Civilinė byla Nr. e2A-1500-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01914-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.6; 2.6.10.8; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multimeda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-632/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multimeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benglita“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Švedijos įmonei ESS-ENN Timber AB dėl tiekimo sutarties nutraukimo, už nekokybiškas prekes sumokėtos kainos priteisimo bei turtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nutraukti 2022 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą tiekimo sutartį Nr. MULT-41 (toliau – ir sutartis); priteisti iš atsakovės 26 392,77 Eur už nekokybiškas prekes, 1 955,88 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiimti iš ieškovės pristatytą nekokybišką produkciją.
2. Nurodė, kad pagal sutartį atsakovė ieškovei tiekė medienos skydus (toliau – ir prekės arba produkcija), kurių dalis buvo nekokybiški. Ieškovė, abipusiu susitarimu, nekokybiškus gaminius kaupė. Pažymi, kad pagal sutarties 7 punktą atsakovė įsipareigojo tiekti kokybiškas, sukomplektuotas, be akivaizdžių ar paslėptų trūkumų prekes pagal pridedamą gaminio specifikaciją. Atsakovė pati pripažino, kad dalis produkcijos buvo blogos kokybės, ją priėmė taisymui, už dalį jos pateikė kreditines sąskaitas. Ieškovė prašė nutraukti sutartį ir priteisti iš atsakovės 26 392,77 Eur sumokėtą sumą už patiektas nekokybiškas prekes. Ieškovė buvo priversta sandėliuoti atsakovės pristatytas nekokybiškas prekes, dėl to patyrė sandėliavimo išlaidas – 1 955,88 Eur, kurias taip pat prašė priteisti iš ieškovės. Žala kilo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų pasiimti nekokybiškas prekes.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutarties nepasirašė, todėl ieškovės minima sutartis yra negaliojanti. Jeigu sutartis būtų galiojanti, ginčas turėtų būti sprendžiamas arbitraže, kaip numatyta sutarties 9 punkte. Nurodė, kad ieškovė nuolat vėlavo atsiskaityti, todėl dviem teismo sprendimais visa nesumokėta suma buvo priteista atsakovei, ieškovė minėtus teismo sprendimus įvykdė. Ieškovė neteikė kitose byloje prieštaravimo dėl nekokybiškų prekių dalies, sumokėjo visą priteistą sumą. Tokiais veiksmais, atsakovės nuomone, ieškovė pripažino, jog prekės buvo kokybiškos. Atsakovės nuomone, prekės neatitikimą susitarimui turi įrodyti pirkėjas, o pardavėjas atsako tik tuo atveju, jei pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo. Šiuo atveju gaminių defektą konstatavo tik antstolis, gaminiai nebuvo matuojami, tikrinami pagal jų atitiktis šalių sutartiems prekių kokybės reikalavimams. Prekių neįmanoma identifikuoti, nes jos jau perdirbtos ieškovės, be to, šakos iškrito ieškovės perdirbimo procese. Atrinkta buvo tik keletas gaminių, visi gaminiai nebuvo tikrinami. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl produkcijos, tiektos iki 2022 m. rugpjūčio mėn., o apžiūrai pateikė dar ir gruodžio mėn. produkciją. Ieškovė per protingą terminą (5 darbo dienas) nepareiškė pretenzijų dėl prekių kokybės, už jas sumokėjo, taip atsisakė pretenzijų. Atsakovė nesutiko atlyginti ir žalą už sandėliavimo išlaidas. Atsakovės nuomone, šios išlaidos deklaratyvios. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės kaltės.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pas ieškovę esančios prekės perdirbtos, dėl to negalima nustatyti, kada defektai atsirado: pristatymo ar apdirbimo metu. Pradėdama apdirbti gautą produkciją, ieškovė pripažino, kad kokybė tinkama. Apdorotų plokščių atsakovė negalės realizuoti, turėtų tik sunaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 11 168,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad bylos šalys yra verslininkai. Todėl žala, padaryta pardavus nekokybiškas prekes, atlyginama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnių normas). Šalys vykdė prekybą: atsakovė tiekė, o ieškovė priėmė 1 587 066,39 Eur vertės medienos skydus 2022 m. gegužės mėn. – gruodžio mėn. Tarp šalių kilo ginčas dėl dalies prekių (produkcijos) kokybės – 5 625 vnt. arba apie 27,8 m3 medienos skydų, kurių vertė 26 392,77 Eur, taip pat 1 955,88 Eur žalos už sandėliavimo išlaidas atlyginimo.
7. Teismas, įvertinęs faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieškovės pasirašyta 2022 m. gegužės 6 d. tiekimo sutartis yra galiojanti. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad ginčas yra nagrinėjamas teisme, o ne arbitraže.
8. Teismas, pasisakydamas dėl prejudicinių faktų išnagrinėtose bylose, nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-424-589/2022 ir Nr. e2-189-828/2023 bei Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5357-1137/2023 buvo sprendžiami ieškovės ir atsakovės ginčai dėl tiekiamos medienos produkcijos ir atsiskaitymo už ją. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė šioje civilinėje byloje kelia tapačius reikalavimus, arba ginčija aplinkybes, kurių atsisakė minėtose bylose. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje piniginis reikalavimas keliamas kitu pagrindu, t. y. dėl prekių kokybės. Šios bylos ieškovė išnagrinėtoje byloje pareiškė priešieškinį, kuris nebuvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio šaliai reikšti reikalavimą kitoje civilinėje byloje.
9. Teismas, pasisakydamas dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę, nurodė, kad šalys sudarė rašytinės formos sutartį, pagal kurią atsakovė atsakinga už prekes iki jos iškrovimo pas ieškovę (3 punktas). Atsakovė sutarties 7 punkte užtikrino, kad tiekiamos prekės būtų sukomplektuotos ir neturėtų jokių akivaizdžių ar paslėptų defektų, susijusių su jų funkcionalumu, konstrukcija, medžiagomis ar pagaminimo kokybe. Be to, tiekėjas garantavo, kad prekės bus pristatytos pagal pridedamą gaminio specifikaciją (A priedas) (ieškinio priedas Nr. 4-8)). Teismas, peržiūrėjęs visas ieškovės pateiktas nuotraukas, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog bet kuri nuotraukoje pateikta prekė tikrai turi netoleruojamą trūkumą.
10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl produkcijos kokybės, todėl, teismo nuomone, toliau gaunant nekokybiškus gaminius, ieškovė privalėjo operatyviai imtis priemonių spręsti klausimus dėl kokybės vertinimo.
11. Atsakovė pripažino, kad taisė savo produkciją, ir dalį jos grąžino ieškovei, o dėl kitos dalies – grąžino ieškovei sumokėtus pinigus. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, turi reikšmę tik dėl tos dalies produkcijos, kurią atsakovė pati pripažino nekokybiška.
