Civilinė byla Nr. e2A-693-889/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03071-2022-8

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;

                                                                                      2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

                                                                                         (S)

 

  

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domesfera“ dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Glassbel Baltic“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kota“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekreta“, uždaroji akcinė bendrovė „Eltalis“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos statyba“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Domesfera“ 67 820,53 Eur statybos rangos trūkumams pašalinti, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. UAB „Klaipėdos statyba“ ir užsakovas I. U. sudarė rangos sutartį Nr. KLS 2017/03, ja ieškovė įsipareigojo atlikti sutartus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o užsakovas įsipareigojo atliktus statybos darbus priimti ir už juos su ieškove atsiskaityti. Vieni iš sutartų atlikti statybos darbų buvo žiemos sodo statyba. 2017 m. birželio 22 d. UAB „Klaipėdos statyba“ ir atsakovė UAB „Domesfera“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 2017/12 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsakovei sumokėti. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymui pasitelkė subrangovę UAB „Kota“, jai 2022 m. kovo 17 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-361-459/2022). Pagal Rangos sutartį, atliktų statybos darbų rezultatus, priimtus iš atsakovės UAB „Domesfera“, ieškovė perdavė užsakovui I. U.. Užsakovas pateikė ieškovei 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. sausio 18 d. pranešimus apie suskilusius žiemos sodo stiklo paketus. Gavusi kiekvieną užsakovo pranešimą dėl suskilusių žiemos sodo stiklo paketų, ieškovė apie būtinybę pašalinti pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų trūkumus informavo atsakovę ir jos subrangovę UAB „Kota“. Remiantis užsakovo pranešimais, 7 žiemos sodo stiklo paketų suskilimai (sutrūkinėjimas) buvo užfiksuoti nuotraukomis ir pažymėti žiemos sodo stogo plane. Atsakovės UAB „Domesfera“ subrangovei UAB „Kota“ susiginčijus su žiemos sodo stiklo paketų gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ dėl atsakomybės už žiemos sodo stiklo paketų suskilimus, jokie užsakovo pranešimuose nurodytų statybos darbų trūkumų pašalinimo veiksmai nebuvo pradėti. Atsakovei nesiimant veiksmų, reikalingų statybos darbų, atliktų pagal Rangos sutartį, trūkumams pašalinti, ieškovė 2022 m. vasario 4 d. raštu pareikalavo, jog atsakovė UAB „Domesfera“ nurodytų konkrečius statybos darbų trūkumų pašalinimo terminus ir atitinkamus trūkumus pašalintų. Atsakovė pokalbių telefonu metu ieškovei žadėjo suskilusius žiemos sodo stiklo paketus neatlygintinai pakeisti, tačiau savo pažadų neįvykdė. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš tiekėjos UAB „Kaziukas“ užsakė 7 naujus stiklo paketus, kuriais bus pakeisti suskilę stiklo paketai.

1.2.       Atsakovė UAB „Domesfera“ darbus privalėjo atlikti naudodama projektinės dokumentacijos reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas. Pagal Rangos sutarties 13.1 punktą ir 17 punktą, atsakovė darbus privalėjo atlikti kokybiškai, laikydamasi statybos normatyvinių dokumentų, medžiagų gamintojų rekomendacijų, projektinės dokumentacijos techninių specifikacijų ir Rangos sutarties reikalavimų. Rangos sutarties 36 punkte numatyta, jog kokybės garantijos terminai skaičiuojami nuo statybos užbaigimo procedūrų atlikimo. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su žiemos sodu statybos užbaigimas buvo įformintas 2019 m. liepos 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovė UAB „Domesfera“ užtikrino, kad darbų rezultatai visą kokybės garantijos terminą atitiks projektinėje dokumentacijoje numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir kad nepaaiškės darbų atlikimo klaidų, kurios sumažintų darbų rezultatų vertę ar tinkamumą naudoti.

1.3.       Ieškovės teigimu, ji byloje privalo įrodyti ir įrodė defektų faktą, tačiau neprivalo įrodinėti neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovės atsakomybę šalinančias aplinkybes nagrinėjamoje byloje turi įrodyti pati atsakovė. Atsakovė, klaidindama teismą, teigia, kad stiklų paketai neva suskilo dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama šildomo stiklo paviršiaus temperatūros kontrolė, neatsižvelgta į gamintojo nurodymus dėl skirtingai šildomų (ir visai nešildomų) trikampio stiklo paketo zonų ir neužtikrinta tinkama ir savalaikė šildomų stiklo paketų atjungimo nuo elektros srovės padavimo kontrolė. Tokie atsakovės samprotavimai yra prieštaringi ir absoliučiai nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. suskilę stiklo paketai ir jų keitimo klausimas nėra niekaip susijęs su ginčo objektu – nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. suskilusiais 7 stiklo paketais. Priešingai, 2019 m. spalio 9 d. buvo bandoma žiemos sodo stogo sniego tirpinimo sistema. Įjungus elektros srovę stiklinio stogo I-oje, II-oje ir V-oje zonose, po 11 minučių sutrūko 6 stiklo paketai, kurių lokacija nesutampa su 2021 m. lapkričio–2022 m. sausio mėnesiais suskilusiais stiklo paketais.

1.4.       Užsakovo I. U. užsakymu stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. 2020 m. liepos 3 d. parengė žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros aktą. Akte ekspertas nustatė, kad pagrindinė priežastis, kodėl 2019 m. spalio 19 d. sutrūko elektros srove šildomi stiklo paketai, yra netinkamas stiklo lakštų mechaninis apdirbimas stiklo paketų gamybos metu, nes stiklo lakštuose liko mikropažeidimų.

1.5.       Atsakovė, pripažinusi 2020 m. liepos 3 d. akto išvadas dėl netinkamo stiklo paketų montavimo darbų atlikimo ir netinkamo atsakovės užsakytų stiklo paketų mechaninio apdirbimo, 2019 m. suskilusius stiklus, vadovaudamasi rekomendacijomis, neatlygintinai pakeitė naujais kitos tiekėjos UAB „Kaziukas“ pagamintais stiklo paketais.

1.6.       Atsakovė, sudarydama Rangos sutartį ir patikėdama jos vykdymą subrangovams (užsakiusi stiklo paketus su pigiausia ir netinkama briaunų apdirbimo technologija iš UAB „Glassbell Baltic“ ir stiklo konstrukcijoms sumontuoti nusamdžiusi subrangovę UAB „Kota“), žinojo, jog pagal Rangos sutartį montuojami stiklo paketai taps žiemos sodo sienomis ir stogu. Todėl atsakovė, žinodama užsakovo poreikius ir statomo statinio paskirtį, statybos darbams turėjo panaudoti tokias medžiagas ir pačius statybos darbus atlikti taip, kad statybos darbų rezultatą pagal paskirtį būtų galima naudoti visą kokybės garantijos terminą ir kad žiemos sodo sudėtiniai elementai (stiklo paketai) statinio naudojimo pagal paskirtį metu neskilinėtų. Tačiau, net nepraėjus bendrajam 5 metų kokybės garantijos terminui, paaiškėjo pasikartojantys pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų rezultato trūkumai. Iš užsakovo buvo gauti 3 pranešimai apie suskilusius 7 žiemos sodo stiklo paketus ir iš jos (ieškovės) buvo pareikalauta pašalinti statybos darbų trūkumus. Ji apie užsakovo reikalavimus informavo atsakovę ir jos pasamdytą subrangovę. Atsižvelgdama į tai, kad delsiama imtis priemonių statybos darbų trūkumams, nustatytiems kokybės garantijos termino metu, pašalinti, ieškovė ne kartą ragino atsakovę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau atsakovė per 6 mėnesius nuo 2021 m. lapkričio 10 d. užsakovo pranešimo apie suskilusius žiemos sodo stiklo paketus pateikimo statybos darbų trūkumų ir jų pasekmių nepašalino, kol galiausiai (bankrutavus subrangovei UAB „Kota“) ėmė neigti savo atsakomybę.

1.7.       Atsakovė UAB „Domesfera“, sudarydama Rangos sutartį, veikė kaip profesionalė, užsiimanti statybos darbų atlikimo verslu. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių yra profesionalas, suponuoja jam pareigą žinoti, kaip darbai turi būti atlikti ir kokios medžiagos turi būti panaudotos, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus ir užsakovo lūkesčius. Sumontuotų stiklo paketų pasikartojantis skilinėjimas liudija stiklo paketų nekokybiškumą ir (ar) netinkamą montavimo darbų atlikimą. Trūkumai, paaiškėję darbų kokybės garantijos termino metu, reiškia, jog atsakovė savo pareigų pagal Rangos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) tinkamai nevykdė. Nustatyti statybos darbų trūkumai yra atsakovės UAB „Domesfera“ netinkamo prievolių vykdymo pasekmė. Kokybės garantijos termino metu paaiškėjus atliktų statybos darbų trūkumams, ieškovė turi teisę atsakovei kaip rangovei pareikšti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

1.8.       Ieškovės teigimu, atsakovė ne tik neužtikrino statybos darbų kokybės atitikties Rangos sutarties reikalavimams, tačiau gera valia nevykdė ir savo pareigos pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus. Atsakovė, gera valia atsisakiusi vykdyti savo pareigas ir pašalinti pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų trūkumus, privalo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. 7 naujų stiklo paketų bendra kaina yra 51 909 Eur su PVM, ieškovė avansu jau sumokėjo 25 000 Eur. Vadovaujantis tiekėjos UAB „Kaziukas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, stiklų paketų pakeitimo darbų kaina, įskaitant stiklo paketų transportavimo išlaidas, montavimo medžiagas ir mechanizmų nuomą, sudaro 15 911,53 Eur su PVM. Todėl iš atsakovės priteistina bendra darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma sudaro 67 820,53 Eur.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio; priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos statyba“ iš atsakovės UAB „Domesfera“ 59 864,76 Eur darbų šalinimo išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59 864,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 845,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei UAB „Domesfera“ iš ieškovės UAB „Klaipėdos statyba“ 295,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ekreta“ iš atsakovės UAB „Domesfera“ 882,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Domesfera“ 29,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1.       Iš rašytinių bylos duomenų, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad po darbų priėmimo–perdavimo garantinio termino metu atsirado darbų defektai: suskilo 7 žiemos sodo stiklo paketai, tai iš esmės apriboja darbo rezultato naudojimo tinkamumą.

