Civilinė byla Nr. e2S-206-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10804-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1120-886/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims – J. B., R. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norvegijos kontaktai“ 2020 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. 10 000 Eur skolos pagal 2020 m. vasario 10 d. sutartį dėl neįvykdyto atsakovės ir trečiojo asmens įsipareigojimo parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl būtent ieškovė turi atlyginti nuostolius atsakovei.

3.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. prašymu (DOK-134520) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. B. priklausančių nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą už bendrą 10 000 Eur sumą, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis bloga ir nepakankama ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakove negalima pasitikėti, tai matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakove, ji ilgą laiką po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo slėpė faktą, kad neturi ieškovės sumokėto 10 000 Eur avanso, ir net norėdama negalėtų jo grąžinti.

4.       Atsakovė A. B. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-135434) nurodė, kad ieškovės tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimas nėra pakankama sąlyga šias priemones taikyti, nes nei vienas ieškovės argumentas nepagrindžia teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo. Ieškovės samprotavimai nėra pakankami įrodyti atsakovės nesąžiningumą ir siekį tyčia pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsakovės turtinė padėtis yra gera – nors ji ir neturi 10 000 Eur dydžio santaupų, tačiau turi nekilnojamojo turto ir yra dirbantis asmuo, gaunantis pastovias pajamas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, ir nėra objektyvių prielaidų, sudarančių pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad toks ieškinys apskritai negalėtų būti tenkinamas, todėl, teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

7.       Spręsdamas ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias įvardijo ieškovė, t. y. su nevykdomais įsipareigojimais ir prasta atsakovės turtine padėtimi. Juolab, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė kaip nors ketintų sumažinti savo turimo turto kiekį, bandytų jį perleisti tretiesiems asmenims ar pan., kas rodytų jos nesąžiningumą.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“, atstovaujama advokato Lino Šarkio, atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei A. B. priklausančių nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 10.000,00 Eur sumoje, pavedant surasti ir aprašyti areštuotiną turtą ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ pasirinktam antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. su nevykdomais įsipareigojimais ir prasta atsakovės turtine padėtimi. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kaip tik pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, t. y., kad ja negalima pasitikėti dėl jos nesąžiningų veiksmų;

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas netikrino atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių, kad ji turi nekilnojamojo turto, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas – tokie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais;

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė pateiktų įrodymus, jog atsakovė kaip nors ketina sumažinti savo turimo turto kiekį ar bando jį perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovės nuomone, neįmanoma įrodyti atsakovės ketinimų, jeigu ji pati apie juos nepareiškia. Apie planuojamą turto perleidimą, paprastai, nėra skelbiama viešai, o toks faktas sužinomas tik jam įvykus ir dar gerokai vėliau. Todėl apie atsakovės galimus ateities ketinimus galima spręsti tik iš jos elgesio iki bylos iškėlimo ar proceso metu;

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, apsiribojo tirdamas tik vieną ieškovės prašyme nurodytą aplinkybę – kad atsakovė ilgą laiką slėpė sumokėjus iš ieškovės gautą 10 000,00 Eur avansą kitam asmeniui pagal kitą preliminarią sutartį ir jį praradus, kai neįvykdžius įsipareigojimų avanso tas kitas asmuo negrąžino. Tuo tarpu ieškovė savo prašyme kėlė abejones ir dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, neva ji prarado 10 000 Eur avansą, tikrumo, remdamasi susirašinėjimo su atsakove medžiaga, t. y., nors atsakovė su atsiliepimu pateikė 2020 m. gegužės 28 d. S. K. pranešimą, atsakovei įteiktą 2020 m. gegužės 30 d., kuriame S. K. oficialiai pareiškė įskaitantis atsakovės sumokėtą avansą į netesybas, tačiau iš ieškovės teismui pateikto susirašinėjimo su atsakove, vykusio nuo 2020 m. birželio 4 d., matyti, kad tuo metu atsakovė vis dar laikė su ieškove sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia – jos teigimu preliminari sutartis buvo sudaryta be termino, yra nenutraukta ir todėl galiojanti. Tai, anot apeliantės, patvirtina du dalykus: 1) arba atsakovė savo įsipareigojimų S. K. pagal 2020 m. vasario 25 d. su juo sudarytą preliminarią sutartį nesiejo su savo lūkesčiais pagal preliminarią sutartį su ieškove ir jai nebuvo esminė sąlyga gauti iš ieškovės visą ketintų parduoti sklypų kainą, kad galėtų sumokėti iš S. K. perkamo sklypo kainą, 2) arba atsakovė nurodė teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie sandorį su S. K. ir pateikė atitinkamus suklastotus įrodymus, taip siekdama pagrįsti jos neva tai patirtus nuostolius. Abejais atvejais yra pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turtui.

9.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės netaikytos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

13.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu (teismas pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu), todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tokių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

14.       Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama tik su nevykdomais įsipareigojimais ar prasta atsakovės turtine padėtimi. Sutiktina su apeliante, kad aktualioje teismų praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga, be kita ko, ir ieškinio suma bei atsakovo turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tačiau šios aplinkybės reikšmingos tik vertinant jas kitų aplinkybių kontekste, nes nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Juolab, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi ir nekilnojamojo turto (butą, ketverius žemės sklypus Kauno mieste, vieną žemės sklypą su statiniais Kauno rajone), ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), kas, įvertinus jos turimo turto mąstą (ieškovė ketino atsakovei priklausančius šešerius žemės sklypus nupirkti už 150 000 Eur), reiškia, kad jos turtinė padėtis gera, o ieškinio suma (10 000 Eur) šiuo atveju nėra didelė.

15.       Tuo tarpu ieškovės pateikti tarpusavio su atsakove susirašinėjimai bei keliamos abejonės dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, neva ji prarado 10 000 Eur avansą, tikrumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Tai, kad atsakovė 2020 m. birželio 4 d. laikė, jog preliminarioji sutartis su ieškove vis dar galioja, nepatvirtina atsakovės nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu net ir tuo atveju, kad atsakovė dar 2020 m. gegužės 30 d. buvo informuota apie faktiškai nutrūkusią preliminariąją sutartį, sudarytą su S. K., ir prarastą 10 000 Eur avansą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo nesąžininga, teikdama, kad ji savo įsipareigojimus S. K. S. K. pagal 2020 m. vasario 25 d. su juo sudarytą preliminarią sutartį siejo su savo lūkesčiais pagal preliminarią sutartį su ieškove (gauti iš ieškovės visą ketintų parduoti sklypų kainą, kad galėtų sumokėti iš S. K. perkamo sklypo kainą). Pastebėtina, kad pagal 2020 m. vasario 10 d. preliminariąją sutartį su ieškove, pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2020 m. balandžio 30 d., tuo tarpu pagal 2020 m. vasario 25 d. preliminariąją sutartį su S. K., pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2020 m. gegužės 25 d. Taigi, pirmoji preliminarioji sutartis ne tik buvo pasirašyta anksčiau nei antroji, bet ir turėjo pasibaigti anksčiau už antrąją. Vadinasi, visiškai logiška, kad atsakovė, gavusi lėšų iš ieškovės pagal pirmąją sutartį, būtų galėjusi atsiskaityti su antrosios sutarties šalimi – S. K.. Tuo tarpu net ir nutrūkus antrajai sutarčiai, atsakovė galėjo tikėtis pirmosios sutarties išsaugojimo ir tai jokiu būdu neparodo atsakovės nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Kitų argumentų, kurie galėtų liudyti apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą (atsakovės siekį eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą), ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė.

16.       Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismo praktikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas