Administracinė byla Nr. I1-1583-422/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02691-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 

 (S)

20.5.1; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 1 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė, 

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio  proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė, atsakovės atstovė), 54 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) ir skundo papildymuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo kalinamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius ir kontaktinius pasimatymus su artimaisiais (mama, sugyventine, su kuria turi vaiką). Pareiškėjas siekė šeimos pagausėjimo, tačiau dėl atsakovės atstovės veiksmų prarado šeimą. Taip pat pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. sirgdamas atsparia vaistams (duomenys neskelbtini) kasdien turėjo atlikti savo gyvenamosios patalpos valymo ir dezinfekcijos darbus, nesilaikant jokių darbų saugos reikalavimų, nes nuo chloro garų palatoje susidarydavo toksiškų dujų koncentratas, nuo kurio stipriai grauždavo akis, buvo sunku kvėpuoti, nesuteikiant galimybės po to išeiti iš gyvenamosios patalpos. Dezinfekcijos darbai užtrukdavo 3,5 valandos ir juos atlikdavo savo laisvalaikio metu. Pareiškėjas mano, kad tokių darbų jis negalėjo dirbti, juos privalėjo atlikti LAVL darbuotojai, todėl pareiškėjas buvo išnaudojamas. Pareiškėjo skaičiavimu, LAVL kas mėnesį pareiškėjui nesumokėdavo apie 250 Eur. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. iš jo buvo paimti asmeniniai drabužiai, o jam išduodamos pižamos, kurias dėvėjo visą parą, buvo nekokybiškos, neatitiko sutarties specifikacijos, stipriai dažė kūną, su jomis buvo šalta.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 22–26) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad Ligoninė neteisėtų veiksmų neatliko. Nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimti asmeniniai drabužiai (išskyrus tuos, kurie yra leidžiami) laikantis teisės aktuose nustatytų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų. Pareiškėjui buvo suteikti įstaigos drabužiai, tarp jų striukės. Suteiktos pižamos yra kokybiškos, pasiūtos iš marginto flanelės audinio, kuris gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais. Pižamų įstaiga turi pakankamai, todėl, pacientams paprašius, pižama keičiama. Užterštos pižamos keičiamos nedelsiant. Pareiškėjui nenustatytas gulimas (tausojantis) režimas, dėl kurio jis negalėtų rūpintis savo kameros švara. Į LAVL administraciją pareiškėjas dėl patalpų tvarkymo kreipėsi keturis kartus. Siekiant išvengti (duomenys neskelbtini) plitimo Ligoninėje laikomiems asmenims suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi dėl kontaktinio pasimatymo su mama bei sugyventine, tačiau jam buvo suteiktas bekontaktis pasimatymas su mama. Taip pat šešis kartus kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymais, kad ilgalaikis pasimatymas būtų pakeistas į keturis skambučius (kurie buvo patenkinti).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią E. S. kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 2016 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL ginčo laikotarpiu draudė jam ilgalaikius ir kontaktinius pasimatymus, todėl iširo jo šeima.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra speciali nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, įgyvendinama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis).

BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), XVI skyriuje nustatyta nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Jose numatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punktas).

LAVL, siekdama tinkamai įgyvendinti BVK ir Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir vykdymo procedūrą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos (apsaugos) priežiūros sritį, nuostatas, yra patvirtinusi Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašą, patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-288 (toliau – ir Aprašas) (1 t., b. l. 107–116). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis vidaus tvarką LAVL reglamentavo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintos Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis taisyklės (2 t., b. l. 36–44). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus dėl pasimatymų ginčo laikotarpiu aktualus Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašas, patvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-288 (1 t., b. l. 107–116).

Pasimatymo suteikimo (ar galimo suteikimo) procedūra pradedama gavus Ligoninėje laikomo nuteistojo arba lankytojo prašymą. Prašymas užregistruojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Ligoninėje laikomi asmenys prašymus įteikia būrio viršininkui (Aprašo 4 punktas). Siekiant išvengti užsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamosiomis ligomis, išvengti šių ligų išplitimo visuomenėje, Ligoninėje laikomiems asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini), kita pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, plintančia oro lašeliniu būdu, gali būti suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto (1 t., b. l. 42–52).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuota vaistams atspari (duomenys neskelbtini) forma ( (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 48–86), todėl pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. yra gydomas LAVL. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo pavojinga (užkrečiama) kitiems asmenims liga.

Pareiškėjas tvirtino, jog LAVL neteisėtai nesuteikė kontaktinio pasimatymo su mama D. J. ir ilgalaikių pasimatymų su sugyventine J. K.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. LAVL pateikė prašymą birželio mėnesį suteikti ilgalaikį pasimatymą su sugyventine L. G. arba su mama D. J.. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pagal Aprašo 10 punktą sergantiesiems (duomenys neskelbtini) suteikiami tik trumpalaikiai be fizinio kontakto pasimatymai (1 t., b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini) forma, 2017 m. birželio 20 d. buvo suteikta teisė į trumpalaikį bekontaktį pasimatymą su mama D. J. (1 t., b. l. 96). Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto siuntų bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje pažymėta, jog pareiškėjui 2016 m. gruodžio 28 d. buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su sugyventine L. G., 2017 m. sausio 5 d. – su mama D. J.. Taip pat pareiškėjas 6 kartus kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais, kad ilgalaikis pasimatymas būtų pakeistas į keturis skambučius (b. l. 100–105). Pareiškėjo prašymai buvo patenkinti ir ilgalaikiai pasimatymai buvo pakeisti į keturis skambučius (1 t., b. l. 96).

Atkreiptinas dėmesys, kad atvira plaučių (duomenys neskelbtini) yra užkrečiama ir pavojinga kitiems asmenims liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje nurodyta, kad kvėpavimo organų (duomenys neskelbtini) (TB) – tai infekcinė liga, kurią sukelia (duomenys neskelbtini) mikobakterija (TM) ((duomenys neskelbtini)), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma (http://www. (duomenys neskelbtini).lt/ligos/T/(duomenys neskelbtini)).

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos (apsaugos) priežiūros sritį.

Asmenų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis (taip pat ir (duomenys neskelbtini)), laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) ir kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas). Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Šio skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui, sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų (duomenys neskelbtini)e, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės: pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos, išvežamam arba išvedamam iš palatos uždedama medicininė kaukė (22 punktas). Kai pacientui yra patvirtinta atvira plaučių ar gerklų (duomenys neskelbtini), nutraukti izoliavimo priemones galima tik tuomet, kai sergantys (duomenys neskelbtini) pacientai efektyviai gydomi, gerėja jų klinika, gauti trys neigiami surinktų skirtingomis dienomis skreplių tyrimų rezultatai (159.3 punktas).

Atvira (duomenys neskelbtini) sergančių pacientų izoliaciją numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems (duomenys neskelbtini)e ir išskiriantiems (duomenys neskelbtini) mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą (duomenys neskelbtini) sergantys ligoniai, išskiriantys (duomenys neskelbtini) mikobakterijų, guldomi į (duomenys neskelbtini) stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas. Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.

Pažymėtina, kad iš asmens gydymo stacionare ligos istorijoje (1 t., b. l. 48–85) esančio gydytojo 2017 m. birželio 1 d. įrašo matyti, kad dėl sveikatos būklės ir diagnozės E. S. į ilgalaikį pasimatymą leisti negalima (1 t., b. l. 51).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu sirgo atvira (duomenys neskelbtini) forma, atsakovės atstovė tinkamai taikė teisės aktus ir teisėtai nesuteikė pareiškėjui ilgalaikio ir trumpalaikių kontaktinių pasimatymų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog LAVL iš jo buvo paimti visi drabužiai ir išduota itin blogos kokybės pižama, kuri neatitiko prekės specifikacijos, dažė jo apatinius drabužius. 

Higienos normos HN 47-1:2012 106 punkte nustatyta, jog sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, atsparių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams. 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, sekretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pažymėtina, kad pagal ginčo laikotarpiui aktualių Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 (b. l. 37–47), 14 punktą, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą, dėl infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais išduoti iš sandėlio jo asmeninius drabužius (2 t., b. l. 69–75). LAVL administracija pateikė atsakymus, kad Ligoninė jį aprūpino visais jam priklausančiais drabužiais ir teisės aktų nustatyta tvarka dėl asmeninių drabužių neišdavimo nėra pažeidžiama.

Byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojas būtų rekomendavęs pareiškėjui išduoti jo asmeninius drabužius. Taip pat atsakovės atstovė atsakymuose aiškiai nurodė priežastį, kodėl negali būti pareiškėjui išduodami asmeniniai viršutiniai drabužiai (1 t., b. l. 152, 153, 156–158, 2 t., b. l. 69–75).

Pareiškėjas teigė, kad dėvint Ligoninės išduotą pižamą žiemos metu jam buvo šalta, taip pat šalta išeiti pasivaikščioti.

Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išduota žieminė striukė. Iš LAVL atsakymo pareiškėjui matyti, kad pagal techninę specifikaciją žieminės striukės nugaros dalis yra pailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai, sulaikantys šilumą, kokybiškos tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu (1 t., b. l. 152, 153).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga užkrečiama liga, atsakovės atstovė, dėl infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pareiškėjo asmeninę aprangą palikdama saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodama įstaigos striukę, nepažeidė galiojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.