2.2.       Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog dalis stiklo paketų yra suskilę. Kartu su nuotraukomis pateiktas žiemos sodo stiklo paketų išdėstymas, jame pažymėti suskilę stiklo paketai. Atsakovė jokių duomenų, kad pateiktos nuotraukos darytos ne Rangos sutarties objekte, nepateikė. Taip pat jokiais kitais būdais šių duomenų neginčijo. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas atsakovės teiginius, jog nėra nustatytas pats defektų faktas, atmetė kaip nepagrįstus ir, įvertinęs tai, jog Rangos sutarties objekto su žiemos sodu statybos darbų užbaigimas buvo įformintas 2019 m. liepos 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, konstatavo, jog darbų defektai atsirado garantinio termino metu.

2.3.       Konstatavus, jog ieškovė įrodė defektų faktą, atsakovė šiuo atveju turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Teismas padarė išvadą, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB Glassbel Baltic“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakomybę šalinančias aplinkybes. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 14 d. Žiemos sodo stiklo konstrukcijų dalies, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų elektros ir valdymo dalių projektinės dokumentacijos patikros aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. Žiemos sodo stoge sutrūkusių, elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktą Nr. 1. Akte nustatyta, jog nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. žiemos sode eksploatuojant šildomus stiklo paketus sutrūko 7 stiklo paketai. Apžiūrą atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L., atskirai įvertinęs visus 7 stiklo paketus, dėl kiekvieno iš jų nustatė skilimo priežastį, t. y. padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina stiklo paketo sutrūkimo priežastis – technologiniai pažeidimai arba klaidos elektros srove šildomo stiklo paketo gamybos metu. Teismo posėdžio metu apklaustas D. L. iš esmės patvirtino savo išvadas. Nė vienas iš proceso dalyvių, išskyrus ieškovę, į bylą nepateikė kitų specialistų ar ekspertų išvadų, aktų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių kitą stiklo paketų skilimo priežastį ar paneigiančių D. L. padarytas išvadas.

2.4.       Apibendrindamas tai, kas paminėta, įvertinęs tai, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, paneigiančių eksperto išvadas, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog stiklo paketai suskilo / sutrūko ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, daviklių ar valdymo sistemos klaidų, o dėl galimų pažeidimų, padarytų stiklo paketų gamybos metu, taigi konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių.

2.5.       Teismas pabrėžė, jog nustatytais terminais darbų trūkumai pašalinti nebuvo, todėl, atsižvelgiant į šalių Rangos sutarties 37 punktą, ieškovė turi teisę darbų trūkumus pašalinti pati. Ieškovė pateikė duomenis, jog darbų trūkumams pašalinti pasitelkusi UAB „Kaziukas“ patyrė 51 909 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog šalys Rangos sutartyje numatė užsakovo teisę savo jėgomis pašalinti trūkumus, ieškovė įgijo teisę į darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą.

2.6.       Teismas pabrėžė, jog ieškovė prašo priteisti 51 909 Eur su PVM naujų stiklo paketų išlaidų ir 15 911,53 Eur su PVM stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų ir mechanizmų nuomos išlaidų atlyginimą. Ieškovė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 51 909 Eur išlaidų, tačiau duomenų, pagrindžiančių stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų ir mechanizmo nuomos išlaidas, nepateikė. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, UAB „Kaziukas“ pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. 22-08-23, jame pasiūlė už 15 911,53 Eur atlikti stiklinės fasadinės konstrukcijos demontavimo ir montavimo darbus. Duomenų, kad ieškovė su pateiktu komerciniu pasiūlymu sutiko, nėra. 2023 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog su UAB „Kaziukas“ dėl stiklo paketų montavimo darbų nėra sutarta, kad šiuo metu dėl montavimo darbų yra deramasi su kita bendrove, kurios pasiūlyta kaina yra mažesnė, todėl šiuo pagrindu sumažins ieškinio sumą, dėl to, be kita ko, prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Iki 2023 m. kovo 30 d. paskirto teismo posėdžio patikslinto ieškinio ieškovė nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, ar yra priimtas UAB „Kaziukas“ komercinis pasiūlymas. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, į pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu realiai nėra žinoma stiklo montavimo darbų kaina, padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė 15 911,53 Eur trūkumų pašalinimo darbų išlaidų dydžio. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš dalies sutinka su ieškove, kad, net jai realiai nepatyrus darbų išlaidų, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl būsimų išlaidų priteisimo.

2.7.       Teismas pabrėžė, jog suskilusių stiklo paketų demontavimo, montavimo darbams išlaidos bus neišvengiamai patirtos ir šios išlaidos vertinamos kaip realiai tikėtinos. Įvertinęs UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurydytas demontavimo, montavimo darbų išlaidas, kuriame, be kita ko, yra įtrauktos papildomos rekomenduojamos 653 Eur draudimo išlaidos, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad su kita bendrove derėjosi dėl mažesnės stiklo paketų demontavimo, montavimo darbų kainos, teismas padarė išvadą, jog, priteisiant 50 proc. (7 955,76 Eur) UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, bus užtikrintas realus išlaidų atlyginimas, tokia suma atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

2.8.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė, nesutikdama su prašomomis priteisti darbų šalinimo išlaidomis, nurodė, jog išlaidų suma turėtų būti priteista be PVM. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo būtų įgijęs teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovei trūkumų šalinimo išlaidos turėtų būti priteistos be PVM. Taigi, priteisdamas darbų šalinimo išlaidų atlyginimą, teismas į šią sumą įskaičiavo ir PVM.

2.9.       Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatavo, jog atliktų darbų trūkumai atsirado per garantinį terminą, ieškovė dėl to patyrė darbų trūkumų šalinimo išlaidų, atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, todėl privalo atlyginti ieškovei darbų šalinimo išlaidas, taigi teismas patenkino dalį ieškinio ir ieškovei iš atsakovės priteisė 59 864,76 Eur darbų šalinimo išlaidų atlyginimą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

3.       Atsakovė UAB „Domesfera“ pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1.       Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas: teismo motyvai neišsamūs, nepagrįsti patikimais įrodymais, teismo išvados yra paremtos selektyviai atrinktais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visumos nuodugniu ištyrimu. Teismo sprendimas iš esmės pagrįstas tik ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, o atsakovės į bylą pateikti įrodymai teismo buvo visiškai neįvertinti ir dėl jų įrodomosios vertės nepasisakyta. Taip pat sprendime nepasisakyta dėl trečiųjų asmenų byloje nurodytų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar objekte sumontuoti šildomi stiklo paketai buvo eksploatuojami pagal gamintojo nurodytas taisykles. Dėl aptartų priežasčių skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu, todėl turi būti panaikintas.

3.2.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė defektų fakto, t. y. atsakovė teismui nurodė, kad vien aplinkybė, jog byloje yra pateikti duomenys, kad objekte yra suskilę 7 šildomi stiklo paketai, nepagrindžia aplinkybės, kad stiklo paketai skilo dėl netinkamai atsakovės atliktų statybos darbų ar dėl to, kad patys stiklo paketai buvo nekokybiški (t. y. dėl darbų defektų). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad byloje yra įrodytas defektų faktas, grindžia tokiais įrodymais: suskilusių stiklų nuotraukomis ir D. L. surašytais aktais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad suskilusių stiklų nuotraukos ir vien ta aplinkybė, jog objekte yra suskilę 7 šildomi stiklo paketai, neįrodo atsakovės (jos subrangovės) atliktų darbų defektų, kadangi visuotinai žinoma aplinkybė, kad stiklas yra trapi medžiaga, kuri gali suskilti dėl įvairių aplinkos poveikių, mechaninių pažeidimų ir netinkamo eksploatavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų nuotraukų negalėjo vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio atsakovės (jos subrangovės) atliktų darbų defektų faktą, kol nebuvo nustatyta ir įrodyta stiklo paketų suskilimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas suskilusių stiklo paketų nuotraukas laikė pakankamu įrodymu atliktų darbų defekto faktui pagrįsti, taip buvo pažeistos įrodymo vertinimo taisyklės, o tai nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

3.3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl D. L. kvalifikacijos, todėl teismas vadovavosi jo pateiktomis išvadomis; apklausiant D. L. pats ekspertas nurodė, kad jis neturi visiškai jokios patirties dirbant su šildomais stiklais. Taigi, atsižvelgiant į paties D. L. paaiškinimus, matyti, kad darbo su šildomais stiklo paketais patirties D. L. neturi, jis niekada anksčiau nėra nustatinėjęs stiklo suskilimo priežasčių, o šioje byloje jo pateiktos išvados dėl stiklo suskilimo priežasčių yra tik spėjamos, pateiktos išvados nepagrįstos atliktais tyrimais, todėl D. L. surašyti aktai nėra patikimi įrodymai, ir teismas jais neturėjo vadovautis. D. L. pripažinus, kad jis jokių šildomų stiklo paketų tyrimų neatliko, taip pat nurodžius, kad stiklo skilimo priežastis galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus, darytina išvada, kad faktiškai byloje stiklo suskilimo priežastys nustatytos nebuvo.

3.4.       Ieškovei nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų, kad stiklo paketai suskilo dėl netinkamos jų kokybės ar dėl netinkamai atliktų statybos darbų, byloje nebuvo įrodyta esminė aplinkybė – darbų ar medžiagų defektai, dėl kurių kiltų atsakovės atsakomybė ir pareiga atlikti garantinio aptarnavimo darbus, taip atlyginti ieškovės prašomą priteisti žalą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

3.5.       Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, atsakovė byloje pateikė nemažai įrodymų, kurie patvirtino, kad šildomi stiklo paketai objekte buvo netinkamai eksploatuojami, todėl, net jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė įrodė defektų faktą, byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės atsakomybę šalinančias aplinkybes.

3.6.       Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi pagaminti ir sumontuoti ne paprastus stiklo paketus, o specialios technologijos elektra šildomus stiklo paketus, kurie galėjo būti eksploatuojami tik įrengus tinkamas elektros ir automatines sistemas. Iš esmės žiemos sodo statybos darbus, susijusius su stogo stiklo paketų įrengimu eksploatacijai, galima išskirti į dvi darbų grupes, t. y. pagamintų stiklo paketų sumontavimą (atsakovės darbų dalis) ir automatinės elektros sistemos su įrengimu ir prijungimu prie ieškovės sumontuotų šildomų žiemos stogo stiklų (ieškovės ir (ar) jos pasitelktų kitų subrangovų darbų dalis). Atsakovė pažymi, kad ji jokių elektros instaliacijos darbų statytame objekte neatliko ir jos sumontuotų žiemos stogo stiklų paketų prie elektros sistemos neprijungė, šiuos darbus atliko ieškovės pasitelktos subrangovės, pavyzdžiui, UAB „Ekreta“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. sumontavo tinkamos kokybės žiemos sodo stiklo paketus ir darbų rezultatus su visą būtiną informaciją dėl stiklo paketų eksploatacinių savybių perdavė ieškovei. Ieškovė ir jos užsakovas visus atsakovės atliktus darbus priėmė ir darbų priėmimo metu pretenzijų dėl darbų kokybės nuturėjo. Tačiau ieškovė, jos klientas ir (ar) pasitelkti subrangovai jiems suteikta informacija apie sumontuotų stiklų eksploatacines savybes nesivadovavo ir netinkamai, pažeisdami gamintojo rekomendacijas, sumontavo elektros instaliaciją, netinkamai eksploatavo sumontuotus stiklo paketus, tai galbūt nulėmė stiklo paketų suskilimą.

