Administracinė byla Nr. eTA-297-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00766-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo P. D. 573,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 6 ir 35 punktus.

2.       Atsakovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime į prašymą su pareiškėjo prašymu priteisti vietinę rinkliavą nesutiko. Nurodė, kad Tarybos patvirtinti Nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui, kuris numato, kad šis įstatymas netaikomas žemei ir ant jų esantiems pastatams. Atsakovas nurodė, kad jam vietinė rinkliava skaičiuojama už sandėlius, kuriuose jis laiko grūdus, nors komunalinių atliekų sandėliai nesukuria. Atsakovas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą moka už gyvenamąjį namą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

3.       Atsakovas prašė pareiškėjo pateikti duomenis, kiek pareiškėjas faktiškai išvežė komunalinių atliekų iš atsakovui priklausančių sandėlių, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Atsakovas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išaiškinimo, ar Tarybos patvirtintų Nuostatų 5.4 papunktis, kuris nustato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama visiems asmenims, kurie valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamuoju turtu, neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui dėl apmokestinamo turto.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 573,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. laikotarpiu, ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas visų pirma nurodė, kad atsakovas ginčijo vietinės rinkliavos paskaičiavimą, nes Tarybos patvirtinti Nuostatai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui, kuris numato, jog šis įstatymas netaikomas žemei ir ant jų esantiems pastatams.

6.       Teismas pažymėjo, kad Tarybos sprendimu patvirtinti Nuostatai yra norminis teisės aktas, kuris nėra nuginčytas, todėl privalomas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams. Nuostatų 5.4 papunktyje nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Nr. 35/14825, teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du sandėliai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nuostatų 22 punktą vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Nuostatų 22.1 ir 22.2 papunkčiuose nustatyta, kad pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios nustatomos visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams. Nuostatų 35 punkte taip pat nustatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 54-58 punktai numato teisę vietinės rinkliavos mokėtojams kreiptis su prašymu į komunalinių atliekų tvarkymo administratorių atleisti juos nuo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas kreipėsi į Panevėžio RATC dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, nėra.

7.       Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Panevėžio RATC prašymas iš atsakovo priteisti 573,55 Eur vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.

8.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 12,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 12,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.

9.       Teismas nesprendė atsakovo advokato teismo posėdžio metu išreikšto prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išaiškinimo, ar Tarybos patvirtinti Nuostatai neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo prašymas yra abstraktus ir nemotyvuotas, neatitinka ABTĮ 2 skyriaus 1 skirsnyje įtvirtinto pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumo teisinio reguliavimo.

III.

10.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) pradėti tyrimą, ar Nuostatų 5.4 papunktis ta apimti, kuria nustatyta, kad rinkliavos mokėtojai yra ne tik komunalinių atliekų turėtojai, bet ir visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) bei šių Nuostatų 5.2 papunktis ta apimtimi, kuria yra nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojas yra asmuo, turintis nekilnojamojo turto, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 17 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 3 punktui; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymo netenkinti.

11.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad savivaldybės turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, įskaitant jų dydį, mokėjimo periodiškumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o asmuo, iš kurio atliekos surenkamos, privalo atlyginti išlaidas už atliekų sutvarkymą, tačiau, taikant imperatyvią išlygą, kad Atliekų tvarkymo įstatymas netaikomas žemėje esantiems pastatams, todėl negali būti renkama rinkliava už nuolat toje žemėje esančius pastatus (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p.). Atsakovui priklausančio pastato-sandėlio paskirtis yra sandėliavimas, t. y. šiame objekte atsakovas, būdamas ūkininku, sandėliuoja žemės ūkio produkciją – grūdus. Dėl šios jo veiklos komunalinės atliekos per pareiškėjo prašyme nurodytą laikotarpį nesusidarė ir šiuo metu nesusidaro, todėl nekyla poreikis tvarkyti komunalines atliekas ir mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

12.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra ūkininkas, užsiima žemės ūkio veikla – augalininkystės produkcijos gamyba bei realizavimas (augina, sandėliuoja, parduoda grūdus). Atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą ir savo ūkinėje veikloje panaudoja pastatus – sandėlius, todėl pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį yra atliekų darytojas, produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas, ir jo veiklai turi būti taikomas principas ,,teršėjas moka“. Atsakovas neneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą už jo turimą kitą nekilnojamąjį objektą – gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena su šeima. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nuosavybės teise turimas namas ir turimi pastatai – sandėliai, yra pastatai, kurie nuolat yra žemėje.

14.       Pažymi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą lengvatos nustatytos Nuostatų VII skyriuje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 573,55 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. priteisimo.

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 573,55 Eur vietinės rinkliavos. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atmesti. Atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Pažymėtina, kad atsakovui ginčo vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. apskaičiuota vadovaujantis Nuostatais. Pagal Nuostatų 5.4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Biržų rajono savivaldybės teritorijoje.

19.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam priklausančio pastato-sandėlio paskirtis yra sandėliavimas, šiame objekte yra sandėliuojama žemės ūkio produkcija – grūdai. Atsakovo vertinimu, dėl jo vykdomos veiklos komunalinės atliekos per pareiškėjo prašyme nurodytą laikotarpį nesusidarė ir šiuo metu nesusidaro, todėl nekyla poreikis tvarkyti komunalines atliekas ir mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Visgi atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jo nuosavybės teise valdomo ginčo objekte (t. y. pastate-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. nesusidarė. Šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip šioje byloje yra Nuostatų atveju), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021). Todėl Nuostatų taikymo atveju, kuriame, kaip minėta nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys (Nuostatų 22 p.), nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiama, o byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 5.4 punkto prasme.

20.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad atsakovo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Nuostatų 5.4 ir 5.2 punktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams.

21.       Pareiškėjas prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas).

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, naudojantis profesinėmis advokato paslaugomis, susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais.

23.       Kadangi teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą.

24.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė