Civilinė byla Nr. e2A-468-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00418-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.6.1; 2.6.8.4; 2.6.11.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1750-657/2020 pagal ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinį atsakovams V. S. ir V. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo ir priverstinio įkeitimo nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija (toliau – KU), patikslinusi ieškinį, prašė:

1.1.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. S. ir V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl kilnojamojo turto, t. y. šėrimo mašinos TVINCA (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), mėsmalės, konteinerinio šaldytuvo Micro-link 2, konteinerinio šaldytuvo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ratinio krautuvo CBL ZL916, šakinio krautuvo MITSUBISHI FD 20T (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklės 2 kub. m, lupimo mašinos (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgno, nuriebalinimo mašinos (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplekto (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo staklių (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo staklių (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo staklių (500 vnt./val.), kailių šukavimo staklių (1 000 vnt./val.), oro kompresoriaus 500 l/min., kito turto – tentinio angaro konstrukcijų 9,15x16, neįregistruoto metalinio angaro (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv. m, audinių laikymo pastogės be narvų ir stogo dangos ir biologinio turto – motininės bandos (1 000 vnt. mot. ir 117 vyr.), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovo V. S. nuosavybėn ir taikyti restituciją:

1.1.1.                      grąžinti V. S. pirkimo–pardavimo sutartimi V. S. perleistą, ieškovei įkeistą kilnojamąjį turtą – ratinį krautuvą CBL ZL916 ir šėrimo mašiną TWINCA (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nepriteisiant atsakovui V. S. iš V. S. pinigų;

1.1.2.                      grąžinti V. S. pirkimo–pardavimo sutartimi V. S. perleistą kilnojamąjį turtą – mėsmalę, konteinerinį šaldytuvą Micro-link 2, konteinerinį šaldytuvą (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šakinį krautuvą MITSUBISHI FD 20T (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklę 2 kub. m, lupimo mašiną (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgną, nuriebalinimo mašiną (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplektą (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo stakles (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo stakles (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo stakles (500 vnt./val.), kailių šukavimo stakles (1 000 vnt./val.), oro kompresorių 500 l/min bei kitą turtą – tentinio angaro konstrukcijas 9,15x16, neįregistruotą metalinį angarą (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv. m, audinių laikymo pastogę be narvų ir stogo dangos, esančius (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui V. S. iš V. S. pinigų ir nukreipiant išieškojimą ieškovės naudai į atsakovui V. S. grąžintą turtą;

1.1.3.                      priteisti iš atsakovo V. S. 24 300 Eur už ieškovei įkeisto biologinio turto (motininės bandos ne mažiau kaip 1 000 vnt. mot. ir 117 vyr.) praradimą, nukreipiant išieškojimą ieškovės naudai į V. S. grąžintą turtą;

1.2.                      netenkinus ieškovės reikalavimo dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, nustatyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16, t. y. šėrimo mašina TWINCA (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konteinerinis šaldytuvas Micro-link 2, šakinis krautuvas MITSUBISHI FD 20T (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklė 2 kub. m, lupimo mašina (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgnas, nuriebalinimo mašina (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplektas (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo staklės (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo staklės (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo staklės (500 vnt./val.), kailių šukavimo staklės (1 000 vnt./val.), oro kompresorius 500 l/min bei kitas turtas pozicijose Nr. 1-2, t. y. tentinio angaro konstrukcijos 9,15x16, neįregistruotas metalinis angaras (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv. m, audinių laikymo pastogė be narvų ir stogo dangos nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S. bei priteisti ieškovei iš atsakovo V. S. 24 300 Eur už ieškovei įkeisto biologinio turto (motininės bandos, ne mažiau kaip 1 000 vnt. mot. Ir 117 vnt. vyr.) praradimą, nukreipiant išieškojimą į V. S. priklausantį turtą;

1.3.                      teismo sprendimu nustatyti Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai priverstinį įkeitimą 2019  m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytam kilnojamam turtui: mėsmalei, konteineriniam šaldytuvui Micro-link 2, konteineriniam šaldytuvui (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), šakiniam krautuvui MITSUBISHI FD 20T (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklei 2m3, lupimo mašinai (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgnui, nuriebalinimo mašinai (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplektui (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo staklėms (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo staklėms (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo staklėms (500 vnt./val.), kailių šukavimo staklėms (1 000 vnt./val.), oro kompresoriui 500 l/min; kitam turtui: tentinio angaro konstrukcijoms 9,15x16, neįregistruotam metaliniam angarui (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv. m, audinių laikymo pastogėms be narvų ir stogo dangos, esančiam (duomenys neskelbtini);

1.4.                      priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu V. S. ir jo sutuoktine V. S. buvo sudaryta paskolos (kreditavimo) sutartis dėl tikslinės 320 000 Eur paskolos suteikimo. Išmokėta 200 582,87 Eur kredito suma. Atsakovas V. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimu įsipareigojo per trejus metus reinvestuoti ne mažiau kaip 86 135,00 Eur į ūkio plėtrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o už šias lėšas įsigytą turtą įkeisti ieškovei ir jį apdrausti. Sutartine maksimaliąja hipoteka 2016 m. lapkričio 29 d. buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir po 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimo pasirašymo įsigytas 17 545 Eur vertės ratinis krautuvas CBL ZL916, nors V. S. buvo įsigijęs ir kito turto. Pagal anksčiau su ieškove sudarytas 2013 m. spalio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 5 d. paskolos (kreditavimo) sutartis atsakovams buvo suteiktas 479 385,74 Eur dydžio kreditas, išmokėta 359 968,61 Eur kredito, negrąžinta kredito dalis, įskaitant palūkanas ir delspinigius – 313 821,11 Eur. Šių sutarčių įsipareigojimams užtikrinti taip pat buvo įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Antstolės užsakymu 2020  m. liepos 23 d. buvo atliktas ieškovei įkeisto V. ir V. S. turto bei įkaito davėjos R. M. turto įvertinimas. Atsakovų įkeisto turto vertė yra 169 300 Eur, įkaito davėjos – 39 700 Eur. Bendra ieškovei įkeisto turto vertė yra tik 209 000 Eur. V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pažeisdamas 2016 m. lapkričio 29 d., 2013 m. lapkričio 8 d., 2017 m. birželio 21 d. sutartinės hipotekos sutarčių 4.1 punktą, be ieškovės rašytinio sutikimo pardavė ieškovei įkeistus ratinį krautuvą CBL ZL916, šėrimo mašiną TWINCA, biologinį turtą (audines, ne mažiau kaip 1 000 vnt.), kitą kilnojamąjį turtą ir kitą pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punkte išvardintą turtą, kurį pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą privalėjo įkeisti ieškovei. Perleisdamas turtą savo tėvui atsakovui V. S., atsakovas V. S. sudarė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį, sumažindamas turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, mastą ir pažeisdamas kreditoriaus interesus. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai pagal sutartį jau buvo susidaręs einamųjų įmokų mokėjimo įsiskolinimas, o skola pagal sutartį buvo 207 628,78 Eur. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o 2019 m. rugpjūčio 28 d. sandoriu atsakovui V. S. perleidus įkeistą turtą ir 140 438,50 Eur vertės turtą, buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė ir taip buvo sumažinta reali galimybė atsiskaityti su ieškove. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Šiuo atveju neegzistavo joks skolininko V. S. atžvilgiu taikomas teisės aktas, teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti turto perleidimo sutartį. Atsakovo V. S., kaip trečiojo asmens, sudariusio ginčijamą sandorį, nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis žinojo apie V. S. prisiimtus finansinius įsipareigojimus ieškovei, susidariusią skolą ir aplinkybę, kad perleidžiamas turtas turi būti įkeistas ieškovės naudai. Atsakovas V. S. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo vertėsi kailinių gyvūnėlių auginimu ir šis turtas buvo naudojamas išimtinai V. S. ūkyje. V. S. faktiškai nedisponavo ir nesinaudojo ginčo turtu, jis niekada nesivertė ir nesiverčia audinių auginimu. Už perleistą kilnojamąjį, kitą turtą ir biologinį turtą realiai apmokėta nebuvo. Ginčijamą sutartį sudarę atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, turtas buvo perleistas V. S. tėvui V. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Egzistuoja visos sąlygos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu nuo jo sudarymo momento ir nustatyti priverstinį įkeitimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės Vytauto Didžiojo KU ieškinį atmetė.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo

4.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų sudarytos sutarties kvalifikavimo. Ieškovės teigimu, tai yra pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovų teigimu, ši sutartis galėtų būti vertinama kaip preliminarioji sutartis, kuri nebuvo įvykdyta, o jos įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl sutartis nebegalioja. Konstatavo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne sandorio (sutarties) pavadinimas ir forma, o jos turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą.

5.       Teismas nurodė, kad ginčo sutarties 2 punkte buvo nustatyta, jog iki notarinės sutarties pasirašymo pirkėjas pardavėjui grynais pinigais sumoka 93 449,50 Eur, o likusi kainos dalis (340  000 Eur) už perkamą turtą bus sumokėta gavus paskolą Kaišiadorių kredito unijoje. Ši sutarties sąlyga teismui leido spręsti, kad ateityje sutartis turėjo būti patvirtina notaro, o didžioji kainos dalis už perkamą turtą sumokėta gavus paskolą iš ieškovės.

6.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad paskola V. S. nebuvo suteikta, sandoris nebuvo patvirtintas notaro. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad sutartį parengė ir atspausdino ieškovės darbuotojai, jog V. S. numatyta suteikti paskola turėjo būti dengiami V. S. įsiskolinimai kredito unijai, kad į sutartį įtraukti daiktai, priklausantys tiek V. S., tiek ir V. S., kad sutartyje nurodyti daiktai nebuvo perduoti V. S. ir už juos nebuvo sumokėta nurodyta kaina. Nei viena iš sutarties šalių nereikalavo vykdyti sutartį.