3.7.       Kaip matyti iš į bylą pateikto gamintojos UAB „Glassbel Baltic“ 2022 m. sausio 4 d. atsakymo, ji buvo nurodžiusi labai aiškias stiklų eksploatacines savybes ir taisykles, tačiau ieškovė ir (ar) jo užsakovas nesilaikė stiklų gamintojo nurodytų stiklų eksploatavimo sąlygų, tai ir galėjo nulemti stiklų suskilimus. Iš UAB „Glassbel Baltic“ 2019 m. spalio 16 d. atsakymo matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. vizito metu buvo nustatyta, kad temperatūrų davikliai ant šildomų stiklo paketų buvo sumontuoti netinkamai, tai lėmė, kad temperatūros davikliai rodė kelis kartus mažesnes temperatūras nei kad reali temperatūra, iki kurios eksploatuojant būdavo įkaitinami stiklai. Atsakovės vertinimu, būtent netinkamas elektros sistemos sumontavimas ir stiklų eksploatavimas, neveikiant temperatūrų davikliams ir automatinėms apsaugos sistemos nuo stiklų perkaitinimo ar kitų elektros sistemų gedimų, nulėmė stiklų perkaitinimus, stiklų pažeidimus ir jų suskilimus. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ši galima stiklų suskilimo priežastis nebuvo eliminuota.

3.8.       Remdamasi skunde pateikta faktine informacija, atsakovė teigia, kad sumontuoti šildomi stiklo paketai galėjo suskilti ne dėl to, kad jie buvo nekokybiški, o dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama šildomo stiklo paviršiaus temperatūros kontrolė, neatsižvelgta į gamintojo nurodymus dėl skirtingai šildomų (ir visai nešildomų) trikampio stiklo paketo zonų, neužtikrinta tinkama šildomų stiklo paketų atjungimo nuo elektros srovės padavimo kontrolė. Taigi laikytina, kad atsakovė įrodė sąlygas, paneigiančias jos atsakomybę, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje.

3.9.       Atsakovė pažymi, kad ji niekada ir jokiu būdu nepripažino defektų fakto, todėl teismo argumentai, jog atsakovė 2019 metais defektų faktą pripažino ir neatlygintinai defektus pašalino, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė pažymi, kad ji pakeitė 2019 metais suskilusius stiklo paketus, tačiau tai darė iš geros valios ir siekdama užbaigti objektą.

3.10.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį, turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovė byloje neįrodinėjo nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšių tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, tokių aplinkybių netyrė ir teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

3.11.       Iš skundžiamo sprendimo ir bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, o ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės tenkino nenustatęs atsakovės atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nors šių sąlygų nenustačius ieškinys privalėjo būti atmestas.

3.12.       Pažymi, kad teismas gali priteisti tik faktiškai patirtos žalos atlyginimą, o ne žalos, numanomai galimos patirti ateityje, atlyginimą, todėl vien komercinio pasiūlymo pateikimas dar nereiškia, kad tokia žala tikrai bus patirta; ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji realiai patyrė 15 911,53 Eur žalą dėl stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų ir mechanizmų nuomos išlaidų, ieškinys nei dėl 15 911,53 Eur sumos, nei dėl 7 955,76 Eur priteisimo negalėjo būti patenkintas.

3.13.       Atsakovė, nesutikdama su prašomų priteisti darbų šalinimo išlaidų dydžiu, be kita ko, nurodė, jog trūkumų šalinimo išlaidų suma turėtų būti priteista be PVM. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Atsakovės veikla yra statybos darbų vykdymas, prekės (stiklo paketai) yra įsigyti tiesioginei ieškovės veiklai vykdyti, todėl yra akivaizdu, kad ieškovė atitinka visas PVM įstatyme įtvirtintas sąlygas, kad pasinaudotų PVM atskaitos teise. Teismui priteisus žalą su PVM, ieškovė neapgrįstai praturtės atsakovės sąskaita. Mano, jog teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta žalą ieškovei iš atsakovės priteisti su PVM, yra nepagrįsta, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir dėl šios priežasties.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pridėti prie bylos naujus įrodymus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Ieškovė nurodo, jog pasirinko specialų savo pažeistų teisių gynimo būdą, kuriam atsakovės apeliaciniame skunde cituojamos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės netaikytinos. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, ieškovė prašė ne žalos atlyginimo įrodinėdama bendrąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o išlaidų statybos rangos darbų trūkumams pašalinti priteisimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje pasirinko Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pažeistų užsakovo teisių gynimo būdą.

4.2.       Ieškovė byloje neginčijamai įrodė rangos darbų trūkumų faktą, o atsakovė nepaneigė nei defektų, nei įrodė jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsakovė neteisingai tapatina defektų faktą (dėl kurio tarp šalių iš esmės net nėra ginčo) su defektų atsiradimo priežastimis ir nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą, kad šis ieškovei priteisė darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, ieškovei neginčijamai neįrodžius defektų atsiradimo priežasčių. Ieškovė pažymi, kad ji byloje privalėjo įrodyti ir įrodė defektų faktą, tačiau neprivalėjo įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (defektų atsiradimo priežasčių). Tokias atsakovės kaip rangovės atsakomybę šalinančias aplinkybes byloje turėjo įrodyti pati atsakovė.

4.3.       Ieškovė pažymi, kad vieninteliai atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai buvo: 1) kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta ginčui neaktuali atsakovės subrangovės UAB „Kota“ ir stiklų paketų gamintojos UAB „Glassbel Baltic“ 2019 metų tarpusavio susirašinėjimo medžiaga dėl anksčiau (2019 m.) suskilusių šildomų stiklo paketų; 2) 2017 m. birželio 29 d. atsakovės ir jos subrangovės UAB „Kota“ sudaryta subrangos sutartis. Ieškovė pažymi, kad deklaratyvūs atsakovės samprotavimai apie tariamai visuotinai žinomas gyvenimo tiesas nagrinėjamu atveju neįrodo, kad žiemos sodo stiklo sienų ir stogo konstrukcijoms panaudoti UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti šildomi grūdinto stiklo paketai 2021 m. lapkričio–2022 m. sausio mėnesiais suskilo būtent dėl aplinkos poveikio, mechaninių pažeidimų stiklo paketus montuojant ar apskritai dėl to, kad yra trapūs. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų atsakomybę šalinančias aplinkybes. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė užsakovo pasamdyto nepriklausomo specialisto D. L. parengtą 2020 m. gegužės 14 d. žiemos sodo stiklo konstrukcijų dalies, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų elektros ir valdymo dalių projektinės dokumentacijos patikros aktą, 2020 m. liepos 3 d. žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros aktą, 2021 m. rugpjūčio 10 d. žiemos sodo stiklo konstrukcijų remonto darbų baigiamąjį aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. žiemos sodo stoge pakartotinai sutrūkusių elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktą ir kitus įrodymus, kurių sąsajumas ir įrodomoji reikšmė nagrinėjamu atveju buvo daugiau nei pakankami atsakovės atsakomybei pagrįsti.

4.4.       Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. kvalifikacija. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, paneigiančių D. L. kvalifikacijos tinkamumą, nepasitelkė jokio savo specialisto, kuris galėtų įtikinamai paneigti D. L. aktuose pateiktas išvadas.

4.5.       Atsakovė nepagrįstai skundžiasi dėl to, kad galimos ginčo objektu esančių defektų atsiradimo priežastys buvo nustatytos atmetimo principu, nors tikslias šildomų stiklo paketų suskilimo priežastis buvo galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje ne kartą siūlė atsakovei skirti teismo ekspertizę stiklo paketų suskilimo priežastims nustatyti. Atsakovė tuo pagrindu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymo dėl teismo ekspertizės paskyrimo nepateikė motyvuodama tuo, jog neranda tinkamų šios srities ekspertų. Taigi atsakovei buvo sudarytos pakankamos galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis savo deklaratyviems atsikirtimams pagrįsti, tačiau atsakovė jai suteiktomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo.

4.6.       Atsakovė, net ir iškraipydama pirmosios instancijos teismo metu ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nepaneigia labiausiai tikėtinų defektų atsiradimo priežasčių, už kurias yra atsakinga.

4.7.       Bandydama paneigti pirmosios instancijos išvadas, atsakovė teigia, kad 2021 m. lapkričio–2022 m. sausio mėnesiais šildomi stiklo paketai suskilo, nes buvo eksploatuojami pažeidžiant gamintojo nurodytas eksploatavimo taisykles. Tokie atsakovės aiškinimai yra nepagrįsti, prieštarauja byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumai.