Pareiškėjas tvirtino, kad išduota pižama buvo itin nekokybiška, nublukusi, dažė apatinius drabužius.

Byloje esanti Pižamų pirkimo–pardavimo 2016 m. spalio 18 d. sutartis Nr. 57-80/14 103-202, sudaryta su valstybės įmone „Mūsų amatai“ (1 t., b. l. 137–140), patvirtina, jog pardavėjas įsipareigojo pateikti prekes iki 2016 m. gruodžio 15 d. (3.1 p.). Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (7.2 p.). Sutarties priede Nr. 57-86 nurodyti reikalavimai pižamoms, kad pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau kaip 160 g/m2, audinys turi gerai praleisti orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais (1 t., b. l. 140). Byloje esanti 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad LAVL pirko 50 vienetų pižamų iš uždarosios akcinės bendrovės „Negalia“.

Pareiškėjas vaizdo konferencijos būdu organizuoto teismo posėdžio metu teigė ir vizualiai parodė, jog pižama nublukusi, su trimis sagomis. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-3099-428/2018, kurioje teismas pripažino, kad gydantis LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3099-428/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2018-3) pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą siejo su netinkamos kokybės pižamų LAVL 2017 m. vasario 9 d. – 2018 m. kovo 2 d. laikotarpiu, kai jis gydėsi LAVL. Bylą išnagrinėjęs teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendime konstatavo, kad 2017 m. vasario 9 d. – 2018 m. kovo 2 d. laikotarpiu pareiškėjui gydantis LAVL nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama, ir buvo pripažinta, kad taip pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį aprūpinimą, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo pinigais atmestas. LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, šis sprendimas įsiteisėjęs.

Šioje byloje pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos, padarytos 2016 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, atlyginimo. Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad nors pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, jog jam išduota pižama neatitiko sutarties priede nurodytos specifikacijos ir dažė kūną, tačiau atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. I-3099-428/2018 nustatytas aplinkybes, į tai, kad E. S. ir A. L. tuo pačiu laikotarpiu atliko bausmę LAVL ir nesant duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo pirktos kitos pižamos, konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d. E. S. gydantis LAVL nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 23 d. LAVL pirko 50 vienetų pižamų iš uždarosios akcinės bendrovės „Negalia“ (1 t., b. l. 140), teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. LAVL išduotos pižamos neatitiko kokybės reikalavimų.

Pareiškėjas tvirtino, kad visą ginčo laikotarpį jis privalėjo atlikti savo palatos dezinfekcijos darbus naudojant „Klorkleen“ ir „Chlorinex“ tabletes, nesilaikant jokių saugos reikalavimų, todėl nuo susidariusios garų koncentracijos jam perštėdavo akis, būdavo sunku kvėpuoti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas numato, jog nuteistieji turi tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 29.10 punkte numatyta, kad pacientai turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo (tausojančio) režimo ar kitų medicininių indikacijų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27, 41.10 punkte (2 t., b. l. 16–28).

Pažymėtina, kad iki 2019 m. lapkričio 21 d. galiojo Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinta tvarka „Aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija“ (1 t., b. l. 124–136) (toliau – ir Aplinkos paviršių valymo tvarka), taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-246 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų ligoninės Tuberkuliozės skyriaus palatų-kamerų valymo ir dezinfekcijos planas“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) (toliau – ir Valymo ir dezinfekcijos planas) (1 t., b. l. 133–136) Pagal Aplinkos paviršių valymo tvarkos 4.2.2 ir 4.2.4 punktus, palatas-kameras 1 kartą per dieną privalo valyti ir atlikti dezinfekciją patys nuteistieji, kuriems, vadovaujantis Valymo ir dezinfekcijos planu, kibirą su vandeniu ir jame ištirpinta dezinfekcine priemone „Chlorinex 60“ (tablete) išduoda tvarkinys. Tai reiškia, kad pagal Valymo ir dezinfekcijos planą pareiškėjui 0,015 proc. chloro tirpalą turėjo išduoti tvarkinys. 

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, dirbantys su aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių, medicinos prietaisų cheminėmis dezinfekcijos ir (ar) sterilizacijos priemonėmis, turi laikytis naudojimo instrukcijų, saugos duomenų lapuose nurodytų taisyklių. Draudžiama naudoti aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo, dezinfekcijos ir medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos priemones, pasibaigus jų galiojimo terminui. Valymo, dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas, o cheminės sterilizacijos priemonės pagal sterilizatoriaus ir priemonės gamintojų rekomendacijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC Kaišiadorių skyrius) 2020 m. vasario 6 d. atsakymas E. S. (1 t., b. l. 163–168) patvirtina, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog įstaigoje aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių, kurie nėra medicinos prietaisai), paviršių valymas arba valymas ir dezinfekcija yra atliekami vadovaujantis higienos planu, kuriame nurodyta, kad Tuberkuliozės skyriuje palatų (kamerų), kuriose guli pacientai, išskiriantys (duomenys neskelbtini) mikobakterijas, nuolatinio valymo metu kasdien buitinėmis valymo priemonėmis nuvalomi paviršiai (paciento lova, spintelė, stalas, palangė, plautuvės, unitazai, keraminės plytelės ir grindys) ir darbus atlieka pats pacientas, jeigu jam nepaskirtas nuolatinis gulimas režimas. Pasitvirtino faktas, kad 6 korpuso 107 palatoje-kameroje (kasdien) nuolatinį valymą atlieka patys šioje palatoje gydomi nuteistieji (pacientai), nes patalpoje rastas valymo inventorius (šepetys, šluostė, kibiras) ir patalpoms valyti skirti buitiniai valikliai. NVSC Kaišiadorių skyrius padarė išvadą, kad valymo, dezinfekcijos darbus galėjo atlikti ir atsakomybę dėl vykdomų darbų kokybės turėjo prisiimti tik sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, tačiau ne patys besigydantys pacientai, ir konstatavo Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkto pažeidimą.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 121 punkto reikalavimus, valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

Operatyviosios kontrolės metu 6 korpuso 107 palatoje (kameroje) buvo rasta daugiau kaip 20 baltos spalvos tablečių, supiltų į plastiko pakuotę, ant kurios užrašyta „Chlorinex 60“, todėl NVSC Kaišiadorių skyrius padarė išvadą, kad LAVL palatų (kamerų) paviršių ir įrenginių nuolatinei dezinfekcijai nebuvo gaminamas tirpalas, o biocidinio produkto tabletės buvo tiesiog atiduodamos pacientams, kurie privalėjo patys pasigaminti dezinfekcinį tirpalą ir atlikti nuolatinę patalpų dezinfekciją. NVSC Kaišiadorių skyrius konstatavo Lietuvos higienos normos HN47-1:2012 121 punkto reikalavimų pažeidimą.

NVSC Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (2-22 15.1.1 E)2-55764 kreipėsi į LAVL ir nurodė nedelsiant peržiūrėti 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintą Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos procedūrą P6-2017 leidimo Nr. 1 ir imtis priemonių, kad direktoriaus įsakymo nuostatos dėl patalpų valymo ir dezinfekcijos būtų suderintos su Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis.

Atsižvelgdamas į NVSC Kaišiadorių skyriaus išvadas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2019 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. V-192 patvirtino naują Laisvės atėmimo vietų ligoninės valymo ir dezinfekcijos tvarką „Aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija“ IK PA 6-2019 leidimas Nr. 3 ir Tuberkuliozės skyriaus patalpų-kamerų, kuriose guli pacientai, išskiriantys TM, nuolatinio valymo planą, pagal kurį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Tuberkuliozės skyriuje esantys nuteistieji savo gyvenamąsias patalpas privalėjo tik valyti (16–23 punktai) (2 t., b. l. 5–15).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į LAVL administraciją dėl patalpų dezinfekavimo ir į visus jo skundus buvo atsakyta (1 t., b. l. 86–94), tačiau patalpų dezinfekavimo tvarka buvo pakeista tik po NVSC Kaišiadorių skyriaus išvadų.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pažeidė Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 ir 121 punktų reikalavimus, ir konstatuojama, kad E. S. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas prašė priteisti 54 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę LAVL, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Pareiškėjas tvirtino, kad patalpų dezinfekcijos metu dėl susidariusios toksiškų dujų koncentracijos jam perštėdavo akis, būdavo sunku kvėpuoti. NVSC konstatavo, kad biocidinio produkto naudojimo instrukcijoje gamintojas nenurodo, kad, atliekant patalpoje nuolatinį valymą ir dezinfekciją su profesionaliam naudojimui leidžiamais kiekiais, patalpoje esantiems asmenims gali kilti žalingas poveikis sveikatai, taip pat nenurodo, kad patalpoje esantiems asmenims nuolatinio valymo ir dezinfekcijos metu būtina dėvėti individualias apsaugos priemones ar juos laikinai išvesti iš patalpos. Jeigu dezinfekcinės priemonės gamintojas priemonės naudojimo instrukcijoje nenurodo šių specialiųjų reikalavimų, asmeniui, esančiam patalpoje nuolatinio patalpų valymo ir dezinfekcijos metu, jokie apribojimai nėra taikomi (1 t., b. l. 163–168). Byloje esančioje asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų apie toksinių medžiagų poveikį pareiškėjo sveikatai. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dezinfekcijos darbai pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų.

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Janina Vitunskienė