12. Teismas vertino, kad tiekiamos produkcijos ypatumas yra tas, kad atsakovės tiekti pusgaminiai yra gaminami iš neperdirbtos medienos, kuri niekada nebūna vienodo rašto, tankio, šakotumo ir rievėtumo. Pagal šalių aptartą specifikaciją, iš anksto buvo galima numanyti, kad tam tikrų neatitikimų nusistatytam standartui kils, todėl šalys privalėjo būti apdairios, ir iš anksto, ar tuoj po nesklandumų iškilimo, priimti bendrą, kokybės vertinimo (nustatymo) tvarką ir taip sklandžiai spręsti gamybos ir tiekimo eigoje kilusius kokybės klausimus. Tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kuri buvo nepatenkinta prekių kokybe ir neiniciavo sutarties pakeitimų ar papildomų susitarimų dėl kokybės vertinimo proceso, toliau veikė savo rizika.
13. Ieškovė, siekdama pagrįsti pateiktos produkcijos nekokybiškumą, turėjo pateikti nešališko asmens, specialisto ar eksperto išsamią ataskaitą, kurioje turėjo būti nurodytas tikslus nekokybiškų gaminių skaičius ir kiekviename gaminyje užfiksuotas trūkumas, neatitinkantis reikalavimų pateiktai specifikacijai. Teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik nurodo medienos skydų sandėliavimo vietą. Teismas, peržiūrėjęs protokolo metu darytą vaizdo įrašą, sutiko su atsakovės argumentu, kad antstolis pats neskaičiavo brokuotų gaminių kiekio vienetais, taip pat nematavo tūrio, ir apsiribojo ieškovės pateiktais duomenimis. Todėl teismas vertino, kad šis įrodymas nėra išsamus konstatuoti visus ir kiekvienos prekės atskirai trūkumus.
14. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai, taisant keletą partijų pateiktų gaminių, neįrodo, kad nekokybiški gaminiai buvo tiekiami ir toliau, neatspindi jų kiekio, defektų lygio. Dėl to negalima spręsti, kad ieškovės visi vienašališkai atrinkti gaminiai yra nekokybiški.
15. Teismas nustatė, kad atsakovės tiekti medienos skydai nebuvo vertinami prieš juos perdirbant, o pažeidimai kvalifikuojami tik po to, kai ieškovė pagamindavo savo gaminį, skirtą užsakovui. Defektų kilimo priežasties po apdirbimo jau neįmanoma identifikuoti. Todėl ieškovė privalėjo būti pakankamai apdairi, ir kokybės vertinimą atlikti iki apdirbant gautus gaminius. Vien tai, kad atsakovė priėmė produkciją taisymui, nereiškė naujai sukurtų atsakovės įsipareigojimų taisyti viską, ką jai pateiks ieškovė vienasmeniškai. Įsipareigojimai taisant specifinę produkciją – medienos gaminius, yra per daug neapibrėžti: kokybės vertinimas buvo vien iš ieškovės pusės, ir vienpusis ieškovės pareiškimas, kad prekė nekokybiška, negalėjo automatiškai sukurti į ateitį atsakovės prievolės gaminį taisyti.
16. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui nepateikė pakankamai įrodymų, kad visa ieškovės nurodyta, išrūšiuota produkcija yra su sutartyje aptartais trūkumais ir pateikta būtent atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atskirose nuotraukose matyti, jog ant palečių užrašyti pavieniai pavadinimai. Nepaisant to, nėra aišku, ar tose paletėse yra vien atsakovės pateikti gaminiai. Gaminių priklausomybę spręsti vien pagal lamelės (medienos juostų, iš kurių suklijuotas skydas) plotį, kaip tai nurodo ieškovė, teismas nelaikė teisingu, nes vien detalės pjovimo plotis yra ne pakankamai identifikuojantis požymis. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė tame pačiame pastate laiko ir savo, ir dar kitų tiekėjų patiektą produkciją. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė ieškovės atstovui pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie pateiktos produkcijos priklausomybę atsakovei, taip pat atsakovei – įrodymus, kad produkcija – ne atsakovės. Tokių įrodymų niekas nepateikė.
17. Nustatę minėtas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl neatitikimo prekių kokybės reikalavimams laikė neįrodytu.
18. Pasisakydamas dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pažymėjo, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, priimdama tam tikras prekes atgal taisymui, ir po taisymo grąžino, o nepataisiusi – rašė kreditines sąskaitas (prievolę vykdė įskaitymu). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo linkusi ginčą spręsti alternatyviai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės tiekta produkcija yra ieškovės perdirbta (plokščių kraštai išpjaustyti, plokštės išilgai frezuotos). Dalis prekių sandėlyje yra apskritai ne atsakovės, nes pagamintos atsakovės gamyboje netaikomu būdu (sujungtos eglute). Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad taikant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, atsakovei nebūtų grąžinamos jos tiektos prekės ta būkle ir verte, kuria ji jas pateikė ieškovei.
19. Teismas, spręsdamas dėl žalos už prekių sandėliavimą, nustatė, kad ieškovė nesiverčia sandėliavimo veikla. Teismas pažymėjo, kad neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuotas 1 955,88 Eur žalos dydis, kaip nustatyta patirtos negautos naudos forma, realumo ir kitos sąlygos, būtinos žalą vertinti, kaip negautas pajamas. Teismas vertino, kad nėra prielaidų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, kadangi ginčo prekių kokybės trūkumų ieškovė neįrodė, taip pat neįrodė, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistavo atsakovės neteisėti veiksmai ir, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, įvardijamus kaip nekokybiškų prekių sandėliavimą. Šalys nėra sudarę jokių sutarčių dėl atlygintino sandėliavimo.
20. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
21.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad nebuvo įrodytas prekių neatitikimas kokybės reikalavimams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir tarp šalių susiklosčiusi praktika patvirtina, kad atsakovė ieškovei pagal sutartį pristatė kokybės neatitinkančios medienos už 26 392,77 Eur sumą. Tai, kad atsakovė net du kartus atvyko pasiimti produkcijos, patvirtina, kad ji pripažino ją esant nekokybiška. Be to, atsakovė priėmė lentynas, o ne skydus, kas patvirtina, kad toks nekokybiškų daiktų grąžinimo būdas atsakovei buvo priimtinas. Juolab, kad nepradėjus gaminti produkcijos, ieškovei buvo neįmanoma identifikuoti neatitikties kokybės reikalavimas.
21.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo nustatyta aiškių kokybės reikalavimų skydams, todėl ieškovė, neiniciavusi jų aptarimo, prisiėmė riziką dėl nekokybiškų gaminių. Pažymi, kad sutartyje buvo nurodyta, jog skydai įsigyjami lentynų IKEA gamybai. Tai, kad sutartyje buvo įtvirtintas konkretus tikslas, reiškė, kad atsakovės tiekiama produkcija turėjo atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus. Reikalavimai buvo išdėstyti raštu (sutarties priede ir atskirame dokumente) ir atsakovė neabejotinai buvo su jais susipažinusi.