4.8.       Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovė meluoja teigdama, jog nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. žiemos sodo sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistema buvo eksploatuojama. Tokie apeliacinio skundo argumentai buvo paneigti 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu pateiktais šalių atstovų paaiškinimais, trečiojo asmens UAB „Ekreta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus nustatyta, kad iki 2019 m. spalio mėnesio suskilę stiklo paketai buvo pakeisti atsakovės UAB „Domesfera“ ir jos pasamdytos subrangovės UAB „Kota“ jėgomis ir sąskaita. Paaiškėjus pirminiams elektra šildomų stiklo paketų suskilimo faktams, automatinė stiklo paketų šildymo sistema buvo atjungta. 2019 m. spalio mėnesį atsakovei ir UAB „Kota“ ištaisius paaiškėjusius darbų trūkumus, 2019 m. spalio 9 d. žiemos sodo stogo sniego atitirpinimo sistema buvo vėl išbandyta. Įjungus elektros srovę stiklinio stogo I-oje, II-oje ir V-oje zonos po 11 minučių sutrūko dar 6 stiklo elektra šildomi stiklo paketai, po to sniego atitirpinimo sistema buvo vėl atjungta ir neveikė iki pat 2021 metų rugpjūčio mėnesio. 2019 m. spalio 9 d. suskilusių 6 elektra šildomų stiklo paketų galimoms suskilimo priežastims nustatyti užsakovas kreipėsi į stiklo fasadų inžinierių ekspertą D. L., jis 2020 m. liepos 3 d. parengė Žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros aktą. Atsakovei pripažinus 2020 m. liepos 3 d. akto išvadas dėl netinkamo stiklo paketų montavimo darbų atlikimo ir netinkamo atsakovės užsakytų stiklo paketų mechaninio apdirbimo, atsakovė ir jos pasamdyta subrangovė 2019 m. spalio mėnesį sniego atitirpinimo sistemos bandymų metu suskilusius 6 elektra šildomus stiklo paketus, vadovaudamasi 2020 m. liepos 24 d. rekomendacijomis, neatlygintinai pakeitė naujais, kitos tiekėjos UAB „Kaziukas“ pagamintais stiklo paketais, taip pat vadovaudamasi 2020 m. rugpjūčio 21 d. rekomendacijomis permontavo elektra šildomų stiklo paketų temperatūros daviklius. Atsakovei ir jos samdytai subrangovei užbaigus žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbus, užsakovo samdytas inžinierius ekspertas D. L. parengė 2021 m. rugpjūčio 10 d. Žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego atitirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbų patikrinimo baigiamąjį aktą. Jame buvo nurodyta, kad vykdant remonto darbus buvo pašalinti visi 2020 m. liepos 3 d. akte nustatyti žiemos sodo statybos rangos darbų trūkumai. Nepaisant to, nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. paaiškėjo nauji elektra šildomų stiklo paketų suskilimo faktai. To priežastis ekspertas įvertino 2022 m. gruodžio 15 d. akte.

4.9.       Vykdant rangos sutartį atsakovės sumontuotų stiklo paketų pasikartojantis skilinėjimas vienareikšmiškai patvirtino galimą stiklo paketų nekokybiškumą. Trūkumai, paaiškėję darbų kokybės garantijos termino metu, reiškia, jog atsakovė UAB „Domesfera“ savo pareigų pagal Rangos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą tinkamai nevykdė. Taigi nustatyti statybos darbų trūkumai yra atsakovės netinkamo prievolių vykdymo pasekmė.

4.10.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pagrindė tik 51 909 Eur faktiškai patirtų išlaidų už 7 šildomų stiklo paketų pagaminimą, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių stiklo paketų permontavimo darbų, montavimo medžiagų ir mechanizmo nuomos išlaidas. UAB „Kaziukas“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateikusi ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. 22-08-23. Iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos ieškovė komercinio pasiūlymo nebuvo akceptavusi. Tačiau po civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tarp ieškovės ir UAB „Kaziukas“ 2023 m. birželio 3 d. buvo sudaryta Rangos darbų sutartis KAZ Nr. 2023.06.03. Šia rangos sutartimi UAB „Kaziukas“ įsipareigojo atlikti ginčo objektu esančių žiemos sodo stiklo konstrukcijų defektų šalinimo darbus, pakeičiant 7 suskilusius šildomus stiklo paketus naujais, o ieškovė įsipareigojo už darbus sumokėti 11 570,25 Eur + PVM, iš viso – 14 000 Eur kainą. Sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo UAB „Kaziukas“ 9 000 Eur avansą. Šiuos kartu su atsiliepimu pateiktus naujus rašytinius įrodymus ieškovė prašo pridėti prie bylos ir jais vadovautis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų naujus rašytinius įrodymus, būtų pagrindas pripažinti, kad ginčo objektu esančių suskilusių šildomų stiklo paketų pakeitimo (montavimo) darbų kaina yra 14 000 Eur su PVM, tai reikštų, kad ieškovė pagrindė defektų šalinimo darbų išlaidų dydį.

4.11.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad priteisdamas ieškovės patirtų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK normomis dėl visiško nuostolių atlyginimo principo.

4.12.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo sąlygas ir būtų įgijusi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM už nupirktus 7 šildomus stiklo paketus. Taip pat pažymi, kad teismas apskritai neturėjo pareigos priteistinos sumos vertinti mokesčių mokėtojams galbūt kilsiančių mokestinių prievolių ir teisių aspektu ir pagal tai pakoreguoti priteistinų nuostolių atlyginimą, todėl byloje ir nebuvo pagrindo reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų, susijusių su PVM (ne)atskaitymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai turėtų išlaidų atlyginimą priteisė įskaičiavęs PVM sumą.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ prašo skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.       Trečiasis asmuo pažymi, kad, vykdydamas rangos sutartis, sudarytas su UAB „Klaipėdos statyba“, ginčo objekte numatytus darbus atliko, gyvenamojo namo elektros įvado rekonstrukcija ir pastato vidaus įrenginiai buvo tinkamai sumontuoti, išbandyti ir atitiko projekto ir norminių aktų reikalavimus. Trečiojo asmens atliktų darbų kokybei priekaištų niekas nereiškė ir nebuvo jokio pagrindo juos reikšti, kadangi energetikos įrenginių techninė būklė buvo patikrinta ir oficialius įgalinimus turinti institucija surašė atitinkamą pažymą.

5.2.       Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad iš D. L., UAB „Ekreta“ vadovo duotų paaiškinimų byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad stiklo paketai galėjo suskilti ant šildomų stiklo paketų netinkamai sumontavus temperatūros daviklius. UAB „Ekreta“ su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka ir akcentuoja, kad davikliai ant stiklo paketų buvo montuojami stiklo paketų gamintojos UAB „Glassbel Baltic“ ir UAB „Kota“ nurodytose vietose. Atlikęs bandymus, kurių rezultatai užfiksuoti teismui pateiktuose patikrinimo aktuose, D. L. nustatė, kad stiklo paketai labiausiai įkaista ne tose vietose, kurias nurodė stiklo paketų gamintoja. Šias aplinkybes D. L. patvirtino ir apklausiamas teisme. Taigi tarp UAB „Ekreta“ atliktų darbų ir atsiradusių pasekmių – stiklo paketų suskilimo – nėra ir negali būti jokio priežastinio ryšio.

5.3.       Visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl stiklo paketų eksploatavimo nuo 2019 metų liepos mėnesio (tuo metu objektas buvo baigtas ir perduotas naudoti užsakovui) iki 2020 metų pavasario. Kadangi pradėjo skilinėti, stiklo paketai eksploatuojami nebuvo, todėl tokiais teiginiais teismas tik klaidinamas.

5.4.       Apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojami ir iškraipomi UAB „Ekreta“ direktoriaus paaiškinimai. Be sumontuotų temperatūros daviklių stiklo paketai prie elektros srovės nebuvo jungiami. Direktorius teismui parodė, kad bandymai buvo atliekami ne bandant visą sistemą, o stiklo paketus bandant kaskadomis. Kai suskilo pirmieji paketai, buvo priimtas sprendimas šildomų stiklo paketų nebejungti ir stiklo paketai nebuvo eksploatuojami. Direktorius taip pat teismui parodė, kad po UAB „Kota“ savavališko prisijungimo prie įvado sudegė įvado skydas, tačiau būdamas kvalifikuotas elektros inžinerijos specialistas teiginių, kad tai galėjo sukelti įtampos šuolius ir pažeisti šildomų stiklo paketų elektros grandines, tikrai neišsakė ir juos kategoriškai atmeta.

5.5.       UAB „Ekreta“ nuomone, teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir ištyrė visus įrodymus, pateiktus į bylą, pasisakė dėl visų reikšmingų įrodymų. Įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, atitinkančią teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, kad stiklo paketai suskilo ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, daviklių ar valdymo sistemos trūkumų, o dėl galimų pažeidimų, padarytų stiklo paketų gamybos metu.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ prašo skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.       Trečiasis asmuo nurodo, jog byloje yra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad atsakovės užsakyti stiklo paketai buvo naudojami šiurkščiai pažeidžiant jų naudojimo taisykles. Tie duomenys yra nustatyti ir D. L. 2020 m. liepos 3 d. patikros akte, kurio išvadomis vadovavosi teismas. Patikros akto surašymo metu elektros sistema tinkamai neveikė, buvo nurodyta, ką sutvarkyti. Pabrėžia, kad stiklo paketai buvo pristatyti montuoti dar 2018 metais, sumontuoti 2018–2019 metais. Apie pirmuosius suskilusius stiklo paketus trečiajam asmeniui pranešta dar 2018 metais, perkaitinto stiklo paketo nuotrauka atsiųsta 2018 m. lapkričio 17 d.

6.2.       2021 m. rugpjūčio 10 d. Remonto darbų baigiamajame akte konstatuotas faktas, kad davikliai sumontuoti reikiamose vietose ir visi, išskyrus vieną, veikia tinkamai, taip pat konstatuota, kad 4-ojoje grupėje nekaista du stiklo paketai, būtina nustatyti jų neveikimo priežastis; akte griežtai nurodyta, kad rangovės sistemas privalo dar kartą išbandyti šaltuoju metų laiku. Ar šios Baigiamojo akto rekomendacijos buvo įvykdytos, byloje duomenų nėra.

6.3.       Taigi tiek iš 2020 m. liepos 3 d. akto, tiek iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. akto duomenų matyti, kad ekspertas konstatavo aiškų faktą – sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemos buvo įrengtos netinkamai ir net po atlikto remonto turėjo trūkumų.

6.4.       Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už elektros valdymo sistemos įrengimą buvo atsakinga ne atsakovė, bet kita tiesiogiai ieškovės pasamdyta rangovė – UAB „Ekreta“. Temperatūros daviklius ant stiklo sumontavo ir vietą jiems parinko UAB „Kota“. Dėl šios priežasties stiklo paketams suskilus juos naudojant be specialiai jiems pritaikytos specialios valdymo sistemos nei atsakovė, nei UAB „Glassbel Baltic“ nėra ir negali būti laikomos atsakingomis už tokius defektus.

6.5.       Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš tiesų byloje nėra nustatyta nė viena iš šių sąlygų.

6.6.       Teismas skundžiamame sprendime be jokio teisinio ar faktinio pagrindo žalos dydį įvertino konstatuodamas, jog stiklo paketai buvo perduoti užsakovei, tik sustabdytas jų montavimo procesas. Tačiau tokį faktą pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Ieškovė į bylą pateikė tik įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad stiklo paketai, kuriuos sumontavo atsakovė, yra suskilę, tačiau koks žalos dydis, įrodymų byloje nėra.

6.7.       Byloje nėra jokio įrodymo, kad stiklo defektai atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas sprendime net neįvardijo, dėl kokių atsakovės veiksmų atsirado defektai. Sprendime tik nurodoma teorinė galimybė, kad tokie veiksmai galėjo būti „labiau tikėtini“, defektai atsirado ,,dėl galimų pažeidimų“. Kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti gamybos metu, teismo sprendime nėra įvardyta. Tai nėra įvardyta ir D. L. išvadose. Jokio paaiškinimo, kodėl sutinka su D. L. išvada, kodėl atmeta atsakovės ar trečiojo asmens argumentus dėl D. L. išvadų nepagrįstumo, teismas nepateikė, tiesiog be jokių papildomų argumentų sprendime nurašė D. L. išvadoje įrašytą spėlionę.

6.8.       Atsakovė negalėjo numatyti, kad kiti ieškovės pasamdyti rangovai ar jų pasitelkti tretieji asmenys šiurkščiai pažeis esminius reikalavimus dėl stiklo paketų naudojimo. Net jei padarytume prielaidą, kad stiklo paketai suskilo dėl gamybos metu atsiradusių mikroįtrūkimų, jie patys savaime negali sukelti stiklo suskilimo. Stiklas tokiu atveju gali suskilti tik tuomet, kai yra viršijamos tam tikros temperatūros. Užtikrinant maksimalią stiklo pašildymo temperatūrą iki 60° C, tiesiog nesusidaro toks temperatūros skirtumas, kuris galėtų sukelti stiklo lakšto sutrūkimą.

6.9.       Bylos nagrinėjimo metu paaiškėję faktai įrodo, kad tikrai ne visos galimos stiklų suskilimo priežastys D. L. buvo įvertintos, tad jo išvada turėjo būti pripažinta nepagrįsta.

6.10.       Nepaisydamas neatitikčių, teismas D. L. patikros aktams suteikė ne eilinio įrodymo, bet iš esmės padidintos įrodomosios galios įrodymo – ekspertizės akto – statusą. Toks sprendimas iš esmės prieštarauja teisės aktams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Patikros aktai turi lygiai tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

6.11.       Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė UAB „Glassbel Baltic“ kokybės vadovo R. Ž. paruoštus atsakymus į BUAB „Kota“ pretenziją – stiklo suskilimo priežasčių tyrimo ataskaitas. Kaip buvo akcentuota teismo posėdžių metu svarstant klausimą dėl galimo eksperto stiklo suskilimo priežastims nustatyti, „Glassbel Baltic“ kokybės vadovas yra specialistas, turintis itin daug patirties stiklo apdirbimo srityje. Tačiau skirti jo ekspertu nebuvo galima, nes jis yra trečiojo asmens darbuotojas. Stiklo paketų suskilimo priežastys, kurios skiriasi nuo D. L. pateiktų išvadų, nurodytos UAB „Glassbel Baltic“ kokybės vadovo paruoštuose 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. spalio 16 d. atsakymuose.

6.12.       Taigi byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad stiklo paketai buvo naudojami pažeidžiant jų naudojimo instrukcijas ir kad dūžius sąlygojo netinkama elektros valdymo sistema. Dalis įrodymų yra tame pačiame patikros akte, kuriuo rėmėsi teismas, kita dalis – UAB „Glassbel Baltic“ kokybės vadovo atsakymuose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas), dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

9.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 2023 m. birželio 3 d. Rangos sutartį ir jos priedą, 2023 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog įrodymai, atsižvelgiant į jų datą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ieškovė pagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę; kadangi vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su ieškovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumu ir realumu, įrodymai reikšmingi pagrindžiant darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį.

10.       Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2017 m. kovo 29 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė rangos sutartį Nr. KLS 2017/03, joje ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrastatybinius darbus (jie detaliai apibrėžti sąmatose (sutarties priedas Nr. l)), perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 1.1 punktas).

11.       2017 m. birželio 22 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties Nr. KLS 2017/03, ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir sumontavimo darbus (sutarties priedas Nr. l) ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

12.       2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Domesfera“ sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 2017/12 (toliau – Rangos sutartis), pagal ją atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus (sutarties 1 punktas). Sutartimi atsakovė įsipareigojo griežtai besilaikydama techninio ir darbo projektų, pateiktos techninės užduoties, kitų statybos techninių dokumentų reikalavimų savo rizika atlikti statybos darbus objekte, nurodytus sutarties 1 punkte, ir perduoti atliktus darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Statybinės medžiagos (produktai) ir naudojamos darbo priemonės ar įrengimai visais atvejais turi atitikti techninius projekto reikalavimus (sutarties 2 punktas).

13.       Pagal Rangos sutarties 15 punktą, subrangovas turi teisę samdyti subrangovus atskiriems statybos darbams atlikti. Subrangovas visiškai atsako už jo pasitelktų subrangovų atliktų darbų kokybę. Subrangovas privalo užtikrinti, jog subrangovai laikysis visų šioje sutartyje nustatytų reikalavimų subrangovui ir už bet kokį subrangovo darbuotojų įvykdytą pažeidimą atsakys rangovei ir atlygins nuostolius.

14.       2017 m. birželio 29 d. UAB „Domesfera“ ir UAB „Kota“ sudarė Statybos rangos darbų sutartį, pagal ją UAB „Kota“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo stogo ir fasadų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus (sutarties 1 punktas).

15.       2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. birželio 22 d. rangos sutarties Nr. 2017/12, atsakovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti papildomus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbus – žiemos sodo stiklo paketų su vidinės dangos šildymu sistema įrengimo darbus ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

16.       2017 m. spalio 25 d. UAB „Glassbel Baltic“ ir UAB „Kota“ sudarė sutartį Nr. 2017101708, pagal ją UAB „Glassbel Baltic“ įsipareigojo perduoti UAB „Kota“ nuosavybėn savo gamybos stiklo dirbinius, jų perdavimo kiekis ir specifikacijos aptartos ir suderintos atskiru susitarimu – užsakymo patvirtinimu (jo pagrindas yra pirkėjo paklausimas ir UAB „Glassbel Baltic“ parengtas komercinis pasiūlymas–specifikacija LTO1-4/27758), o UAB „Kota“ įsipareigojo priimti prekes ir atsiskaityti su UAB „Glassbel Baltic“ pagal sutartyje (arba papildomame susitarime) nustatytas atsiskaitymo sąlygas (sutarties 1.1 punktas). 2018 m. balandžio 19 d. pateiktas užsakymas, prie jo pateikti UAB „Glassbel Baltic“ nurodymai stiklų sumontavimui ir naudojimui.

17.       2018 m. balandžio 5 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 2018/07, pagal ją UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus: vandentiekio ir nuotekų vamzdynų montavimas, oranžerijos drenažas, žaibosauga, jėgos skydai, elektros kabelių, vamzdynų montavimas, kopėtėlių montavimas, lauko apšvietimas, magistralės tarp pastatų įrengimo darbai (sutarties 1 punktas).

18.       2018 m. balandžio 23 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 2018/11, pagal ją UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio S(duomenys neskelbtini), statybos darbus: procesų valdymas ir automatizacija, šildymas, šiluminis punktas, šildymo mazgai, vėdinimas, vėdinimo mazgai, kondicionavimas, projektavimas (sutarties 1 punktas).

19.       2018 m. balandžio 26 d. UAB „Ekreta“ ir UAB „Eltalis“ sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. EKR18/41, pagal ją UAB „Eltalis“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio S(duomenys neskelbtini), statybos darbus: procesų valdymas ir automatizacija (sutarties 1 punktas).

20.       2018 m. balandžio 30 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties Nr. KLS 2017/03, ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir sumontavimo darbus (sutarties priedas Nr. l) ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

21.       2019 m. balandžio 29 d. surašyta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. I4IP2-262600, joje pažymima, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), elektros įvado rekonstrukcija, galios didinimas atliktas, išbandyti pastato vidaus įrenginiai, skydai iki vartotojo technologinių įrenginių atitinka projekto, norminių teisės aklų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį.

22.       2019 m. liepos 25 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir I. U. (užsakovas) pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pagal jį darbai buvo priimti, užsakovas dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų neturėjo.

23.       2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Eltalis“, suderinusi su UAB „Ekreta“ ir O. U., surengė apmokymus objekte. Pasirašytas užsakovų apmokymų aktas. Apmokymų metu buvo išaiškinti pastato valdymo sistemos valdymo ir stebėjimo principai, pultelių ir mygtukų valdymo ir stebėjimo principai. Apmokymų dalyviai sutiko, kad visa reikalinga informacija yra tinkamai pateikta ir išaiškinta, pretenzijų neturėjo.

24.       2021 m. lapkričio 10 d. užsakovas I. U. išsiuntė ieškovei pranešimą apie statinio defektus, jame nurodė, kad, įjungus sniego atitirpinimo ir kondensato šalinimo sistemą, statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), išryškėjo nauji statinio defektai. 2021 m. spalio 27 d. suskilo vienas stiklo paketas; 2021 m. lapkričio 8 d. suskilo dar vienas stiklo paketas. Prašė pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant suskilusius stiklo paketus. Priminė, kad ankstesniais metais nustatytos stiklo paketų skilimo priežastys yra pašalintos (temperatūros davikliai sumontuoti reikiamose vietose, elektros srovė prie stiklo paketų prijungta pagal projektinių dokumentų reikalavimus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. nuomone, stiklo paketai suskilo dėl galimo jų gamybos broko – stiklo paketo briaunų ir „takų“ frezavimo mikropažeidimų, grūdinto stiklo testų neatlikimo. Šios priežastys aprašytos D. L. Žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros 2020 m. liepos 3 d. akto 9.1 punkte.

25.       2021 m. gruodžio 16 d. UAB „Kota“ išsiuntė pretenziją UAB „Glassbel Baltic“, pareikalavo pagaminti ir pateikti stiklo paketus S5-14 ir S5-17, pateikti gaminiams techninius pasus ELŠSP.

26.       2021 m. gruodžio 28 d. užsakovas I. U. išsiuntė ieškovei pranešimą apie statinio defektus, jame nurodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. suskilo dar du stiklo paketai. Tikėtina, kad šie stiklo paketai suskilo dėl tos pačios priežasties kaip ir paketai, apie kuriuos informavo 2021 m. lapkričio 10 d. laiške. Prašė pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant suskilusius stiklo paketus.

27.       UAB „Glassbel Baltic“ 2022 m. sausio 4 d. atsakyme į 2021 m. gruodžio 16 d. UAB „Kota“ pretenziją dėl nekokybiškų stiklo paketų nurodė, kad su UAB „Kota“ argumentais ir teiginiais nesutinka.

28.       2022 m. sausio 18 d. užsakovas I. U. išsiuntė pranešimą ieškovei apie statinio defektus, jame nurodė, kad 2022 m. sausio 2 d. įvykusios apžiūros metu išryškėjo nauji statinio defektai – suskilo trys stiklo paketai. Apie anksčiau įvykusį keturių stiklo paketų suskilimą jau buvo informavęs 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. pranešimais. Šiuo metu statinyje yra suskilę iš viso septyni stiklo paketai. Prašė pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant suskilusius stiklo paketus.

29.       2022 m. vasario 4 d. ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė nedelsdama imtųsi darbų trūkumų pašalinimo ir ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 11 d. pateiktų darbų trūkumų pašalinimo grafiką ir pašalintų visus paaiškėjusius darbų trūkumus.

30.       Ieškovė šioje byloje pareiškė atsakovei reikalavimą dėl statybos rangos darbų trūkumą pašalinimo išlaidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktika, taip pat ir aiškinant įrodinėjimo pareigos paskirstymą, tokio pobūdžio byloje yra gausi ir išplėtota. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi aktualia Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

31.       Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

33.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

35.       Remdamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė kaip užsakovė šioje byloje turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė kaip rangovė siekdama išvengti atsakomybės turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

36.       Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais taip pat yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus. Rangos sutartimi objektui buvo nustatytas 5 metų garantinis terminas, paslėptiems (objekto) elementams – 10 metų, o esant tyčia paslėptų defektų – 20 metų garantinis terminas (Rangos sutarties 33 punktas). Pagal Rangos sutarties 34 punktą, subrangovė (atsakovė) užtikrino, kad atlikti darbai per visą garantinį laiką atitiks nustatytas projekto savybes, pirkimo dokumentaciją, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, taip pat užtikrino, kad darbai yra atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintųjų vertę arba tinkamumą panaudoti darbų rezultatą taip, kaip numatyta.

38.       Iš rašytinių bylos duomenų, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po darbų priėmimo–perdavimo garantinio termino metu atsirado darbų defektai: suskilo 7 žiemos sodo stiklo paketai, tai iš esmės apriboja darbo rezultato panaudojimo galimybes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek viso bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, jog yra suskilę 7 žiemos sodo stiklo paketai, ir tik baigiamosiose kalbose nurodė, jog byloje nėra nustatytas darbų defektų faktas, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat laikosi pozicijos, jog byloje neįrodytas defektų faktas; nurodo, jog vien aplinkybė, kad byloje yra pateikti duomenys, jog objekte yra suskilę 7 šildomi stiklo paketai, nepagrindžia aplinkybės, kad stiklo paketai suskilo dėl atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų ar dėl to, kad patys stiklo paketai buvo nekokybiški (t. y. dėl darbų defektų). Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Pabrėžia, jog atsakovė pernelyg plečiamai aiškina defektų sąvoką. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija reiškia, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443- 1075/2018, 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos, ištyręs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad po atsakovės atliktų darbų perdavimo ieškovei garantinio termino metu atsirado pakartotiniai darbų defektai – 2021 m. lapkričio–2022 m. sausio mėnesiais suskilo 7 žiemos sodo šildomi stiklo paketai, o tai iš esmės apriboja atsakovės atliktų darbų rezultato tinkamo panaudojimo galimybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų žiemos sodo nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad dalis stiklo paketų yra suskilę. Kartu su nuotraukomis pateiktas žiemos sodo stiklo paketų išdėstymas, jame pažymėti suskilę stiklo paketai. Atsakovė jokių duomenų, kad pateiktos nuotraukos yra ne Rangos sutarties objekte, nepateikė; taip pat jokiais kitais būdais neginčijo šių duomenų. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. gruodžio 15 d. Žiemos sodo stoge sutrūkusių elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktas Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1), jame detaliai užfiksuotas ir aprašytas langų objekte defektų (suskilimo) pobūdis, jų vieta. Taigi stiklų suskilimo faktas iš bylos duomenų yra akivaizdus. Tai iš esmės reiškia, kad ieškovė byloje įrodė defektų faktą. Pasisakant dėl atsakovės pozicijos, jog vien aplinkybė dėl stiklų suskilimo nepagrindžia, kad stiklo paketai suskilo dėl netinkamai atsakovės atliktų statybos darbų ar dėl to, kad patys šildomi stiklo paketai buvo pagaminti nekokybiškai, pabrėžtina, jog atsakovė iš esmės tapatina defektų faktą su jų atsiradimo priežastimis. Pagal jau minėtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklę, būtent atsakovė turėjo įrodyti savo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. kad stiklai suskilo dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės argumentai dėl to, jog ieškovė byloje neįrodė defektų fakto, atmestini kaip nepagrįsti.

39.       Konstatavus stiklų defektų faktą, atsižvelgiant į nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, įvertinusi bylos medžiagą, kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė byloje neįrodė jos atsakomybę dėl atsiradusių defektų šalinančių aplinkybių.

40.       Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, neigdama atsakomybę dėl defektų atsiradimo priežasties, nurodė, jog visuotinai žinoma, kad stiklas yra trapi medžiaga, jis gali suskilti dėl įvairių aplinkos poveikių, mechaninių pažeidimų ir netinkamo eksploatavimo. Taip pat teigė, kad stiklai buvo perkaitinti, temperatūros davikliai ir automatinė apsaugos sistema prijungti netinkamai ir, atsižvelgiant į tai, kad darbus, susijusius su elektros instaliacijos įrengimu, atliko ne ji, o ieškovės samdyti subrangovai, ji negali būti atsakinga už stiklo paketų suskilimą. Analogiškos pozicijos laikėsi ir atsakovės pasitelktas subrangovas trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“, kuris pagamino stiklo paketus. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto gamintojos UAB „Glassbel Baltic“ 2022 m. sausio 4 d. atsakymo, ji buvo nurodžiusi labai aiškias stiklų eksploatacines savybes ir taisykles, tačiau ieškovė ir (ar) jo užsakovas nesilaikė stiklų gamintojo nurodytų stiklų eksploatavimo sąlygų, tai ir galėjo nulemti stiklų suskilimus; iš UAB „Glassbel Baltic“ 2019 m. spalio 16 d. atsakymo matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. vizito metu buvo nustatyta, kad temperatūrų davikliai ant šildomų stiklo paketų buvo sumontuoti netinkamai, tai lėmė, kad temperatūros davikliai rodė kelis kartus mažesnes temperatūras nei kad reali temperatūra, iki kurios eksploatuojant būdavo įkaitinami stiklai; atsakovės vertinimu, būtent netinkamas elektros sistemos sumontavimas ir stiklų eksploatavimas, neveikiant temperatūrų davikliams ir automatinėms apsaugos sistemos nuo stiklų perkaitinimo ar kitų elektros sistemų gedimų, nulėmė stiklų perkaitinimus, stiklų pažeidimus ir jų suskilinėjimus; pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ši stiklų suskilimo galima priežastis nebuvo eliminuota. Remdamasi skunde pateikta faktine informacija, atsakovė teigia, kad sumontuoti šildomi stiklo paketai galėjo suskilti ne dėl to, kad jie buvo nekokybiški, o dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama šildomo stiklo paviršiaus temperatūros kontrolė, neatsižvelgta į gamintojo nurodymus dėl skirtingai šildomų (ir visai nešildomų) trikampio stiklo paketo zonų, neužtikrinta tinkama ir savalaikė šildomų stiklo paketų atjungimo nuo elektros srovės padavimo kontrolė. Taigi mano, kad įrodė sąlygas, paneigiančias jos atsakomybę, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje.

41.       Kolegija pasisakydama dėl šių atsakovės įrodinėjamų stiklų paketų suskilimo priežasčių, pabrėžia, jog atsakovė iš esmės remiasi 2019 metų duomenimis, tačiau aktualių duomenų, kurie pagrįstų stiklų paketų, suskilusių 2021 m.–2022 m., suskilimo priežastis, į bylą nepateikta. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog 6 stiklo paketai buvo suskilę ir 2019 metais. Šalys neginčija, jog nurodytu laikotarpiu kilusius defektus atsakovė pašalino. 2019 m. spalio 9 d. suskilusių 6 elektra šildomų stiklo paketų galimoms skilimo priežastims nustatyti užsakovas l. U. kreipėsi į stiklo fasadų inžinierių ekspertą D. L., jis 2020 m. liepos 3 d. parengė Žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros aktą (toliau – 2020 m. liepos 3 d. aktas). Akte ekspertas nustatė, kad pagrindinė priežastis, kodėl bandymo metu sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai, yra netinkamas stiklo lakštų mechaninis apdirbimas stiklo paketų gamybos metu, nes stiklo lakštuose liko mikropažeidimų, taip pat akte nurodyti kiti darbų trūkumai. Akto pagrindu ekspertas 2020 m. liepos 4 d. parengė technines rekomendacijas žiemos sodo stogo aliuminio ir stiklo konstrukcijų remontui ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. technines rekomendacijas sniego atitirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų remontui. Ieškovė nurodo, jog, vadovaudamasi nurodytomis rekomendacijomis, atsakovė pakeitė 2019 metais suskilusius stiklo paketus naujais kitos tiekėjos UAB „Kaziukas“ pagamintais stiklo paketais, taip pat permontavo elektra šildomų stiklo paketų temperatūros daviklius. Kaip nurodo ieškovė, atsakovei ir jos samdytai subrangovei UAB „Kota“ užbaigus žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego atitirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbus, ekspertas parengė 2021 m. rugpjūčio 10 d. Žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbų patikrinimo baigiamąjį aktą, jame nurodyta, kad, vykdant žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego atitirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbus, buvo pašalinti visi 2020 m. liepos 3 d. akte nustatyti žiemos sodo statybos rangos darbų trūkumai, taip pat ir visi sniego atitirpinimo sistemos temperatūros davikliai permontuoti reikiamose stiklo paketo vietose, ištestuota sniego atitirpinimo sistema, nustatyta, kad ji veikia tinkamai; pastebėta, kad neveikia vienas temperatūros daviklis, rangovėms UAB „Eltalis“ ir UAB „Ekreta“ nurodyta pašalinti neveikimo priežastį; pažymėta, jog, nepavykus to padaryti, tinkamam sniego atitirpinimo sistemos darbui tai įtakos neturėtų turėti, nes tinkamai veikia visi kiti temperatūros davikliai, ir šis stiklo paketas nebus perkaitintas; taip pat nurodyta atitirpinimo sistemą dar kartą išbandyti šaltuoju metu laiku. Dėl kondensato šalinimo sistemos akte nurodyta, jog visi kondensato šalinimo sistemos temperatūros davikliai sumontuoti reikiamose stiklo paketo vietose; valdymo sistema rodo, kad davikliai „matomi“ ir veikia tinkamai; 2021 m. rugpjūčio 5–6 dienomis buvo bandoma kondensato šalinimo sistema virš oranžerijos (3-ioji ir 4-oji grupės); bandymų metu pastebėta, kad 4-ojoje grupėje nekaista du stiklo paketai; kadangi oro temperatūra oranžerijoje buvo aukšta, stiklo paviršiaus temperatūra „perėjimo“ metu krito labai lėtai, todėl buvo atlikti tik du automatiniai „perėjimai“ iš vienos grupės į kitą grupę; po dviejų „perėjimų“ bandymas buvo nutrauktas; sistema veikė tinkamai; rangovėms UAB „Ekreta ir UAB „Eltalis“ nurodyta nustatyti stiklo paketų nekaitimo priežastį ir defektą pašalinti; taip pat nurodyta, kad sistema dar kartą turi būti išbandyta šaltuoju metų laiku, kai atsiranda kondensatas. Po Baigiamojo akto surašymo nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. paaiškėjo nauji elektra šildomų stiklo paketų suskilimo faktai. Šioje nutarties dalyje aptartas ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia rašytinė bylos medžiaga – į bylą pateikti eksperto aktai ir rekomendacijos.

42.       Atsakovė į bylą iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų dėl stiklo paketų suskilimo nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. priežasčių, t. y. atsakovė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, jog po 2021 m. rugpjūčio 10 d. Baigiamojo akto surašymo, kuriame konstatuota, jog visi sniego tirpinimo sistemos temperatūros davikliai permontuoti reikiamose stiklo paketo vietose, ištestuota sniego tirpinimo sistema, nustatyta, kad ji veikia tinkamai, sistema veikė netinkamai ir būtent tai nulėmė stiklo paketų suskilimą ginčui aktualiu laikotarpiu. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija UAB „Glassbel Baltic“ kokybės vadovo 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. spalio 16 d. raštų, kuriais atsakovė įrodinėja savo poziciją dėl to, jog stiklai suskilo dėl netinkamo sniego atitirpinimo sistemos veikimo, turinio laiko aspektu nelaiko pagrindžiančiu stiklų paketų suskilimo nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. priežastis. Kaip nustatyta, po stiklų paketų suskilimo 2019 metais buvo atliekami defektų šalinimo darbai, atsakovė nepateikė įrodymų, jog atitirpinimo sistema stiklų suskilimo 2021–2022 m. laikotarpiu veikė netinkamai.

43.       Pasisakydama dėl atsakovės skunde akcentuojamo 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ rašto, kuriuo atsakovė grindžia savo poziciją byloje, įrodomosios reikšmės, kolegija pabrėžia, jog šiame rašte išdėstytos UAB „Glassbel Baltic“ pozicijos dėl stiklo paketų suskilimo priežasčių nepagrindžia į bylą pateiktos medžiagos visuma, be to, kaip matyti iš rašto, nurodomos galimos paketų suskilimo priežastys grindžiamos prielaidomis, 2019 m. situacijos aplinkybėmis ir 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. spalio 16 d. raštų, dėl kurių teisinės reikšmės pasisakyta ankstesnėje nutarties dalyje, turiniu.

44.       Ieškovė įrodinėdama savo poziciją byloje pateikė eksperto D. L. 2022 m. gruodžio 15 d. surašytą Žiemos sode sutrūkusių elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktą Nr. 1, jis surašytas vadovaujantis 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliktomis apžiūromis. Akte nustatyta, jog nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. žiemos sode eksploatuojant šildomus stiklo paketus sutrūko 7 stiklo paketai. Apžiūrą atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L., atskirai įvertinęs visus 7 stiklo paketus, dėl kiekvieno iš jų nustatė skilimo priežastį, t. y. ekspertas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina stiklo paketo sutrūkimo priežastis – technologiniai pažeidimai arba klaidos elektros srove šildomo stiklo paketo gamybos metu. Apklaustas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu D. L. iš esmės patvirtino savo išvadas, kad stiklo paketai suskilo galbūt dėl technologinių pažeidimų gamybos metu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Kaziukas“ stiklo paketų formulė yra tokia pati, tačiau „takai“ yra kitaip išraižyti ir UAB „Kaziukas“ stiklo paketais pakeisti suskilę stiklo paketai neskyla. Posėdžio metu liudytojas neneigė aplinkybės, jog išvadas padarė atmetimo būdu – atmesdamas kitas galimas stiklo paketų skilimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, pagrindžiančių kitas galimas stiklo paketų suskilimo priežastis. Nė vienas iš proceso dalyvių, išskyrus ieškovę, nepateikė kitų specialistų ar ekspertų išvadų, aktų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių kitas galimas stiklo paketų suskilimo priežastis ar paneigiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. padarytas išvadas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi teismas, įvertinęs tai, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, paneigiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. pateiktas išvadas, taip pat visapusiškai įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog stiklo paketai suskilo ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, daviklių ar valdymo sistemos trūkumų, o dėl galimų pažeidimų, padarytų stiklo paketų gamybos metu (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

45.       Atsakovė kritikuoja eksperto išvadas dėl netinkamos jo kvalifikacijos, dėl to, jog išvados padarytos atmetimo būdu ir neatlikus tam būtinų tyrimų. Kolegija, pasisakydama dėl šių atsakovės argumentų pagrįstumo, pabrėžia, jog specialisto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese ir ji vertintina kitų bylos įrodymų kontekste. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino specialisto išvadą byloje, sugretino ją su kitų bylos įrodymų turiniu, nurodė, jog byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių specialisto išvadas, ir, pasirėmęs ne tik specialisto išvados, bet ir kitų bylos įrodymų duomenimis, padarė tikėtiną išvadą dėl stiklo paketų suskilimo priežasčių.

46.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali padaryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą taip pat nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

47.       Kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų eksperto kvalifikacijai pagrįsti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, užsakovo pasamdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. yra įgijęs inžinieriaus statybininko kvalifikaciją (magistro laipsnis), yra atestuotas eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, yra atlikęs ne vieną fasadinių konstrukcijų projekto ir įrengimo ekspertizę, stiklo fasadų įrengimo ekspertizę. Taigi iš esmės teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių eksperto kvalifikacijos tinkamumą, nepateikė jokio kito specialisto išvadų, kurios būtų paneigusios eksperto aktuose pateiktas išvadas. Pabrėžtina, jog, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis byloje ne kartą siūlė atsakovei paskirti teismo ekspertizę stiklo paketų suskilimo priežastims nustatyti. Atsakovė tuo pagrindu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymo dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir eksperto kandidatūros nepateikė motyvuodama tuo, jog neranda tinkamų šios srities ekspertų. Taigi atsakovei buvo sudarytos pakankamos galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau atsakovė jai suteiktomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į jos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva už atsakovę. Kadangi atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas dėl galimų stiklo paketų suskilimo priežasčių, vien jos subjektyvus eksperto išvadų vertinimas tiek jo kvalifikacijos, tiek tyrimo metodų (atsakovė kritikuoja tai, kad išvados padarytos atmetimo būdu, ir nebuvo atlikti laboratoriniai tyrimai) aspektais nesudaro pagrindo laikyti išvadas nepatikimomis ir nepakankamomis defektų kilimo priežasčiai nustatyti, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, išvadų įrodomoji reikšmė buvo įvertinta visos bylos medžiagos kontekste.

48.       Atsakovė skunde kritikuoja teismo argumentą dėl to, jog ji pripažino 2019 m. atsiradusius defektus pakeisdama suskilusius stiklo paketus. Kolegija pabrėžia, jog šis faktas ir jo vertinimas nėra itin teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo įvertinimui. Šioje byloje sprendžiama dėl kito teisiškai reikšmingo laikotarpio, todėl atsakovės įrodinėjamos subjektyvios jos elgesio, susijusio su 2019 metais atsiradusiais defektais, priežastys esminės teisinės reikšmės šiuo atveju neturi.

49.       Kolegija taip pat atmeta kaip neapgrįstą atsakovės argumentą, jog skundžiamas sprendimas turėtų būti laikomas nepakankamai motyvuotu, kadangi teismo motyvai neišsamūs, nepagrįsti patikimais įrodymais, teismo išvados yra paremtos selektyviai atrinktais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu. Atsakovė nurodo, jog teismo sprendimas iš esmės pagrįstas tik ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, o atsakovės į bylą pateikti įrodymai teismo buvo visiškai neįvertinti ir dėl jų įrodomosios vertės sprendime nepasisakyta; taip pat sprendime nepasisakyta dėl trečiųjų asmenų byloje nurodytų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar objekte sumontuoti šildomi stiklo paketai buvo eksploatuojami pagal gamintojo nurodytas taisykles; dėl aptartų priežasčių skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu, todėl turi būti panaikintas.

50.       Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą.

51.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pagrindiniai bylos įrodymai sprendime ištirti ir įvertinti. Pabrėžtina, kad teismas įvertino atsakovės ir trečiojo asmens poziciją byloje, nurodė, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ rėmėsi deklaratyviais teiginiais, kad galbūt blogai sumontuoti temperatūrų davikliai, blogai sujungta valdymo sistema, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taip pat nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad stiklo paketai galėjo suskilti dėl netinkamos eksploatacijos, perkaitinimo. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad stiklo paketai buvo perkaitinti, teismas pastebėjo, jog iš bylos duomenų (aktų) nustatyta, jog aukštesne temperatūra stiklo paketai buvo kaitinami 2019 m., tačiau kokią įtaką tai turėjo ar galėjo turėti 2021 m. suskilusiems stiklo paketams, trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ duomenų nepateikė. Taip pat teismas išsamiai įvertino ieškovės pateiktą eksperto išvadą, jos patikimumą, kitas bylos aplinkybes ir duomenis. Tai, kad atsakovė subjektyviai kitaip vertina į bylą pateiktų įrodymų turinį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl įrodymų turinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nusprendžia, kad teismas, remdamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl atsakovės teiginiai, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, yra teisiškai nepagrįsti.

53.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad stiklo paketai suskilo ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, daviklių ar valdymo sistemos trūkumų, o dėl galimų pažeidimų, padarytų stiklo paketų gamybos metu. Atsakovė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių neįrodė (CK 6.697 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

54.       CK 6.665 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

55.       Pagal šalių sudarytos Rangos sutarties 35 punktą, rangovė (ieškovė), per garantinį laiką nustačiusi darbų defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenzijas subrangovei (atsakovei). Subrangovė per garantijos terminą atsiradusius darbų defektus privalo neatlygintinai pašalinti per subrangovės ir rangovės tarpusavio susitarimu suderintą terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų apimtis, bet ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą. Pagal Rangos sutarties 37 punktą, subrangovei atsisakius pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, juos pašalina rangovė. Preziumuojama, kad subrangovė atsisako pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, jeigu jų šalinti nepradeda per 30 kalendorinių dienų nuo rangovės pranešimo apie atsiradusius defektus pateikimo dienos.

56.       Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 2022 m. vasario 4 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė nedelsdama imtųsi darbų trūkumų pašalinimo, ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 11 d. pateiktų darbų trūkumų pašalinimo grafiką ir pašalintų visus paaiškėjusius darbų trūkumus. Nustatytais terminais darbų trūkumai pašalinti nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į šalių Rangos sutarties 37 punktą, ieškovė turi teisę darbų trūkumus pašalinti pati ir reikalauti trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

57.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė, o teismas netyrė visų civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovė byloje neįrodinėjo nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšių tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, tokių aplinkybių netyrė ir teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme. Kolegija pabrėžia, jog, kaip jau išaiškinta, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Taigi atsakovės argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, neatitinka įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių tokio pobūdžio bylose reikalavimų.

58.       Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad teismas gali priteisti tik faktiškai patirtos žalos atlyginimą, o ne žalos, numanomai galimos patirti ateityje, atlyginimą, todėl vien komercinio pasiūlymo pateikimas dar nereiškia, kad tokia žala tikrai bus patirta; ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji realiai patyrė 15 911,53 Eur žalą dėl stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų ir mechanizmų nuomos išlaidų, ieškinys nei dėl 15 911,53 Eur sumos, nei dėl 7 955,76 Eur priteisimo negalėjo būti patenkintas.

59.       Kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, jog būsimų išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimas negalimas, nes tokios išlaidos nepatirtos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Nusprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra įvertinamas padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 38 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 77 punktas). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, tačiau kartu turi pareigą įrodyti tokių būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

60.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė darbų šalinimo trūkumams pasitelkė UAB „Kaziukas“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir UAB „Kaziukas“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KAZ Nr. 03.08.2022, pagal ją UAB „Kaziukas“ įsipareigojo perduoti UAB „Klaipėdos statyba“ nuosavybės teise prekes (šildomus stiklo paketus), o UAB „Klaipėdos statyba“ įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas prekių kainą (sutarties 2. 1 punktas). Bendra pagal sutartį tiekiamų prekių kaina (sutarties kaina) be PVM yra 42 900 Eur (sutarties 2.3 punktas), PVM suma – 9 009 Eur (sutarties 2.4 punktas). 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ pagal sutartį pervedė UAB „Kaziukas“ 25 000 Eur, 2022 m. spalio 28 d. – 26 909 Eur.

61.       Taigi ieškovė pateikė duomenis, jog darbų defektų pašalinimo trūkumams pasitelkusi UAB „Kaziukas“ patyrė 51 909 Eur išlaidų (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš byloje pateiktos ieškovės ir UAB „Kaziukas“ prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. KAZ Nr.03.08.2022 matyti, jog prekės gaminamos pagal individualų užsakymą, t. y. tai nėra masinio gaminimo standartiniai stiklo paketai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė išlaidas darbų trūkumams ištaisyti patyrė užsakydama stiklo paketus būtent ginčo objektui. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad stiklo paketai yra pagaminti, tačiau dėl oro sąlygų jie nėra pakeisti, kadangi šiems darbams atlikti reikalinga teigiama temperatūra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 51 909 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šios sumos realumų ir pagrįstumą.

62.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 15 911,53 Eur su PVM stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų ir mechanizmų nuomos išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, UAB „Kaziukas“ pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. 22-08-23, pasiūlė už 15 911,53 Eur atlikti stiklinės fasadinės konstrukcijos demontavimo ir montavimo darbus. Duomenų, kad ieškovė su pateiktu komerciniu pasiūlymu sutiko, nėra. Atsižvelgęs į bylos duomenis, į pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu realiai nėra žinoma stiklo montavimo darbų kaina, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė 15 911,53 Eur trūkumų šalinimo išlaidų dydžio (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurydytas demontavimo, montavimo darbų išlaidas, į kurias, be kita ko, yra įtrauktos papildomai rekomenduojamos 653 Eur draudimo išlaidos, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad su kita bendrove derėjosi dėl mažesnės stiklo paketų demontavimo, montavimo darbų kainos, teismas padarė išvadą, jog, priteisiant 50 proc., t. y. 7 955,76 Eur (15 911,53 Eur : 2), UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, būtų užtikrintas realus išlaidų atlyginimas, tai atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, vertinant išlaidas jų būtinumo aspektu, suskilusių stiklo paketų demontavimo ir montavimo darbams išlaidos bus neišvengiamai patirtos, taigi jos vertintinos kaip realiai tikėtinos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pati ieškovė šios teismo priteistos darbų išlaidų sumos nekvestionuoja, apeliacinio skundo byloje nepateikė. Be to, į bylą pateikė papildomus įrodymus, jog po sprendimo byloje priėmimo 2023 m. birželio 3 d. su UAB „Kaziukas“ sudarė Rangos sutartį, jos objektas – stiklo konstrukcijų ginčo objekte montavimo ir demontavimo darbai (sutartyje nurodyta, jog ji sudaroma komercinio pasiūlymo Nr. 22-08-23 pagrindu, pritaikius nuolaidą); ginčo sutarties kaina – 14 000 Eur su PVM; ieškovė sutarties pagrindu 2023 m. birželio 7 d. sumokėjo UAB „Kaziukas“ 9 000 Eur avansą. Šie įrodymai patvirtina teismo išvadą dėl demontavimo ir montavimo darbų išlaidų būtinumo, pagrindo peržiūrėti priteistą šių išlaidų dydį, ieškovei nepateikus apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies, nėra.

63.       Atsakovė taip pat ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą priteisti su PVM. Atsakovė nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Atsakovės veikla yra statybos darbų vykdymas, prekės (stiklo paketai) yra įsigytos tiesioginei ieškovės veiklai vykdyti, todėl yra akivaizdu, kad ieškovė atitinka visas PVM įstatyme įtvirtintas sąlygas, kad pasinaudotų PVM atskaitos teise. Teismui priteisus žalos atlyginimą su PVM, ieškovė neapgrįstai praturtės atsakovės sąskaita.

64.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Pagal PVMĮ 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus, PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti tik asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Taip per PVM atskaitą užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iš jų įsigytas prekes arba gautas paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

65.       Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenys, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, taip pat prekes (stiklo paketus) iš UAB „Kaziukas“ įsigijo kaip verslininkė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį su užsakovu, atsakovei neigiant ieškovės nuostolių dydį, kiek tai susiję su teise į PVM atskaitą, ieškovė turėjo įrodyti nuostolių dydį pilna apimtimi – tai yra, jog ji neįgijo teisės į PVM atskaitą. Ieškovei tokių duomenų nepateikus, laikytina, jog ji nepagrindė nuostolių dalies, susijusios su PVM, realumo (t . y. neįrodė, kad realiai patirs PVM sumos nuostolį), o ieškovei iš atsakovės priteisus trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, įskaitant į jį PVM sumą, būtų sudarytos prielaidos ieškovei nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą priteisė įskaičiuodamas į nuostolių sumą PVM, todėl ši teismo sprendimo dalis pakeistina ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. sutarties pagrindu priteistinų nuostolių suma mažintina iki 42 900 Eur (51 909 Eur – 9 009 Eur).

66.       Taip pat pažymėtina, jog tai sprendimo daliai, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 7 955,76 Eur trūkumų šalinimo darbų išlaidų atlyginimą, teisės į PVM atskaitą klausimas nėra aktualus, nes nuostoliai buvo priteisti kaip numanomi ir tikėtini ateityje, be to, priteisiant jų sumą ieškovės prašyta priteisti suma sumažinta per pusę.

67.       Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atliktų darbų trūkumai atsirado per garantinį terminą, ieškovė dėl to patyrė darbų trūkumų šalinimo išlaidas, atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, atsakovė privalo atlyginti ieškovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas, taigi teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, tik nepagrįstai į priteistinų nuostolių dydį įtraukė PVM sumą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.697 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

68.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

69.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistiną trūkumų šalinimo atlyginimo išlaidų sumą iki 50 855,76 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

 

70.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patyrė 10 021,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (jas sudaro 1 242 Eur žyminis mokestis ir 8 779,49 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos), atsakovė patyrė 2 520 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ – 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

71.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotina patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija ir konstatuotina, jog patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų. Pritaikius nurodytą proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 7 516,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovei iš ieškovės priteistinas 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; trečiajam asmeniui ieškovės pusėje UAB „Ekreta“ iš atsakovės priteistinas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

72.       Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 33,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinas 25,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas; iš ieškovės valstybei priteistinas 8,38 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).

 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

 

73.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų parengiant apeliacinį skundą, atlyginimą ir 2 623 žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; prie prašymo pridėti sumokėtas sumas pagrindžiantys įrodymai.

74.       Trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ palaikė ieškovės poziciją byloje, prašė skundą atmesti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo jų atlyginimą priteisti iš atsakovės.

75.       Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, prašo jų atlyginimą priteisti iš atsakovės, nurodo, jog šias išlaidas pagrindžia prie prašymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos dėl didesnės bendros sumos – 3 781,26 Eur.

76.       Patenkinus 15 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Ekreta“ iš atsakovės, atsakovei – iš ieškovės, pritaikius nurodytą proporciją, priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

77.       Pažymėtina, kad trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro                                   2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinas 340 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas.

78.       Maksimali bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma, pritaikius Rekomendacijose nurodytą koeficientą, sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1959,9 Eur (2023 m. I-ojo ketvirčio  bruto darbo užmokestis). Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (tiek prašyme nurodyta jų suma, tiek PVM sąskaitomis faktūromis pagrįsta bendra suma) viršija maksimalią rekomenduotiną sumą. Pateisinamų tam priežasčių kolegija nenustatė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir, pritaikius apskaičiuotą patenkintų atsakovės reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 165,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

79.       Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, kaip pagrįsta vertintina visa patirtų išlaidų suma ir, pritaikius apskaičiuotą proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistinas 225 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir 393,45 žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

80.       Trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

        

        Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

        „tenkinti ieškinį iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos statyba“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 50 855,76 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 50 855,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 516,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

        Atmesti kitą ieškinio dalį.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domesfera“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekreta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

        Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 25,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

        Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ 8,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.“

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos statyba“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 2 165,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domesfera“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir 393,45 žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekreta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

                                                                                                                                                             

                                                                                                                                                                                                                                                       Teisėjai Aurimas Brazdeikis

 

 

                                                                                                                             Marius Dobrovolskis

                                                                                                                               

                                                                                                                               

                                                                                                                             Milda Skersienė