7.       Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovų V. S. ir V. S. sudaryta 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis (taip pat ir dalis dėl kilnojamųjų daiktų bei biologinio turto) teisiškai kvalifikuotina kaip preliminarioji, o ne pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nebuvo nurodytas terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl pagal įstatymo nuostatas tokia sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šalys tokios sutarties nesudarė. Kadangi nei viena sutarties šalis nereikalavo vykdyti pasirašytą susitarimą, teismas sprendė, kad šalių prievolės pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartį yra pasibaigusios ir nėra pagrindo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė, įrodinėdama vieną iš actio Pauliana sąlygų, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus V. ir V. S., nurodė tris kredito sutartis, pagal kurias atsakovui V. S. kredito unija suteikė paskolas. Teismas iš pateiktų kredito sutarčių ir vykdomųjų įrašų nustatė, kad V. S. yra ieškovės skolininkas, kurio skola pagal išduotus vykdomuosius dokumentus sudaro 313 821,10 Eur, tačiau įrodymų, kad ieškovė turėtų neabejotiną ir galiojančią teisę atsakovui V. S., nenustatė.

10.       Teismas nurodė, kad tam, jog galėtų būti panaikinta daikto hipoteka, jo perleidimo tretiesiems asmenims atveju būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kuris paprastai suteikiamas su sąlyga, kad už hipoteka įkeistą turtą gauti pinigai sumokami hipotekos kreditoriui užtikrintai prievolei įvykdyti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti hipotekos kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimą, jeigu, perleidus hipoteka įkeistą turtą trečiajam asmeniui, už turtą gautais pinigais būtų atsiskaitoma būtent su hipotekos kreditoriumi.

11.       Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, todėl, jei toks sandoris būtų įvykęs, atsakovas V. S. pagal sutartį gautų 433 449 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šios lėšos negalėtų būti ar nebūtų panaudotos atsiskaitymui su ieškove. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi būtų pažeistos ieškovės teisės.

12.       Teismo vertinimu, sudaryti 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį šalių neįpareigojo nei įstatymas, nei teismo sprendimas. Nustatė, kad šią sutartį parengė ir atspausdino ieškovės darbuotojai ir šios aplinkybės ieškovės atstovė teismo posėdyje neginčijo. Sandorio sudarymo tikslas buvo 340 000 Eur paskolos suteikimas V. S. tam, kad būtų padengti V. S. įsipareigojimai kredito unijai (ieškovei). Šie teismo nustatyti faktai leido daryti išvadą, kad buvo kitų aplinkybių įpareigojančių šalis sudaryti ginčijamą sutartį.

13.       Teismas nustatė, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaroma su ieškovės žinia, nes pati ieškovė parengė sutartį ir ją atspausdino. Sutarties sudarymas buvo siejamas su kredito suteikimu V. S., suteiktos paskolos lėšomis turėjo būti dengiama V. S. skola ieškovei. Teismas pažymėjo, kad hipoteka (įkeitimas) yra daiktinė teisė, ji seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis), todėl vien aplinkybė, kad sutartimi perleidžiamas įkeistas turtas, teismo vertinimu, nerodo įkaito davėjo V. S., o taip pat ir V. S. nesąžiningumo, nes turto perleidimas nepaneigia hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą iš jam įkeisto turto.

14.       Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo.

Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą – pripažinti, kad pirkimo–pardavimo sutarties pozicijose Nr. 1, 3, 6-16 nurodytas kilnojamasis turtas ir kitas turtas, nurodytas pozicijose Nr. 1-2, nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S..

16.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai leido teismui spręsti, kad atsakovas V. S. įsigijo mėsmalę, konteinerinį šaldytuvą, krautuvą ZL916, naudotą šėrimo mašiną TWINCA FARMER. Iš J. P. individualios įmonės pateiktos 2019 m. gegužės 31 d. kilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos Nr. 191020 nustatė, kad turto – šėrimo mašinos TWINCA (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), mėsmalės, konteinerinio šaldytuvo Micro-link 2, konteinerinio šaldytuvo (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ratinio krautuvo CBL ZL916, šakinio krautuvo MITSUBISHI FD 20T (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininku nurodytas V. S.. Teismas taip pat nustatė, kad naudota šėrimo mašina TWINCA FARMER, narvai audinėms yra įkeisti ieškovei, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo V. S. nuosavybės teisių į minėtus ir kitus daiktus (mėsmalę, konteinerinį šaldytuvą, krautuvą), kurių įgijimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17.       Teismas nustatė, kad ieškovė, nurodydama, jog paminėtas turtas yra V. S. nuosavybė, rėmėsi 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi ir fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas ūkyje rastas turtas. Teismo vertinimu, vien tai, kad ūkyje yra ieškovės nurodomi kilnojamieji daiktai, neįrodo šių daiktų priklausymo atsakovui V. S., juolab, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 22 ha žemės sklypu pagal panaudos sutartį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. naudojasi V. S..

18.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas V. S. teisėtu pagrindu būtų įgijęs nurodytus daiktus ir kad atsakovai būtų įsipareigoję šiuos daiktus – mėsmalę, šakinį krautuvą, pašarų maišyklę, lupimo mašiną, kūnelių ir kailių lupimo būgną, nuriebalinimo mašiną, džiovinimo įrenginių komplektą, išpjaustymo stakles, kūnelių ir kailiukų išvertimo stakles, kailių tempimo stakles, kailių šukavimo stakles, oro kompresorių, tentinio angaro konstrukcijas, neįregistruotą metalinį angarą su pašarų ruošimo patalpa – įkeisti ieškovei, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių į minėtus daiktus pripažinimo V. S. ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Dėl piniginių lėšų priteisimo

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. S. 24 300 Eur už jai įkeisto biologinio turto (motininės bandos ne mažiau kaip 1 000 vnt. mot. ir 117 vyr.) praradimą, nukreipiant išieškojimą ieškovės naudai į V. S. grąžintą turtą.

20.       Iš byloje esančių hipotekos sutarčių teismas nustatė, kad atsakovas V. S. įsipareigojo įkeisti visas motininėje bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias audines, neįskaitant esamo ir būsimo prieaugio, tačiau ne mažiau kaip 1 000 vnt. audinių.

21.       Iš byloje pateikto antstolės B. Č. 2020 m. liepos 10 d. surašyto Turto apžiūros akto Nr. S-20-129-9713, teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 3 d. apžiūrint biologinį turtą dalyvavo skolininkas V. S., antstolė B. Č., jos padėjėja A. Ž., Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto (toliau – LSMU) Veterinarijos patabiologijos katedros profesorius A. P.. LSMU atstovas, atsitiktine tvarka apžiūrėjęs 45 audines, nustatė, kad visos apžiūrėtos audinės yra patelės (iš viso 1 502 vnt.). Iš byloje pateikto antstolės B. Č. 2020 m. liepos 13 d. surašyto Turto apžiūros akto Nr. S-20-129-9783, teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 9 d. apžiūrint biologinį turtą dalyvavo skolininkas V. S., išieškotojo atstovė advokatė L. D., antstolė B. Č., jos padėjėja A. Ž., UAB „Minkramas“ atstovai R. V. ir M. Š.. UAB „Minkramas“ atstovai apžiūrėję individualiai kiekvieną ūkyje rastą audinę pagal jų išvaizdą, dydį, elgseną ir krūtinę nustatė, kad visos audinės yra šiais metais gimusių jauniklių patelės.

22.       Teismas nurodė, kad nei viename iš rašytinių įrodymų (hipotekos sutarčių) nėra nurodyta, kokio amžiaus ir kiek audinių turėtų sudaryti ieškovei įkeistą motininę bandą. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ūkyje buvo kelios tokio paties dydžio audinių bandos, todėl įvertinęs abu turto apžiūros aktus, teismas sprendė, kad apžiūrint ūkį visos rastos audinės (1 500 vnt.) buvo patelės ir sudarė ieškovei įkeistą motininę bandą.

23.       Teismas nurodė, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad antstolė perėmė visas ūkyje buvusias audines (apie 1 500 vnt.) ir jas skubiai pardavė. Vien tai, kad antstolė nusprendė, jog tai nėra įkeista motininė banda ir už parduotas audines lėšas paskirstė kitiems atsakovo V. S. kreditoriams, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas V. S. prarado ieškovei įkeistą motininę bandą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovė Vytauto Didžiojo KU prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimas nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas V. S. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir sutarties šioje dalyje kvalifikavimo, o dėl kilnojamojo turto perleidimo, kuriam notarinė forma net nereikalaujama.

24.2.                      Teismas netinkamai vertino actio Pauliana sąlygas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi turėti neabejotiną ir galiojančią teisę abiem atsakovams, t. y. tiek V. S., tiek ir V. S.. Jokia CK teisės norma nenumato, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį sudariusios abi šalys turi būti kreditoriaus skolininkės.

24.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog perleidus hipoteka įkeistą turtą trečiajam asmeniui už turtą gautais pinigais nebūtų atsiskaitoma būtent su ieškove (hipotekos kreditoriumi). Ieškovė neginčijo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyje dėl ieškovei įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, nes iš šio turto jau pradėtas priverstinis išieškojimas pagal išduotus vykdomuosius įrašus ir lėšos, gautos už šio turto realizavimą, bus pervedamos ieškovei, t. y. hipotekos kreditoriui. Ginčo ir visos bylos esmė yra dėl kilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ieškovei, perleidimo, ir už kurį gautais pinigais nebūtų atsiskaitoma su ieškove, nes ji nėra šių daiktų hipotekos kreditorė. Bendra viso įkeisto ieškovei turto vertė pagal byloje esančius turto vertės nustatymo ekspertizių aktus yra 209 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad turto vertė pagal UAB „Verlavita“ atliktą Namų valdos ekspertizę Nr. EKN-20-034 yra 39 700 Eur, o pagal Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės ekspertizę Nr. EKN-20-035 yra 218 200 Eur, t.  y. iš viso 257 900 Eur. Tačiau 218 200 Eur turto vertė yra apskaičiuota lyginamuoju metodu, kai tuo tarpu vertinamo turto rinkos vertė yra nurodyta ekspertizės akto galutinėje išvadoje ir yra 169 300 Eur. Teismas priėjo išvados, kuri grindžiama tarpiniais duomenimis, o ne galutine turto vertintojo išvada.

