis į NŽT dėl servituto nustatymo, tačiau ieškovė tokio prašymo iš atsakovės teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti atlygintinus servitutus nesulaukė. Servitutų nustatymo planai buvo rengiami ir derinami tarp šalių, tačiau sudaryti sandorio nepavyko. Nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija dėl CK 4.104 it 4.105 straipsnių taikymo. Pažymėjo, kad ankstesnis ginčas tarp šalių buvo sprendžiamas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, bet ne dėl statinių likimo, todėl nebuvo nagrinėjami ir vertinami atsakovės tyčiniai ar netyčiniai veiksmai dėl esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų. Pažymėjo, dalies ginčo statinių (tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) net nebuvo iki šalims pasirašant nuomos sutartis, todėl ieškovė nežinojo, kad valstybinės žemės sklypai bus naudojami ne pagal sutartis ir ne sutartyje numatytų statinių statybai bei eksploatavimui. Be to, poliklinikos pastatą atsakovė savo valia demontavo po nuomos sutarties sudarymo, palikdama tik dalį pamatų blokų, perdengimo plokščių, kas reiškia, kad pastatas laikomas išnykusiu, todėl nėra pagrindo atlyginti atsakovei buvusio pastato vertę. Be to, valstybinės žemės nuomos sutartyse nebuvo nustatyti žemės savininko įsipareigojimai pastatus ar statinius ar jų likučius išpirkti sutarčių nutraukimo atveju. Mano, kad išnykus pagrindiniam daiktui – poliklinikai, antraeiliai daiktai (tvora, įvažiavimas) taip pat turi būti pašalinti iš valstybinės žemės ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Pažymėjo, kad dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukus nuomos sutartį, t. y. būtent nustačius, kad valstybinės žemės sklype Nr. 2 nėra pastatyto siuvimo fabriko, nėra pateisinama kitų statinių (būtent, tvoros dalies, aikštelės dalies, įvažiavimo dalies, tako dalies) statyba. Mano, kad atsakovės tyčinius esminius žemės sklypų naudojimo tvarkos pažeidimus pagrindžia tai, kad nuosavybės teise priklausantį pastatą siuvimo cechą atsakovė eksploatuoja taip, kad jo aptarnavimui naudoja net du papildomus valstybinės žemės sklypus, o ne tik žemės sklypą, suformuotą siuvimo cecho naudojimui. Dviejuose ginčo valstybinės žemės sklypuose atsakovė vykdo veiklą, kuri neatitinka nei buvusių sutartinių santykių, nei aptartų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą. Išnykusio pastato (poliklinikos) likučių laikymas bei antraeilių daiktų (priklausinių) – tvorų, tako, aikštelės, įvažiavimo buvimas, laikymas ir naudojimas visai kitai paskirčiai, būtent siuvimo cecho aptarnavimui, esančio kitame žemės sklype Nr. 3, niekaip neatitiko ir neatitinka NŽT bei visuomenės interesų. Be to, ir pati atsakovė pripažįsta aplinkybes, kad ginčo žemės sklypai faktiškai yra naudojami aptarnauti ir užtikrinti per juos pravažiavimą iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio siuvimo cecho. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo kompensuoti pastato – poliklinikos, vertę, nes pastatas dar nuomos sutarties galiojimo metu buvo demontuotas pačios atsakovės valia, taip pat nėra pagrindo kompensuoti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, nes nuomos sutarčių sudarymo metu šių statinių nebuvo, jų statymui nebuvo duoti ieškovės sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyje, be to, jie yra antraeiliai daiktai pastato poliklinikos priklausiniai, todėl turėtų būti pašalinti iš valstybinės žemės sklypo dar ir dėl to, kad išnykęs pagrindinis daiktas – poliklinika. Taip pat nėra pagrindo kompensuoti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės, nes nuomos sutarčių sudarymo metu šių statinių nebuvo, jų statymui nebuvo duoti ieškovės sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyje, be to, jie įregistruoti, kaip kitame žemės sklype esančio pastato – siuvimo cecho, priklausiniai (antraeiliai daiktai),įrengti po nuomos sutarties sudarymo vietoje nuomos sutartyje numatyto siuvimo fabriko pastato. Teisinio pagrindo atmesti ieškinį nesudaro ir atsakovės argumentai, kad ji moka valstybinės žemės nuomos mokestį, nes faktiškai atsakovė iki šiol yra užėmusi ir naudojasi minėtais valstybinės žemės sklypais, tuo pažeisdama ieškoves teises valstybinę žemę panaudoti kitu racionalesniu, visuomenei naudingu būdu.
5. Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti. Pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 2, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 499 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 51 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S2“, nustatomas kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku; 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 338 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 3) jeigu teismas spręstų, kad dalis arba visas ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, už nugriaunamus statinius priteisti kompensaciją atsižvelgiant į šių statinių vertę – poliklinika (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), takas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), aikštelė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiavimas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 43 815,78 Eur. Mano, kad teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, tenkinus ieškinio reikalavimą įpareigoti pastatų, statinių ir įrenginių savininką savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę. Nurodė, kad atsakovės turimais buhalteriniais duomenimis, poliklinikos pastato balansinė vertė kartu su ant žemės sklypo esančiais įrengimais yra – 43815,78 Eur, poliklinikos tvoros – 2334,56 Eur, t. y. bendra nurodytų statinių balansinė vertė yra 46 150,34 Eur, kuri nugriovus statinius turėtų būti kompensuojama NŽT. O ieškovės argumentas, kad atsakovei kompensacija negali būti priteista, kadangi visi aukščiau išvardinti statiniai pastatyti neteisėtai, yra nepagrįsta ir atmestina. Visi aukščiau aptarti statiniai, kuriuos NŽT prašo nugriauti ir atlaisvinti ginčo žemės sklypus, yra pastatyti ir registruoti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jų teisėtumas nėra nuginčytas ar paneigtas teisės aktuose nustatyta tvarka. Objektai pastatyti pagal projektus, turint atitinkamų institucijų sutikimus leidimus, įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl laikoma teisėtais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausantys statiniai yra pastatyti savavališkai. Aptariamu atveju, ginčo sklypuose nustatytinas servitutas. Takas, aikštelė, tvora ir įvažiavimas yra nekilnojamojo turto objektai, kurie tarnauja siuvimo cechui ir juos nugriovus atsakovė neturėtų galimybės pasiekti jai nuosavybės teise priklausančių statinių – siuvimo cecho – nei pėsčiomis, nei transporto priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais statiniais Atsakovė naudojasi daugiau kaip 24 metus ir nebuvo kilę ginčo dėl to, kad šie statiniai yra būtini tinkamam naudojimuisi siuvimo cechu. 1997 m. atsakovė parengė aukciono ir fabriko žemės sklypuose projektą „Kavinės ir kiemo sutvarkymas“. Projektas suderintas su visomis valstybės institucijomis ir Širvintų savivaldybe pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal projektą sutvarkoma aukciono ir fabriko žemės sklypų teritorija, apsodinama želdiniais, suderintas įvažiavimas ir automobilių aikštelės, tvoros įrengimas. 2015-05-18 raštu Nr. (6.23)-13-1359 Širvintų rajono savivaldybės administracija pritarė poliklinikos sklypo aptvėrimui 180 cm aukščio žalios spalvos segmentine tvora. Ginčo situacijoje atsakovas teismo prašo nustatyti servitutą tik 1116 kv. m. aukciono žemės sklypo bei 338 kv. m. poliklinikos žemės sklypo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad statiniai ginčo žemės sklypuose buvo pastatyti dar 1995 – 1997 metais ir yra naudojami iki šios dienos. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypuose servitutų nustatymo metu atsakovei priklausantis turtas jau yra pastatytas, o nauji statybos darbai nebus vykdomi, teisės aktai nenustato pareigos mokėti kompensacijos už servitutų nustatymą, todėl atsakovė mano, kad kompensacijos už naudojimąsi šiomis žemės sklypų dalimis neturėtų būti nustatomos ir turėtų būti neatlygintinos.
6. Ieškovė atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl žemės sklype Nr. 2, pagal matininko F. S. 2020-12-14 parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, ieškovė neprieštarauja, tačiau tokiu atveju turėtų būti valstybei kompensuojama 2 055 Eur pagal kartu su ieškiniu pateiktus skaičiavimus ir parengiamas atskiras šio servituto nustatymo šiame žemės sklype planas. Pažymėjo, kad iš pateiktų matininko F. S. parengtų servitutų nustatymo žemės sklype planų matyti, kad valstybinės žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 būtų tarnaujantys daiktai, o viešpataujantys daiktai būtų atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – pastatas siuvimo cechas ir pastatas katilinė, kurie abu yra trečiame valstybinės žemės sklype Nr. 3, (duomenys neskelbtini), išnuomotame atsakovei. Mano, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų pagrįsti antrajai servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygai – būtinumui nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį tik nustatant minėtus servitutus ir neturi jokių kitų galimybių normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui siuvimo cechui naudoti pagal paskirtį yra suformuotas ir išnuomotas savarankiškas žemės sklypas Nr. 3, todėl nesuprantamas ir nepagrįstas atsakovės noras iki šio sklypo privažiavimui ir eksploatavimui papildomai ir neatlygintinai naudotis dar dviem valstybinės žemės sklypais. Todėl priešingai nei nurodo atsakovė, net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintas visiškai, atsakovė turėtų galimybę pasiekti jai nuosavybės teise priklausančius statinius – siuvimo cechą bei katilinę – ir pėsčiomis, ir transporto priemonėmis, nes žemės sklypas Nr. 3 yra šalia pagrindinės gatvės ((duomenys neskelbtini)) ir savarankiška įvaža gali būti prie šio sklypo formuojama atskirai, tarpe tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės nuomojamo žemės sklypo Nr. 3, yra valstybinės žemės ruožas, kuriame nėra jokių pastatų ar užtvarų, dėl kurių privažiavimas ar priėjimas būtų negalimas. Tuo tarpu, atsakovė nurodytos galimybės net nesvarstė. Mano, kad atsakovės reikalavimas nustatyti servitutus, net dvejuose valstybinės žemės sklypuose pačiame Širvintų miesto centre, tuo apsunkinant naudojimąsi jais bei sumažinant jų vertę dėl prarastų galimybių racionalesniu būdu panaudoti valstybinę žemę, neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Juo labiau nepagrįstas atsakovės reikalavimas, kad už nustatomus servitutus valstybei neturi būti kompensuojama, kai pagal CK 4.129 straipsnio normas preziumuojamas servituto atlygintinumas. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs šioje dalyje priešieškinį tenkinti ir nustatyti servitutus pagal pateiktus matininko F. S. 2020-12-14 parengtus servitutų nustatymo žemės sklypuose planus, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės kompensavimą valstybei pagal pateiktus su ieškiniu vertės skaičiavimus, t. y. pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtus Servitutų nustatymo žemės sklypuose planus, servitutais užimti plotai sudarytų 1454 kv. m., už kuriuos valstybei turėtų būti kompensuota 5 032 Eur. Laiko nepagrįstu atsakovės reikalavimą už nugriautus statinius priteisti kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškiniu nėra reikalaujama nugriauti poliklinikos pastatą (kuris demontuotas pačios atsakovės iniciatyva), bet reikalaujama atlaisvinti valstybinės žemės sklypą nuo pastato liekanų ir panaikinti teisinę registraciją, kuri neatitinka faktinių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai valstybinės žemės sklype šio pastato nėra, nes pati atsakovė šį pastatą yra jau anksčiau demontavusi, nepagrįstas ir atsakovės reikalavimas kompensuoti jai pastato vertę. Kompensacija atsakovei už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui poliklinikai, negali būti priteisiama, nes tvora buvo pastatyta 2015 m., t. y. jau po valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, jos statymui nebuvo duoti ieškovės sutikimai ir toks statinys nebuvo numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos rašto, akivaizdu, kad ruošiantis miesto šventei bei siekiant užtikrinti miesto tvarką ir gyventojų saugumą, buvo duotas sutikimas aptverti pastato unikalus poliklinikos liekanas minėta tvora, nors ankstesniu Širvintų rajono savivaldybės administracijos raštu UAB „Lelija“ buvo prašoma išvežti pamatų blokus. Be to, minėta tvora yra segmentinė, taigi, nesudėtingai gali būti perkeliama į kitą vietą, nepatiriant jokios žalos. Nesutinka ir su kompensacija už įvažiavimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes iki 2004 m. šioje vietoje buvo išvažinėtas žemės plotas, kuriuo buvo naudojamasi iki tolimesnių žemės sklypų, o asfalto dangai, kuri įrengta 2004 m. nebuvo duotas NŽT sutikimas. Atsakovė nuosavybės teisę į įvažiavimą neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo tik 2017-10-27, po atlikto patikrinimo. Nesutinka ir su kompensacija už tvorą, aikštelės, tako, priklausančių pastatui siuvimo cechui, dalies, nes jų statymui nebuvo duoti ieškovės sutikimai ir tokie statiniai nebuvo numatyti valstybinės žemės nuomos sutartyse, juo labiau, pagal sutartį numatytas siuvimo fabriko pastatas šioje vietoje taip ir nebuvo pastatytas. Pažymėjo, kad aikštelė buvo išasfaltuota 2004 m., tvora rekonstruota 2017 m., o atsakovės nuosavybės teisė įregistruota tik 2017-10-27, po atlikto NŽT Širvintų skyriaus patikrinimo. O tai, kad atsakovė, vietoje sutartimis prisiimtų pareigų – siuvimo fabriko statybos bei poliklinikos statybos ir eksploatavimo, valstybinės žemės sklypuose rengė teritorijos tvarkymo apželdinimo projektą, apie kurį valstybinės žemės patikėtiniui – NŽT nebuvo žinoma, nesudaro pagrindo kompensuoti už visus statinius, kurie buvo pastatyti, remontuoti ar rekonstruoti ir įregistruoti po valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo. Tuo atveju, jeigu priešieškinio dalis būtų tenkinama ir nustatyta ieškovei pareiga kompensuoti už statinius, ieškovė prašo iš visos prašomos priešieškiniu vertės išskaičiuoti faktiškai išnykusio (pačios atsakovės demontuoto) pastato (poliklinikos) vertę, kuri pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 43815,78 Eur.
7. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
8. Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Neprieštaravo dėl kompensacijos valstybei pagal pateiktus skaičiavimus tuo atveju, jei būtų nustatyti servitutai.
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies
9. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), kuriuos patikėjimo teise valdo ieškovė.
10. 2002-04-04 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė iš valstybės išsinuomojo žemės sklypą Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kitai paskirčiai – kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai). Valstybinės žemės sklype Nr. 1 yra įregistruotas pastatas-poliklinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas poliklinika), kurio VĮ Registrų centro 1998-01-07 duomenimis, baigtumo procentas buvo 14 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 14 proc., tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Be to, 1994-10-28 atsakovė su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė 2 valstybinės žemės nuomos sutartis: 1) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 3), nuomos terminas iki 2093-10-25 ir 2) žemės sklypo Nr. 2, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2093-05-19, kuris skirtas siuvimo fabriko statybai. Byloje nustatyta, kad žemės sklype Nr. 3 ieškovas yra pastatęs siuvimo cechą su kitais inžineriniais statiniais ir jį naudoja. Žemės sklype Nr. 2 pastatų nėra. Šiame žemės sklype yra įregistruota tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir siuvimo cechas), dalis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui siuvinio cechui, dalis ir įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui poliklinikai, dalis.
12. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2017-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ buvo nutraukta 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius šios nuomos sutarties pažeidimus, t. y. kad valstybinės žemės sklypas Nr. 1 yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklype pastato – poliklinikos nėra, buvę pamatai demontuoti. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2017-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ buvo nutraukta 1994-10-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius šios nuomos sutarties pažeidimus, t. y., kad valstybinės žemės sklypas Nr. 2 yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklype pastato – siuvimo fabriko nėra. Atsakovei nesutikus su minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimu ir apskundus juos teismui, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-153-880/2018, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-5-560-2020, paliko nepakeistą, atmetė UAB „Lelija“ ieškinį atsakovui NŽT dėl įsakymų, kuriais nutrauktos žemės sklypų nuomos sutartys, panaikinimo. Taigi, teismai konstatavo, kad minėtos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai.
13. Ieškovė mano, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis (įsiteisėjus aukščiau nurodytam teismui sprendimui), valstybinės žemės nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui – žemės savininkui (patikėtiniui) atlaisvintą valstybinę žeme, t. y. nusikelti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus ir išregistruoti daiktus bei daiktines teises iš Nekilnojamojo turto registro, tuo užtikrinant valstybinės žemės patikėtinio teisę disponuoti valstybine žeme. Todėl ieškovas 2020-04-08 raštais prašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020-05-01, atlaisvinti valstybinės žemės sklypą Nr. 1 ir valstybinės žemės sklypą Nr. 2, nusikeliant iš valstybinės žemės sklypų statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius, pašalinant visus atsakovės laikomus (sandėliuojamus) ir/ar atsakovei priklausančius daiktus. Ieškovė 2020-05-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-331-(5.63.) ir Nr. FD-332-(5.63.), kuriuose konstatuota, kad valstybinės žemės sklypas Nr. 2 neatlaisvintas, žemės sklype matosi tujos, tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; valstybinės žemės sklypas Nr. 1 neatlaisvintas, sklype matosi pastato – poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liekanos (pamatų blokų ir perdengimo plokščių krūvos), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asfaltuoto įvažiavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 atlaisvinimo, tačiau šalims nepavyko taikiai susitarti.
14. Ginčas šioje byloje kilo dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1 ir valstybinės žemės sklypo Nr. 2 atlaisvinimo, ieškovei siekiant užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, kadangi išnykusio poliklinikos pastato likučių laikymas bei antraeilių daiktų – tvorų, tako, aikštelės, įvažiavimo buvimas, laikymas ir naudojimas kitai paskirčiai (siuvimo cecho aptarnavimui) neatitinka visuomenės interesų. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, akcentavo, kad žemės sklype Nr. 1 vykdo turimo pastato poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą, o kiti ieškinio reikalavime minimi statiniai yra teisėti ir būtini atsakovės veiklai vykdyti.
15. 2021-10-08 įvykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėti valstybinės žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, surašytas vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas sklypas (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas segmentine tvora, nušienautas, matyti pamatų blokai, taip pat į krūvą suversti blokai, dalis sklypo nelygiu paviršiumi, matyti duobės, statybos atliekos. Tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo be numerio ribos, yra asfaltuotas įvažiavimas į UAB „Lelija“ aikštelę, ties gamybine pastato dalimi, kurioje yra dvi rampos privažiavimui prie kavinės ir gamybinio cecho, aikštelė aptverta segmentine tvora, „Lelijos“ pastato riba – ties sklypo be numerio riba, pastato priešgaisrinės kopėčios patenka į sklypo be numerio teritoriją. Visus šiuos tris sklypus nuo (duomenys neskelbtini) skiria valstybinė žalioji zona; UAB „Lelijos“ pastato (viešbučio) reprezentatyvus įėjimas (į viešbutį, kavinę) išeina į žaliąją zoną.
16. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
17. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pagal CK 6.557 straipsnio 1 dalį, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. CK 6.557 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei), racionalumo (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas), viešosios teisės (sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais) principais.
18. Aptariamu atveju, ginčo žemės sklypų nuomos sutartys buvo nutrauktos, nustačius, kad žemės sklypai buvo naudojami ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Kaip minėta, ginčas dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Lelija“ apeliacinį skundą, 2020-04-02 nutartimi paliko nepakeistą. Teismas laiko, kad paminėti teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes juose dalyvavo tos pačios šalys, o teismų nustatytos aplinkybės yra reikšmingos aptariamu atveju.
19. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra tenkinamos abi negatorinio ieškinio sąlygos: 1) ieškovė yra turto savininkė (patikėtinė) ir 2) jos teisės yra pažeistos.
20. Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1 minėtame Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad 2017-04-25 ir 2017-05-16 NŽT atliko išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir patikrinimo aktuose užfiksavo, kad žemės sklype poliklinikos pamatų nėra, jie yra išmontuoti, pietrytinėje dalyje yra likusi buvusių pamatų duobė, šalia jos yra sukrauti pamatų blokai ir perdangos plokštės, aplink duobę yra savaime želiančių medžių ir krūmų, o likęs žemės sklypo plotas užlygintas ir nušienautas. Valstybinės žemės sklype Nr. 1 esančios pastato poliklinikos liekanos (pamatų blokų ir perdengimo plokščių krūvos užfiksuotos ir ieškovės 2020-05-04 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, taip pat 2021-10-08 teismo išvažiuojamajame posėdyje, kurio metu užfiksuota, kad žemės sklypas Nr. 1 aptvertas segmentine tvora, nušienautas, matyti pamatų blokai, perdangos, taip pat į krūvą suversti blokai, dalis sklypo nelygiu paviršiumi, matyti duobės, statybos atliekos. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šis žemės sklypas, kuriame turėjo būti, bet nebuvo pastatytas poliklinikos pastatas, buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o tik formaliai prižiūrimas, šienaujamas, kas niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė vykdė pastato poliklinikos eksploataciją, priežiūrą, kadangi jokio pastato toje vietoje nėra. Ir šiuo atveju teismui remiantis šiame punkte nustatytomis aplinkybėmis, neturi reikšmingos įtakos atsakovės nurodyto ir byloje pateikto 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.
21. Kaip minėta, pagal CK 6.557 straipsnio 2 dalį, jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Aptariamu atveju, nutraukus nuomos sutartį, atsakovė žemės sklypo neatlaisvino, ir iki šiol laiko jame aukščiau paminėtas poliklinikos pastato liekanas, dėl ko ieškovė negali laisvai disponuoti žemės sklypu, suteikti jo naudotis kitiems asmenims, užtikrinant valstybės turto visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principų laikymąsi, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad žemės sklypas yra patrauklioje miesto centro vietoje ir galėtų būti sėkmingai naudojamas visuomenės poreikiams ar kitai miestui ir jo gyventojams svarbiai veiklai. Atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo naudojasi valstybinės žemės sklypais, tuo pažeisdama ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlaisvinti sklypus, paliekant juos tokius, kokie buvo suteikti. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, tokiu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas nevertina statinių statybos teisėtumo klausimo ir laiko pagrįstu ieškovės reikalavimą pašalinti išnykusio pastato poliklinikos likučius ir išlyginti buvusių pamatų duobes. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, pastato poliklinikos faktiškai nėra, laikytinas nepagrįstu atsakovės reikalavimas dėl pastato vertės kompensavimo, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad atsakovė įpareigojama ne nugriauti pastatą (kurio nėra), o atlaisvinti žemės sklypą nuo laikomų pastato likučių, kuriuos atsakovė turės galimybę realizuoti.
22. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui poliklinikai, todėl išnykus pagrindiniam daiktui – poliklinikai, antraeilis daiktas – tvora taip pat turi būti pašalinta iš valstybinės žemės. Priešingu atveju, šio statinio palikimas būtų neracionalus ir netikslingas. Ir nors kaip matyti Širvintų rajono savivaldybės administracija buvo davusi sutikimą aptverti pastato poliklinikos liekanas tvora, tačiau iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-04-23 rašto turinio darytina išvada, kad toks sutikimas buvo duotas, kai ruošiantis miesto šventei buvo siekiama užtikrinti miesto tvarką ir gyventojų saugumą. Dėl nurodytų motyvų kompensacija dėl tvoros pašalinimo taip pat nepriteistina, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad tvora yra segmentinė, todėl nesudėtingai gali būti perkeliama, panaudojama kitoje vietoje ar tiesiog realizuojama rinkoje. Dėl žemės sklypo Nr. 2, pažymėtina, kad šiame valstybinės žemės sklype nuomos sutartyje numatytas siuvimo fabrikas taip pat nebuvo pastatytas, dėl ko valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta. Bylos duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės sklype Nr. 2 yra įregistruota tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, aikštelės, kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, tako, kuris priklauso pastatui siuvinio cechui, dalis įvažiavimo, kuris priklauso ir pastatui poliklinika. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype Nr. 2 pastatų nėra, o minėti atsakovės įregistruoti statiniai iš esmės skirti aptarnauti pastatui siuvimo cechui, esančiam atsakovės nuomojamame žemės sklype Nr. 3. Nurodyti statiniai nebuvo numatyti ir žemės sklypų nuomos sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, šioje byloje turi būti nustatyti servitutai (apie ką bus pasisakyta toliau šiame sprendime), iš valstybinės žemės sklypo Nr. 2 turi būti pašalinta tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis.
23. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punktą, viešame registre be kita ko turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Atsižvelgiant į tai atsakovė per nurodytą terminą įpareigojama išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nurodytus pašalinti daiktus ir daiktines teises.
24. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašo: 1) nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 2, pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 499 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 51 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S2“, nustatomas kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku; 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nustatyti servitutą žemės sklype Nr. 1, pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 338 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.
25. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
26. Pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas, dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
27. Prejudicinę galią turinčiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendime be kita ko konstatuota, kad privažiavimas ir aikštelė yra būtini atsakovės veiklai vykdyti, todėl atsakovė gali kreiptis dėl servitutų po keliu ir aikštele nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys iš esmės buvo suderinusios kelio servitutų ribas, plotus ir turinį (UAB „Sanora“ parengti servitutų nustatymo žemės sklype planai), tačiau atsakovė nesutiko atlyginti už kelio servitutus.
28. Pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtą Servitutų nustatymo žemės sklype planą, buvo numatomas žemės sklype Nr. 1, 338 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S1, viešpataujantiems daiktams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (siuvimo cechas), Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė), kompensacijos dydis yra 980 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-174-1. Pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtą Servitutų nustatymo žemės sklype planą, buvo numatomas žemės sklype Nr. 2, 499 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S1, 51 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S2, 566 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), pažymėtas simboliu S3, viešpataujantiems daiktams, siuvimo cechui, katilinei, kompensacijos dydis yra 1 812 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-1, kompensacijos dydis yra 185 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-2, kompensacijos dydis yra 2 055 Eur, nustatytas pagal UAB „Sanora“ 2020-12-14 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 20-61-3. Pagal 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtus servitutų nustatymo žemės sklypuose planus, servitutais užimti plotai sudarytų 1454 kv. m, bendra paskaičiuota kompensacijos suma – 5 032 Eur.
29. Įvertinus visas bylos aplinkybes, prejuducinę galią šioje byloje turinčiame teismo sprendime konstatavus apie privažiavimo ir aikštelės būtinumą atsakovės veiklai vykdyti, esant parengtiems servitutų nustatymo planams, siekiant rasti optimalų sprendimą šalių ginče, atsakovei atlaisvinus ginčo žemės sklypus (Nr. 1 ir Nr. 2), tačiau tuo pačiu užtikrinant jai teisę pasiekti naudojamus pastatus, teismas nustato atsakovės prašomus servitutus, atsižvelgiant į 25 punkte nurodytas teisės normas, valstybei iš atsakovo priteisiant 5 032 Eur kompensaciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinis sklypas (Nr. 3) – eksploatuojamas pilnai – jame stovinčiame UAB „Lelija“ pastate veikia siuvimo cechas, įkurtas viešbutis, konferencijų salė, vidaus ir lauko kavinė, todėl reikalingas tinkamas privažiavimas. Ieškovės teigimu, atsakovės naudojamas žemės sklypas Nr. 3 yra šalia pagrindinės gatvės ((duomenys neskelbtini)) ir įvaža gali būti prie šio sklypo formuojama atskirai, o ne per ginčo žemės sklypus. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad tarp sklypo Nr. 3 ir (duomenys neskelbtini) yra žalioji zona, į ją fasadu stovi UAB „Lelijos“ pastato reprezentatyvioji dalis, suformuotas įėjimas į viešbutį, konferencijų salę, vidaus kavinę, šalia įrengta lauko kavinė. Teismo vertinimu, per žaliąją zoną suformavus įvažą bei itin riboto dydžio automobilių aikštelę, vis tik nebūtų užtikrintas tinkamas pastato eksploatavimas dėl būtent pastato galinėje dalyje esančių suprojektuotų gamybinių patalpų su patekimu (rampomis) į gamybinį cechą ir kavinę. Gamybinių pastato dalių pasiekimas suformavus per žaliąją zoną įvažą į sklypą Nr. 3, aikštelę ir rampas ne tik, kad sunkiai tikėtinas (gamybinės pastato patalpos yra kitoje pastato dalyje), bet ir, teismo vertinimu, ženkliai pakeistų suprojektuotą reprezentatyvų pastato fasadą šalia vienos iš pagrindinių miesto gatvių Širvintų miesto centre, dėl ko nukentėtų ir miesto centrinės dalies bendras vaizdas bei tuo pačiu visuomenės interesas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Lelijos“ pastato siena yra ties riba tarp sklypų Nr. 3 ir Nr. 2 ir šioje sienoje sumontuotos pastato priešgaisrinės saugos kopėčios nusileidžia būtent į sklype Nr. 2 teritorijoje esantį pėsčiųjų taką šalia pastato. Byloje nenustatyta, kad anksčiau šalims derinant kelio (įvažos), aikštelės servitutų ribas, plotus ir turinį (UAB „Sanora“ parengti servitutų nustatymo žemės sklype planai), būtų kilęs ginčas dėl įvažos išdėstymo, suformavimo arčiau sklypo Nr. 3 ribos, o ginčas kilo tik dėl servitutų atlygintinumo. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų (tripliko 9 priedo), šiuo metu esanti įvaža buvo suformuota 1994 m. Širvintų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimu, kuriuo buvo panaikintas 1993 m. suformuotas arčiau sklypo Nr. 3 ribos laikinas privažiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad įvaža suformuota ties sklypų Nr. 2 ir Nr. 1 riba, teismas nemano, kad kelio servituto nustatymas apsunkintų visavertį šių sklypų naudojimą. Tuo tarpu servitutų nustatymas yra objektyviai būtinas UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimui pagal paskirtį, o kitų galimybių normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis pastatu pagal paskirtį nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš sklypo Nr. 2 šalintina tvoros, kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, sklype esančia aikštele, esant poreikiui, galėtų naudotis ir sklypo savininkas – valstybė. Taip pat ir dėl kelio servituto nustatymo ties sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 riba – įvaža galėtų būti naudojama ir šių sklypų reikmėms tenkinti. Teismo vertinimu, dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, egzistuoja visos sąlygos nustatyti atsakovės prašomus servitutus.
30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, priešieškinis tenkintinas dalyje dėl servitutų nustatymo pagal pateiktus 2020-12-14 UAB „Sanora“ parengtus servitutų nustatymo žemės sklypuose planus, priteisiant iš UAB „Lelija“ kompensavimą valstybei pagal su ieškiniu pateiktus vertės skaičiavimus. Kitoje dalyje (dėl kompensacijos už pašalintus statinius) teismas atsakovės priešieškinį atmeta.
31. Ieškinį patenkinus iš dalies, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės valstybei priteistinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
32. Atsakovė nurodo, kad šioje byloje patyrė 2 855 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 992 Eur žyminis mokestis ir 1 863 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Priešieškinio reikalavimas buvo susijęs su servitutų nustatymu, o kilęs ginčas galėjo būti išspręstas ir ne teismo tvarka, nes ieškovė būtų sutikusi su servitutų nustatymu, jei būtų tinkamai kompensuota. Tuo tarpu su kompensavimu, kuris šiuo teismo sprendimu priteistas, nesutiko pati atsakovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės UAB „Lelija“ priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę UAB „Lelija“ (įm. kodas 122234918) savo lėšomis: 1) atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti išnykusio pastato – poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius ir išlyginti buvusių pamatų duobes, pašalinti tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 499 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 51 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S2“, nustatomas kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku; 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtą servitutų nustatymo žemės sklype planą, nustatant, kad 338 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Lelija“ 5 032 Eur kompensaciją už naudojimąsi servitutais.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Lelija“ 38 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Augustė Juozapavičienė