21.3. Nepagrįstai teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad 5 dienos yra protingas laiko tarpas skydų kokybei patikrinti. Pažymi, kad tiekimo sutartyje nėra įtvirtinto termino, per kurį ieškovė turi informuoti atsakovę apie nustatytus kokybės trūkumus. Atsakovė nurodė ieškovei tiesiog atidėti nekokybišką produkciją, t. y. nereikalavo kaskart informuoti apie identifikuotą netinkamą kokybę. Be to, ieškovė pretenzijas dėl pristatytos akivaizdžiai nekokybiškos produkcijos atsakovei pareikšdavo iškart gavusi produkciją, o paslėpti skydų kokybės trūkumai paaiškėdavo jų apdirbimo metu. Apie paslėptus kokybės trūkumus, kurie negalėjo būti matomi iki skydų apdirbimo, ieškovė taip pat nuolat informuodavo atsakovę.
21.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog dalis atsakovės patiektų skydų buvo nekokybiški. Ieškovė pažymi, kad pagal kokybės reikalavimus skydai negalėjo turėti jokių pažeidimų, o vien tai, kad buvo užfiksuota, jog jų turėjo, nepriklausomai nuo kiekvieno jų konkretaus pobūdžio, reiškia, kad skydai neatitinka kokybės reikalavimų.
21.5. Teismas netinkamai vertino byloje esantį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, padarė nepagrįstą išvadą, kad protokolas yra netinkamas (nepakankamas) įrodymas byloje. Nepagrįsta teismo abejonė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota būtent atsakovės produkcija. Ieškovė pažymi, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo Nr. 1 matyti, kad atsakovės pristatyti gaminiai yra atskirti, sužymėti kaip pristatyti atsakovės. Be to, atsakovė atsisakė atvykti į faktinių aplinkybių konstatavimą. Dėl pristatytos netinkamos kokybės produkcijos kiekio nėra neaiškumo ar neatitikimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad suskaičiuota apie 27,8 m3 brokuotų gaminių. Ieškovės išrašytose debetinėse sąskaitose (ieškinio priedai Nr. 23, 26) nurodytas tikslus nekokybiškos produkcijos kiekis – 27,943 m3, už kurią ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 26 392,77 Eur.
21.6. Be to, teismas netinkamai vertino J. G., kuri buvo apklausta kaip liudytoja 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu, parodymus. Minėtos liudytojos parodymai papildomai patvirtino ieškovės procesiniuose dokumentuose ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytas aplinkybes.
21.7. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, apdirbusi atsakovės patiektus nekokybiškus skydus, prarado teisę ginti savo, kaip pirkėjos, įsigijusios netinkamos kokybės daiktą, teises. Prekių defektai negalėjo atsirasti ir neatsirado dėl ieškovės veiksmų. Šios aplinkybės neįrodė atsakovė. Atsakovė pristatė nekokybišką produkciją, todėl jos teisės turi būti ginamos.
21.8. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė negalėjo pasirinkti kraštutinio savo pažeistų teisių gynimo būdo, nes atsakovė bendradarbiavo su ieškove, priimdama tam tikras prekes atgal taisymui, ir po taisymo grąžino, o nepataisiusi rašė kreditines sąskaitas (prievolę vykdė įskaitymu). Priešingai, nei vertino teismas, šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė tiekė ir nekokybiškas prekes, kurių netinkamą kokybę pati pripažino. Tai, kad dalį prekių atsakovė priėmė, o vėliau, kai ieškovė atsisakė toliau iš jos pirkti skydus, nesutiko pakeisti, teismas nepagrįstai vertino atsakovės naudai. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 6 d. trečiojo asmens atstovai ieškovei nurodė, kad vietoje nekokybiškų prekių, atsakovei bus patiektos kokybiškos arba bus atlyginta pinigais. Vėliau šio prisiimto įsipareigojimo atsakovė nevykdė.
21.9. Teismas nepagrįstai vertino liudytojos J. G. patvirtinimą, kad dalį esančių prekių galima pataisyti. Atsakovės tiektų prekių, dėl jose esančių klijų su formaldehidais, ieškovė nebegali naudoti IKEA lentynų gamybai, nes nuo 2022 m. gruodžio 31 d. tokie gaminiai nepriimami. Todėl skydų taisymas, kad jie atitiktų kokybės reikalavimus, buvo aktualus iki 2022 m. 50-osios savaitės. Vėliau ieškovė objektyviai būtų nespėjusi iš atsakovės tiekiamų skydų pagaminti lentynų. Todėl ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra tinkamas.
21.10. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, o šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos paslaugos teikimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, kad savo patalpose ieškovė laiko perdirbtą ir jai pačiai nuosavybės teise priklausančią produkciją. Ieškovės nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji tiekė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes ir ieškovei nurodė šias prekes sandėliuoti, o vėliau perduoti atsakovei. Todėl ieškovė, veikdama sąžiningai, šių prekių neišmetė ir laiko savo patalpose, dėl ko negali tos dalies patalpų naudoti kitų daiktų laikymui ar kitai veiklai. Dėl to patiria nuostolius, kurie yra lygūs patalpų dalies, kurioje laikomos kokybės reikalavimų neatitinkančios atsakovės prekės. Nepaisant to, kad dėl nuomos nebuvo susitarta, ieškovė taip pat nebuvo įsipareigojusi šių prekių sandėliuoti.
22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
22.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybė, jog atsakovė net du kartus dėl neatitikties kokybės reikalavimams priėmė grąžinamą ieškovės jau pagamintą produkciją (lentynas), o ne skydus, papildomai patvirtina, kad toks nekokybiškų daiktų grąžinimo būdas atsakovei buvo priimtinas. Pažymi, kad atsakovė niekada nepriėmė perdirbtos produkcijos. Kai atsakovė du kartus išsivežė nekokybišką produkciją, važtaraščiuose buvo nurodomas ieškovei pristatytų skydų dydis, o ne supjaustytų lentynų dydžiai. Be to, liudytoja J. G. kalbėjo apie 2022 m. birželio 20 d. ieškovės el. laišką, į kurį atsakovė jokio atsakymo nepateikė. Taigi, šalių niekada nebuvo sutarta, kad atsakovė priims atgal kaip nekokybišką ieškovės veikloje apdirbtą produkciją. Jokių kitų įrodymų apie atitinkamą ieškovės ir atsakovės susitarimą byloje nėra.
22.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl gaminių specifikos, identifikuoti neatitikties kokybės reikalavimams, ieškovei nepradėjus gamybos, nebuvo įmanoma. Kad tai padaryti buvo įmanoma patvirtino ieškovės atstovė J. G. 2024 m. gegužės 7 d. vykusio teismo posėdžio metu.