24.4.                      Teismas sprendė, kad ieškovės, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės nebus pažeistos, nes už ieškovei įkeisto turto realizavimą gautomis lėšomis būtų atsiskaitoma būtent su ieškove, tačiau ginčo esmė buvo dėl kito, t. y. ieškovei turėjusio būti įkeisto, bet taip ir likusio neįkeisto turto perleidimo, už kurio gautomis lėšomis nebūtų atsiskaitoma su ieškove. Negrąžinta kredito dalis pagal išduotus vykdomuosius dokumentus yra 313 821,11 Eur, įkeisto turto vertė – 209 000 Eur, o ginčijamu sandoriu perleisto kilnojamojo turto, įskaitant ir prarasto biologinio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vertė viršija 140 000 Eur. Priešingai nei konstatavo teismas, toks turto perleidimas pažeidžia ieškovės turtinius interesus.

24.5.                      Ginčijamą sandorį iš tiesų atspausdino ieškovės darbuotojai atsakovo V. S. prašymu, tačiau sandorio tekstas buvo atspausdintas iš paties atsakovo V. S. pateiktos elektroninės laikmenos, argumentuojant, kad jų turimas spausdintuvas sugedęs. Būtina vertinti, ar apie sandorio sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius. Ginčijama sutartis ir kreditavimo sutartis buvo priemonės atsakovų tikslui – ūkio perėmimui – įgyvendinti. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2019 m. lapkričio 4 d. kreditavimo sutartis su V. S. buvo sudarytos, tačiau atsakovas V. S. 2020 m. kovo mėn. pranešė, kad jis persigalvojo perimti ūkį ir pareiškė, kad nutraukia paskolos (kreditavimo) sutartį, kas reiškia, jog atsakovų turtinė padėtis turėjo grįžti į status quo (padėtį, kuri yra), t. y. ginčijama sutartimi perleidžiamas turtas atsakovui V. S. turėjo grįžti į atsakovo V. S. žinią ir nuosavybę, o neįkeistas kilnojamasis turtas turėjo būti įkeistas ieškovei 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl paskolos sutarties Nr. 16-00083 pakeitimo pagrindu. Tačiau tai nebuvo padaryta, kas rodo atsakovo V. S. nesąžiningumą.

24.6.                      Ieškovė buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą – pripažinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kilnojamąjį turtą pozicijose Nr. 1, 3, 6-16, kitą turtą pozicijose Nr. 1-2 atsakovo V. S. nuosavybe bei priteisti iš atsakovo V. S. 24 300 Eur už ieškovei įkeisto biologinio turto (motininės bandos ne mažiau kaip 1000 vnt. mot. ir 117 vyr.) praradimą, nukreipiant išieškojimą ieškovės naudai į V. S. grąžintą turtą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo V. S. nuosavybe dalies turto (naudota šėrimo mašina TWINCA Farmer (sutarties pozicija Nr.1), mėsmalė (sutarties pozicija Nr. 2), konteinerinis šaldytuvas (sutarties pozicija Nr. 4), ratinis krautuvas (sutarties pozicija Nr. 5)), nes šių daiktų įsigijimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau ieškovė net neprašė pripažinti šių daiktų, kurie nurodyti sutarties pozicijose Nr. 2, 4, 5, V. S. nuosavybe, kas dar kartą patvirtina, kad teismas nebe pirmą kartą kvalifikuoja ne tas faktines aplinkybes ir priima išvadas ne dėl ginčo objekto.

24.7.                      Ieškovei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus iš ieškovei įkeisto turto, kurio nepakanka atlyginti negrąžintą paskolą, ji siekė išieškojimą nukreipti į kitą skolininko atsakovo V. S. įsigytą turtą, kuris nebuvo įkeistas ieškovei pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimą Nr. 16-10 dėl paskolos sutarties Nr. 16-00083 pakeitimo, todėl teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovai buvo įsipareigoję ginčo turtą įkeisti ieškovei, nepagrįsta.

24.8.                      Ieškovė teigė, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso V. S. ir savo ieškinį grindė: (i) paties atsakovo V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. patvirtinimu, kad visas ginčijamoje sutartyje nurodytas turtas yra jo nuosavybė bei (ii) fotonuotraukomis, kuriomis 2019 m. rugsėjo 5 d. užfiksuota, kad V. S. ūkyje yra visi ginčo daiktai, nes būtent V. S. buvo įsiregistravęs ūkį ir augino švelniakailius žvėrelius. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ginčo daiktai buvo reikalingi V. S., kad jis (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kur 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo užfiksuotas ginčo turtas, ir pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S., taip pat vykdė švelniakailių žvėrelių auginimo veiklą, kad jis buvo finansiškai pajėgus ir turėjo pakankamai didelę sumą asmeninių lėšų ginčo daiktams įsigyti.

24.9.                      Prašo prijungti atsakovo V. S. pasisakymų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-12834-840/2020 stenogramą bei kitus paties atsakovo pateiktus įrodymus bei po šios bylos išnagrinėjimo paties atsakovo pateiktus naujus įrodymus (2020 m. gruodžio 3 d. prašymas su priedais), kas patvirtina, jog jis negalėjo įgyti pakankamai didelės vertės ginčo turto, kurį teismas, nepripažindamas V. S. nuosavybe, realiai pripažino V. S. nuosavybe.

24.10.                      Kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą, patvirtina ir jau po bylos išnagrinėjimo 2020 m. lapkričio 23 d. gautas trečiojo asmens V. S. prašymas, kuriame ji reikalauja, jog būtų imamasi veiksmų ne tik iš jos turto išieškojimo, bet ir iš atsakovo V. S. turto. Minėtame prašyme yra nurodytos svarbios aplinkybės, kad dėl jai nesuprantamų priežasčių iki šiol nėra dengiama bendra prievolė ir nėra vykdomas išieškojimas iš kito V. S. turto, kuris turėjo būti įkeistas ieškovei: mėsmalės, konteinerinių šaldytuvų, kuriuos įsigijo 2016 ir 2017 metais, maišyklės, įvairių staklių ir įrangos, skirtos kailių lupimui, tempimui, džiovinimui, šukavimui, traktoriaus, ir kuriuos V. S. įsigijo savo ūkiui be jokių dokumentų, grynais pinigais dar tuo metu, kai buvo santuokoje, ir kuris visą laiką buvo jo naudojamas. Šie daiktai, t. y. įskaitant ir šios bylos ginčo turtą, kurie buvo įsigyti santuokos metu, po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui V. S.. Šis įrodymas tik dar kartą patvirtina ieškovės argumentus, kad ginčo turtas buvo įsigytas V. S.. Kadangi ieškovei visa detali informacija tapo žinoma tik po to kai buvo priimtas teismo sprendimas, naujo reikšmingo įrodymo vėlesnis pateikimas patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio išimtį.

24.11.                      Prašo prijungti dar du naujus įrodymus, t. y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 33S-(33.6)-2625, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą vykdo V. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir antstolės B. Č. Reikalavimą nutraukti naudojimąsi turtu bei pateikti duomenis, kurie buvo taip pat gauti jau po bylos išnagrinėjimo. Šie įrodymai patvirtina tiek atsakovų nesąžiningumą, tiek faktą, kad ginčo sandorio sudarymo metu ginčo daiktai buvo V. S. nuosavybė, o šiuo metu yra naudojami V. S..

24.12.                      Nesuprantama iš kokių apžiūros aktuose fiksuotų duomenų teismas sprendė, kad visos rastos audinės sudarė ieškovei įkeistą motininę bandą. Kaip matyti iš 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 9 d. turto apžiūros aktų, juose konstatuota, kad apžiūrėtos audinės yra patelės, t. y. nėra fiksuota ir konstatuota, kad patelės yra motininės. Aktuose buvo konstatuota, kad visos ūkyje rastos audinės yra patelės ir yra jauniklės, o ne motininės. Nors teismas kvestionuoja specialistų, apžiūrėjusių audines, išvadas, nesant jokių įrodymų, pats nustato, kad audinės yra motininės, tačiau teismo išvada yra paneigiama dar vienu naujai paaiškėjusiu įrodymu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23695-359/2020, apie kurį ieškovei tapo žinoma jau po bylos išnagrinėjimo. Kaip matyti iš šio prašomo prijungti įrodymo, 2020 m. birželio 28 d. atsakovui ūkininkui V. S. UAB „Sitola“ pardavė 1 500 vnt. audinių jauniklių, t. y. būtent tas audines, kurios ir buvo apžiūrimos 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 9 d. atsakovo V. S. ūkyje. Per kelias dienas jauniklės patelės niekaip negalėjo tapti motininėmis. Ieškovei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus iš jai įkeisto turto, motininės bandos nebebuvo, todėl atsakovas, siekdamas apgauti ieškovę, prieš numatytą pirmą audinių apžiūrą įsigijo audinių jauniklių, sąmoningai klaidingai nurodydamas, kad tai yra ieškovei įkeista motininė banda. Audinių jaunikliai buvo įsigyti 2020 m. birželio 28 d. Kitą dieną, atsakovas V. S. pranešė Maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių skyriui, kad liepos 6 d. jis planuoja žvėrelių žudymą ir informuoja ieškovę, kad nebeturi lėšų žvėrelių maitinimui, pasiūlė ieškovei perimti jai įkeistą turtą arba kitu atveju, žvėreliai bus nužudyti. Ieškovė, pagrįstai manydama, kad audinės yra jai įkeista motininė banda ir siekdama išsaugoti didelės vertės turtą, savo lėšomis organizavimo audinių maitinimą iki bus surastas pirkėjas. Tokie atsakovo veiksmai, kai jis įsigyja audines, o kitą dieną informuoja Maisto ir veterinarijos tarnybą, kad jo veikla būtų sustabdoma, nes neturi lėšų jų išlaikymui ir kad jis ką tik įsigytus gyvūnėlius nužudys, patvirtina, kad ieškovei įkeista motininė banda buvo iššvaistyta. Šių veiksmų visuma parodo atsakovo nesąžiningumą.

25.       Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas neteisingai nusprendė, kad ieškovės prašomi priteisti V. S. daiktai yra ne V. S. remdamasis tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas V. S. būtų įgijęs daiktus. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad ginčo daiktus būtų įsigijęs V. S.. Susidaro situacija, kai V. S. nuosavybė nepripažįstama, nes nėra dokumentų, patvirtinančių, kad daiktai buvo įsigyti V. S., tačiau V. S. atžvilgiu, jam nuosavybė į ginčo daiktus pripažįstama, nors byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad tuos daiktus įsigijo V. S..

25.2.                      Trečiasis asmuo kartu su V. S. yra bendraskoliai ieškovei pagal paskolų (kreditavimo) sutartis ir V. S. ir V. S. bendra prievolė yra apytiksliai apie 300 000 Eur dydžio, tačiau realiai įsiskolinimas yra dengiamas tik iš V. S. turto ir lėšų. Po trečiojo asmens ir V. S. santuokos nutraukimo teismo sprendimu V. S. ūkininko ūkis atiteko jo asmeninėn nuosavybėn. Ūkininko ūkį sudarė tiek ieškovei įkeistas nekilnojamas, kilnojamas ir biologinis turtas, tiek ir kitas už ieškovės suteiktų paskolų lėšas įsigytas turtas, kurio V. S. sąmoningai neįkeitė ieškovei, taip tikėdamas išsaugoti turtą ir išvengti išieškojimo į jį nukreipimo. Būtų neteisinga tiek kreditoriaus, tiek trečiojo asmens atžvilgiu ginčo turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu, ir kurio įsigijimo aplinkybes trečiasis asmuo puikiai žino, pripažinti kito asmens nuosavybe ir eliminuoti jį iš įsiskolinimo ieškovei mažinimo.

25.3.                      Apeliaciniame skunde nurodyti faktai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį rengė V. S., yra teisingi, nes dėl to, kad buvo sugedęs spausdintuvas, V. S. ir vyko pas ieškovę į buveinę, prašė unijos darbuotojų, kad atspausdintų sutartį.

25.4.                      Dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto turto, kurio kaip savo nepripažįsta V. S., ir kurio įsigijimą jis neigia, trečiasis asmuo patvirtina, kad dalį šio turto jie pirko drauge Danijoje. 2017 m. spalio 13 d. ji kartu su sutuoktiniu vyko į Daniją (tai patvirtinančius dokumentus prideda) įsigyti brangios įrangos, kurią sudarė ginčijamoje sutartyje nurodyta lupimo mašina, nuriebalinimo mašina, džiovinimo įrenginių komplektas, išpjaustymo staklės, kūnelių ir kailių išvertimo staklės, kailių tempimo staklės, kailių šukavimo staklės. Visa ši įranga visą laiką buvo naudojama ūkyje. Šie daiktai buvo perkami už grynuosius pinigus. Kūnelių ir kailių lupimo būgnai buvo nupirkti neveikiantys, juos V. S. pats susiremontavo. Konteinerinius šaldytuvus įsigijo 2016 m. ir 2017 m. Oro kompresorius ir tentinio angaro konstrukcijos buvo pirktos iš likviduojamo ūkio Kaišiadorių rajone, mėsmalė buvo įsigyta iš UAB „Biovaliuta“, šakinis krautuvas Mitsubishi FD 20T buvo įsigytas 2017 m. iš įmonės Kaune. Dauguma daiktų buvo įsigyti be dokumentų, apmokant grynais, todėl jų įsigijimo dokumentų ir nėra. Pagal V. S. ir V. S. pasirašytą 2016 m. paskolos sutartį Nr. 16-00083 ir jos papildymą, visas šis turtas turėjo būti įkeistas ieškovei ir visą laiką turtas buvo naudojamas tik V. S. ūkyje.

25.5.                      Byloje pakankamai įrodymų, kad 2020 m. liepos mėn. vykusiose audinių apžiūrose rastos audinės nėra motininės. Kitu atveju, jei V. S. būtų turėjęs motinines audines, jis apskritai nebūtų 2020 m. birželio 28 d. pirkęs jokių audinių.

26.       Atsakovai V. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Teismas teisingai 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikavo kaip preliminarią. Iš teksto akivaizdu, kad joje kalbama apie ateityje sudaromą sutartį. Sutartyje nenurodyta, kad 2.1 ir 2.2 punktų nuostatos taikytinos tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nurodomam nekilnojamam turtui. Sutarties analizė leidžia spręsti, kad minėtos nuostatos gali būti taikomos tik visai sutarčiai.

26.2.                      Teismas teisingai nustatė, kad ginčijamą sutartį parengė pati ieškovė. Kadangi buvo siekiama pasirašyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartį kredito sutarties sudarymui, ką patvirtina ginčijamos sutarties 2.2 punkto nuostata, sutartį sutiko pasirašyti, tačiau kreditas iš ieškovės nebuvo paimtas, o ginčijama sutartis niekada nebuvo įvykdyta. Be to, dalis daiktų, nurodytų ginčijamoje sutartyje, buvo V. S. asmeninė nuosavybė.

26.3.                      Prievolės pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d sutartį yra pasibaigusios, nes iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. šalys nesudarė pagrindinės sutarties. Preliminarios sutarties sudarymas nesukėlė jokių pasekmių, todėl nėra pagrindo pripažinti šį susitarimą negaliojančiu.

26.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo actio Pauliana sąlygų nebuvimą. Dėl neįvykdytos ir teisinių pasekmių nesukėlusios preliminarios sutarties nebuvo ir negalėjo būti pažeistos ieškovės teisės. Teismas, vertindamas sandorio sudarymo privalomumą, įvertino visą bylos medžiagą, tinkamai išanalizavo sutarties šalių tikrąją valią bei įrodymus.

26.5.                      Ieškovės vadovas V. S. suteikė didesnes paskolas tuo tikslu, kad iš jo ir su juo susijusių įmonių atsakovas pirktų įvairius daiktus (narvus ir kt.), kurių realiai negavo, nors pinigus iš gautos paskolos pervedė bendrovėms. Ieškovė reikalauja įkeisti daiktus, kurių V. S. niekada neturėjo.

26.6.                      Teismas teisingai argumentavo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas. Kaip teisingai konstatavo teismas, hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Sutartimi perleidžiamas įkeistas turtas nerodo įkaito davėjo V. S. ar V. S. nesąžiningumo.

26.7.                      Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas V. S. teisėtu pagrindu būtų įgijęs daiktus (mėsmalę, šakinį krautuvą, pašarų maišyklę, lupimo mašiną, kūnelių ir kailių lupimo būgną ir kt.) ir kad atsakovai būtų įsipareigoję daiktus įkeisti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių į minėtus daiktus pripažinimo V. S. ir priverstinės hipotekos nustatymo.

26.8.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apžiūrint ūkį visos rastos audinės (1 500 vnt.) buvo patelės ir sudarė ieškovei įkeistą motininę bandą. Apeliantė poziciją bando grįsti tuo, kad apžiūrint biologinį turtą, be kitų, dalyvavo ir UAB „Minkramas“ atstovai, kurie teigė, kad visos audinės yra tais metais gimusių audinių patelės. UAB „Minkramas“ atstovai nėra specialistai, galintys nustatyti audinių patelių amžių. Tai bendrovė, kurios verslas yra gyvuliai, žvėrys, paukščiai ir jų veisimas, o ne audinių amžiaus nustatinėjimas. Dėl to UAB „Minkramas“ apžiūros akte nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

27.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės Vytauto Didžiojo KU prašymas pridėti prie bylos šiuos papildomus įrodymus: 2020 m. gegužės 15 d. atsakovo V. S. skundą, antstolės B. Č. 2020 m. liepos 9 d. turto pardavimo aktą, 2020 m. liepos 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Nurodo, kad po apeliacinio skundo pateikimo teismui, kai Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  2FB-284-359/2020 priėmė V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apeliantė susipažino su pareiškimu ir sužinojo apie V. S. 2020 m. gegužės 15  d. skundą, adresuotą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui D. V.. Šiame skunde pats atsakovas patvirtino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, paneigiančias skundžiamą teismo sprendimą, t. y. kad V. S. priklauso ne iš kredito unijos paskolintų lėšų įgytas turtas – visas apdirbimo cechas bei visas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje, pasirašytoje tarp V. S. ir V. S., nurodytas turtas. Šis įrodymas yra svarbus ir reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui bei sprendžiant ginčo turto nuosavybės klausimą.

28.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. S. prašymas priimti papildomus rašytinius įrodymus, t. y.

28.1.                      Trečiojo asmens V. S. ir advokatės L. D. telefoninių pokalbių įrašus ir šifruotes, iš kurių matyti ieškovės ir jos atstovų nesąžiningumas;

28.2.                      Orto-Foto nuotraukas nuo 1995 metų, iš kurių matyti, kad angaras, kuris pasak ieškovės ir trečiojo asmens, pastatytas dabartiniu metu, buvo pastatytas (stovėjo) dar 1995 metais;

28.3.                      Krautuvo „Mitsubishi“ pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. paminėtą krautuvą pardavė, kas įrodo, jog turtas priklausė atsakovui V. S..

29.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės Vytauto Didžiojo KU prašymas netenkinti atsakovo V. S. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo, nes neegzistuoja nei viena CPK 314 straipsnyje nustatyta išimtis. Kartu ieškovė prašė priimti ir pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – trečiojo asmens V. S. atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2-1536-945/2020, ir jos susirašinėjimą žinutėmis su atsakovu V. S., paneigiančius atsakovo prašomų prijungti telefoninių pokalbių išklotinių įrodomąją vertę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

31.       Atsakovas V. S. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus: 1) trečiojo asmens V. S. ir advokatės L. D. telefoninių pokalbių įrašus ir šifruotes, atsakovo teigimu, patvirtinančias ieškovės ir jos atstovų nesąžiningumą, 2) Orto-Foto nuotraukas, patvirtinančias, kad angaras buvo pastatytas 1995 metais, nors ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad pastatytas dabartiniu metu, taip pat kaimo gyventojų liudijimus su parašais, kad angaras priklauso V. S., 3) 2019 m. liepos 4 d. krautuvo „Mitsubishi“ pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. paminėtą krautuvą pardavė S. J., kas, atsakovo teigimu, įrodo, jog turtas priklausė ne jam, o V. S..

32.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas V. S. turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o prašyme nenurodė jokių priežasčių, sukliudžiusių jam paminėtus įrodymus pateikti laiku.

34.       Pažymėtina, kad nei atsakovo V. S. pateiktos Orto-Foto nuotraukos, nei kaimo gyventojų liudijimas su parašais neįrodo, kad angaras nuosavybės teise priklauso V. S.. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2019 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo V. S. ir pirkėjo S. J., teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neįrodo, kad sutartyje nurodytas neva parduotas turtas – šakinis krautuvas „Mitsubishi“, esant ginčui dėl jo nuosavybės, iš tiesų priklausė atsakovui V. S.. Atsakovas, kaip minėta, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl 2019 m. liepos 4 d. sutarties pateikimo būtinybė iškilo tik dabar ir kodėl ji nebuvo teikta ir apie jos sudarymą net nebuvo užsiminta pirmosios instancijos teisme, sprendžiant ginčo turto nuosavybės teisių klausimą. Be to, prašydamas pridėti prie bylos paminėtą rašytinį įrodymą, atsakovas nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kodėl 2019 m. liepos 4 d. sutartimi S. J. neva perleistas šakinis krautuvas „Mitsubishi“ buvo įtrauktas į atsakovų ginčo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį (pozicija Nr. 6), kurioje minėto krautuvo savininku ir pardavėju nurodytas V. S., o pirkėju – V. S..

35.       Atsakovas V. S. taip pat pateikė trečiojo asmens V. S. ir advokatės L. D. telefono pokalbių išrašus, neva patvirtinančius ieškovės ir jos atstovų nesąžiningumą, tačiau detaliau nepagrindė, kokias byloje reikšmingas faktines aplinkybes jis siekia įrodyti ar paneigti paminėtais telefoninių pokalbių išrašais.

36.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo V. S. papildomai pateiktus rašytinius įrodymus.

37.       Ieškovė Vytauto Didžiojo KU, pateikusi apeliacinį skundą, taip pat prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus: 1) V. S. paaiškinimų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-12834-840/2020 stenogramą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovės teigimu, patvirtinančius, kad V. S. neturėjo pajamų ir negalėjo įgyti pakankamai didelės vertės ginčo turto, kurį teismas, nepripažindamas V. S. nuosavybe, pripažino V. S. nuosavybe; 2)  trečiojo asmens V. S. 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą, kuriame nurodytos svarbios aplinkybės, t. y. kad nėra vykdomas išieškojimas iš kito V. S. turto (dėl kurio kilo ginčas šioje byloje), kuris turėjo būti įkeistas ieškovei; 3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 33S-(33.6)-2625, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą vykdo V. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., kas patvirtina, kad iki tol švelniakailių žvėrelių auginimo veikla užsiėmė V. S.; 4)  antstolės B. Č. reikalavimą nutraukti naudojimąsi turtu; 5) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą; 6) V. S. 2020 m. liepos 2 d. pranešimą ieškovei perimti švelniakailius žvėrelius; 7) atsakovo V. S. 2020 m. gegužės 15 d. skundą prokuratūrai, kuriame, ieškovės teigimu, pats atsakovas patvirtino, kad ginčo turtas priklauso jam; 8) antstolės B. Č. 2020 m. liepos 9 d. Turto pardavimo aktą ir 2020 m. liepos 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, patvirtinančius, kad 1 500 vnt. audinių buvo parduotos už 1 050 Eur, o gauta suma paskirstyta pirmos eilės kreditoriams, kas, ieškovės teigimu, patvirtina, kad audinės nebuvo ieškovei įkeista motininė banda; 9) trečiojo asmens V. S. atsiliepimą į atskirąjį skundą, teiktą civilinėje byloje Nr. e2-1536-945/2020, ir susirašinėjimą žinutėmis su atsakovu V. S..

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus ieškovės Vytauto Didžiojo KU pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas priimti ir vertinti antstolės B. Č. 2020 m. liepos 9 d. Turto pardavimo aktą, 2020 m. liepos 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą, nes juose nurodytos ir (ar) nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti reikšmės šioje byloje sprendžiamam klausimui (ginčui), susijusiam su ieškovei įkeisto biologinio turto – motininės audinių bandos – galimu iššvaistymu, taip pat Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 33S-(33.6)-2625, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą vykdo V. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., kaip galintį turėti reikšmės, sprendžiant ginčo kilnojamojo turto nuosavybės klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o kiti dalyvaujantys asmenys su pridėtais įrodymais yra susipažinę ir turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą.

39.       Ieškovės kartu su skundu pateiktas įrodymas – V. S. 2020 m. liepos 2 d. pranešimas ieškovei perimti švelniakailius žvėrelius – buvo pateiktas ir vertintas pirmosios instancijos teisme, todėl dar kartą priimti byloje jau esantį rašytinį įrodymą nėra reikalinga.

40.       Kiti ieškovės pateikti ir prašomi prijungti nauji įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

41.       Byloje nustatyta, kad ieškovė (paskolos davėja) Vytauto Didžiojo KU ir atsakovas (paskolos gavėjas) V. S., kartu su buvusia sutuoktine V. S. 2013 m. spalio 21 d. sudarė paskolos (kreditavimo) sutartį dėl 130 425,74 Eur tikslinės paskolos suteikimo, o 2014 m. rugsėjo 5 d. sudarė paskolos (kreditavimo) sutartį dėl tikslinės 28 960 Eur paskolos suteikimo. Paminėtų tikslinių paskolų (kreditavimų) paskirtis – švelniakailių žvėrelių (audinių) fermos įrengimui, žvėrelių įsigijimui, pašarų pirkimui, veterinarijos priemonėms ir kitoms prekėms, susijusioms su ūkio veikla. Tinkamas prievolių pagal paminėtas paskolos (kreditavimo) sutartis įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu.

42.       Nustatyta, kad ieškovė Vytauto Didžiojo KU ir atsakovas V. S., kartu su buvusia sutuoktine V. S. 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarė paskolos (kreditavo) sutartį dėl tikslinės 320 000 Eur paskolos suteikimo. Remiantis šia paskolos sutartimi, atsakovui iš viso buvo išmokėta 200 582,87 Eur kredito suma. Paminėtos tikslinės paskolos (kreditavimo) paskirtis – veterinarinėms priemonėms, pašarams ir (ar) jų priedams, kurui, elektros energijai ūkio reikmėms, stoginių statybai, narvams ir kt. Ieškovė ir atsakovas V. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, pagal kurį V. S. įsipareigojo per 3 metus reinvestuoti ne mažiau kaip 86 135 Eur į ūkio plėtrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o už šias lėšas įsigytą turtą įkeisti ir jį apdrausti.

43.       Nustatyta, kad sutartine maksimaliąja hipoteka 2016 m. lapkričio 29 d. buvo įkeistas atsakovui V. S. ir jo sutuoktinei V. S. priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ir po 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašyto susitarimo įsigytas 17 545 Eur vertės ratinis krautuvas CBL  ZL916.

44.       Atsakovai V. S. ir V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas V. S. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį sutarties 1.1 punkte nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą bei biologinį turtą iš viso už 433 449,50 Eur kainą pirkėjui V. S..

45.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto kilnojamojo turto perleidimo.

46.       Apeliantė (ieškovė) Vytauto Didžiojo KU nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus, t. y. pripažinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl kilnojamojo turto perleidimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją – grąžinti tiek ieškovei įkeistą kilnojamąjį, tiek ir kitą (neįkeistą) kilnojamąjį turtą V. S., priteisti ieškovei 24 300 Eur už įkeisto biologinio turto (motininės audinių bandos) praradimą arba nustatyti, kad atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16 ir kitas turtas, nurodytas pozicijose Nr. 1-3, nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S., priteisti ieškovei 24 300 Eur už įkeisto biologinio turto (motininės audinių bandos) praradimą ir nustatyti priverstinį įkeitimą 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytam, ieškovei neįkeistam kilnojamajam turtui.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

47.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų V. S. ir V. S. 2019  m. rugpjūčio 28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją ir, nustatęs, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, konstatavo, jog tarp šalių jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, todėl nėra pagrindo tokią sutartį pripažinti negaliojančia.

48.       Apeliantės (ieškovės) Vytauto Didžiojo KU teigimu, atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimas nėra teisiškai reikšmingas, nes ginčas kilęs tik dalyje dėl kilnojamojo turto perleidimo, kuriam notarinė sutarties forma nėra reikalinga. Tuo tarpu atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją ir nustatė, kad sutartis niekada nebuvo įvykdyta.

49.       Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl atsakovų sudarytos ginčo pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo.

50.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad atsakovų sudarytos sutarties kvalifikavimas pagrindine ar preliminariąja sutartimi nėra teisiškai reikšmingas. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, privaloma notarinė forma yra nustatyta tik nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), tuo tarpu kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartims įstatymas privalomos rašytinės (paprastos ar notarinės) formos nenustato ir tokios sutartys gali būti sudarytos šalių pasirinkta forma, tačiau pažymėtina, kad ginčo sutarties objektas buvo tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas, todėl nepriklausomai nuo to, kad apeliantė ginčija tik sutarties dalį dėl kilnojamojo turto perleidimo, tinkamam ginčo sutarties kvalifikavimui būtina vertinti visą atsakovų sudarytos sutarties turinį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ginčo sutarties teisingas kvalifikavimas preliminariąja arba pagrindine sutartimi nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant dėl ieškovės pasirinktų alternatyvių jos teisių gynimo būdų, o būtent, nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pripažinus, kad tarp atsakovų iš teisų susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, toliau turėtų būti vertinama, ar yra pagrindas pripažinti tokią sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovų sudaryta sutartis, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra preliminarioji ir kad jokie pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai vėliau tarp šalių nesusiklostė, actio Pauliana sąlygų vertinimas nebetektų prasmės.

51.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ginčo sutarties kvalifikavimo.

52.       CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Sprendžiant ginčą dėl sutarties kvalifikavimo teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18-19 punktai). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien ginčo sutarties pavadinimas „pirkimo–pardavimo sutartis“ dar neįrodo, kad tarp sutarties šalių iš tiesų susiklostė pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai.

53.       CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis ir tai yra esminis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį.

55.       Minėta, kad atsakovai V. S. ir V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas V. S. įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą bei biologinį turtą, nurodytą sutarties 1.1 punkte, pirkėjui V. S. iš viso už 433 449,50 Eur kainą. Paminėtos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktu atsakovai sutarė, kad iki notarinės sutarties pasirašymo pirkėjas V. S. grynaisiais pinigais sumokės pardavėjui V. S. 93 449,50 Eur, o sutarties 2.2 punktu pirkėjas V. S. įsipareigojo gavęs paskolą Kaišiadorių kredito unijoje sumokėti likusią sumą už turtą, t. y. 340 000 Eur.

56.       Taigi paminėtos atsakovų sudarytos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad atsakovai V. S. ir V. S. sutarė ateityje sudaryti kitą notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, dalį kainos sumokant iki pagrindinės (notarinės) sutarties sudarymo, o kitą dalį kainos – gavus paskolą iš ieškovės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė (notarinė) pirkimo–pardavimo sutartis niekada nebuvo sudaryta, nei ieškovė, nei atsakovai net neįrodinėjo, kad V. S., kaip pirkėjas, būtų sumokėjęs V. S. (pardavėjui) ginčo sutarties 2.1 punkte nurodytą kainos dalį, taip pat nėra ginčo dėl to, kad paskola V. S. (pirkėjui), kurią gavęs jis turėjo sumokėti likusią ginčo sutarties 2.2 punkte nurodytą kainos dalį, nebuvo suteikta. Atsakovai tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad ginčo sutartis niekada nebuvo įvykdyta, kas reikštų, jog nei viena sutarties šalis neįgijo turtinės naudos: pardavėjas negavo sutartyje sulygtos turto pardavimo kainos, o pirkėjas – parduodamo turto.

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, t. y. tiek ginčo pirkimo–pardavimo sutarties turinį, tiek ir sutarties šalių elgesį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovų V. S. ir V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, įskaitant ir jos dalį dėl kilnojamųjų daiktų bei biologinio turto, teisiškai kvalifikuotina ne kaip pagrindinė, o kaip preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis.

58.       Pažymėtina, kad ginčo sutarties turinio analizė leidžia teigti, jog sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose įtvirtintos sąlygos dėl notarinės (pagrindinės) sutarties sudarymo ateityje ir kainos sumokėjimo yra taikomos visam sutarties 1.1 punkte nurodytam turtui, neišskiriant, kad tokios sąlygos taikomos tik nekilnojamajam turtui. Todėl tai, kad apeliantė sutartį ginčija tik dalyje dėl kilnojamojo turto, kuriai, kaip minėta, notarinė sutarties forma nėra reikalinga, nekeičia fakto, kad atsakovų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nagrinėjamu atveju kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis. Nustačius, kad ginčo sutartis niekada taip ir nebuvo įvykdyta ir nei viena iš sutarties šalių jos įvykdyti nereikalavo, konstatuotina, kad šalių prievolės pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartį yra pasibaigusios (CK 6.163 straipsnio 3 dalis) ir jokie pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai tarp atsakovų V. S. ir V. S. nesusiklostė.

59.       Konstatavus, kad realiai tarp atsakovų pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, kas reiškia, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, sutarties objektas pirkėjui neperduotas, o kaina nesumokėta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamu sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

60.       Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad tarp atsakovų jokie pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, nevertina ir nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su tuo, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino actio Pauliana sąlygas. Pažymėtina, kad toks pirmosios instancijos teismo atliktas ginčo sutarties vertinimas, nepaisant to, kad pats teismas konstatavo, jog jokie pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai tarp atsakovų nesusiklostė, buvo visiškai perteklinis ir bereikalingas. Kadangi atsakovų sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis niekada nebuvo įvykdyta ir yra pasibaigusi, actio Pauliana sąlygų vertinimas šiuo atveju nebetenka prasmės.

Dėl nuosavybės teisių ir priverstinio įkeitimo nustatymo

61.       Netenkinus apeliantės reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, toliau spręstina dėl alternatyvaus reikalavimo – nuosavybės teisių konstatavimo (pripažinimo) ir priverstinės hipotekos nustatymo.

62.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nurodytų kilnojamųjų daiktų, nurodytų pozicijose Nr. 1, 3, 6-16, ir kito turto, nurodyto pozicijose Nr. 1-3, nuosavybės. Apeliantė prašo nustatyti, kad paminėtas kilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S., taip pat teismo sprendimu nustatyti Vytauto Didžiojo KU naudai priverstinį įkeitimą šiam kilnojamajam turtui. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su tokiu apeliantės skundo argumentu, teigia, kad dalis 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nurodytų daiktų nuosavybės teise priklausė ne V. S., o atsakovui V. S..

63.       Prieš vertinant ieškovės reikalavimą nustatyti nuosavybės teises į atitinkamus kilnojamuosius daiktus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia būtina nustatyti, ar toks reikalavimas, kuriuo iš esmės prašoma konstatuoti (nustatyti) tam tikrą faktą, gali būti savarankišku ieškinio dalyku civilinėje byloje.

64.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021).

65.       Taigi, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, jeigu atitinkamo reikalavimo patenkinimas nesukuria materialiųjų teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

66.       Nagrinėjamu atveju esant ginčui dėl kilnojamųjų daiktų nuosavybės, pripažinimas, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16 ir kitas turtas pozicijose Nr. 1-3 yra atsakovo V. S. nuosavybė, sukurtų materialiąsias pareigas ne ieškovei, bet atsakovui V. S.. Kita vertus, ieškovė su šiomis materialiosiomis pasekmėmis tiesiogiai sieja kito reikalavimo patenkinimo galimybę – priverstinio įkeitimo ginčo kilnojamajam turtui nustatymą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas, esant ginčui dėl nuosavybės, nustatyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16 bei kitas turtas pozicijose Nr. 1-3 nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S., kaip sukeliantis išvestinę pasekmę – galimybę reikalauti nustatyti kilnojamojo turto priverstinį įkeitimą ieškovei, šiuo atveju nagrinėtinas teisme kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas.

67.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas V. S. teisėtu pagrindu būtų įsigijęs nurodytus kilnojamuosius daiktus, kuriuos prašo pripažinti paminėto atsakovo nuosavybe, ir kad tuos daiktus atsakovas būtų įsipareigojęs įkeisti ieškovei, ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių ir priverstinio įkeitimo nustatymo atmetė.

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

69.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų (sąskaitų faktūrų, pirkimo–pardavimo sutarčių), galinčių patvirtinti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punkte nurodytą visą ginčo kilnojamąjį turtą iš tiesų įsigijo atsakovas V. S., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apie ginčo daiktų priklausymą paminėtam atsakovui leidžia spręsti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

70.       Pažymėtina, kad atsakovų V. S. ir V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuri pagrįstai buvo kvalifikuota kaip preliminarioji, 1.1 punkte buvo nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį pardavėjas V. S. siekė perleisti pirkėjui V. S.. Paminėtame ginčo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad visas turtas, įskaitant ir ginčo kilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklauso V. S.. Minėta, kad atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo kvalifikuota kaip preliminarioji, konstatavus, ir patiems atsakovams to neneigus, kad realiai jokie pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai tarp paminėtos sutarties šalių taip ir nesusiklostė, kas reiškia, kad ginčo sutartyje nurodytas turtas, įskaitant ir ginčo kilnojamąjį turtą, turėjo likti atsakovo V. S. nuosavybe. Nors, atsakovų teigimu, dalis daiktų, nurodytų ginčijamoje sutartyje, buvo V. S. asmeninė nuosavybė, tačiau, išskyrus šiuos atsakovų išsakytus teiginius, teismui nepateikta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad prieš sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas V. S. užsakė kilnojamojo turto vertinimą, siekdamas įsigyjamą turtą įkeisti kredito unijai. Iš byloje esančios J. P. IĮ 2019 m. gegužės 20 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinto kilnojamojo turto – šėrimo mašinos TVINCA, mėsmalės, konteinerinio šaldytuvo Micro-linc 2, konteinerinio šaldytuvo, ratinio krautuvo CBL ZL916, šakinio krautuvo MITSUBISHI FD 20 T (t. y. turto, išvardinto ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pozicijose Nr. 1, 3, 6), savininku nurodytas atsakovas V. S..

71.       Įvertinusi paminėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutarties 1.1 punkte nurodyti ginčo kilnojamieji daiktai priklausė ne V. S., o V. S.. Atsakovai nepateikė jokių įtikinamų ir logiškų paaiškinimų, kodėl tiek turto vertinimo ataskaitoje, tiek ir jų pasirašytoje sutartyje visų daiktų, įskaitant ir ginčo kilnojamuosius daiktus, savininku yra nurodomas V. S., kai, jų teigimu, dalies daiktų tikrasis savininkas neva buvo V. S.. Remiantis atsakovų versija, kad dalis daiktų, nurodytų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje, priklausė atsakovui V. S., išeitų, kad pats V. S. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi ketino pirkti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą už daiktus, kurie priklausė jam pačiam. 

72.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad visas ginčo kilnojamasis turtas, kurį apeliantė siekia pripažinti atsakovo V. S. nuosavybe, yra skirtas švelniakailių žvėrelių (audinių) veiklai vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Vytauto Didžiojo KU su atsakovu V. S. ir jo sutuoktine V. S. 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudariusi tikslines paskolos (kreditavimo) sutartis. Visos paskolos lėšos pagal paskolos sutartyse nurodytą paskolos suteikimo tikslą, buvo suteiktos būtent atsakovui V. S. švelniakailių žvėrelių (audinių) fermos įrengimui, žvėrelių įsigijimui, ūkio veiklai, investicijoms ir turto įsigijimui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. tuo metu taip pat vykdė švelniakailių žvėrelių auginimo veiklą ir kad ginčo daiktai jam buvo reikalingi. Priešingai, byloje esantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą vykdo V. S., kuriam veterinarinio registravimo numeris (duomenys neskelbtini) suteiktas tik nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Taigi paminėtas raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, tik papildomai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (bent jau iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą vykdė ne V. S., o V. S.. Tai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ginčo kilnojamieji daiktai, reikalingi švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklai vykdyti, priklausė atsakovui V. S. patvirtino ir buvusi atsakovo V. S. sutuoktinė V. S., kuri yra solidariai atsakinga ieškovei pagal 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos (kreditavimo) sutartis.

73.       Taigi įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje nurodyti ginčo kilnojamieji daiktai nepriklausė V. S.. Nors, pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentu, kad nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog ginčo kilnojamuosius daiktus įsigijo V. S., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys prieš tai aptarti netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo kilnojamasis turtas visgi priklausė atsakovui V. S.. Tuo tarpu byloje nėra apskritai jokių įrodymų, išskyrus pačių atsakovų teiginius, kurie patvirtintų, kad ginčo kilnojamąjį turtą įsigijo ir/ar kad toks turtas priklausė V. S.. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga atsakovų nurodoma aplinkybė, esą pirkimo–pardavimo sutartį parengė ir išspausdino ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė neigia rengusi patį sutarties tekstą ir pripažįsta tik tai, kad jos darbuotoja atsakovų prašymu išspausdino atsakovų iš anksto parengtą sutarties tekstą. Kita vertus, nėra svarbu, kas tą tekstą parengė: reikšminga tai, kad abu atsakovai pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė, t. y. asmeniškai patvirtino sutarties turinį. Pirkimo–pardavimo sutartis, nepaisant to, kad ji kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis, yra rašytinis įrodymas, kuriame abu atsakovai nedviprasmiškai patvirtino, kad visas joje išvardintas turtas iki sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė atsakovui V. S..

74.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Pažymėtina, kad civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

75.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus – J. P. IĮ 2019 m. gegužės 20 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, abiejų atsakovų parašais patvirtintą 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartį, ieškovės ir atsakovo V. S. sudarytas paskolos (kreditavimo) sutartis, atsižvelgiant į paskolų suteikimo tikslą – konstatuoja, kad ginčo kilnojamieji daiktai labiau tikėtina priklausė būtent atsakovui V. S..

76.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės Vytauto Didžiojo KU ieškinio reikalavimą, nustatant, kad ginčo kilnojamieji daiktai, nurodyti atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. preliminariosios sutarties pozicijose Nr. 1, 3, 6-16, ir kiti daiktai, nurodyti pozicijose Nr. 1-3, nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S..

77.       Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė susitarimą Nr. 16-10 dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos (kreditavimo) sutarties pakeitimo, pagal kurį paskolos gavėjas (atsakovas) V. S. įsipareigojo per 3 metus reinvestuoti ne mažiau kaip 86 135  Eur į ūkio plėtrą bei įkeisti už šias lėšas įsigytą turtą.

78.       CK 4.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. CK 4.199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindais, mutatis mutandis taikomos CK IV knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką. Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto (nagrinėjamu atveju – kilnojamųjų daiktų) įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

79.       Minėta, kad atsakovui V. S. suteiktos tikslinės paskolos (kreditavimo) paskirtis buvo audinių fermos įrengimui, žvėrelių įsigijimui, ūkio veiklai, investicijoms ir turto įsigijimui. Už gautą tikslinę paskolą atsakovas V. S. ūkio veiklai vykdyti įsigijo daiktus, kuriuos, remiantis paminėtu 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimu Nr. 16-10, įsipareigojo įkeisti kredito davėjai – ieškovei Vytauto Didžiojo KU. Nustatyta, kad dalis įsigytų kilnojamųjų daiktų, reikalingų audinių ūkio veiklai vykdyti, nurodytų atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje, nebuvo įkeisti paskolos davėjai Vytauto Didžiojo KU, nors atsakovas V. S. įsipareigojo tą padaryti pagal paminėtą 2019 m. rugsėjo 30 d. susitarimą.

80.       Nustačius, kad atsakovų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas ginčo kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16 ir kitas kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1-3 nuosavybės teise priklauso V. S., taip pat nustačius, kad už paskolą (kreditą) gautas lėšas audinių ūkio veiklai vykdyti įsigytą turtą atsakovas įsipareigojo įkeisti ieškovei Vytauto Didžiojo KU, tačiau to nepadarė, teisėjų kolegija tenkinta ieškinio reikalavimą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo ginčo kilnojamiesiems daiktams (CK 4.199 straipsnio 3 dalis, 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti 24 300 Eur už įkeisto biologinio turto praradimą

81.       Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo V. S. 24 300 Eur už jai įkeisto biologinio turto (motininės audinių bandos) praradimą.

82.       Iš byloje esančio 2017 m. birželio 21 d. sutartinio įkeitimo lakšto matyti, kad atsakovas V. S., užtikrindamas ieškovei tinkamą prievolių pagal 2013 m. spalio 21 d. paskolos (kreditavo) sutartį įvykdymą, įkeitė biologinį turtą – visas motininėje bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias audines, neįskaitant esamo ar būsimo prieaugio, tačiau ne mažiau kaip 1 000 vnt. audinių.

83.       Byloje ginčas visų pirma kilo dėl to, ar atsakovas V. S. prarado ieškovei įkeistą biologinį turtą – motininę audinių bandą. Apeliantės teigimu, jai įkeista motininė audinių banda buvo iššvaistyta, ką patvirtina tiek antstolės B. Č. Turto apžiūros aktai, tiek ir kiti bylos įrodymai. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su tokiu apeliantės skundo argumentu, teigia, kad antstolei apžiūrint ūkį visos rastos audinės buvo patelės ir sudarė ieškovei įkeistą motininę bandą.

84.       Byloje esančiame antstolės B. Č. 2020 m. liepos 10 d. Turto apžiūros akte nurodyta, kad 2020 m. liepos 3 d. apžiūrint biologinį turtą dalyvavo skolininkas V. S., antstolė B. Č., jos padėjėja A. Ž. ir LSMU Veterinarijos patabiologijos katedros profesorius A. P.. LMSU atstovas, atsitiktine tvarka apžiūrėjęs 45 audines, nustatė, kad visos apžiūrėtos audinės yra patelės. Antstolės B. Č. 2020 m. liepos 13 d. Turto apžiūros akte nurodyta, kad 2020 m. liepos 9 d. apžiūrint biologinį turtą dalyvavo skolininkas V. S., išieškotojos atstovė advokatė L. D., antstolė B. Č., jos padėjėja A. Ž. ir UAB „Minkramas“ atstovai R. V. ir M. Š.. UAB „Minkramas“ atstovai, apžiūrėję individualiai kiekvieną ūkyje rastą audinę, pagal jų išvaizdą, dydį, elgseną ir krūtinę nustatė, kad visos audinės yra šiais metais gimusių jauniklių patelės.

85.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus antstolės Turto apžiūros aktus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ūkyje rastos audinės iš tiesų sudarė ieškovei įkeistą motininę bandą. Kaip minėta, pirmame Turto apžiūros akte konstatuota, kad apžiūrėtos audinės – patelės, o antrame Turto apžiūros akte – kad visos rastos audinės yra šiais metais gimusių jauniklių patelės. Nei viename iš paminėtų Turto apžiūros aktų nėra nustatyta, kad rastos patelės yra motininės. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmasis byloje esantis Turto apžiūros aktai patvirtina tik tai, kad apžiūros metu ūkyje rastos audinės yra patelės, tačiau nepatvirtina, kad šios patelės yra motininės, tuo tarpu antrajame turto apžiūros akte jau konstatuotas ir patelių amžius – visos jos yra jauniklės.

86.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantės argumentus apie prarastą motininę bandą ir kad visos ūkyje rastos audinės buvo ne ieškovei įkeista motininė banda, o patelių jaunikliai, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliantė kartu su skundu pateikė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-23695-359/2020, kuriuo iš atsakovo V. S. buvo priteista skola UAB „Sitola“. Iš paminėtame įsiteisėjusiame teismo preliminariame sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Sitola“ 2020 m. birželio 28 d. pardavė atsakovui V. S. 1 500 vnt. audinių jauniklių. Bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po audinių įsigijimo, t. y. 2020 m. liepos 2 d. atsakovas V. S. raštu informavo ieškovę, kad jo fermoje yra apie 1 500 vnt. brangiakailių žvėrelių, tačiau dėl ieškovės vykdomo priverstinio išieškojimo ir taikytų priemonių atsakovo turimos maisto, skirto brangiakailių žvėrelių šėrimui, atsargos nėra pakankamos, finansinių galimybių nupirkti daugiau maisto neturi, todėl įspėja, kad jei žvėreliai nebus perimti atsakovas bus priverstas juos užmigdyti. Paminėtame pranešime atsakovas V. S. nurodė, kad apie planuojama žvėrelių migdymą jis informavo Valstybinę maisto registravimo veterinarijos tarnybą.

87.       Kaip jau buvo minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Minėta, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, reiškiančia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

88.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, sutinka su apeliante, jog labiau tikėtina, kad atsakovas V. S., ieškovei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus iš jai įkeisto turto, motininės audinių bandos nebeturėjo. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatyta įvykių seka, t.  y. kad atsakovas V. S. 2020 m. birželio 28 d. nusiperka 1 500 vnt. audinių jauniklių ir netrukus po jų įsigijimo 2020 m. liepos 2 d. raštu informuoja ieškovę ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie ketinimą žvėrelius užmigdyti, jei žvėreliai nebus perimti. Kaip minėta, antstolei B. Č., kartu su kitais atstovais 2020 m. liepos 3 d. (apžiūros aktas surašytas 2020 m. liepos 10 d.) ir 2020 m. liepos 9 d. (apžiūros aktas surašytas 2020 m. liepos 13 d.) apžiūrėjus ūkyje rastas audines buvo nustatyta, kad tai jauniklių patelės. Byloje esantys duomenys – antstolės B. Č. 2020 m. liepos 9 d. Turto pardavimo aktas ir 2020 m. liepos 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas – patvirtina, kad atsakovo V. S. ūkyje rastos 1 500 vnt. audinių buvo parduotos už 1 050 Eur, o gauta suma, antstolei nustačius, kad tai nėra ieškovei įkeista motininė banda, o audinių jauniklių patelės, paskirstyta pirmos eilės kreditoriams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ūkyje rastos audinės, labiausiai tikėtina, buvo patelės jauniklės, kurias atsakovas V. S. 2020 m. birželio 28 d. įsigijo iš UAB „Sitola“ ir kad ieškovei įkeista motininė banda, kaip minėta, Vytauto Didžiojo KU pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, tuo metu buvo prarasta.

89.       Kita vertus, nepaisant to, kad, kaip konstatavo teisėjų kolegija, labiau tikėtina, jog ūkyje buvo rastos audinių jauniklių patelės, o ne motininė banda, tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 24 300 Eur priteisimo, nukreipiant išieškojimą į V. S. grąžintą turtą, nėra pagrindo.

90.       Pažymėtina, kad reikalavimą priteisti 24 300 Eur iš atsakovo V. S. apeliantė iš esmės grindė tik tuo, kad atsakovas prarado ieškovei įkeistą biologinį turtą – motininę bandą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pati skola pagal paskolos (kreditavimo) sutartis ieškovei dėl to, kad atsakovas V. S. neišsaugojo ieškovei įkeisto biologinio turto (motininės audinių bandos), nepadidėjo. Kaip nurodė pati apeliantė, jai negrąžinto kredito dalis pagal išduotus vykdomuosius dokumentus iš viso sudaro 313 821,11 Eur. Šiuo metu yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Taigi visa negrąžinta paskolos suma, pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, bus išieškoma iš kredito gavėjo (gavėjų) įkeisto, įskaitant ir šiuo teismo sprendimu priverstinai įkeisto turto, todėl papildomai priteisti ieškovei 24 300 Eur nėra pagrindo.

91.       Pažymėtina, kad reikalaudama priteisti 24 300 Eur už prarastą motininę bandą, ieškovė neįrodinėjo, kad tai yra jos patirti nuostoliai. Kitaip tariant, ieškovė ne tik nereiškė reikalavimo atlyginti jai patirtus nuostolius už biologinio turto – motininės audinių bandos – praradimą, bet ir neįrodinėjo kad Vytauto Didžiojo KU galimybė susigrąžinti skolą pagal kreditavimo (paskolos) sutartis, nelikus jai įkeisto biologinio turto (motininės bandos), sumažėjo ar tapo neįmanoma. Šį reikalavimą pradiniame ieškinyje ieškovė suformulavo kaip alternatyvų restitucijos būdą – nesant galimybės grąžinti turtą natūra dėl to, kad atsakovas V. S., pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijęs motininę audinių bandą jos neišsaugojo – priteisti to turto vertę pinigais. Patikslinusi ieškinį ir pareiškusi reikalavimą nurodytą sumą priteisti jau ne iš V. S., o iš V. S. ieškovė net nenurodė, kokiu pagrindu šį reikalavimą reiškia.

92.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai 24 300 Eur už biologinio turto – motininės audinių bandos – praradimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės. Apeliantės skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

94.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame pareiškė du alternatyvius reikalavimus ir sumokėjo 2 066 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus vieną iš alternatyvių reikalavimų, t. y. patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų (ginčo suma – 140 438,50 Eur, patenkinta 117 038,50 Eur), ieškovei iš atsakovų priteistina 1 721,59 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

95.       Byloje esantys duomenys (prašymas ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. bei 2020 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovės Vytauto Didžiojo KU pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 2 863,41 Eur (ieškinio, dubliko, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje).

96.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

97.       Nustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti 2 863,41 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei Vytauto Didžiojo KU iš atsakovų priteistina 2 386,07 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

98.       Bylos duomenys patvirtina, kad Vytauto Didžiojo KU už apeliacinį skundą sumokėjo 2 028 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegijai patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovų atitinkamai priteistina 1 689,93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

99.       Apeliantė Vytauto Didžiojo KU prašė priteisti jai 2 490 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir prašymų byloje parengimą, pateikė 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius advokato suteiktų paslaugų apmokėjimą.

100.       Ieškovės prašomos priteisti 2 490 Eur Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų, apeliantei (ieškovei) Vytauto Didžiojo KU iš atsakovų priteistina 2 074,91 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

101.       Iš viso ieškovei Vytauto Didžiojo KU priteistina 3 411,52 Eur žyminio mokesčio (1 721,59 Eur žyminis mokestis už ieškinį + 1 689,93 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) ir 4 460,98 Eur advokato pagalbos išlaidų (2 386,07 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme + 2 074,91 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme) iš atsakovų V. S. ir V. S..

102.       Atsakovas V. S., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jam 750 Eur advokato pagalbos išlaidų ir pateikė AB Lietuvos pašto 2021 m. sausio 4 d. kvitą, patvirtinantį, kad už suteiktas paslaugas buvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teismui, kaip minėta, patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų ir, atitinkamai, atmetus 16,67 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui V. S. iš ieškovės priteistina 125,02 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių ir priverstinės hipotekos nustatymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kilnojamasis turtas pozicijose Nr. 1, 3, 6-16, t. y. šėrimo mašina TVINCA (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), konteinerinis šaldytuvas Micro-link 2, šakinis krautuvas MITSUBISHI FD 20T (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklė 2 kub. m, lupimo mašina (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgnas, nuriebalinimo mašina (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplektas (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo staklės (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo staklės (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo staklės (500 vnt./val.), kailių šukavimo staklės (1 000 vnt./val.), oro kompresorius 500 l/min ir kitas turtas pozicijose Nr. 1-3, t. y. tentinio angaro konstrukcijos 9,15x16, neįregistruotas metalinis angaras (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv.m, audinių laikymo pastogė be narvų ir stogo dangos nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai nustatyti priverstinį įkeitimą 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytam kilnojamam turtui: mėsmalei, konteineriniam šaldytuvui Micro-link 2, konteineriniam šaldytuvui (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), šakiniam krautuvui MITSUBISHI FD 20T (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašarų maišyklei 2 kub. m, lupimo mašinai (300 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailių lupimo būgnui, nuriebalinimo mašinai (100 vnt. kailių/val.), džiovinimo įrenginių komplektui (800 vnt. kailiukų), išpjaustymo staklėms (500 vnt. kailių/val.), kūnelių ir kailiukų išvertimo staklėms (500 vnt. kailių/val.), kailių tempimo staklėms (500 vnt./val.), kailių šukavimo staklėms (1 000 vnt./val.), oro kompresoriui 500 l/min; kitam turtui: tentinio angaro konstrukcijoms 9,15x16, neįregistruotam metaliniam angarui (12x30) su pašarų ruošimo patalpa 108 kv. m, audinių laikymo pastogėms be narvų ir stogo dangos, esantiems (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Vytauto Didžiojo kredito unijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 411,52 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų ir penkiasdešimt du centus) žyminio mokesčio iš atsakovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 705,76 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkis eurus ir septyniasdešimt šešis centus).

Priteisti ieškovei Vytauto Didžiojo kredito unijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 460,98 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt aštuonis centus) advokato pagalbos išlaidų iš atsakovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 230,49 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų ir keturiasdešimt devynis centus).

Priteisti atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,02 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus ir du centus) advokato pagalbos išlaidų iš ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Antanas Rudzinskas