22.3. Ieškovė su ieškiniu pateikdama kokybės reikalavimus (ieškinio priedas Nr. 4-8) ir teigdama, kad ginčo prekės jų neatitinka, fiksuojant faktines aplinkybes būtent pagal tuos reikalavimus ir turėjo konkrečiai ir detaliai fiksuoti, kokia plokštė, kokio reikalavimo neatitinka, tačiau to nedarė. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kokybės reikalavimai nebuvo aptarti ir ieškovė, neinicijavusi jų aptarimo, prisiėmė riziką dėl nekokybiškų gaminių.
22.4. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės nurodytų nekokybiškos produkcijos faktų, apimties. 2023 m. kovo 13 d. apžiūros metu atsakovės ir gamintojo atstovai jokių prekių trūkumų nenustatė. Atsakovė niekada nepripažino ginčo prekių trūkumų, o ir ginčyti trūkumus atsakovei nebuvo pagrindo, nes pati ieškovė apmokėjo už ginčo prekes pagal priimtus teismų sprendimus ir prieštaravimų Panevėžio apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-424-589/2022 ir e2-189-828/2023 nereiškė.
22.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nereikalavo kaskart informuoti apie identifikuotą netinkamą kokybę, o nei sutartyje, nei rašytinėje komunikacijoje tarp šalių nebuvo nurodyta 5 dienų termino, per kurį ieškovė privalo informuoti atsakovę apie netinkamą kokybę. Pažymi, kad atsakovės komunikacijoje nėra kalbama apie (ne)reikalavimą informuoti apie netinkamą kokybę, tik nurodoma išrūšiuoti ir atidėti nekokybišką produkciją, t. y. netaisyti pačiai ieškovei. Byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad su atsakove būtų sutarta kaskart defektų nefiksuoti ir apie juos neinformuoti. Be to, ieškovė ne tik, kad per protingą terminą (5 darbo dienas nuo pristatymo) atsakovei pretenzijų dėl ginčo prekių kokybės nepareiškė (o apmokėdama už prekes ir pradėdama jas naudoti gamyboje, patvirtino, kad ginčo prekės kokybiškos), bet ir nereiškė prieštaravimų Panevėžio apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-424-589/2022 ir e2-189-828/2023, bei nereiškė pretenzijų atsakovei iki produkcijos apdorojimo gamyboje pradžios, nors tokią galimybę turėjo. Tokiu būdu atsakovė negali patikrinti ginčo prekių ir nustatyti defektų atsiradimo priežasties ir momento, bet ir negali jų priimti atgal ar pakeisti kitomis, kadangi ginčo prekių savybės pakeistos. Tuo pačiu ieškovė dėl šios priežasties neteko galimybės įrodyti, kad ginčo prekių trūkumai atsirado iki prekių perdavimo momento ar dėl iki perdavimo buvusių priežasčių. Todėl teismas pagrįstai sutiko su 5 darbo dienų terminu, per kurį ieškovė atsakovei pretenzijų dėl ginčo prekių kokybės nepareiškė.
22.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė defektų. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį tiesiogiai negarantavo daiktų kokybės, todėl neturi pareigos įrodyti, kad parduodamų daiktų kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju teko ieškovei.
22.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės atstovai atsisakė dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime. Atsakovės atstovai niekada neatsisakė dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime ir buvo pasiruošę bendradarbiauti net ir tuo atveju, kai ieškovė norėjo pakartotinai apžiūrinėti prekes, kurios jau buvo apžiūrėtos 2023 m. kovo 13 d. Tačiau ieškovė atsisakė apmokėti atsakovės ir gamintojos atstovų atvykimo išlaidas ir faktinių aplinkybių konstatavimą atliko vienašališkai. Todėl atsakovė neturi jokio pagrindo tikėti ir nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad buvo fiksuojami būtent atsakovės pristatytų gaminių pažeidimai, kad buvo tikrinta jų atitiktis šalių sutartiems kokybės reikalavimams.
22.8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė neįrodė, jog defektai galėjo atsirasti ar atsirado dėl ieškovės veiksmų, po ginčo prekių perdavimo ir, neva, defektai objektyviai negali atsirasti skydus pjaustant. Pati ieškovės atstovė J. G. patvirtino, kad skydų apdirbimo metu gali iškristi šaka (2024 m. gegužės 7 d. posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 38 min. 06 sek. iki 2 val. 38 min. 10 sek.). Posėdžio metu J. G. paliudijo, kad viena pagrindinių problemų iškritusios šakos lentynų kraštuose (2024 m. gegužės 7 d. posėdžio garso įrašas 2 val. 27 min. 51 – 54 sek.) ir produkcijos apdirbimo metu ieškovė iš esmės galėjo išpjaudamas lentynas pjauti ne per šaką, kad ji neiškristų, tačiau to nedarė (2024 m. gegužės 7 d. posėdžio garso įrašas 2 val. 12 min.).
22.9. Ieškovė nepagrįstai, vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynybos būdu, reikalauja grąžinti už nekokybiškus skydus sumokėtą kainą bei atsisako sutarties, taip pat reikalauja žalos, patirtos dėl nekokybiškos produkcijos sandėliavimo, atlyginimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė negali vadovautis minėtame straipsnyje įtvirtinta teise, kadangi nagrinėjamu atveju, esminio sutarties pažeidimo nėra bei restitucija negalima.
22.10. Ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistavo atsakovės neteisėti veiksmai ir, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, neva sandėlio dalies, kur laikomos ginčo prekės, negali panaudoti kitos produkcijos sandėliavimui ir, atitinkamai, kitos veiklos vykdymui, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys būtų sudarę patalpų nuomos sutartį. Todėl ieškovė neįrodė 1 955,88 Eur žalos, patirtos negautos naudos forma, realumo.
22.11. Atsakovės nuomone, negali būti tenkinamas ieškovės apeliacinio skundo alternatyvus reikalavimas grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė tiekė ieškovei, o ieškovė priėmė iš atsakovės laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. medienos skydus, kurių vertė 1 587 066,39 Eur. Šalys pirkimo–pardavimo teisinius santykius vykdė pagal 2022 m. gegužės 6 d. tiekimo sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti 2022 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį; 2) priteisti iš atsakovės 26 392,77 Eur sumą už patiektas nekokybiškas prekes, t. y. 5 625 vnt. arba apie 27,8 kub. m medienos skydų; 3) priteisti iš atsakovės 1 955,88 Eur žalos atlyginimą už patirtas sandėliavimo išlaidas; 4) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš ieškovės nekokybišką produkciją; 5) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė, jog atsakovės patiektos prekės neatitiko kokybės reikalavimų. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė teigia, kad atsakovė jai pristatė 27,943 kub. m nekokybiškos produkcijos. Atsakovė už šią produkciją ieškovei sumokėjo 26 392,77 Eur. Minėtas aplinkybes ieškovė įrodė, todėl jai turi būti priteista 26 392,88 Eur suma iš atsakovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais ieškovės argumentais sutikti.
25. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad šalys pirkimo–pardavimo teisinius santykius vykdė pagal 2022 m. gegužės 6 d. tiekimo sutartį. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme šalys tarpusavio pirkimo–pardavimo santykius kildino iš skirtingų sutarčių. Pagal anksčiau minėtą sutartį šalys susitarė, kad tiekėjas (atsakovė) pristato iki galutinio storio ir pločio standartizuotą klijuotą pušies plokštę, paruoštą pagal galutinį dydį ir profilį bei skirtą IKEA IVAR lentynoms. Sutarties 2 punkte numatyta, kad prekių specifikacija pateikiama A priede. Sutarties 7 punkte numatyta, kad tiekėjas užtikrina, jog tiekiamos prekės būtų sukomplektuotos ir neturėtų jokių akivaizdžių ar paslėptų defektų, susijusių su jų funkcionalumu, konstrukcija, medžiagomis ar pagaminimo kokybe. Be to, tiekėjas (atsakovė) garantuoja, kad prekės bus pristatytos pagal pridedamą gaminio specifikaciją (A priedas) (žr. ieškinio priedą Nr. 1). Prekių kokybės reikalavimai buvo šalių atskirai aptarti (žr. ieškinio priedą Nr. 4-8).
27. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 7 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu nurodyta sutartyje, daiktas.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovė jai pristatė nekokybiškus 5 625 vnt. arba apie 27,8 kub. m medienos skydus.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas). Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
30. Taigi, pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent pirkėja (šiuo atveju ieškovė) turėjo įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad jai atsakovė pardavė 5 625 vnt. arba 27,943 kub. m medienos skydus, kurie neatitiko sutartyje numatytų kokybės reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog nebuvo nustatyta aiškių kokybės reikalavimų medienos skydams. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamo sprendimo (žr. sprendimo 12 punktą) aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad pagal sutarties 7 punktą atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad tiekiamos prekės būtų sukomplektuotos ir neturėtų akivaizdžių trūkumų ar paslėptų defektų, susijusių su jų funkcionalumu, konstrukcija, medžiagomis ar pagaminimo kokybe. Be to, tiekėjas (šiuo atveju atsakovė) garantavo, kad prekės bus pristatytos pagal pridedamą gaminio specifikaciją (A priedas) (žr. ieškinio priedą Nr. 4-8). Sprendimo 13 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A priede yra pridedamos nuotraukos, o šalia jų – techniniai duomenys, apibrėžti leistina pažeidimo tolerancija milimetrais, iš viso 24 skirtingos pozicijos. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys sutartyje buvo numatę tam tikrus kokybės reikalavimus medienos skydams.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys sutartyje buvo aptarę tam tikrus produkcijos kokybės reikalavimus, pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė, reikšdamas reikalavimą dėl 26 392,77 Eur sumos grąžinimo už 5 625 vnt. arba apie 27,8 kub. m. patiektos nekokybiškos produkcijos, privalėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius tikslų nekokybiškų prekių skaičių ir kiekvienoje prekėje užfiksuotus trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė pardavė jai sutarties reikalavimų neatitinkančią produkciją, t. y. 5 625 vnt. arba 27,943 kub. m nekokybiškus medienos skydus už 26 392,77 Eur sumą.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.
34. CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į bylą kartu su ieškiniu pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 159-05/23, kuris buvo surašytas 2023 m. birželio 15 d. (žr. ieškinio priedą Nr. 25) (toliau – ir protokolas). Minėtame protokole nurodyta, kad „J. D. parodė sandėliavimo patalpose esančius klijuotos medienos gaminius, kurių būklę prašė užfiksuoti užsakovas. Gaminiai (lentynos) laikomi sudėti ant medinių padėklų (palečių) bei uždengti polietilenine plėvele. Kiekviena paletė sužymėta, kokie gaminiai ant jos sudėti, nurodant lentynų išmatavimus, jų kiekį bei datą, kada gaminiai buvo atrinkti. UAB „Multimeda“ atstovų teigimu, visi šie gaminiai yra pristatyti bendrovės UAB „Benglita“ ir yra brokuoti. J. G. paaiškino, kad UAB „Benglita“ atvežtas lentynas atskiria nuo tokių pat savo gamintų lentynų pagal lamelės plotį: UAB „Benglita“ lentynų lamelės plotis 50 mm, kai tuo tarpu UAB „Multimeda“ – būna įvairus: 81 mm, 88 mm, 91 mm, 42 mm. J. D. teigimu, iš viso UAB „Multimeda“ pirko iš UAB „Benglita“ 1 573,57 m3 suklijuoto pušinio skydo, o kaip brokuotą atrinko apie 22 m3.“ Minėta protokole taip pat nurodyta, kad: 1) „Apžiūrėjus padėklą, ant kurio buvo sudėti 42 x 30 mm lentynos pusgaminiai, užfiksavau, jog peržiūrėjome 19 iš 400 ant paletės sudėtų gaminių ir visuose juose buvo pažeidimų, kuriuos UAB „Multimeda“ atstovai traktuoja kaip broką“; 2) „Apžiūrėjus padėklą, ant kurio buvo sudėti 83 x 30 mm lentynos pusgaminiai, užfiksavau, jog peržiūrėjome 13 iš 200 ant paletės sudėtų gaminių ir visuose juose buvo pažeidimų, kuriuos UAB „Multimeda“ atstovai traktuoja kaip broką“; 3) „Apžiūrėjus padėklą, ant kurio buvo sudėti 83 x 50 mm lentynos pusgaminiai, užfiksavau, jog peržiūrėjome 13 iš 100 ant paletės sudėtų gaminių ir visuose juose buvo pažeidimų, kuriuos UAB „Multimeda“ atstovai traktuoja kaip broką“; 4) „Apžiūrėjus padėklą, ant kurio buvo sudėti 42 x 50 mm lentynos pusgaminiai, užfiksavau, jog peržiūrėjome 18 iš 200 ant paletės sudėtų gaminių ir visuose juose buvo pažeidimų, kuriuos UAB „Multimeda“ atstovai traktuoja kaip broką.“ Protokole taip pat pažymėta, kad pažeidimai buvo pasikartojantys: iškritusios šakos, įskilimai, įtrūkimai, sakų kišenės, mechaniniai pažeidimai, pelėsis. Taip pat nurodyta, kad, fiksuojant ant visų likusių palečių sudėtus, polietilenine plėvele apvyniotus gaminius, pro plėvelę gerai matėsi visi lentynų briaunose esantys pažeidimai (iškritusios šakos, įskilimai, įtrūkimai). Iš viso suskaičiuota apie 27,8 m3 brokuotų gaminių.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė protokolu įrodinėjo dvi aplinkybes, t. y., kad: 1) produkcija, kuri sandėliuojama pas ieškovę, buvo pristatyta atsakovės pagal sudarytą sutartį; 2) produkcija yra su defektais (nekokybiška). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas protokolas neįrodo ir negali įrodyti nė vienos iš ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl kelių priežasčių:
37. visų pirma, kaip minėta anksčiau, antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad antstolis, atvykęs užfiksuoti faktinių aplinkybių, netyrė ir nesiaiškino, kam priklauso sandėlyje esanti produkcija, kurią jis atvyko užfiksuoti. Minėtame protokole nėra nurodyta, pavyzdžiui, kada produkcija buvo pristatyta, kas tai patvirtina, taip pat nenurodyta jokia kita svarbi informacija iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad užfiksuota produkcija tikrai priklauso atsakovei. Antstolis aplinkybę, kad sandėlyje užfiksuota produkcija priklauso atsakovei, nurodė tik iš ieškovės darbuotojų paaiškinimų (žr. šios nutarties 35 punktą). Svarbu pažymėti tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nustatė, kad ieškovė sandėlyje, kuriame vyko faktinių aplinkybių konstatavimas, laiko ne tik savo, bet ir dar kitų tiekėjų patiektą produkciją (žr. ginčijamo sprendimo 28 punktą). Šios aplinkybės apeliantė apeliaciniame skunde neginčijo. Ieškovės darbuotoja, kaip minėta nutarties 35 punkte, antstoliui fiksuojant aplinkybes, nurodė, kad atsakovės atvežtą produkciją atskiria nuo savo gaminių pagal lamelės plotį. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad antstolis, fiksuodamas aplinkybes, lamelės pločio nematavo. Tokia aplinkybė, t. y., kad buvo tikrinamas visų gaminių lamelės plotis, nėra užfiksuota protokole. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad protokolo priede Nr. 1 esanti nuotrauka Nr. 33 patvirtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo tikrinamas ir lentynų lamelės plotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta nuotrauka tokios aplinkybės nepatvirtina. Iš šios nuotraukos galima daryti tik išvadą, kad ieškovės darbuotoja su kažkokia matavimo priemone yra pasilenkusi prie sandėlyje esančios vienos produkcijos pakuotės. Tai, kad antstolis, fiksuodamas aplinkybes, galėjo užfiksuoti ir pačios ieškovės produkciją, 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja J. G.. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie pateiktos produkcijos priklausomybę atsakovei, o atsakovei – kad produkcija ne jos. Tačiau tokių įrodymų nė viena iš šalių nepateikė. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, fiksuodamas aplinkybes, protokole užfiksavo atsakovės ieškovei pristatytą produkciją. Kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad protokole užfiksuoti medienos gaminiai neabejotinai priklauso atsakovei ir (ar) jie buvo pristatyti atsakovės ieškovei, taip pat nėra;
38. antra, protokole, kaip minėta nutarties 35 punkte, nurodyta, kad buvo fiksuojami pažeidimai, kuriuos ieškovės „atstovai traktuoja kaip broką“, tačiau koks tai defektas (defektai) nėra detalizuojama. Taigi, iš protokolo turinio galima daryti išvadą, kad antstolis, fiksuodamas aplinkybes, pats nematavo, netyrė, nesiaiškino ar ieškovės sandėlyje esanti produkcija atitinka (neatitinka) šalių sutartyje numatytus ir aptartus kokybės reikalavimus (žr. šios nutarties 31 punktą). Dėl šios priežasties nėra visiškai aišku, kokio pobūdžio pažeidimai buvo užfiksuoti kaip defektai (trūkumai). Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolio nurodymo protokole, kad pažeidimai buvo pasikartojantys (iškritusios šakos, įskilimai, įtrūkimai, sakų kišenės, mechaniniai pažeidimai, pelėsis) taip pat nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovės sandėlyje esanti produkcija neatitiko šalių aptartų kokybės reikalavimų. Juolab, pavyzdžiui, kad: kokybės reikalavimų Nr. 10 punkte numatyta, kad visiškai sausa dervos kišenė yra leistina, jeigu ilgis ne didesnis kaip 50 mm; kokybės reikalavimų Nr. 11 punkte numatyta, kad dervos kišenės, kuriose derva yra iš dalies susikristalizavusi arba visiškai skysta, leistinos, jei išvalyta ir sutvarkyta pagal CMR (maks. 5 mm pločio) arba su kištuku; kokybės reikalavimų Nr. 12 punkte numatyta, kad pjautinis paviršius taip pat tam tikrais atvejais toleruotinas; Nr. 8 punkte – įtrūkimai mazgo viduje ir aplink mazgą leistini, jei ilgis ne didesnis kaip 30 mm ir kt.; Nr. 5 punkte – dėl grybelio atsiradusi melsva medienos spalva leistina, jei sunkiai matoma ir patikrinta pagal krašto pavyzdį (ne didesnė kaip 300 mm x 46 mm) ir kt. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad antstolis, fiksuodamas aplinkybes, nematavo ir (ar) kitokiu būdu netikrino ar produkcija (ne)atitinka šalių aptartus kokybės reikalavimus, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad protokolas patvirtina, jog produkcija, esanti ieškovės sandėlyje, yra su trūkumais (defektais);
39. trečia, iš protokolo turinio galima būtų daryti išvadą, kad antstolis pasirinktinai patikrino tik keletą gaminių. Antstolis visų gaminių, kurių kiekis, kaip teigia ieškovė yra 5 625 vnt. arba apie 27,8 kub. m, netikrino, jų atitikimo šalių aptarties kokybės reikalavimams nevertino (žr. šios nutarties 35 punktą);
40. ketvirta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog prekės turi šiuos kokybės trūkumus – skydai mažesnių nei numatyta matmenų (ypatingai dėl storio), ant briaunų šakos (mazgai), skilimai, iškritusios šakos, dėl priklijuotos plėvelės pašiaušta mediena ir pan. Šiuo aspektu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad protokole kai kurie trūkumai, kurie buvo nurodyti ieškovės ieškinyje, visai nebuvo užfiksuoti, pavyzdžiui, trūkumai dėl mažesnių nei numatyta skydų matmenų (ypatingai dėl storio), dėl priklijuotos plėvelės pašiaušta mediena;
41. penkta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl prekių kokybės, privalėjo pateikti objektyvius įrodymus (specialisto, eksperto išvadą ar pan.), kuriuose būtų nurodytas tikslus nekokybiškų gaminių skaičius ir kiekviename gaminyje užfiksuotas trūkumas, neatitikimas šalių sutartiems kokybės reikalavimams. Tokia informacija protokole nėra užfiksuota.
42. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta šios nutarties 36–41 punktuose, konstatuoja, kad byloje esantis protokolas gali patvirtinti ir patvirtina tik vieną aplinkybę – produkcijos sandėliavimo vietą. Tačiau protokolas nepatvirtina, kad ieškovės sandėlyje yra 5 625 vnt. arba apie 27,8 kub. m atsakovės pristatytos ir sutarties reikalavimų neatitinkančios (nekokybiškos) produkcijos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad protokolas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (žr. šios nutarties 36 punktą) nepatvirtina.
43. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir liudytojos J. G. , kuri buvo apklausta 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu, parodymus. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.
44. Sutiktina su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. G. paaiškino, kaip buvo tikrinami atsakovės gautų skydų kokybė, nurodė, kad kokybės patikrai naudojo matavimo priemones, kad pati produkcija buvo patikrinta du kartus, kad tarp jų nėra kokybės reikalavimus atitinkančių ir iš atsakovės neįsigytų perdirbtų į lentynas skydų. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kaip, kada buvo atrinkinėjama atsakovės produkcija, kaip nustatinėjami, kaip fiksuojami defektai. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja J. G. nurodė, jog jokie dokumentai, patvirtinantys, kada ir kaip buvo fiksuojami produkcijos trūkumai (kokybės reikalavimų neatitikimai), nebuvo pildomi. Taigi, liudytojos J. G. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu antstolis, kaip minėta anksčiau, užfiksavo produkcijos pažeidimus, kuriuos ieškovės darbuotojai, taip pat ir minėta liudytoja, „traktuoja kaip broką“. Antstoliui fiksuojant aplinkybes, kaip minėta anksčiau, visos produkcijos tikrinimas, matavimas nebuvo atliktas. Tai reiškia, kad antstolis protokole tiesiog užfiksavo liudytojos J. G. parodymus. Taigi, liudytojos J. G. parodymai nėra pakankami patvirtinti faktą, kad ieškovės sandėlyje laikoma mediena yra nekokybiška atsakovės patiekta produkcija, kuri buvo prieš tai buvo patikrinta pagal šalių aptartus kokybės reikalavimus.
45. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad atsakovės veiksmai, taisant keletą patiektų gaminių partijų, patvirtina, jog nekokybiški gamininiai buvo teikiami ir toliau. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė (atsakovė pripažinimas, kad taisė dalį produkcijos, už kitą grąžino pinigus) yra aktuali tik vertinant konkrečios produkcijos grąžinimo klausimus, o ne šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl pinigų grąžinimo už kitą produkciją dėl kurios tarp šalių kilo ginčas.
46. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismu, kad ji negali ginti savo kaip pirkėjos teisės dėl netinkamos kokybės daikto, kadangi ji perdirbo (apdirbo) atsakovės pateiktus medienos skydus, t. y. juos supjaustė IKEA lentynoms. Ieškovė teigia, kad ji pjaustė iš atsakovės gautus skydus ir sandėliavo tik netinkamas jų dalis, kaip buvo nurodžiusi atsakovė, taip pat pagal susiklosčiusią šalių praktiką. Ieškovė teigia, kad atsakovė sutiko, jog medienos skydai būtų apdirbami, o nustačius nekokybišką produkciją ji būtų grąžinama atsakovei, kuri atlieka vieną iš alternatyvių veiksmų: ištaiso trūkumas, pakeičia naujais arba grąžina už netinkamos kokybės medienos skydus sumokėtus pinigus. Minėtas aplinkybės, ieškovės teigimu, be kita ko, patvirtina 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. elektroninis susirašinėjimas.
47. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2022 m. birželio 20 d. elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovės darbuotoja išsiuntė elektroninį laišką atsakovės darbuotojai, kuriame nurodė: „Dalinuosi skydų kokybe. Skyduose ant briaunų nemažai šakų, yra skilimų. Pasitaiko defektų, kuriuos reikės tvarkyti, t. y. iškritusios šakos, ypatingai ant briaunų. Pagal reikalavimus turi būti užtaisyta. Priminimui dalinuosi kokybės reikalavimais. <...>. Lauksiu komentarų, kaip mums elgtis radus nekokybišką lentyną – kaupti, sandėliuoti, norėsit išsivežti ar taisyti patiems ir tikėtis nuolaidos tam rastam kiekiui?“. Atsakovės darbuotoja, atsakydama į anksčiau minėtą ieškovės elektroninį laišką, nurodė: „Blogas – paletes/lentynas prašau išrūšiuokite ir atidėkite“. Tuomet ieškovės darbuotoja parašė: „Tik noriu pabrėžti, kad dėl technologinių procesų ir naudojamos įrangos mes skydų galimybės atidėti neturim, tik jau kai būna supjaustyta į mums reikiamą matmenį“ (žr. ieškinio priedą Nr. 5). Atsakovės darbuotojai į minėtą laišką neatsakė. Dėl šios priežasties sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė buvo jai nurodžiusi pjaustyti medienos skydus ir sandėliuoti tik netinkamas jų dalis, nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 9 d. elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės darbuotojas ieškovės darbuotojui išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Kiek tai susiję su prekėmis, kurias reikia taisyti, darykite taip, kaip darėte anksčiau, ir atrinkite tik netinkamas prekes bei prekes, kurias reikia taisyti, tada mes nuvešime jas į „Benglita“ ir sutaisysime. Tačiau nesiųskite visų plokščių, tik netinkamas.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėto elektroninio susirašinėjimo taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei pjaustyti skydus ir sandėliuoti tik netinkamas jų dalis (lentynas). Priešingai, elektroniniame laiške, kaip minėta anksčiau, minimos „plokštės“, o ne lentynos. Be to, minimos „prekės“ ir nurodoma, kad „atrinkite tik netinkamas prekes bei prekes, kurias reikia taisyti“. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų tikslinusi pas atsakovę, kas yra „prekės“ (medienos skydai ar lentynos), nėra pateikta. Pagal sutartį atsakovė ieškovei įsipareigojo pristatyti pušies plokštę, kuri skirta IKEA lentynoms. Iš sutarties turinio galima daryti išvadą, kad prekėmis vadinamos ne jau perdirbtos lentynos, o pati pušies plokštė, kuri skirta lentynoms gaminti. Taigi, elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, jog ieškovė perdirbs ieškovės pristatytus medienos skydus ir tik tuomet informuos atsakovę apie pastebėtus trūkumus.
48. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalys turėjo būti apdairios, ir iš anksto, ar tuoj po pirmųjų nesklandumų kilimo, priimti bendrą kokybės vertinimo (nustatymo) tvarką, ir tokiu būdu sklandžiai spręsti gamybos ir tiekimo eigoje iškilusius kokybės klausimus. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad buvo nusistovėjusi kažkokia praktika ir (ar) tvarka dėl kokybės vertinimo (nustatymo). Dėl to ieškovė, informuodama atsakovę apie pastebėtus trūkumus tik po to, kai produkciją perdirbdavo, veikė savo rizika.
49. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė pagal sutartį garantavo daikto kokybę (žr. šios nutarties 31 punktus). Be to, ieškovė teisingai nurodo, kad tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Tačiau, kaip minėta nutarties 29 punkte, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, visų pirma, pirkėjas, pareiškęs ieškinį, turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Tik tokiu atveju pardavėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, gali įrodinėti, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad jos sandėlyje esanti produkcija yra atsakovės jai perduota nekokybiška produkcija. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo ir pareigos įrodinėti, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovei momento.
50. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, jog ieškovė privalėjo informuoti atsakovę per 5 dienas dėl daiktų kokybės ir to nepadarė, pripažino įrodyta. Pažymi, kad ieškovė pretenzijas dėl pristatytos akivaizdžiai nekokybiškos produkcijos atsakovei pareikšdavo iš karto gavusi produkciją, o paslėpti skydų kokybės trūkumai paaiškėdavo jų apdirbimo metu. Apie paslėptus kokybės trūkumus, kurie negalėjo būti matomi iki skydų apdirbimo, ieškovė taip pat nuolat atsakovę informuodavo. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovė jai buvo nurodžiusi tiesiog atidėti nekokybišką produkciją, t. y. nereikalavo kiekvieną kartą informuoti apie nustatytą netinkamą produkcijos kokybę.
51. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodė: „Blogas - paletes/lentynas prašau išrūšiuokite ir atidėkite.“ Tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad su atsakove būtų suderinta, jog ieškovė gali neinformuoti apie produkcijoje nustatytus defektus.
52. Vertinant kitus ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl termino, pažymėtina, kad iš sprendimo turinio nėra visiškai aišku, kokį (kam) 5 darbo dienų terminą pirmosios instancijos teismas laikė pakankamu, t. y. ar tai protingas terminas patikrinti daiktų kokybę, ar tai protingas terminas pareikšti pretenziją dėl daiktų kokybės. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais dėl 5 darbo dienų termino, sprendime nurodė CK 6.337 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Tačiau iš sprendimo 18 punkto lyg ir būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad 5 darbo dienų terminas pakankamas pretenzijoms dėl kokybės pareikšti, kuris numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada (kad 5 darbo dienų terminas yra pakankamas pretenzijoms dėl kokybės pareikšti) nesutinka.
53. Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalį, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022).
54. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme įtvirtinta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023).
55. Nagrinėjamu atveju sutartyje nėra apribota ieškovės teisė reikšti atsakovei reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų tam tikrais trumpesniais terminais, skirtingais nuo nustatytų įstatyme. Taigi, ieškovė turėjo teisę po prekių priėmimo per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai, nustačiusi, kad prekės neatitiko sutarties reikalavimų, pareikšti reikalavimus atsakovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė per įstatymo nustatytą terminą pareiškė reikalavimą dėl pirktų prekių trūkumų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 5 darbo dienų terminas yra pakankamas terminas ieškovei pareikšti pretenzijas dėl prekių kokybės.
56. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padaryta neteisinga išvada dėl termino pareikšti reikalavimus dėl daiktų trūkumų neturi reikšmės iš esmės teisingam sprendimui, nes nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovė neįrodė, kad jai atsakovė patiekė nekokybišką produkciją.
57. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ji negali ginti savo teisių vienu iš gynybos būdų, kuris numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). Spręsdamas dėl pirkėjo pasirinktino gynybos būdo adekvatumo, kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
59. Šiuo atveju ieškovė nėra įrodžiusi prekių trūkumų, todėl ji neturi teisės naudotis CK 6.334 straipsnio įtvirtintomis netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisėmis.
60. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ji, apdirbusi atsakovės patiektus medienos skydus, prarado teisę ginti savo, kaip pirkėjos, įsigijusios netinkamos kokybės daiktą, teises.
61. CK 6.334 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumą. CK 6.334 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius (CK 6.334 straipsnio 3 dalis).
62. Taigi, iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą už daiktą kainą netgi tuo atveju, kai nėra nupirkto daikto (jis žūva). Tačiau tokiu atveju būtina įrodyti, kad daiktas žuvo dėl paslėpto trūkumo. Šiuo atveju ieškovė teismo proceso metu neįrodinėjo ir byloje neįrodyta, kad daiktas žuvo dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.
63. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 955,88 Eur žalą dėl jos patalpose sandėliuojamos atsakovei priklausančios produkcijos. Nurodė, kad paaiškėjus, jog dalis pristatytų plokščių yra nekokybiškos, ji buvo priversta jas atrinkti ir sandėliuoti. Ieškovė teigė, kad ji negali sandėlio dalies, kur laikoma atsakovės pristatyta nekokybiška produkcija, panaudoti kitos produkcijos sandėliavimui. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį reikalavimą atmetė.
64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 532 (žr. ieškinio priedą Nr. 25). Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaita faktūra išrašyta už sandėliavimo paskirties patalpų nuomą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokia nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Taigi, ieškovė reikalauti priteisti 1 955,88 Eur kaip nuomos mokestį, neturi jokio teisinio pagrindo.
65. Iš ieškinyje pareikšto reikalavimo ir nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 955,88 Eur žalą kaip negautas pajamas.
66. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Tuo tarpu negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
68. Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
69. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tos priežasties, jog jos sandėlyje yra laikoma produkcija, ji negali sandėliavimo patalpų dalies naudoti kitų daiktų laikymui, kitai veiklai ir dėl to patiria nuostolius. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė jokių sandėliavimo paslaugų neteikia, pajamų iš tokio pobūdžio veiklos negauna.
70. Taigi, apeliantei nepateikus įrodymų, kad ji iš tiesų turėjo galimybę panaudoti tą sandėlio dalį, kurioje laikoma produkcija, kitai veiklai ir gauti pajamas, nėra pagrindo vertinti, kad dėl atsakovės veiksmų ji patyrė nuostolius, t. y. negavo iš anksto suplanuotų realių pajamų. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė ir žalos patirtos negautų pajamų forma.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
71. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors daliai ieškovės argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija ir pritarė, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
74. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nenurodė, kokias teisines išlaidas suteikė atstovas advokatas apeliacinio proceso metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO nustatyta, kad atsakovė nuo sprendimo priėmimo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą.
75. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą viršija maksimalius dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – Rekomendacijos).
76. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais ir 8.11 papunkčiu, maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 2 809,30 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia atsakovės prašomas priteisti išlaidas mažinti iki maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos ir priteisti atsakovei iš ieškovės 2 809,30 Eur apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benglita“, juridinio asmens kodas 111748843, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multimeda“, juridinio asmens kodas 147863452, 2 809,30 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devynių eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė